Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Z., atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai ir gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), baustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. 2016-08-16, 19.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo tarp stovinčio automobilio ir atsitrenkė (galiniu bamperiu) į stovintį automobilį Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (priekinį bamperį), taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

S. Z. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016-08-16, 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,48 prom., vairuodama automobilį Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo tarp stovinčio automobilio ir atsitrenkė (galiniu bamperiu) į stovintį automobilį Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (priekinį bamperį), taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Šiais savo veiksmais S. Z. kaltinama padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. Z. teismo posėdžio metu pripažino kliudžiusi kitą automobilį, tačiau neigia vairavusi neblaivi ir tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. S. Z. paaiškino, jog įvykio dieną buvo sugedęs automobilis, nuvežė jį į servisą, kurio direktorius davė jai automobilį, kuris neturėjo dešinės pusės veidrodėlio. Po darbo nuvažiavo pas senelę pasiimti vaikų. Pastačius savo vairuojamą automobilį, kieme tuo metu kito automobilio, t. y. Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo. Pasiėmusi vaikus ir įsėdusi į automobilį išvažiavo iš kiemo. Automobilyje vaikai garsiai šaukė, todėl nepastebėjo kaip kliudė kitą automobilį. Grįžusi namo ir pamaitinusi vaikus atsidarė alaus. Po kelių valandų paskambino automobilio savininkas, t. y. serviso direktorius, ir paklausė ar viskas gerai, ji jam pasakė, kad viskas gerai, automobilis yra kieme. Praėjus dar vienai valandai automobilio savininkas vėl paskambino ir paprašė išeiti į lauką, nes ten laukia policijos pareigūnai. Išėjus į lauką prie automobilio policijos pareigūnų nebuvo, pagalvojo, kad reikia nueiti į šalia esantį kiemą, kuriame gyvena jos tėvai. Ten atėjus policijos pareigūnas paklausė jos, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus, ji pastarajam nurodė, kad namuose ką tik išgėrė alaus. Tuomet policijos pareigūnas liepė pasitikrinti girtumą, ji nesipriešino. Automobilius apžiūrėjo kartu su pareigūnu. Matė, jog ant kaimyno ir serviso automobilių buvo nedideli įbrėžimai. Kaimynas dėl apgadinto automobilio jokių pretenzijų jai neturėjo. Serviso automobilis buvo jau prieš tai apdaužytas. Policijos pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą jai jį perskaitė ir išvertė, nurodė jai, kad jis jame parašė, jog ji įvykio metu buvo blaivi ir blaivumas jai buvo nustatytas tik po dviejų valandų. Ji su protokolu sutiko ir jame pasirašė. S. Z. nurodė ir tai, jog niekada nesėda už vairo išgėrusi, juo labiau dienos metu. Jei ji būtų pajutusi, jog kliudė kitą automobilį, nebūtų iš eismo įvykio vietos nuvažiavusi, kadangi tai jos tėvų kiemas, ji nuolat į jį atvažiuoja, visi ją pažįsta.

S. Z. atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė nurodė, jog S. Z. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes ji nepajuto, kad nuvažiuodama kliudė kitą automobilį. S. Z. kaimynė, mačiusi eismo įvykį patvirtino, kad S. Z. nestabtelėjusi nuvažiavo. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad kontaktas buvo, bet jeigu kontaktas būtų buvęs stipresnis, toks kokį būtų galima pajusti automobilių susidūrimą, automobilių apgadinimai būtų didesni. Todėl akivaizdu, kad S. Z. vairuodama automobilį nepajuto automobilių susilietimo, nes priešingu atveju ji būtų sustojusi. Be to, kieme gyvena ir jos mama, ir močiutė. Byloje užfiksuotos įvykio aplinkybės taip pat rodo, kad eismo įvykio metu S. Z. negalėjo būti neblaivi, nes vaikus ji pasiėmė 19.30 val., alkotesteriu patikrinta 20.57 val., t. y. praėjus pusantros valandos po eismo įvykio. S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji grįžusi į namus pamaitino vaikus ir tik po to išgėrė alaus. Blaivumo patikrinimo laikas galėjo užsitęsti dėl to, kad automobilis buvo ne jos. Versija, kad S. Z. tyčia vengė atvykti į įvykio vietą norėdama išsiblaivyti, nepagrįsta ir nereali, nes ji turi du mažamečius vaikus ir neturėjo galimybių jų palikti ir kažkur nuvažiavus bandyti išsiblaivyti. Juolab, kad ji net nesuvokė, kodėl yra kviečiama. Kadangi S. Z. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. Jeigu teismas manytų kitaip, prašo S. Z. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį bei skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, kadangi šiuo metu S. Z. viena augina du mažamečius vaikus, jos darbo užmokestis yra minimalus.

Liudytoja V. D. patvirtino rašytiniame paaiškinime (b. l. 13) nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog gyvena ketvirtame aukšte, buvo šviesus paros metas, sėdėjo virtuvėje prie lango, matė kaip į kiemą išėjo mergina, t. y. S. Z., kuri avėjo batus labai aukštais kulnais. Kartu su S. Z. ėjo vaikas. Ji stebėjo S. Z., tačiau negali pasakyti ar ji buvo išgėrusi. S. Z. jų name negyvena, tačiau gyvena jos močiutė, S. Z. dažnai atvažiuoja ir išvažiuoja. S. Z. įsėdo į automobilį ir pajudėjo atbuline eiga, po ko automobilio galu trenkėsi į kaimynės automobilio kairės pusės bamperį, automobilis sujudėjo. S. Z. vairuojamas automobilis buvo didelis, ji labai agresyviai vairavo, greitai spaudžia iš vietos. Tuomet ji pašaukė namuose buvusį vyrą, nes galvojo, kad S. Z. kliudys dar vieną automobilį. Vyras pasakė automobilio numerius, ji juos užsirašė. Manė, kad gal S. Z. sustos ir išlips iš automobilio, tačiau ji nuvažiavo. Tada ji nuėjo prie kaimynės automobilio ir užkišo lapelį, kuriame nurodė, jog matė eismo įvykį. Po pusvalandžio grįžo kaimynė ir paskambino policijai. Atvyko policijos pareigūnai ir labai ilgai laukė merginos. Ji nematė ar buvo apgadintas vairavusios merginos automobilis. Ji nedalyvavo, kuomet policijos pareigūnai aiškinosi su S. Z.. Tai, jog S. Z. buvo neblaivi, jai nurodė policijos pareigūnė.

Liudytoja K. K. nurodė, jog yra S. Z. močiutė, gyvena (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad 2016-08-16 prižiūrint anūką, jis susižalojo kelėną, tuo metu S. Z. buvo darbe. S. Z. po darbo atvažiavo, aprišo vaikui kelėną ir apie 19.30 val. išvažiavo į namus. Tą dieną jos namuose S. Z. alkoholinių gėrimų nevartojo ir nebuvo išgėrusi.

Liudytoja V. K. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 6) ir nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrule, įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), yra eismo įvykis, kurio metu automobilis kliudė kitą automobilį ir vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus nurodytu adresu pasitiko nukentėjusiojo automobilio savininkė ir eismo įvykį, iš gretimo namo, mačiusi liudytoja, kuri nurodė, jog užsirašė automobilio numerius ir paaiškino, kad žiūrėjo pro langą, matė, kaip šviesių plaukų mergina vairuodama automobilį kliudė kitą automobilį ir neišlipusi iš savo vairuojamo automobilio nuvažiavo. Liudytoja nesakė, kad vairuotoja atrodė akivaizdžiai neblaivi. Eismo įvykį sukėlęs automobilis buvo kitame kieme. Jie apžiūrėjo automobilių apgadinimus, kurie sutapo, surado kam priklauso automobilis, susisiekė su jo savininku, nustatė vairuotoją – S. Z.. Eismo įvykio vietoje su S. Z. bendravo policijos pareigūnas M. B.. Ji rusų kalba nekalba. M. B. jai paaiškino, ką nurodė S. Z.. Pastaroji, pripažino, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį. Jai buvo išaiškinta, kad alkoholio negalima vartoti, kol nenustatytos įvykio aplinkybės ir patikrintas jos blaivumas. S. Z. sakė, jog nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Apgadinto automobilio priekinio bamperio įbrėžimai dešinėje pusėje nebuvo labai dideli, todėl S. Z. galbūt ir negalėjo pajusti automobilių susidūrimo.

Liudytojas M. B. nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistu, įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad kieme rado apgadintą automobilį su užkištu lapeliu, kuriame nurodytas automobilis, kuris atsitrenkė ir nuvažiavo. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatytas automobilio savininkas, kuris telefonu paaiškino, kad automobilis perduotas kažkokiems pažįstamiems, nes patys išvyko į užsienį. Po kurio laiko paskambino moteris ir pasakė, kad automobilio vairuotojas ateis į įvykio vietą bei nurodė, kad automobilį vairavo kita moteris, t. y. S. Z., kurios įvykio vietoje ilgai teko laukti. Liudytoja V. D. jam nurodė, jog S. Z. galimai buvo neblaivi, nes svyravo, bet galbūt dėl batų. S. Z. atėjusi nurodė, jog ji vairavo automobilį ir paaiškino, kad smūgio nejuto, nes jos automobilis be galinio vaizdo veidrodėlio dešinėje pusėje. Be to, S. Z. nurodė, jog vartojo alkoholį, buvo patikrintas jos blaivumas. Buvo apžiūrėtas S. Z. automobilis, kuris buvo gretimame kieme. Apžiūrėjus automobilius buvo matyti, kad jų kontaktas turėjo būti gana stiprus, nes apgadinimai pakankamai dideli. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė jis. Pažeidimo padarymo laikas tai liudytojos V. D. nurodytas laikas. Administracinio teisės pažeidimo protokole, kurio egzempliorius įteiktas S. Z. nurodytas pažeidimo padarymo laikas 21.01 val., kuris buvo nurodytas per klaidą. Jis administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Z. išvertė.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. K. 2016-08-16 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2016-08-16, apie 20.43 val., jai dirbant kartu su specialistu M. B., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo stovintį automobilį Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadintas priekinio bamperio dešinysis šonas. Automobilio savininkė A. B. paaiškino, kad rado liudininkės V. D., informacinį lapelį, kuriame nurodyra, kad automobilį apgadino automobilis Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris. Paaiškėjo, kad automobilį Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairavo S. Z., gimusi (duomenys neskelbtini). S. Z. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,48 prom. (b. l. 6).

Raštelyje nurodyta, kad automobilį kliudė atbuline eiga iš kiemo išvažiavęs automobilis Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo šviesių plaukų moteris. Nurodytas tel. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Eismo įvykio vietos planu nustatyta, kad eismo įvykio data 2016-08-16, eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), plane nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos yra galima nustatyti automobilio Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietą po eismo įvykio (b. l. 8).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-08-16, 21.53 val., pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, kad S. Z. buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivės ir supažindinta su teisiniais padariniais, jei ir toliau vairuos transporto priemones (b. l. 9).

Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2016-08-16, 20.57 val., S. Z. iškvėptame ore buvo 0,48 prom. alkoholio (b. l. 10).

Fotolentelėse užfiksuotas automobilis Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir ant jo esantys apgadinimai (b. l. 14-15).

Fotolentelėse užfiksuotas automobilis Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantys apgadinimai (b. l. 16-17).

A. B. 2016-09-20 raštu nustatyta, jog dėl eismo įvykio S. Z. jokių pretenzijų neturi, nes draudimo įmonė kompensavo padarytą žalą (b. l. 28).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

S. Z. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016-08-16, 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,48 prom., vairuodama automobilį Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo tarp stovinčio automobilio ir atsitrenkė (galiniu bamperiu) į stovintį automobilį Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (priekinį bamperį), taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais S. Z. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, arba kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. 2

Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. nurodė, jog 2016-08-16, apie 19.30 val., matė, kaip S. Z. vairuodama automobilį ir važiuodama atbuline eiga kliudė kitą stovintį automobilį, tačiau negalėjo patvirtinti ar S. Z. vairuodama automobilį buvo neblaivi. Liudytoja K. K. nurodė, jog 2016-08-16, apie 19.30 val., S. Z. išvažiavo iš jos namų ir tą dieną S. Z. jos namuose alkoholinių gėrimų nevartojo ir nebuvo išgėrusi. Liudytoja policijos pareigūnė V. K. patvirtino, kad S. Z. atėjusi į eismo įvykio vietą nurodė, jog ji alkoholį vartojo tik po eismo įvykio.

Bylos medžiaga nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2016-08-16, 19.30 val., o S. Z. blaivumas buvo patikrintas 2016-08-16, 20.57 val., t. y. praėjus beveik pusantros valandos po eismo įvykio, bei jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,48 promilės. Policijos pareigūnai S. Z. kaltę konstatavo remdamiesi tik 2016-08-16, 20.57 val., nustatytu jos girtumo faktu. S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilio, būdama neblaivi nevairavo, alkoholį vartojo tik grįžusi namo. Įrodymų, paneigiančių S. Z. paaiškinimus, byloje nėra. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kad 2016-08-16, 19.30 val., S. Z. vairavo automobilį būdama neblaivi ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, byloje taipogi nėra.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9 -990/2006).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai ir neabejotinų įrodymų, kad S. Z. 2016-08-16, 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi vairavo automobilį atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog S. Z. 2016-08-16, 19.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo tarp stovinčio automobilio ir atsitrenkė (galiniu bamperiu) į stovintį automobilį Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (priekinį bamperį), taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai. Atkreiptina, jog šią faktinę aplinkybę S. Z. pripažino teismo posėdžio metu ir jos neginčijo. Ši S. Z. veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėtį, todėl įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, S. Z. padaryta veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

S. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, jei būtų pajutusi nebūtų iš eismo įvykio vietos nuvažiavusi, kadangi eismo įvykio vieta tai jos tėvų kiemas, nuolat į jį atvažiuoja ir išvažiuoja, visi ją pažįsta, o apie eismo įvykį ji sužinojo tik tuomet, kai jai paskambino automobilio savininkas ir liepė išeiti į lauką, kur jos laukė policijos pareigūnai. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamos S. Z. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nėra žymūs (b. l. 14-17, 56), taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad S. Z. galimai ne tik, kad nepajuto, bet ir negirdėjo kontakto, kadangi automobilyje garsiai šaukė vaikai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. Z. po eismo įvykio nevengė nuslėpti administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, priešingai ji automobilį pastatė savo namo kieme ir niekur nesislėpė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. Z. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad S. Z. būtų turėjusi motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu ji turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 19), taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ji galėjo vairuoti transporto priemonę būdama neblaivi. Pažymėtina, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, todėl nebuvo sustojusi, patvirtina liudytojos V. D., kuri pranešė apie įvykį, paaiškinimas, kad vairuotoja, kliudžiusi kitą automobilį, į tai nereagavo, nebuvo sustojusi ar išlipusi. Ši liudytoja nurodė, jog kontakto metu kitas automobilis sujudėjo, tačiau teismo nuomone, vien tik ši aplinkybė neduoda pagrindo manyti, jog S. Z. privalėjo jausti įvykusį automobilių kontaktą, nes S. Z. vairuojamam automobiliui buvo padarytas tik paviršiniai apgadinimai - įbrėžimai, apgadintos detalės nėra įlenktos.

Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos S. Z. veiksmai jai pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant administracinės atsakomybės, todėl konstatuotina, jog S. Z. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas).

Teisminio nagrinėjimo metu S. Z. atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė prašė S. Z. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį bei skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, kadangi šiuo metu S. Z. viena augina du mažamečius vaikus, jos darbo užmokestis yra minimalus.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Teismas, skirdamas S. Z. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, jos asmenybę – bausta administracine tvarka, išsituokusi, viena augina du mažamečius vaikus, dirbanti, gauna minimalų darbo užmokestį. Administracinių teisės pažeidimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus nustatyta, jog S. Z. 2016-05-14 buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). S. Z. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir dėl to gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir jai skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje. Pažymėtina, jog nustačius, kad S. Z. per metus pakartotinai padarė tos pačios rūšies pažeidimą ir tai pripažinus jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymas pagal suformuotą teismų praktiką neįmanomas (Vilniaus apygardos teismo 2016-01-26 nutartis byloje Nr. ATP-123-149/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant tokioms aplinkybėms, S. Z. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, teismas

nutarė:

S. Z. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo S. Z. atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 16060585961 ir įmokos kodą 1001.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD su fotonuotraukomis (b. l. 56), nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.