Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui S. K. ir atsakovės Energetikos ministerijos atstovei Ramunei Mikalauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas ginčija Leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimo terminų pratęsimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą nepratęsti Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-490. Ankstesniu Komisijos 2013-08-26 sprendimu taip pat buvo atsisakyta šį leidimą pratęsti neva nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-21 sprendimu adm. byloje Nr. I-3431-463/2014 Komisijos sprendimas buvo panaikintas, o Energetikos ministerija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo teigimu, Energetikos ministerija prašymą išnagrinėjo, tačiau ne pagal teismo įpareigojimus, todėl buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, o sprendimas naikintinas.

Per teismo posėdį pareiškėjas skundą prašė tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2010-11-12 Energetikos ministerija pareiškėjui 3 metų laikotarpiui išdavė Leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0490 vykdyti 30 kW saulės elektrinės projektą (b. l. 54). Nustatyta, kad 2011-10-24 tarp pareiškėjo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros sudaryta paramos sutartis dėl projekto „Vėjo-saulės jėgainės S. K. ūkyje“ (b. l. 29-45).

2013-03-18 pareiškėjas pateikė prašymą Energetikos ministerijai dėl 2010-11-12 Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0490 galiojimo termino pratęsimo (b. l. 23-24).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2013-08-01 sprendimu Nr. 36 nustatė, kad pateikti dokumentai neatitinka Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. reikalavimų, ir nurodė pateikti papildomus dokumentus: projekto sąmatą ir informaciją apie elektrinės statybos darbus, jų vykdymo stadiją, atliktų investicijų vertę ir kt. (b. l. 58-59).

Pareiškėjas 2013-08-13 raštu informavo Komisiją, kad šiuo metu vykdomi pagalbinio pastato ir kelio statybos darbai, kurie turi būti baigti iki 2013-09-30, o saulės elektrinės bus statoma vėliau, rangos sutartis kol kas nepasirašyta (b. l. 60).

Komisija 2013-08-26 sprendimu Nr. 12 konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka Įgyvendinimo įstatymo reikalavimų, ir nepratęsė leidimo galiojimo terminio (b. l. 62).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-21 sprendimu adm. byloje Nr. I-3431-463/2014 pareiškėjo skundas buvo tenkintas: Komisijos 2013-08-26 sprendimas Nr. 125 panaikintas, įpareigojant ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (b. l. 15-20).

Vykdydama šį teismo sprendimą, Komisija 2015-01-28 pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo. Komisija nustatė, kad pareiškėjas nepateikė bendros saulės elektrinės statybos projekto sąmatos, atliktų mokėjimų dokumentų ir mokėjimus patvirtinančių dokumentų, t. y. neįrodė, kad atlikta ne mažiau nei 50 proc. projektui įgyvendinti numatytų investicijų, dėl to dokumentai neatitinka Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. reikalavimų. Nutarta nepratęsti 2010-11-12 išduoto leidimo Nr. LP-0490 (b. l. 63-64).

2015-01-28 Komisijos sprendimu Nr. 155 atsisakyta pratęsti pareiškėjui 2010-11-12 išduoto leidimo Nr. LP-0490 galiojimo terminą (b. l. 68).

Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl Komisijos sprendimo nepratęsti leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą galiojimo termino teisėtumo.

2013 m. sausio 17 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-170 2 str. 1 d. nustatyta, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduoti teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau ne ilgiau negu iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis.

Pagal Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. asmenys, turintys leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai turi pateikti pašymus išduoti leidimą gaminti elektros energiją.

Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmenys, turintys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus, tačiau nepabaigę projekto plėtojimo darbų iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino, iki 2013 m. liepos 1 d. raštu kreipiasi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikdami įrodymus, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projektui įgyvendinti numatytų investicijų. Sprendimą dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo ne ilgesniam negu 7 mėnesių terminui nuo šio sprendimo priėmimo priima Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu ne vėliau kaip 2013 m. liepos 1 d. iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir socialinių partnerių atstovų sudaryta komisija. Jeigu ši komisija nepratęsia leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino, leidimo galiojimas panaikinamas.

Nagrinėjamoje byloje Komisija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-21 sprendimu, priimtu adm. byloje Nr. I-3431-463/2014, buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjo 2013-03-18 Energetikos ministerijai pateiktą prašymą pratęsti leidimo galiojimo terminą (b. l. 15-20). Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, veikia teisės aktų jai priskirtos kompetencijos ribose. Pagal Komisijos darbo reglamento, patvirtinto 2013-07-24 protokolo nutarimu Nr. 1, 5.1-5.2 p., Komisijos funkcijos yra šios: išnagrinėti Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nurodytų asmenų prašymus ir įvertinti dokumentų atitikimą Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nuostatoms, priimti sprendimą dėl leidimo galiojimo pratęsimo, nepratęsimo ar prašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nurodytų sąlygų įvykdymą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015-01-28 posėdyje Komisija įvertino jai pateiktus dokumentus (b. l. 63-64), iš kurių nustatė, jog saulės elektrinės rangos sutartis nesudaryta, nepateikta bendra saulės elektrinės statybos projekto sąmata ar mokėjimų dokumentai, iš kurių galima būtų spręsti dėl atliktų investicijų apimties. Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija, per teismo posėdį patvirtino, kad ginčo laikotarpiu atitinkami dokumentai, įrodantys, jog įgyvendinta daugiau nei 50 proc. saulės elektrinės projektui numatytų investicijų, nebuvo pateikti. Pareiškėjas paaiškino, kad tuo metu buvo vykdomas ketvirtas iš penkių projekto etapų, saulės elektrinę numatyta įrengti būtent penktajame etape, tačiau, vertinant bendrą 250 kW vėjo ir 30 kW saulės elektrinių projektą, įgyvendintų investicijų apimtis buvo didesnė nei 50 proc. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas dėl to, jog jis laiku neįgyvendino daugiau nei 50 proc. būtent saulės elektrinės statybos projekto. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjui leidimas, kurio galiojimo terminą jis prašė pratęsti, išduotas dėl saulės elektrinės, todėl ir Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. sąlyga, jog turi būti pateikti įrodymai, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projektui įgyvendinti numatytų investicijų, taikoma būtent šiuo leidimu vykdomiems projekto darbams. Teismo vertinimu, Komisija, remdamasi nurodytomis teisės nuostatomis, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai atsisakė pratęsti leidimo galiojimo terminą, t. y. Komisija atliko darbo reglamente nurodytus veiksmus, Komisijos sprendimas bei posėdžio protokolas buvo pateikti pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-16 sprendimu Energetikos ministerija buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, motyvuojant tuo, kad priimtas sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, tačiau tai nereiškia, kad Komisija buvo įpareigota priimti konkretų sprendimą, todėl pareiškėjui atitinkamai teisėti lūkesčiai nekilo ir negalėjo kilti. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis (faktais). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d sprendimą, priimtą adm. byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, priimtą adm. byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą, priimtą adm. byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Pagal Viešojo administravimo įstatymą nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, pabrėžia, jog yra galimybė pagrindimą išdėstyti kituose dokumentuose, kurie yra sudėtinė sprendimo dalis.

Šiuo atveju iš 2015-01-28 Komisijos posėdžio protokolo, su kuriuo pareiškėjas susipažinęs, matyti, dėl kokio leidimo galiojimo pratęsimo buvo sprendžiama, kokie dokumentai vertinti ir dėl kokių priežasčių priimtas atitinkamas sprendimas. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad aplinkybės, susijusios su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo aptartos teisme, nagrinėjant adm. bylą Nr. I-3431-463/2014, taigi pareiškėjas yra pakankamai su jomis susipažinęs, o iš šioje byloje teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui žinoma ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo faktinis bei teisinis pagrindas ir individuali argumentacija. Sutiktina su tuo, kad ginčo sprendime buvo galima išsamiau išdėstyti faktines aplinkybes, konkrečiau nurodyti pagrindimą, plačiau motyvuoti. Tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo eigą, konstatuotina, kad pareiškėjui yra žinoma ir aiški jo pažeistų teisių apimtis, paminėti sprendimo trūkumai nėra esminiai, sukliudę pareiškėjui identifikuoti savo teisių bei pareigų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Taigi, Komisijos sprendimas vertinamas kaip motyvuotas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus yra betarpiškai siejamas su Komisijos sprendimo teisėtumu. Konstatavus ginčo sprendimo teisėtumą, nėra pagrindo analizuoti pastarojo reikalavimo pagrįstumą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjo skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteisiamos (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo S. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.