- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-216-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00162-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“
- Skolininkas
- B. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiškimą skolininkei B. P. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minibank“ pareiškimu teismo prašė priteisti iš skolininkės B. P. 596,40 Eur skolos, 47,32 Eur nuostolių, procesinių palūkanų, 4 Eur žyminio mokesčio bei 72,60 Eur už UAB „Ekonomistas“ suteiktas teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą – įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos, kadangi kreditorė prašo priteisti 72,60 Eur už UAB „Ekonomistas“ suteiktas teisines paslaugas, teismas vertino, kad kreditorės pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl atsisakė jį priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Minibank“ prašo panaikinti 2017 m. sausio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-499-715/2017 ir perduoti įsakymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Mažeikių rajono apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 437 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neturėtų vertinti reikalavimų pagrįstumo, o toks pareiškimo atmetimo pagrindas – dėl nepateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorę atstovaujanti kompanija advokatui G. Ž. sumokėjo konkrečią sumą pinigų už pareiškimo parengimą yra nepagrįstas, nes teismams nereikia atlikti paslaugos teikimo komercinės – finansinės analizės, o tik nustatyti du dalykus: pirma, kokias išlaidas dėl teisinių paslaugų patyrė kreditorius ir, antra, ar jos suteiktos advokato. Nors kreditorė teisinių paslaugų sutartį sudarė su UAB „Ekonomistas“, tačiau faktiškai, UAB „Ekonomistas“ pavedimu, pagal tarpusavio sutartį pareiškimą parengė advokatas G. Ž., todėl darytina išvada, jog teisines paslaugas teikė advokatas pagal tarp jo ir UAB „Ekonomistas“ sudarytą sutartį. Dėl to prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra būtent kreditorės turėtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas, nors ir sumokėtos kreditorės įvairias teisines paslaugas teikiančiai UAB „Ekonomistas“. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog šios išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tuo pagrindu, kad vienas iš pareiškime nurodytų reikalavimų – dėl bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas priteisimo yra aiškiai nepagrįstas.
6. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. CPK 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino aiškiai nepagrįsta reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi kreditorė UAB „Minibank“ prašo priteisti 72,60 Eur už UAB „Ekonomistas“ suteiktas teisines paslaugas. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo egzistuoja tada, kai pareiškimu yra reiškiami aiškiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Apeliantės reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino aiškiai nepagrįstu, yra procesinis reikalavimas.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Tačiau atkreipia dėmesį, jog minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pasisakyta, kad teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepaneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad pinigus už advokato pagalbą kreditorė mokėjo per tarpininką.
9. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad kreditorė su pareiškimu teismui pateikė: 2017-01-09 paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame numatytos advokato perduodamos paslaugos – Pareiškimo parengimas (UAB „Minibank“ vs. B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išrašą iš 2015-07-01 Teisinių paslaugų teikimo sutarties, išrašą iš Sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 2015-07-15; 2015-07-15 atstovavimo sutarties kopiją; 2017-01-06 PVM sąskaitą – faktūrą EK Nr. 17-002; 2017-01-09 mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, jog kreditorei pareiškimą parengė advokatas G. Ž., o kreditorė su advokatu už jo suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė per tarpininkę – UAB „Ekonomistas“. Toks atsiskaitymo būdas yra teisėtas ir galimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Dėl to vertinti, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra aiškiai nepagrįstas, nes paslaugas kreditorei suteikė ne advokatas, nebuvo pagrindo.
10. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.