- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-72-479/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- D. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gesika“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Gesika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad bendrovei priklausantis pastatas-pirtelė, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-05-06 iki 2017-03-16 buvo išnuomotas atsakovei. 2017-02-04 šiame pastate dėl atsakovės neatsargumo kilo gaisras ir jo metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis turtas. Ieškovė paaiškino, kad turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudikas padarytą žalą įvertino 14 036 Eur, tačiau ši žala ieškovei nebuvo kompensuota, nes besąlyginė išskaita sudarė 15 000 Eur. Ieškovė teigė, kad dėl gaisro kilimo bei gaisro sukeltų nuostolių atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 14 036 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovei priklausantį turtą. Ieškovė nurodė, kad reikalaujama suma yra didelė, atsakovė yra fizinis asmuo, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-09-14 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir už 14 036 Eur sumą areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atsakovei atlikti tik įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus, atsiskaityti su ieškove bei disponuoti iki 380 Eur suma per mėnesį. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma yra didelė, atsakovė yra fizinis asmuo, duomenų apie jos turtinę padėtį nėra. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. V. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-14 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog gaisras pastate kilo ne dėl atsakovės kaltės.Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė viešąjį interesą, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei nenustatė grėsmės, dėl kurios būsimo teismo sprendimo nebus galima įvykdyti arba jo vykdymas pasunkės. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas leido atsakovei naudoti tik 380 Eur sumą per mėnesį, tačiau spręsdamas šį klausimą teismas neįvertino, jog atsakovė viena augina du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti.Teismas privalėjo savo iniciatyva taikyti CPK nuostatas dėl galimų atsakovės nuostolių užtikrinimo. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Gesika“ prašo atsakovės skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-14 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu reikalaujama suma atsakovei yra didelė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog gaisras pastate kilo ne dėl atsakovės kaltės. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014; 2015-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015). Šioje byloje ieškovė reiškia atsakovei reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl sugadinto turto, kuri atsirado atsakovei nuomos sutarties pagrindu valdant ir naudojant ieškovei priklausantį pastatą–pirtį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybes, kuriomis grindžia šioje byloje pareikštą reikalavimą. Be to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kuriais bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodinės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Dėl to galima daryti išvadą, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės reikalavimus vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstus ir dėl to atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, netiria bei nevertina ginčo šalių faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Dėl to atsakovės nurodytos aplinkybės apie gaisro kilimo priežastis ir jos civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą bus įvertintos teismui iš esmės išnagrinėjus bylą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimai šiuo atveju galėjo būti vertinami kaip tikėtinai pagrįsti CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.Skunde nurodoma ir tai, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė viešąjį interesą, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei nenustatė grėsmės, dėl kurios būsimo teismo sprendimo nebus galima įvykdyti arba jo vykdymas pasunkės. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Teismų praktikoje pažymima, kad šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1311-236/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktikoje teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigta. Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Šioje byloje pareikšto ieškinio suma yra 14 036 Eur, todėl nesant tikslesnių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši suma fiziniam asmeniui šiuo atveju yra laikytina didele bei padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi atsižvelgiant į aptartas teismų praktikos nuostatas, atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti, jog ieškovės pareikšto reikalavimo suma jai nelaikytina didele ir nekelia grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo realiam įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie jos turtinę padėtį ir neįrodinėjo aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl galimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo. Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovė nenurodė ir atskirajame skunde. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Apeliantė nurodė ir tai, kad teismas leido atsakovei naudoti tik 380 Eur sumą per mėnesį, tačiau spręsdamas šį klausimą teismas neįvertino, jog atsakovė viena augina du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, turi būti atsižvelgiama ir į proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, kurie kiekvienu konkrečiu atveju įpareigoja įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovei buvo leista atlikti tik įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus, atsiskaityti su ieškove bei disponuoti iki 380 Eur suma per mėnesį. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė turi du mažamečius vaikus, gimusius 2016 metais. Atsakovė skunde teigė, kad mažamečius vaikus ji augina viena. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog teismo nustatyta 380 Eur suma, kurią atsakovė turi teisę panaudoti per mėnesį, šiuo atveju gali būti nepakankama užtikrinti būtiniausius atsakovės nepilnamečių vaikų bei pačios atsakovės poreikius bei pažeidžia ginčo šalių interesų pusiausvyros principą atsakovės nenaudai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tikslinga pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti, kad iš areštuotų lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose atsakovė turi teisę panaudoti 1 000 Eur sumą (CPK 145 straipsnio 6 dalis).Apeliantė nurodė ir tai, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas privalėjo savo iniciatyva taikyti CPK nuostatas dėl galimų atsakovės nuostolių užtikrinimo. Ši skundo nuostata nepagrįsta. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šioje byloje atsakovė neteikė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei neįrodinėjo šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių. Taigi priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva taikyti CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas ir spręsti dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau netinkamai nustatė sumą, kurią atsakovė turi teisę panaudoti per mėnesį, todėl ši nutarties dalis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad atsakovė D. V. iš areštuotų lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, per vieną kalendorinį mėnesį turi teisę panaudoti 1 000 Eur sumą operacijoms atlikti.
Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.