Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios L. B. įmonės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo L. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

LR Įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216, galiojantis nuo 2001-07-01) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo dienos buvo ir yra nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Tokia jų pareiga kildinama taip pat ir iš CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi, L. B. įmonei iškėlė bankroto bylą. Bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi paskyrė MB „Penktas šansas“. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi taip pat nustatė įmonės savininkui L. B. 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti duomenis, visus įmonės dokumentus bei viso turimo turto sąrašą. Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovas L. B. nuo 1994 metų rugpjūčio 18 d. yra įmonės direktorius.

Minėta, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (individuali įmonė), atsakovas yra jo dalyvis, Panevėžio apygardos teismo nutartimi konstatuota įmonės bendra skola kreditoriams yra 22 156,19 Eur. Taip pat nustatyta, kad įmonei neužtenka jos turto nurodytai prievolei vykdyti (skolai padengti), jokio įmonės turto nėra. Ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius tuo pačiu atstovauja ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ir, akivaizdu, jog, vykstant bankroto procesui, iš atsakovo pagal nagrinėjamą reikalavimą išieškotos lėšos bus skiriamos įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti, t. y. įmonės skoloms dengti.

Tokiu būdu, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos visos sąlygos priteisti nurodytą įmonės skolą (22 156,19 Eur) iš jos dalyvio atsakovo (CK 2.50 str. 4 d.). Teismų praktikoje t. p. pripažįstama, kad įmonei pradėtas bankroto procesas, konkrečiai Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta išieškojimo iš įmonės savininko tvarka bankroto byloje, nėra kliūtis bankrutuojančios įmonės administratoriui teikti ieškinį dėl įmonės skolų priteisimo iš jos savininko ne bankroto byloje, o bendra tvarka, užvedant naują civilinę bylą. Ši pasirinkimo teisė priklauso bankroto administratoriui (pvz. 2014-04-30 PAT nutartis byloje Nr. 2S-354-212/2014). Todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šių palūkanų reikalauja. Reikalavimas pagrįstas ir tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinas 665,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 93, 96 straipsniai). Taip pat iš atsakovo priteistinos 3,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 156,19 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 19 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovės bankrutuojančios L. B. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 665,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.