- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-354-212/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01505-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-354-212/2014
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01505-2013-7
NUTARTIS
2014 m. balandžio 30 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios G. L. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutavusios G. L. individualios įmonės ieškinį atsakovei G. L. dėl piniginių sumų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo atstovas administratorius prašė priteisti iš atsakovės 28 215,13 Lt bankroto administravimo išlaidų ir kreditorinių reikalavimų sumą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-09-18 nutartimi patvirtinta 6 000 Lt ir 2013-09-25 nutartimi patvirtinta 10 000 Lt administravimo išlaidų bei 12 215,13 Lt kreditoriniai reikalavimai. Kadangi įmonė neturi turto įvykdyti prievolę, todėl ieškovas, atstovaujamas administratoriaus ir tuo pačiu visų kreditorių įgijo subsidiarią reikalavimo teisę į įmonės savininkę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2014-02-21 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Nustatė, kad G. L. individualios įmonės savininkė nuo įmonės įsteigimo 2002-04-23 yra G. L.. Panevėžio apygardos teismo 2013-07-22 nutartimi G. L. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, 2013-09-18 nutartimi patvirtinta 6 000 Lt administravimo išlaidų suma iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, 2013-09-25 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 12 215,13 Lt sumai, 2013-09-25 nutartimi nutarta taikyti G. L. individualiai įmonei supaprastintą bankroto procedūrą ir visai bankroto procedūrai patvirtinta 10 000 Lt administravimo išlaidų suma. Įmonė ir jos savininkė registruoto turto neturi, tik G. L. kilnojamąjį neregistruotiną turtą. Duomenų apie sudarytą taikos sutartį byloje nėra pateikta, informacijos ar bankroto administratorius kreipėsi dėl išieškojimo nukreipimo į įmonės savininkės turtą ieškovas nepateikė. Teismas darė išvadą, kad bankrutavusios G. L. IĮ bankroto byloje nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, administravimo išlaidos turi būti išieškomi Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta tvarka, prašant teismą priimti nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės, t.y. bankrutavusios G. L. IĮ savininkės G. L. turimo turto. Teismas pripažino pertekliniu nagrinėjamą ieškovo bankrutavusios G. L. IĮ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovei G. L. dėl 28 215,13 Lt bankroto administravimo išlaidų ir kreditorinių reikalavimų sumos priteisimo. Atsakovė jau yra subsidiariai atsakinga už įmonės prievoles ir šiuo atveju yra tik išieškojimo problema, tačiau teismui byloje galimai tenkinus ieškinį, susidarytų procesinė situacija, kad bankrutavusios G. L. IĮ bankroto byloje bankroto administratoriui kreipusis dėl išieškojimo nukreipimo į įmonės savininkės turtą, dėl tų pačių kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo iš tos pačios atsakovės G. L. būtų priimti du procesiniai sprendimai iš esmės tuo pačiu pagrindu grindžiamų turtinio pobūdžio reikalavimų patenkinimo, kurie būtų išieškomi iš tos pačios atsakovės turimo turto. Be to, teismas iš atsakovės turėtų priteisti žyminį mokestį į valstybės biudžetą, patirtas bylinėjimosi išlaidas, o teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimas vis viena būtų nukreiptas į tą patį atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. į tą patį turtą, į kurį išieškojimas turi būti vykdomas Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2 d., 33 str. 1 d. nustatyta tvarka. Taip pat kyla ginčas dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir dydžio, todėl ieškiniu iškeltų klausimų nagrinėjimas iš esmės suponuoja bankroto byloje teismo nutartimi patvirtintų sumų peržiūrėjimą, o šių aplinkybių kvestionavimas šioje byloje negalimas.
G. L. IĮ bankroto procedūros nepasibaigusios iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad dėl individualios įmonės pabaigos būtų priimtas teismo sprendimas, taip pat nežinoma kitų aplinkybių, kurios galėtų užkirsti kelią išieškojimą nukreipti bankroto byloje, todėl teismas manė, kad reikalavimai turėtų būti sprendžiami bankroto byloje. Remiantis išdėstytais motyvais teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 4 p. pagrindu – kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas atsisakė priteisti atsakovės patirtas išlaidas, nes įmonės savininkė subsidiariai atsakinga už bankrutavusios įmonės prievoles, todėl šių išlaidų priteisimas iš tos pačios įmonės už kurią ji atsako neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir tik didintų bankroto administravimo kaštus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo atstovas administratorius prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba išspręsti klausimą iš esmės – bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui prijungimui prie G. L. individualios įmonės bankroto bylos. Mano, kad teismas turėjo ieškinį išnagrinėti iš esmės, nes administratorius turi pasirinkimo teisę arba prašyti bankroto byloje priimti nutartį nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą arba prašyti priteisti iš individualios įmonės savininkės, kaip atskiro subjekto sumas, kurias yra skolinga individuali įmonė, tačiau neturi turto, kad su kreditoriais ir administratoriumi atsiskaitytų. Be to, šis klausimas sprendžiamas bankroto byloje, todėl teismas nustatęs, kad byla pradėta pažeidžiant teismingumo taisykles, turėjo bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui, prijungimui prie bankroto bylos. Ieškovas siekia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą, ir toks išieškojimo nukreipimas yra galimas, priteisiant pinigines sumas iš savininkės, remiantis CK 2.50 str. 4 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba išspręsti klausimą iš esmės – bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui prijungimui prie G. L. individualios įmonės bankroto bylos. Nurodo, jog sutinka su atskirojo skundo motyvais ir pritaria jiems.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavus, kad bankroto administratoriaus atskiroje civilinėje byloje pareikštas ieškinys bankrutavusios individualios įmonės savininkei dėl skolos priteisimo yra tapatus bankroto byloje išieškojimui iš savininkės turto kreditorinius reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra išaiškinęs, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa jų elementai, t. y. šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007-11-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-489/2007 ir kt.). Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kuomet ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
Nagrinėjamu atveju atsakovų tapatumo konstatuoti negalima, nes bankroto byloje Nr. B2-253-198/2014 atsakovais yra bankrutuojanti G. L. individuali įmonė ir jos savininkė G. L., o šioje byloje - atsakovė yra G. L..
Kaip žinia, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo ir jos savininkas, šiuo atveju atsakovė G. L., už įmonės prievoles atsako visu savo turtu (Individualių įmonių įstatymo 2, 3, 6 str., CK 2. 50 str. 4 d.).
Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, bankroto administratorius turi teisę pasirinkti kokiu būdu jis išieškos lėšas iš individualios įmonės savininko, ar Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnio pagrindu, ar ieškininės teisenos tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bankroto administratorius bankroto byloje nepateikė prašymo priimti nutartį nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą, todėl sutinkant su atskirojo skundo argumentais, remiantis CK 2.50 str. 4 d. bankroto administratorius gali kreiptis į teismą dėl žalos išieškojimo iš įmonės savininkės.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad abejose byloje yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nutartis naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.