Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-84-899/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
1-84-899/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00071-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
L. S.
Kaltinamasis
E. J.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis, Vidmantas Skaburskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-84-899/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00071-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.6
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,nukentėjusiajam L. S.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2012 m. balandžio 11 d. apie 17.25 val. viešoje vietoje – Šiauliuose, Šiaulių 10-ojo pašto skyriaus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, išplūdo nukentėjusįjį L. S. necenzūriniais žodžiais ir sudavė rankomis ne mažiau dviejų smūgių į krūtinės sritį, šiais veiksmais sukėlė L. S. fizinį skausmą ir taip pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį L. S. konflikto metu papurtė, sudavė smūgį į krūtinę ir tuo galėjo jam sukelti jam fizinį skausmą. Gailisi, kad taip įvyko, atsiprašo. Suprato, kad veiksmus atliko viešoje vietoje - pašto patalpose, suvokė, kad savo veiksmais sukėlė nepatogumų aplinkiniams. Žalą atlyginti sutiktų iki 1 000 Lt sumos. Siekia būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes su nukentėjusiuoju nesutaria dėl neturtinės žalos sumos.

Nukentėjusysis L. S. teisme parodė, kad iki 2012 m. balandžio mėn. E. J. nepažinojo. Po darbo apie 17.30 val. atvyko į paštą pasiimti siuntinio, atsistojo į eilę ir laukė. Po 5-10 min. įėjo nepažįstamas vyriškis, kuris nuėjo tiesiai prie langelio. Pašte buvo apie 12 žmonių. Pasakė jam, kad stotų į eilės galą. Tuomet jis atsisuko ir paklausė „kas pasakė?”. Pasakė, kad tai jis. Išgirdo „asile, debile, tu neaiškink, ką nachui aiškini, kas tu toks”. Pasakė, kad nereikia plūsti necenzūriniais žodžiais, yra eilė. Jis (E. J.) sakė „gausi į galvą”. Sakė, kad nereikia grasinti, o stoti į eilę. Tuomet E. J. priėjo ir sako „einam išsiaiškinti”. E. J. jį stūmė, šaukė garsiai. Žmonės pašte buvo išsigandę. Einant prie jo jis praskyrė žmones. Po to jį sugriebė už megztinio ir atstūmė. Pasakė, kad jei jis toliau taip elgsis, iškvies policijos pareigūnus ir surinko telefono numerį 112. E. J. sukluso ir išėjo iš pašto. Išėjo jam iš paskos ir pradėjo E. J. sekti T. gatve link G. gatvės. Po kurio laiko E. J. pradėjo bėgti. Visą laiką kalbėjo telefonu ir stebėjo kaltinamąjį. Apibėgo nemažą atstumą, apsuko ratą po visą Lieporių rajoną, kol atvyko policija. Policija nuvežė į nuovadą. Policijos pareigūnams paklausius, ar jis (L. S.) sutinka taikytis, jis atsisakė taikytis ir parašė pareiškimą. Tuomet nuvyko į ligoninę, nes juto skausmą krūtinės srityje. Jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, necenzūriniai žodžiai, pastūmimas, pagavimas už rūbų, papurtymas ir nuo savęs atstūmimas. Pajuto fizinį skausmą, nes atstūmimas buvo į krūtinės sritį. Jo atžvilgiu atlikti fiziniai veiksmai. Iš pradžių buvo 2-3 pastūmimai. Purtymas truko 2-3 sekundes. Skausmą pajuto iš karto. Buvo su juodu megztiniu ir odine striuke. Jam atsirado krūtinės paraudimas ir stiprus kosulys, todėl kreipėsi į ligoninės priimamąjį. Teismo ekspertai nedirbo, todėl kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Pašto darbuotojos buvo keturios. Jos įvykį matė. Moterys buvo išsigandusios, sutrikusios, paskui pasakė „eikit aiškintis kitur”. Kiti žmonės buvo išsigandę, nes E. J. buvo agresyvus. Žmonės buvo nuošalyje. Kaltinamasis atsiprašyti jo nebandė. Dėl įžeidimo patyrė pažeminimą, už tai, kad bandė žmogų sudrausminti, patyrė fizinį skausmą, taip pat sugaišo laiko. Dirba UAB „K.“, yra logistikos vadybininkas. Mėnesinės pajamos - 3 000 Lt į rankas. Tokios pajamos jau 4-eri metai. Ankščiau yra pakliuvęs į panašią padėtį, prieš devynis metus. Tuomet buvo kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu. Nukentėjusiuoju nėra buvęs. Norėtų, kad kiti žmonės tokiu būdu nenukentėtų ir tokia situacija nepasikartoti. Pastoviai atsiima pašte siuntinius. Pašto darbuotojos patvirtina jo parodymus. Džiaugiasi, kad į paštą gali ateiti nejausdamas gėdos prieš jas. Nors mano, kad prieš kitus žmones, buvusius ten, gali būti gėda, nes žiūrės į jį kaip nevisavertį žmogų dėl šios situacijos. Gali būti, kad jis judėjo metrą ar du atgal nuo smūgių. Buvo suduota keletą smūgių. Teismo medicinos ekspertai tą dieną nedirbo, todėl kreipėsi į ligoninės priimamąjį. Dėl patirto skausmo nesigydė. Ankščiau jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, žala nebuvo priteista. Atstūmimą laiko fiziniu smurtu. Neturtinę žalą įvertino 5 000 Lt pasitaręs su advokatu ir atsižvelgęs į visas įvykio aplinkybes. Sumą nustatė pats. Advokatas paaiškino, kokia suma būna už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jei būtų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, prašytų 10 000 Lt sumos. Pastūmimo metu buvo gautas smūgis, 2-3 kartai į krūtinę. Fizinį skausmą jautė įvykio dieną. Grįžęs namo, vartojo nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, tai darė savo iniciatyva. Vaistai buvo „Ibumetin“ ir raminamieji lašai. Pašte buvo po darbo. Fiziniai savijautai tai įtakos neturėjo, tačiau emociškai ir morališkai, tai truko porą savaičių ir kol prasidėjo tyrimas. Sumą mažintų atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį. Mažintų iki 2 000 Lt sumos, taip pat advokato išlaidos. Jei susitartų, tuomet norėtų 30 proc. sumą gauti dabar ir likusią - per pusę metų. Tačiau mano, kad reikalingas ir prisipažinimas, ir atsiprašymas. Po sutarties surašymo per savaitę reikėtų atlyginti 30 proc. sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad asmenys – kaltinamasis ir nukentėjusysis - yra matyti, santykiai su jais neutralūs. Įvykis vyko jų darbe. Dirba (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo specialiste. Buvo eilė žmonių, vienas atėjęs ėjo be eilės, o kitas jaunuolis pasakė, kad jis stotų į eilę. Eilėje kilo konfliktas. Dirbo ir nematė nuo ko konfliktas prasidėjo. Girdėjo apsižodžiavimus, keiksmažodžius. Kuris išsakė keiksmažodžius, tiksliai nepasakys. Buvo savo darbo vietoje, nuo jų atstumu apie 3 metrus. Tokie atvejai pašte būna dažni. Kolegė kvietė policiją. Asmenys pradėjo stumdytis. Kas ką stūmė, nematė. Agresyvesnis buvo įėjęs į paštą ir sukėlęs triukšmą – kaltinamasis. Nežino, ar kitas vaikinas buvo agresyvus, jis kvietė policiją. Pirmas išėjo kaltinamasis, kuomet jos pasakė, kad kviečia policiją. Į paštą atėjus kaltinamajam, pašte kilo triukšmas. Iki tol visi žmonės pašte stovėjo tvarkingai. Fizinio smurto nematė. Policiją kvietė V. Ž.. Jų darbas sutriko, nes ir žmonių reakcija į įvykį buvo. Ji detaliai ir konkrečiai įvykio nematė, nes buvo darbo. Salė apie 5 metrus. Vyrai buvo tarp žmonių. Apsižodžiavimas buvo. Vienas jaunuolis sakė kitam stoti į eilę. Sakė „visi stovime ir laukiame“. Kas pirmas pradėjo, nepamena, matė, kad judėjo, stumdėsi. Konkrečių veiksmų nematė. Sėdėjo darbo vietoje, 2 kasoje. Ar buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, negali pasakyti.

Liudytoja V. Ž. teisme parodė, kad vyrai – kaltinamasis ir nukentėjusysis – yra matyti, santykiai su jais neutralūs. Dirba (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, klientų aptarnavimo specialiste. Įvykį pamena. Vienas vyras priėjo be eilės, o kitas paprašė jo stoti į eilę ir prasidėjo incidentas. Buvo išsakyti iš kaltinamojo asmens necenzūriniai žodžiai „gaidy, neaiškink, nevadovausi, nepatinka man tavo balsas”. Vyras kvietė išeiti į lauką ir aiškintis už durų. Kadangi jis atsisakė, kaltinamasis išvilko nukentėjusįjį į lauką. Ji buvo 2-3 metrų atstumu. Vyras tempiamas atsirėmė rankomis į durų staktą. Ji nuėjo kviesti policiją. Pašte buvo 6-8 žmonės. Moteris, buvusi pašte, pripuolė ir šaukė „paleiskit žmogų arba aš trenksiu rankine”. Ji kvietė policiją, bet kol sujungė, vyrai išėjo į lauką. Kadangi buvo klientų, neturėjo kada jų stebėti. Tempimas buvo nuo vidurio salės iki durų apie 2-3 metrus. Tempiamas asmuo gal nejuto fizinio skausmo, nes jam buvo tempiama už rūbų. Vyras tempiamas buvo jėga, nes priešinosi. Necenzūrinius žodžius išsakė kaltinamasis. Kiti aplinkiniai buvo abejingi, tik moteris pribėgo gelbėti. Jų darbas kažkiek taip pat buvo sutrikdytas. Asmenys turėjo girdėti, kad sakė, jog kvies policiją. Ji juos ramino. Smūgių nematė. Matė tik nukentėjusį, tempiamą prie durų. Girdėjo negražiai kalbančius asmenis.

Liudytoja J. Z. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Šiauliuose, klientų aptarnavimo pareigose. Asmenys – E. J. ir L. S. – jai nematyti. Po darbo žmonės užsuka pasiimti siuntų. Dirbdama išgirdo triukšmą „stokite į eilę, pilieti”. Kilo konfliktas. Kaltinamasis pradėjo sakyti „ką čia varai, kas toks”. Nukentėjusysis tyliai stovėjo eilėje. Šurmulys toliau plėtėsi. Stovinti eilėje moteris vyrą užtarė. Girdėjo, kad nukentėjusysis kvietėsi pagalbą telefonu, kolegė taip pat kvietė policiją. Susistumdymo nematė. Pamatė tik vyrus išeinant pro duris ir spėriu žingsniu nueinančius link turgelio. Po įvykio bendravo su kolegėmis. Vida matė kaip nukentėjusįjį už atlapų tempė lauk, jai (J. Z.) tai matyti užstojo kolona. Necenzūriniai žodžiai buvo išsakyti. Šiuos žodžius išsakė kaltinamasis nukentėjusiajam. Kuomet kaltinamasis priėjo prie kasos, darbuotoja pasakė, kad yra bendra eilė. Tarpe buvo 2-3 žmonės. Nukentėjusysis pasakė „stok į galą”. Jis grįžo į eilę. Įvykio metu moteris puolė vyriškį įnirtingai ginti, kiti stebėjo. Darbas sutriko. Nukentėjusysis buvo ramus, santūrus. Kaltinamojo veiksmai pažemino nukentėjusįjį.

Specialistas Gregoire Abi Chaker teisme paaiškino, kad jo darbinis stažas 12 metų. Kaltinamasis ir nukentėjusysis – nematyti. Tyrimo tikslas: atlikti tyrimą iš medicininių dokumentų ir atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus. Tam, kad galėtų atsakyti į klausimus, buvo pateikti medicininiai dokumentai, pats tiriamasis apžiūrėtas nebuvo. Sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Išvada padaryta, nes medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus. Ar asmuo galėjo justi fizinį skausmą, atsakyti negali, nes neturi informacijos apie jo alkoholio kiekį kraujyje, jo sveikatos būklę, nes skausmas yra impulsų perdavimas į smegenis, jis gali būti slopintas, padidintas ir taip toliau. Tiriamasis kreipėsi dėl nusiskundimų, tai yra dėl krūtinės skausmų, buvo klausyti plaučiai, nustatyta, kad karkalų nėra ir išorinių sužalojimų nematyti. Buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenograma ir nustatyta, kad nėra trauminių pakitimų. Gydytojas privalo rašyti išvadą, tai jis parašė, kad yra krūtinės sumušimas, kartais mato pagal ką jie gali rašyti diagnozę, kartais nemato ir rašo pagal nusiskundimus. Turi vertinti medicininius dokumentus, kuriuose neranda duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus, todėl nustatyti sveikatos mastą šiuo atveju netikslinga. Nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą netikslinga, nes nėra pagal ką jį nustatyti. Apie paraudimą medicininiuose dokumentuose duomenų nėra. Ne jo kompetencijoje nustatyti įvykio aplinkybes, jis atsako į pateiktus klausimus. Kai yra objektyvus sužalojimas, gali patvirtinti, kad buvo trauminis poveikis, tačiau kai nėra sužalojimų, nereiškia, kad nebuvo trauminis poveikis. Teismo medicininė apžiūra šiuo atveju nebuvo atlikta.

Žemesnės instancijos teismas

L. J., teismo posėdyje apklausta kaip laiduotoja, paaiškino, kad yra E. J. sutuoktinė nuo 2011 m., pažįstami yra 8 metus. Šiuo metu dirba ir augina dukrą. Dirba sekretore notarų biure nuo 2007 m. Teigiamą įtaką vyrui darys, stengsis žiūrėti, kad nebūtų konfliktų, abu gyvena kartu. Vyras yra ne konfliktinė asmenybė. Abu dalyvauja įvairiuose renginiuose, aukoja labdarai. Pati neteista, nebausta administracine tvarka. Šeimoje aptarė sutuoktinio veiksmus. Buvo septintame nėštumo mėnesyje, reikėjo paimti siuntinį, kurį paimti ji paprašė po darbo grįžtančio vyro. Tačiau jo nesulaukė 3 val., grįžęs jis papasakojo kas nutiko. Mano, kad šis įvykis bus pamoka, kad ateityje galbūt patylės ir nusileis tokiose situacijose.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo L. S., liudytojų I. B., V. Ž., J. Z. teisme duotų parodymų, E. J. kaltę įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga:

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1033/12(04), kurioje nurodyta diagnozė – krūtinės sumušimas, nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes. Duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (21 b. l.);

- daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuotas nukentėjusiojo L. S. telefoninis pokalbis su policijos pareigūnais (54-56 b. l.);

Žemesnės instancijos teismas

- įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriuo užfiksuota vieta, kurią parodė įtariamasis E. J. (76-79 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Nustatyta, kad E. J. 2012 m. balandžio 11 d. apie 17.25 val. viešoje vietoje – Šiauliuose, Šiaulių 10-ojo pašto skyriaus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, išplūdo nukentėjusįjį L. S. necenzūriniais žodžiais ir sudavė rankomis ne mažiau dviejų smūgių į krūtinės sritį, šiais veiksmais sukėlė L. S. fizinį skausmą ir taip pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo L. S., liudytojų I. B., V. Ž., J. Z. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, specialisto paaiškinimai teisme bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolas, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kt. Teismas nenustatė, kad nukentėjusysis L. S., liudytojai I. B., V. Ž., J. Z. prieš šį įvykį būtų turėję konfliktų su kaltinamuoju, todėl minėti asmenys neturi pagrindo apkalbėti E. J.. Tokiu būdu teismui netikėti nukentėjusiojo L. S. ir I. B., V. Ž., J. Z. parodymais šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Tai pat visuomenės rimties sutrikdymu laikoma tai, kad sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, nutraukiamas žmonių darbas ar pan. Byloje nustatyta, kad įvykio metu pašte dirbo trys darbuotojos, buvo kitų asmenų, kurie stovėjo eilėje laukdami atitinkamos paslaugos. Kilus konfliktui, šie asmenys taip sureagavo į jį. Kaip teisme parodė L. S., „žmonės pašte buvo išsigandę“ ... <...>... Pašto darbuotojos buvo keturios. Jos įvykį matė. Moterys buvo išsigandusios, sutrikusios, paskui pasakė „eikit aiškintis kitur”. Kiti žmonės buvo išsigandę, nes E. J. buvo agresyvus“. Liudytoja I. B. teisme parodė, kad „jų darbas sutriko, nes ir žmonių reakcija į įvykį buvo“. Liudytoja V. Ž. teisme parodė, kad „moteris pribėgo gelbėti. Jų darbas kažkiek taip pat buvo sutrikdytas.“ Liudytoja J. Z. teisme parodė, kad „įvykio metu moteris puolė vyriškį įnirtingai ginti, kiti stebėjo. Darbas sutriko“. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad buvo sutrikdyta normali pašto veikla, dėl konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju E. J. įžūliu elgesiu – išplūsdamas nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais bei suduodamas jam smūgius į krūtinės sritį, šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje, t. y. Šiaulių 10-o pašto skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur tuo, kaip jau minėta, metu buvo tiek pašto darbuotojai, tiek kiti asmenys, atėję į paštą tvarkyti savo reikalų.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad E. J. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji E. J. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes, darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamasis, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios pateisinamos priežasties išplūsdamas nukentėjusįjį ir smurtaudamas jo atžvilgiu sukeliant jam fizinį skausmą, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo E. J. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į nukentėjusiojo L. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (49-50 b. l.) bei teisminio nagrinėjimo metu – kad jam buvo suduota ne mažiau kaip dviejų smūgių į krūtinės sritį, tuo pagrindu patikslintinas kaltinimas. Pažymėtina, kad šis kaltinimo patikslinimas šiuo atveju neįtakoja veikos teisinės kvalifikacijos ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis L. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (45-46 b. l.). 2012-09-04 nutarimu L. S. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (51 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Pasak nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, dėl E. J. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, nepatogumais, E. J. atvirai deklaravo neapykantą jam, kas sukėlė nemalonių pergyvenimų, išgyvenimų, emocinę depresiją; fizinį skausmą sukėlė suduoti smūgiai, tampymas, krėtimas; išgyvenimai pasireiškė tuo, kad po jo atžvilgiu išsakytų necenzūrinių žodžių kitų asmenų akivaizdoje buvo išsigandęs, dėl kaltinamojo grasinimo fiziniu susidorojimu ir santykių aiškinimosi smurtu bijojo dėl galimo savo sveikatos sutrikdymo; emocinė depresija pasireiškė nesaugumo, nepasitikėjimo savimi jausmo atsiradimo ir jų sąlygoto interesų rato susiaurėjimu; bendravimo galimybių sumažėjimas pasireiškė tuo, kad viešoje vietoje smurtavus jo atžvilgiu ir viešai įžeidinėjant, negalėjo elgtis kaip įprastai, buvo nemalonu ir gėda eiti pašto skyrių, kuriame buvo atlikti nusikalstami veiksmai jo atžvilgiu ir kt.

Tai rodo, kad dėl incidento viešoje vietoje - pašte nukentėjusysis L. S. dėl tyčinių, įžūlių kaltinamojo veiksmų tikrai patyrė stresą, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, laikiną gyvenimo kokybės suprastėjimą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad E. J. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio buvusio konflikto metu su L. S., kad suduotų smūgių skaičius nebuvo didelis, kad smurtavimas prieš nukentėjusįjį truko neilgą laiko tarpą, kad konflikto metu nukentėjusiajam nebuvo padaryta sužalojimų, nėra jokių sunkių išliekamųjų pasekmių, kad po konflikto su E. J. nenutruko nukentėjusiojo darbinė veikla, taip pat atsižvelgdamas į smūgių lokalizaciją, kaltinamojo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į pragyvenimo lygį valstybėje 2013 m. I-ame ketvirtyje, sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1 250 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. J. savanoriškai atlygino nukentėjusiajam L. S. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 600 Lt, iš E. J. priteistina nukentėjusiajam L. S. likusi - 650 Lt - neturtinė žala. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėdami klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose, kuriose kaltinamieji buvo kaltinami pagal LR BK 284 str. 1 d., priteisinėjo nukentėjusiesiems panašias pinigines sumas (Šiaulių apygardos teismo byla Nr. 1A-29-300/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-269/2011 ir kt.).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 86,78 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (24-25 b. l.). Kaip matyti iš byloje esančio mokėjimo dokumento (190 b. l.), E. J. 2012-12-07 yra pilnutinai atlyginęs padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio 86,78 Lt turtinei žalai atlyginti nutraukiamas.

Kaltinamasis E. J. teismo posėdžio metu prokurorei patikslinus kaltinimą (įvardijus, kad atitinkamais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas), visiškai prisipažino kaltu ir paprašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008).

Kaltinamasis E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. E. J., prokurorei sukonkretinus ir patikslinus kaltinimą (187 b. l., nurodžius, kad dėl kaltinamojo elgesio nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas; dėl aplinkybių (tuo pačiu ir kaltinimo) neaiškumo todėl ir buvo poreikis į teismo posėdį kviesti specialistą, apklausinėti liudytojus), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. E. J. nusikalto būdamas neteistas (94 b. l.), praeityje administracine tvarka baustas, nuosprendžio priėmimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (95-96 b. l.), 2012-05-11 duomenimis, laikotarpiu nuo 2012-03-14 iki 2012-03-20 buvo registruotas darbo biržoje, įformintas darbo paieškos nutraukimas pradėjus savo verslą (98 b. l.), dirbantis pagal verslo liudijimą (97 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos komisariato Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakteristikoje nurodoma, kad nuovadoje dėl E. J. netinkamo elgesio skundų ar pareiškimų negauta, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į profilaktinę įskaitą neįrašytas (103 b. l.), yra iš dalies darbingas (55 proc. darbingumo lygis; 89-90 b. l.).

Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje E. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – L. J., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti notaro biure, darbdavio itin teigiamai charakterizuojama – drausminga, kruopšti, pareiginga, nekonfliktiška, puikiai sutarianti su kolektyvu, skatinta darbe, neturi drausminių nuobaudų ir kt. (162, 164 b. l.)), kuri, kaip jo sutuoktinė (152 b. l.), tikrai turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti E. J. jos atsakomybei pagal laidavimą (149 b. l.), yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis E. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas L. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. E. J., kaip dirbančiam pagal verslo liudijimą ir gaunančiam nedideles pajamas (šeimoje taip pat yra mažametis vaikas ((duomenys neskelbtini)m. gim.), kuriuo būtina pasirūpinti), iki tol neteistam, neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, turinčiam sveikatos problemų (kaip minėta, nustatytas dalinis darbingumas), tai pat atsižvelgus į priteisto civilinio ieškinio dydį, jokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (80-81 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Nukentėjusiajam L. S. buvo suteikta advokato teisinė pagalba už 1 500 Lt (32, 47-48 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis (išlaidų dydis iš esmės proporcingas bylos apimčiai, sudėtingumui, atliktiems procesiniams veiksmams, advokato užimtumui ir kt.) bei priteistinos nukentėjusiajam L. S. iš E. J..

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti: kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą E. J. atžvilgiu nutraukti.

E. J. perduoti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) sumai ir priteisti iš E. J. likusią nesumokėtą 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) sumą neturtinei žalai nukentėjusiojo L. S. naudai.

Procesą, pradėtą pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 86,78 Lt turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš E. J. nukentėjusiajam L. S. 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) proceso išlaidų.

Išaiškinti E. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktinį įrodymą - kompaktinį diską, kuriame užfiksuotas įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas