- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- Iv-844-422/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00360-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Povilas Jegorovas
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. L. prašo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 2822,50 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2010 m. birželio 9 d. apie 13 val. vairuodamas nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį MERCEDES-BENZ C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A.Mickevičiaus gatvėje link Karaliaus Mindaugo pr. įvažiavo į duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiu kelio ženklu. 2010 m. birželio 23 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas atlyginti dėl įvažiavimo į duobę atsiradusią žalą, tačiau 2010 m. liepos 16 d. raštu buvo atsisakyta ją atlyginti. Savivaldybės atsisakymas atlyginti žalą nepagrįstas. LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato, jog savivaldybės yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Ši įstatymo nuostata suponuoja savivaldybėms pareigą atlyginti žalą, jeigu ji atsiranda dėl gatvių nepriežiūros arba netinkamos jų priežiūros. Nurodė, jog policijos pareigūnai jo kaltės dėl įvykio nenustatė, priešingai, padarė išvadą, jog jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl dėl patirtos žalos yra atsakingas atsakovas. Automobilis iki šiol nesuremontuotas, nes jis neturi lėšų jo remontui. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta 2822,50 litų žala, kurios dydį patvirtina Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro išvada.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis laikėsi Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 19 punkto, 133-134 punktų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją kelyje elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. birželio 9 d. nutarime nepateikta jokia informacija apie automobilio stabdymą siekiant išvengti kliūties, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio, meteorologines sąlygas ir pan., todėl darytina išvada, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos, nors jos galėjo turėti tiesioginės įtakos ieškovo nurodomam žalos dydžiui. Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo kviesti į transporto priemonės apžiūrą, nors šią pareigą numato LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 7 d. nuostatos, todėl neturėjo galimybės įvertinti galimas įvykio aplinkybes, apžiūrėti transporto priemonę, kas galėjo turėti reikšmės žalos kilimui ir jos dydžiui. Atsakovas nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleistas arba žalos dydis turėtų būti sumažintas dėl paties vairuotojo neatsargumo vairuojant automobilį. Nurodė, jog UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" ataskaitoje nurodytas tik apytikslis bendras patirtas nuostolis, tačiau jis nepatvirtina realaus žalos dydžio, atstatomojo remonto kaina yra orientacinė. Be to, šiai atstatomojo remonto kainai buvo pritaikytas 21 procento PVM dydis - 470,76 Lt, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šias išlaidas patirs.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. birželio 9 d. apie 13 val. T. L. vairuodamas lengvąjį automobilį MERCEDES-BENZ C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, A.Mickevičiaus gatvėje link Karaliaus Mindaugo prospekto įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią apie 0,15 m. gylio, apie 1,0 m. pločio duobę. Šie duomenys užfiksuoti 2010-06-09 Eismo įvykio vietos schemoje, 2010-06-09 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, T. L. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l.10). Nutarime nurodyta, jog vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Eismo įvykio schemoje nurodyti šie automobilio sugadinimai: priekinis kairės pusės ratas, galinis kairės pusės ratas (b.l.12). Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas įvykio dieną kreipėsi į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. Kauno nepriklausomų ekspertų biuro ekspertas A. S. (pažymėjimo Nr. 28, kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), apžiūrėjęs automobilį, 2010-06-09 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2106035 ( b.l. 13-31) transporto priemonės atkūrimo sąnaudas ( patirtą nuostolį) įvertino 2712,50 Lt, iš kurių 2241,73 Lt sudaro automobilio atkuriamoji vertė, atmetus 37% detalių nusidėvėjimą ir 470,76 Lt ( 21% PVM). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis nesuremontuotas.
Ginčo, kad automobilis buvo sugadintas dėl įvažiavimo į duobę bei sugadinimų pobūdžio, užfiksuoto 2010-06-09 Kelių policijos nutarime bei 2010-06-09 Turto vertintojo ataskaitoje, nėra. Šių aplinkybių atsakovas iš esmės neginčija. Nors atsakovas nurodė, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu, tačiau įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, teismui nepateikta. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus ( ABTĮ 57 str.). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog važiavo apie 30km/ ha greičiu kolonoje, duobę užstojo priekyje jo važiuojantis automobilis, todėl išvengti įvažiavimo į duobę buvo nemanoma. Atsakovo argumentai dėl pareiškėjo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė KET reikalavimų, teismui nėra pagrindo. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje taip pat nėra.
Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai ( 15 punktas). Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Autoekspertas A. S. turi teisę verstis turto vertinimo veikla, jam yra suteikta turto vertintojo kvalifikacija (LR Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2002 m. gegužės 16 d. posėdžio protokolo Nr.4-3 išrašas, kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), abejoti jo kompetencija atlikti šio pobūdžio turto vertinimą nėra pagrindo, todėl Turto vertinimo ataskaita Nr. 2106035 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būsimo remonto išlaidas.
Tačiau, teismo nuomone, gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jis automobilį remontuos įmonėje, kuri bus PVM mokesčio mokėtoja. Jei automobilio remonto paslaugas teiks apmokestinamasis asmuo, neprivalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, tai minimalios išlaidos automobiliui suremontuoti bus prekių ir paslaugų vertė be PVM. Remiantis išdėstytais argumentais, 470,76 litais priteistinos žalos dydis sumažintinas (ši suma Ataskaitoje nurodyta kaip PVM mokestis). Tokią pat poziciją šios kategorijos bylose yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino A.Mickevičiaus gatvės tinkamos priežiūros ir remonto, dėl neteisėto neveikimo buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, skundas iš dalies tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjui priteistinas 2351,74 Lt turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro 2241,73 Lt transporto priemonės atkūrimo sąnaudos, pagrįstos 2010-06-09 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21006035 paskaičiavimu ( b.l. 13-31) ir dėl šio įvykio pareiškėjo turėtos turto vertinimo išlaidos – 110 Lt, kurias pagrindžia mokėjimo kvitas ( b.l. 13) ( CK 6.249 str.1d., 4d.2p.).
Dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkinamas.
Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes nėra pateikta jų apskaičiavimo ir pagrindimo ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka. Tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ( ABTĮ 45 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti T. L. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2351,74 Lt (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt vieną litą 74 cnt) turtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.