Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: „panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-08-27 nutarimą Nr. 2.VJ-68 dalyje „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos 2019-08-07 prašymų (reg. Nr. AP-21331, 2019-08-07, 2019-08-12)”; Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 17 d. nutarimą dalyje Nr. 13.12.-71 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-08-27 nutarimo NR.2.VI-68 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“; Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 2.VI-68 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dalyje dėl K. Š. alėjos pavadinimo keitimo; Įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą prašant: kol bus išnagrinėta bylą taikyti laikinąsias apsaugos priemones su prašymu sustabdyti 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų vykdymą ir galiojimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atstatyti K. Š. alėjos pavadinimą“. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2019-07-24 sprendimą „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai“.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 13.12.-71 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-08-27 nutarimo NR.2.VI-68 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ nutarė: palikti nepakeistą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 2.VI-68 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dalyje dėl K. Š. alėjos pavadinimo keitimo. Pažymėjo, kad su šia nutarimo dalimi nesutinka, nes nutarimas nemotyvuotas, bylos aplinkybės neištirtos. Nurodė, kad abiejų instancijų prokurorai tik atkartoja skundžiamo prokuroro argumentus, be jokio faktų ištyrimo ir analizės. Susidaro įspūdis, kad abiejų instancijų prokurorai absoliučiai net neskaitė ir neįsigilino į skundą. Prokuroras nutarime sutapatina skundą su S. B. 2019 m. birželio 27 d. pareiškimu (reg. Nr. AP- 17591, 2019-06-27), kuris net negalėjo būti reiškiamas tuo pačiu pagrindu ir dalyku, nes jų skundžiamas aktas ir veiksmas atsirado tik 2019 m. liepos 24 d. Akcentavo, kad jos pateikti skundai buvo grindžiami sekančiu: „2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba sprendimu „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“ priėmė sprendimą pervadinti K. Š. alėją. Revizuoti gatvių pavadinimus, o ypač Lietuvai nusipelniusio valstybės veikėjo, ambasadoriaus K. Š., kurį 1998 m. suteikė Vilniaus Taryba yra Lietuvos Nepriklausomybės neigimas. 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas (posėdžio protokolas Nr. 7) pervadinti K. Š. alėja kitu vardu grindžiamas kaltinant K. Š. antisemitinių tekstų autoryste. Tai sunkus kaltinimas. Tokiu atveju kaltumo jo atžvilgiu klausimas tegali būti sprendžiamas demokratinėje šalyje teismine tvarka. Tai yra grubus Konstitucijos 31 str. pažeidimas. Sprendimą Tarybos posėdžiui pateikęs Tarybos narys R. V. kaltindamas K. Š. antisemitizmu nepateikė jokių dokumentų ir faktų, o jo pasisakymas buvo grindžiamas tik prielaidomis bei jo asmenine interpretacija. Be to svarstant šį klausimą buvo iškelti ir pirmininkaujančio mero R. Š. procedūriniai pažeidimai, kuriuos iškėlė Tarybos narys A. Z. (Tarybos posėdžio Nr. 7 vaizdo įrašas). Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtas Tarybos sprendimas priimtas šiais balsais: už Š. alėjos pavadinimo keitimą balsavo 21 narys, o prieš – 16, vadinasi sprendimas priimtas mažesniu balsų skaičiumi nei 50 proc. viso Tarybos narių -51 (Šios aplinkybės prokurorų neištirtos ir neaprašytos). Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo: 31 straipsnis „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“; 123 straipsnis „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.“ K. Š. Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, savanoris ir kariuomenės kūrėjas 1919 sausio 1 d. rizikuodamas gyvybe iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą Gedimino pilyje. K. Š. inicijavo LAF-o sukūrimą 1940 m. lapkričio 17 d., jį išrinko pirmininku susirinkę Lietuvos diplomatai ir pasitraukę nuo bolševikų teroro Lietuvos valstybės politikai, viso 28 asmenys, be to LAF-o įsteigimui pritarė Lietuvos prezidentas A. S. 1940 m. rugpjūčio mėn. pokalbyje su ambasadoriumi, ypatinguoju ministru K. Š.. Antra, K. Š. nedalyvavo jokiuose veiksmuose prieš žydus anksčiau 1918-19 m., tų metų jo straipsniai, kaip tik gina visus Lietuvos piliečius: žydus, gudus, juolab nedalyvavo ir nerašė šia tema 1941 m. birželio 22-23-24 d., nes buvo vokiečių areštuotas ir laikomas namų arešte. Po karo jis praėjo patikrinimo filtrus JAV. Jokių jam kaltinimų nerasta ir nepateikta bei buvo priimtas į darbą JAV kongreso bibliotekoje, kurioje dirbo 15 metų. 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimas pažeidžia Konstituciją, tad kol nėra teismo nustatyto fakto dėl kokių nors K. Š. kaltų veiksmų, tol nėra pagrindo šalinti ar varžyti jo viešą atminimą ir kiršinti Lietuvos piliečius. Tokiu atveju Merui ir Tarybai turėtų būti suprantama, kad vienokia ar kitokia grupės asmenų politinė nuomonė apie valstybės atmintiną asmenį negali būti pakankamu pagrindu savivaldybės administraciniams sprendimams priimti. Akivaizdu, kad šiuo atveju dėl K. Š. viešo atminimo visuomenėje (miesto bendruomenėje) yra kilęs ginčas. Viešieji interesai dėl Š. priklauso visai Lietuvai. vadinasi, esant ginčo atvejui, savivaldybės taryba vadovaudamasi įstatymais privalėjo pagal vienos politinės grupės interesų pateiktąjį siūlymą pervadinti K. Š. alėją kitu vardu atmesti, pasiūlant miesto bendruomenės tarpusavyje ginčijamą klausimą spręsti, kaip ir derėtų viešųjų interesų atveju, teismine tvarka“. Pažymėjo, kad šios aukščiau nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos ir apie jas išvis nepasisakoma. Tarybos sprendimas pažeidžia viešąjį interesą ir Pavadinimų aprašo tvarką, nes ne mero ar tarybos nario teikimu nustatomi personalijų nuopelnai Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, o vertinimus turi atlikti esančios mokslinės-ekspertinės institucijos, pvz.: Istorijos institutas, istorijos-kultūros atminties paveldo specialistai (Kultūros paveldo departamentas) ir kt. Šis savivaldybės sprendimas supriešino žmones ir atskiras religines pažiūras išpažįstančių žmonių grupes, vyko eilė protestų mitingų, šiuo klausimu viešai pasisakė ir Lietuvos Respublikos prezidentas G. N., kiti politikai, žurnalistai ir šis įvykis sukėlė rezonansinį atgarsį visuomenėje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta viena iš pagrindinių asmens teisių – asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

7. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį.

8. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus motyvus bei papildomai nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „pareiškėja, iš esmės skųsdama aukštesniojo prokuroro nutarimą, kvestionuoja tai, kad jų skundas yra dėl 2019-07-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvo priimtas sprendimas pervardinti K. Š. alėją, o ne dėl gatvės pavadinimo keitimo“. Akcentavo, kad pareiškime prokurorui buvo nurodyta: „2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba sprendimu „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“ priėmė sprendimą pervadinti K. Š. alėją. Revizuoti gatvių pavadinimus, o ypač Lietuvai nusipelniusio valstybės veikėjo, ambasadoriaus K. Š., kurį 1998 m. suteikė Vilniaus Taryba yra Lietuvos Nepriklausomybės neigimas. 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas (posėdžio protokolas Nr. 7) pervadinti K. Š. alėja kitu vardu grindžiamas kaltinant K. Š. antisemitinių tekstų autoryste. Tai sunkus kaltinimas. Tokiu atveju kaltumo jo atžvilgiu klausimas tegali būti sprendžiamas demokratinėje šalyje teismine tvarka. Tai yra grubus Konstitucijos 31 str. pažeidimas. Sprendimą Tarybos posėdžiui pateikęs Tarybos narys R. V. kaltindamas K. Š. antisemitizmu nepateikė jokių dokumentų ir faktų, o jo pasisakymas buvo grindžiamas tik prielaidomis bei jo asmenine interpretacija“. Pažymėjo, kad akivaizdu, jog pagrindinis klausimas buvo ir liko, kad nėra nustatyta K. Š. kaltė, kuriuo jis buvo kaltinamas ir tai įtakojo gatvės pavadinimo keitimą. Visa skundo esmė ir yra ta, kad apginti K. Š. vardą, o gatvės pavadinimo keitimas jau yra pasekmė. Valstybės veikėjo vardo išniekinimas ir sumenkinimas turi akivaizdų viešojo intereso institutą, tik prokuroras gindamas viešą interesą, gali apginti žmogaus reputaciją, kuri turi valstybei istorinę vertę.