Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo JSC BTA Bank prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo, suinteresuoti asmenys - S. S., A. S. ir antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą dėl 327 949,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojo JSC BTA Bank naudai (1 t., v. b. l. 9-11, 29). Antstolis 2016 m. lapkričio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė vykdantis skolos išieškojimą iš skolininko S. S., areštuojantis skolininkui priklausančias ir jam mokėtinas sumas ir pavedė jas pervesti į antstolio sąskaitą (1 t., v. b. l. 41). 2018 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkui priklausančių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą bei turto perdavimo, antstolis FNTT Vilniaus apygardos valdybai nurodė 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018 m. Generalinė prokuratūra pervedė 74 000 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio padėjėjas 2019 m. sausio 16 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 74 000 Eur pinigines lėšas, gautas iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (2 t., v. b. l. 86-87). Antstolio padėjėjas 2019 m. sausio 16 d. siūlymu dėl turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriame skolininkas ir kiti bendraturčiai susitarimu nurodo dalį, kuri priklauso skolininkui (2 t., v. b. l. 82-85, 88-89). Minėtas siūlymas siųstas skolininko atstovui advokatui L. J. (2 t., v. b. l. 88-89). Antstolio padėjėjas 2019 m. balandžio 3 d. siūlymu Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams iki 2019 m. birželio 3 d. (per 2 mėnesius nuo šio siūlymo surašymo dienos), kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo (2 t., v. b. l. 93-94). Minėtame siūlyme nurodoma, jog nei skolininkas, nei jo sutuoktinė iki šio siūlymo surašymo dienos antstoliui nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.

Pareiškėjo (išieškotojo) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teismui per EPP sistemą pateiktas 2019 m. birželio 3 d., todėl laikytina, kad jis paduotas nepraleidus antstolio 2019 m. balandžio 3 d. siūlyme nustatyto termino. Remiantis civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis, taip pat konstatuotina, kad CPK 667 straipsnyje nustatyta pareiga areštuoti ir aprašyti bendrąjį turtą, o tik vėliau kreiptis su siūlymu dėl turto dalies nustatymo, šiuo atveju yra antstolio įvykdyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad per 2019 m. sausio 16 d. siūlymu nustatytą 20 dienų terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimo, patvirtinto notarine tvarka, antstoliui skolininkas nepateikė.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis nustatė, kad skolininkas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto registruoto Lietuvos Respublikoje, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (1 t., v. b. l. 19-24). Skolininkas taip pat neturi darbinių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą (1 t., v. b. l. 25-26). Iš Gyventojo registro duomenų antstolis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su A. S. (1 t., v. b. l. 27). Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro T. P. V. (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (1 t., v. b. l. 115-117, 118). Sudarytą povedybine sutartimi sutuoktiniai susitarė dėl turto, kuris bus įgytas ateityje, t. y. po šios sutarties įsigaliojimo datos, teisinio režimo (1 t., v. b. l. 117). Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia manyti, kad skolininkas S. S. neturi pakankamai asmenine nuosavybės teise valdomo turto, iš kurio būtų galima patenkinti išieškotojos turtinį reikalavimą. Tokiu atveju, darytina išvada, jog galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. S. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtam turtui – 74 000 Eur piniginėms lėšoms (1 t., v. b. l. 66). Nutraukus ikiteisminį tyrimą ir esant antstolio 2016 m. lapkričio 23 d. priimtam patvarkymui areštuoti skolininkui priklausančias lėšas, 74 000 Eur pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2018 m. sausio 29 d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą (1 t., v.b.l. 125, 127,128).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir pripažinti, kad skolininkui S. S. priklauso 100 procentų antstolio areštuotų lėšų - 74 000 Eur. Savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad areštuotos lėšos buvo skirtos tenkinti išimtinai skolininko S. S. interesams; nėra jokių duomenų, kada ir iš kokių šaltinių šios areštuotos lėšos buvo įgytos, tai yra, nėra jokių duomenų, jog šios lėšos būtų bendros sutuoktinių lėšos; skolininko sutuoktinė nepareiškė jokių pretenzijų į šias lėšas per antstolio nustatytą terminą, kaip ir pats skolininkas per antstolio nustatytą terminą nenurodė antstoliui, kad dalis lėšų priklauso jo sutuoktinei. Pažymi, kad turi būti atsižvelgiama į interesų balansą – skolininkas yra skolingas bankui labai didelę sumą – 327 949,66 Eur ir geranoriškai nemoka skolos, todėl kreditoriaus teisės yra iš esmės pažeidžiamos. Skolininkas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, o areštuotos lėšos yra vienintelis antstolio rastas turtas Lietuvoje. S. S. pripažinus didesnę dalį į lėšas, sutuoktiniai galės į tai atsižvelgti dalindamiesi kitą turtą. Bankui nėra žinoma kiek ir kokio kito turto, esančio ne Lietuvos Respublikoje, turi sutuoktiniai.

Teismas, spręsdamas dėl galimybės nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kai turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdymo procese, nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali vadovautis civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Teismo vertinimu, įrodymų, kad areštuotos lėšos buvo skirtos tenkinti išimtinai skolininko interesams, byloje nėra (CPK 179 straipsnis). Priešingai iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 74 000 Eur piniginės lėšos buvo paimtos kratos metu iš sutuoktinių gyvenamosios vietos atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas aplinkybes patvirtina ir skolininko sutuoktinė. Nors pareiškėja ir teigia, kad nėra jokių duomenų, jog antstolio areštuotos piniginės lėšos būtų bendros sutuoktinių lėšos, tačiau byloje nėra ir duomenų, jog minėtos lėšos išimtinai priklauso skolininkui S. S. (Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-9333-1064/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2840-603/2018, 26 punktas). Pareiškėjos teiginiai, kad skolininko sutuoktinė nepareiškė jokių pretenzijų į pingines lėšas per antstolio nustatytą terminą, kaip ir pats skolininkas per antstolio nustatytą terminą nenurodė antstoliui, kad dalis lėšų priklauso jo sutuoktinei, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo. Pažymėtina, kad skolininkė pateikė teismui atsiliepimą, prašydama pareiškėjos prašymą atmesti, tuo iš esmės pateikdama pretenziją dėl piniginių lėšų. Vykdomojoje byloje esantys duomenys – dėl antstolio areštuotų nešiojamųjų kompiuterių, nors ir ne itin didelės vertės, tačiau paneigia pareiškėjos argumentus, jog areštuotos lėšos yra vienintelis antstolio rastas skolininko turtas Lietuvoje. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės - jog skolininkas pareiškėjai yra skolingas ženklią pinginę sumą ir skolos geranoriškai nemoka; bankui nėra žinoma kiek ir kokio kito turto turi sutuoktiniai; skolininkui pripažinus didesnę dalį į pinigines lėšas, sutuoktiniai galės į tai atsižvelgti dalindamiesi kitą turtą taip pat nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo .

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, o pareiškėja neįrodė, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir nustato, kad skolininkui S. S. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. S. esančio kilnojamojo turto, t. y. po ½ dalį 74 000 Eur piniginių lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 666-667, 290-292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos JSC BTA Bank prašymą tenkinti iš dalies - nustatyti, kad skolininkui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esančio kilnojamojo turto – 74 000 Eur piniginių lėšų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.