- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-2840-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03993-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- V. S., B. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. S. ir B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Lietuvos apeliacinio teismo vykdomąjį raštą Nr. e2T-71-381/2016, išduotą 2016 m. spalio 24 d. dėl 327 949,66 Eur skolos išieškojimo iš S. Š. (S. S.) išieškotojo JSC BTA bank naudai.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydami panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymo, priimto vykdomojo byloje Nr. 0157/16/02755, bei 2018 m. sausio 4 d. patvarkymo, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/016/02755, dalis, susijusias su 74 000 Eur piniginių lėšų suma ir įpareigojimu jas pervesti į antstolio sąskaitą.
3. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja V. S. nurodė, kad yra Kazachstano piliečio, kuriam Lietuva yra suteikusi prieglobstį ir leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, S. Š. sesuo, o pareiškėjas B. S. yra jos sutuoktinis. Pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. liepos 28 d. jos tėvų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata ir paimti 74 000 Eur grynųjų pinigų, kurie priklausė pareiškėjams ir nuo tada šios lėšos laikomos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) žinioje. Pareiškėjų teigimu, 2016 metų vasarą dėl pareiškėjos brolio pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti, ar šie pinigai nėra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pinigams pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. 2017 metų pabaigoje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nuosavybės teisės apribojimas panaikintas.
4. 2018 m. sausio 2 d. pareiškėjai gavo Vilniaus miesto apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. M. 2017 m. gruodžio 27 d. raštus – atsakymus dėl paimtų piniginių lėšų grąžinimo, kuriais prokurorė informavo, kad ikiteisminio tyrimo byloje gautas antstolio Armino Naujokaičio 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymas Nr. B-97936 ir tolesnis pinigų perdavimo klausimas perduotas spręsti Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriui. Pareiškėjai kreipusis į Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrių telefonu, ji informuota, jog pinigai kol kas grąžinti nebus, nes gautas dėl jų antstolio patvarkymas. Pareiškėjai 2018 m. sausio 11 d. kreipėsi į antstolį elektroniniu paštu, prašydami informuoti, kokiu pagrindu antstolis pritaikė apribojimus jų turtui ir prašydami pateikti 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymą. Antstolio atsakymo į paklausimą iki pareiškimo pateikimo teismui dienos nėra gavę. Pareiškėjos brolis S. Š. pareiškėjus informavo, kad gavo antstolio Armino Naujokaičio 2018 m. sausio 4 d. patvarkymą, kuriuo prokuratūra įpareigota 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu areštuotas lėšas pervesti į antstolio Armino Naujokaičio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjų teigimu, tokie antstolio veiksmai, kuriais jis taiko apribojimus ir reikalauja pervesti į depozitinę sąskaitą tretiesiems asmenims priklausančias lėšas, kai dėl tų asmenų nėra priimta teismo sprendimų ir nėra atliekama vykdomųjų veiksmų, yra neteisėti.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjai papildomai paaiškino, kad pinigai rasti tėvų namuose, kur gyveno ir pareiškėjos brolis su šeima, tačiau jie atvežti pareiškėjų ir skirti butui tėvams nupirkti. Pareiškėjai nurodė, kad šie pinigai teisėtai sukaupti iš nuomojamo turto Latvijoje bei iš pareiškėjos sutuoktiniui grąžinto turto, tai patvirtina ir 2014 bei 2015 metų pajamų deklaracijos. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo konstatuota, kad paimti pinigai priklauso S. Š., pinigų kilmė nėra iki galo ištirta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarčių, kuriomis pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, rezoliucinėse dalyse, nurodyta tik tai, kad pinigai, paimti kratos metu, galimai priklauso pareiškėjos broliui. Pareiškėjai, atsižvelgdami į šias aplinkybes daro išvadą, jog antstolis elgiasi neteisėtai, kadangi antstolis gali atlikti vykdymo veiksmus tik dėl skolininko turto, o patvarkymuose minimi pinigai priklauso ne skolininkui, bet pareiškėjams.
6. Suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. B-140276 atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad išieškojimą nukreipė ne į pareiškėjų, bet į skolininko S. Š. turtą. Antstolis 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu įpareigojo Generalinę prokuratūrą patikrinti bei areštuoti skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimą ir visas skolininkui S. Š. mokėtinas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018 m. sausio 3 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) Vilniaus apygardos valdyba raštu nurodė, kad tolimesnis pinigų perdavimo klausimas perduotas spręsti Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriui ir informavo, kad antstoliui nurodytų daiktų neperėmus, jie bus gražinti teisėtiems savininkams. Antstolis pažymėjo, kad 2018 m. sausio 8 d. patvarkymu Generalinei prokuratūrai išaiškino, jog visos 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu areštuotos, skolininkui S. Š. mokėtinos lėšos turi būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis atkreipė dėmesį, jog iš Generalinės prokuratūros gauto mokėjimo į depozitinę sąskaitą paskirtyje įvardinta: „Areštuotos S. S. lėšos“. Įvertinęs šias aplinkybes, antstolis teigė, kad jo patvarkymuose nurodyta areštuoti skolininkui, o ne tretiesiems asmenims priklausančias lėšas, o Generalinė prokuratūra mokėjimo pavedime nurodė, kad pervedamos būtent skolininko areštuotos lėšos, todėl skundžiami antstolio patvarkymai nepažeidžia pareiškėjų teisių ir pateiktas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
7. S. Š. pateikęs teismui rašytinius paaiškinimus patvirtino pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kad pinigai, paimti kratos metu, priklausė jo seseriai pareiškėjai V. S. ir jos sutuoktiniui bei skirti butui tėvams pirkti. S. Š. nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. liepos, gyveno (duomenys neskelbtini), kai nustatyta tvarka galėdavo iš jo išvykti, tada lankydavo tėvus. 2015 m. liepos 28 d. apsilankymo metu, tėvų namuose jį sulaikė Lietuvos pareigūnai Kazachstano Respublikos teisinės pagalbos prašymu, atliko namuose kratą ir paėmė minėtus pinigus bei kitus daiktus. Nurodė, kad šis butas, kur gyveno tėvai, nepriklauso nei jam, nei jo žmonai, jame jis negyveno ir jame nebuvo jo daiktų. Teigė, kad nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. buvo sulaikytas užsienio valstybės nurodymu, ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. 2016 m. liepos 29 d. jam suteiktas pabėgėlio statusas ir jis liko gyventi Lietuvoje. S. Š. pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kratos metu paimti pinigai priklauso jam, o antstolis, tuo net nepasidomėjęs, pritaikė jiems areštą ir reikalauja šiuos pinigus pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vadovaudamasis vien mokėjimo pavedime buhalterės nurodyta pavedimo mokėjimo paskirtimi. Atsižvelgdamas į tai, prašė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi pasiūlė antstoliui nustatytu terminu nurodyti, kokiu pagrindu jis laiko savo depozitinėje sąskaitoje byloje nurodytas pinigines lėšas ir pasiūlė pareiškėjams pateikti visus įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus, kad byloje nurodytos piniginės lėšos priklauso jiems.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjai pranešimu dėl teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties teismui nurodė, jog iki šios dienos visi jiems turimi įrodymai yra pateikti bei patikslino skundo dalyką, prašydami panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/02755/A, toje dalyje, kiek tai susiję su 74 000 Eur piniginėmis lėšomis ir panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2018 m. sausio 4 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/02755/A, toje dalyje, kiek tai susiję su antstolio įpareigojimu pervesti pinigines lėšas 74 000 Eur į antstolio sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Į bylą pareiškėjų atstovas taip pat pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį, kurioje, atmetant pareiškėjų skundą dėl prokuroro veiksmų, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kam pinigai priklausė, todėl kilęs ginčas dėl nuosavybės į šias lėšas spręstinas civilinio proceso tvarka. Ši nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, kurioje teismas pažymėjo, jog susidarė situacija, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą, liko neaišku, kam priklauso kratos metu rasti pinigai. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuosavybės teisės turi būti nustatomos civilinio proceso tvarka.
11. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad po skundo pateikimo bandė tartis ir bendradarbiauti su antstoliu, tačiau šis grąžinti lėšas atsisakė. Nurodė, kad yra įvykusi klaida, nes prokuratūra iš pradžių nurodė, kad pinigai priklauso S. Š., o paskui konstatavo (tą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis), kad pinigų priklausomybė nenustatyta. Dėl šios priežasties pinigai turi būti grąžinti prokuratūrai, kad pastaroji grąžintų teisėtiems savininkams, t. y. pareiškėjams. Atstovų teigimu, būtent priėmus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį tapo aišku, kad antstolio patvarkymai yra neteisėti. Atstovai pabrėžė, kad neprašo nustatyti turto savininkų, o tik panaikinti antstolio patvarkymus.
12. Antstolis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes jo patvarkymuose nėra nurodyta areštuoti kitų, nei S. Š., asmenų turtą ar lėšas. Antstolis nėra kompetentingas spręsti, kam priklauso lėšos, o vien po patvarkymų priėmimo priimta teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad lėšų priklausomybė neaiški, nėra pakankamas pagrindas nuimti teisėtai uždėtą areštą. Jei būtų konstatuota, kad ginčo lėšos nepriklauso S. Š., tuomet šių lėšų areštas būtų iškart panaikintas. Kol lėšų priklausomybė nenustatyta, antstolis vadovaujasi pirmine informacija dėl šių lėšų priklausymo S. Š. ir laukia, kol bus nustatyta kitaip. Antstolio teigimu, nuėmus areštą ir grąžinus lėšas pareiškėjams, kol nėra nustatyta lėšų priklausomybė, galėtų būti pažeisti išieškotojo interesai, nes vėliau galėtų paaiškėti, kad lėšos priklausė būtent S. Š..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų nepatenkino.
14. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Lietuvos apeliacinio teismo vykdomąjį raštą Nr. e2T-71-381/2016, išduotą 2016 m. spalio 24 d. dėl 327 949,66 Eur skolos išieškojimo iš S. Š. (S. S.) išieškotojo JSC BTA Bank naudai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Antstolis Arminas Naujokaitis 2016 m. lapkričio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. B-97936 vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/02755, kuriame nurodė vykdantis skolos išieškojimą iš skolininko S. Š., areštuojantis skolininkui priklausančias ir jam mokėtinas sumas ir pavedė jas pervesti į antstolio sąskaitą.
16. Vilniaus apygardos prokuratūros trečiasis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2017 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2.S-(205)-645 informavo antstolį, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. Š. kratos metu paimtam turtui - 74 000 Eur, kurie šiuo metu saugomi Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje. Apribojimas pritaikytas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, o ne civilinio ieškinio užtikrinimui. Paimtų pinigų teisinė prigimtis nėra iki galo ištirta, tai aiškinamasi ikiteisminio tyrimo metu. FNTT Vilniaus apygardos valdyba 2018 m. sausio 3 d. pranešimu Nr. 25-10-1-9-73 dėl informacijos pateikimo informavo antstolį Arminą Naujokaitį, kad nesurinkus objektyvių duomenų dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas. Atsižvelgiant į antstolio 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymą, tolesnis pinigų perdavimo klausimas perduotas spręsti Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriui. Taip pat informavo, jog ikiteisminiame tyrime antstolio areštuotiems daiktams bei pinigams apribojimai nebetaikomi, antstoliui nurodytų daiktų neperėmus, jie bus grąžinti teisėtiems savininkams.
17. 2018 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. B-137037 dėl skolininkui priklausančių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą bei turto perdavimo, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/016/02755/A, antstolis FNTT Vilniaus apygardos valdybai nurodė 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018 m. sausio 29 d. Generalinė prokuratūra pervedė 74 000 Eur į antstolio sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „areštuotos S. S. lėšos“.
18. Pareiškėja V. S. 2018 m. sausio 11 d. elektroniniu laišku, vėliau 2018 m. sausio 24 d. papildytu elektroniniu laišku, kreipėsi į antstolį, prašydama suteikti informaciją kokiu pagrindu antstolis taiko apribojimus pareiškėjų turtui – 74 000 Eur pinginėms lėšoms, kodėl apie šiuos apribojimus pareiškėjai nebuvo informuoti ir tuo pačiu prašė pateikti jiems 2016 m. lapkričio 23 d. antstolio patvarkymą. Antstolis 2018 m. sausio 30 d. patvarkymu Nr. B-139749 dėl informacijos pateikimo, pareiškėją elektroniniu paštu informavo, kad pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdo ir apribojimus šio dokumento pagrindu taiko tik skolininko S. Š. turtui (taip pat ir lėšoms, esančioms Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje), išieškojimas nėra ir nebus nukreiptas į lėšas, kurios skolininkui nepriklauso. Taip pat nurodė, kad pareiškėja nėra vykdomosios bylos šalis, todėl jai negali būti teikiama detalesnė informacija, susijusi su vykdomosios bylos vykdymu ir šios bylos dokumentai.
19. Teismas, pasisakydamas dėl šių aplinkybių, pažymėjo, kad, vertinant skundžiamų antstolio priimtų patvarkymų turinį lingvistine ir logine prasme matyti, kad jais apribojimai pareiškėjų turtui nenustatomi: antstolis 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. B-97936 nurodė areštuojantis skolininkui priklausančias ir jam mokėtinas sumas bei įpareigojo jas pervesti į antstolio sąskaitą, o 2018 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. B-137037 pakartotinai pervesti į antstolio sąskaitą tas lėšas, kurios areštuotos 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu.
20. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 3 d. rašte, adresuotame antstoliui, nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas „S. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui 74 000 Eur grynųjų pinigų“, o Generalinė prokuratūra, atlikdama pavedimą į antstolio sąskaitą, mokėjimo paskirties laukelyje nurodė: „Areštuotos S. S. lėšos“.
21. Nors, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjų atstovai, vėliau prokuratūros pozicija pasikeitė ir antstoliui skirtuose raštuose jie nurodė, jog iš turimų duomenų jie negali konstatuoti, ar lėšos priklauso S. Š. ar kitam asmeniui (pvz., Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. sausio 4 d. raštas, adresuotame antstoliui), tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą. Pirmiausia, antstolis 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. B-97936 aiškiai nurodė areštuojantis S. Š. priklausančias ir jam mokėtinas sumas (taigi, nebuvo nurodymo areštuoti ne šiam asmeniui priklausančias sumas), o 2018 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. B-137037 įpareigojo pervesti tai, kas areštuota. Taigi, jei šios lėšos nepriklausė S. Š., prokuratūra neturėjo pagrindo jų pervesti. Antra, net ir nevertinant lingvistinių patvarkymų aspektų, iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. antstolio gauta iš prokuratūros informacija pagrįstai jam leido manyti, jog prokuratūroje esančios per kratą paimtos lėšos (74 000 Eur) priklauso S. Š.. Taip pat svarbu ir tai, kad dėl tos pačios kratos metu paimto kito turto – 2 nešiojamųjų kompiuterių –nustatyta, jog jie priklauso S. Š. ir priimtas sprendimas juos perduoti antstoliui.
22. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vertinant antstolio veiksmų teisėtumą 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymo priėmimo egzistavusių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis neteisėtų veiksmų neatliko.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas pritarė pareiškėjų atstovų pozicijai, kad Generalinės prokuratūros Buhalterijos skyrius ar kanclerė nėra įgaliotos ir kompetentingos spręsti dėl prokuratūros žinioje esančių per kratą paimtų lėšų priklausomybės, tačiau antstoliui areštavus ir paprašius pervesti būtent S. Š. priklausančias lėšas ir prokuratūrai tokį pavedimą atlikus, antstolis pagrįstai tai laikė prima facie įrodymu dėl lėšų priklausomybės.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjų atstovų teiginys, kad antstolis, įpareigodamas ikiteisminio tyrimo instituciją pervesti antstoliui aptariamas lėšas (74 000 Eur), nepaklausė, ar nustatytas šių pinigų savininkas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturi teisės kvestionuoti ar vertinti antstolio patvarkymų teisėtumą ir pagrįstumą, laikytas nepagrįstu ir atmestas dėl šių priežasčių. Pirma, antstolis 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkyme Nr. B-97936 nurodė areštuojantis ne abstrakčiam asmeniui, o būtent skolininkui S. Š. priklausančias ir jam mokėtinas sumas bei būtent jas įpareigojo pervesti į antstolio sąskaitą, o 2018 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. B-137037 pakartotinai nurodė pervesti į antstolio sąskaitą tas lėšas, kurios areštuotos 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu. Tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo įstaigos žinioje nebuvo lėšų, kurios priklausytų S. Š., ikiteisminio tyrimo įstaiga neturėjo pareigos šias lėšas pervesti antstoliui ir tai nebūtų laikoma antstolio nurodymų kvestionavimu ar vertinimu.
25. Nagrinėjamu atveju teismui buvo akivaizdu, kad pradiniame etape ikiteisminio tyrimo įstaiga laikėsi pozicijos, kad kratos metu paimtos lėšos priklauso S. Š.. Ikiteisminio tyrimo įstaigai šias lėšas pervedus antstoliui, pastarasis turėjo pagrindą jas priimti ir laikyti, nes, kaip jau minėta, buvo įpareigojęs pervesti tik S. Š. priklausančias lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Vėlesniuose etapuose ir pareiškėjams apskundus antstolio bei prokuratūros veiksmus, situacija kito ir atsirado naujų aplinkybių, kurios sukėlė abejonių dėl aptariamų lėšų priklausomybės ir konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kam pinigai priklausė. Kadangi iki šiol nėra aišku, ar lėšos priklauso S. Š., ar kitiems asmenims (pvz., pareiškėjams), todėl kilęs ginčas dėl nuosavybės į šias lėšas spręstinas civilinio proceso tvarka.
27. Vertindamas šių nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad tuo atveju, jei vėlesniuose vykdymo proceso etapuose atsiranda abejonių, ar areštuotas turtas priklauso būtent skolininkui, tuomet asmenys, besiskelbiantys turto savininkais, gali kreiptis į antstolį, pateikdami įrodymus apie turto priklausomybę. Jeigu antstolis mano, kad pateikti įrodymai yra pakankamai ir tampa akivaizdu, jog padaryta klaida ir areštuotas turtas priklauso ne skolininkui, o tretiesiems asmenims, antstolis priima patvarkymą dėl arešto panaikinimo. Jeigu pateikti įrodymai nėra pakankami ir antstolis negali padaryti pagrįstos išvados dėl turto priklausomybės, jis turi pasiūlyti pareiškėjams kreiptis į teismą dėl turto priklausomybės nustatymo.
28. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju antstoliui nurodžius areštuoti ir pervesti skolininkui priklausančias lėšas, o prokuratūrai pervedus lėšas į antstolio sąskaitą, egzistavo prielaida, kad lėšos priklausė skolininkui. Tačiau tai nėra nenuginčijama prezumpcija ir pareiškėjai turi teisę įrodinėti šio turto priklausomybę jiems.
29. Kol pareiškėjai nepateikė antstoliui pakankamų įrodymų, kurie paneigtų pirminę prielaidą dėl lėšų priklausomybės, antstolis neturi pagrindo naikinti arešto, nes taip galėtų būti pažeidžiami išieškotojo interesai. Tai, ar pateikti įrodymai dėl turto priklausomybės tretiesiems asmenims yra pakankami ir akivaizdūs, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, sprendžia antstolis. Jis negali piktnaudžiauti savo įgaliojimais ir, esant akivaizdiems įrodymams, nepanaikinti arešto ar, atvirkščiai, nesant pakankamų įrodymų, areštą panaikinti.
30. Nagrinėjamu atveju situacija dėl lėšų (74 000 Eur) priklausomybės yra neaiški, nes ikiteisminio tyrimo metu lėšų savininkas nebuvo nustatytas, o pareiškėjų pateikiami paaiškinimai irgi nėra savaime pakankami padaryti neabejotinas išvadas dėl šių lėšų savininko. Kitaip tariant, vykdomojoje byloje nėra pakankamai duomenų, kad antstolis galėtų įsitikinti dėl ginčo daikto priklausymo skolininkui.
31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 603 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ginčo teisena, t. y. pateikiant ieškinį su reikalavimu dėl nuosavybės teisių pripažinimo, arešto panaikinimo, nagrinėjami ginčai dėl civilinės teisės, jei ji susijusi su turtu, iš kurio išieškoma, priklausymu. Pagal CPK 603 straipsnio 2 dalį ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo pareikšti gali tiek turto savininkas, tiek teisėtas turto valdytojas.
32. Dėl šios priežasties, esant abejonėms dėl areštuoto turto savininko ir pareiškėjams nepateikus akivaizdžių ir pakankamų įrodymų, kurias vadovaujantis antstolis galėtų įsitikinti, jog turtas priklauso ne skolininkui, o tretiesiems asmenims, šis klausimas turi būti sprendžiamas padavus ieškinį ginčo teisenos tvarka, o ne skundžiant antstolio veiksmus. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-214-280/2018).
III. Atskirojo skundo argumentai
33. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/02755/A, toje dalyje, kiek tai susiję su 74 000 Eur piniginėmis lėšomis ir panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2018 m. sausio 4 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/02755/A, toje dalyje, kiek tai susiję su antstolio įpareigojimu pervesti pinigines lėšas 74 000 Eur į antstolio sąskaitą.
34. Atskirajame skunde nurodė, kad antstoliui pervestų lėšų savininkas nėra žinomas, todėl antstolis turi pareigą pervesti gautas lėšas atgal Generalinei prokuratūrai. Teigia, kad antstolio patvarkymai, kurių pagrindu lėšos pervestos antstoliui, yra priimti nepagrįstai, kadangi nėra ir nebuvo pagrįstų duomenų, jog jos priklausė skolininkui S. Š..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
36. Vykdymo proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
37. Atskirajame skunde nurodoma, kad nėra duomenų kam priklauso antstoliui pervestos lėšos, todėl antstolis turi pareigą pervesti gautas lėšas atgal Generalinei prokuratūrai. Teigiama, kad antstolis nukreipė vykdymo veiksmus ne į skolininko turtą, todėl antstolio patvarkymai turi būti panaikinti.
38. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamus antstolio veiksmus, neturi pagrindo laikyti jų neteisėtais. Tokia išvada darytina, kadangi antstolis, piniginių lėšų areštavimo metu, turėjo pagrindą manyti, jog kratos metus paimtos piniginės lėšos priklausė S. Š.. Tokį pagrindą sudarė aplinkybės, jog S. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šio tyrimo metu S. Š. gyvenamojoje vietoje paimtos minėtos piniginės lėšos bei nešiojamieji kompiuteriai, kurie, priklauso skolininkui.
39. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su antstolio pozicija, jog jei būtų konstatuota, kad ginčo lėšos nepriklauso S. Š., tuomet šių lėšų areštas būtų panaikintas. Kol lėšų priklausomybė nenustatyta, antstolis vadovaujasi pirmine informacija dėl šių lėšų priklausymo S. Š. ir laukia, kol bus nustatyta kitaip. Panaikinus areštą ir grąžinus lėšas pareiškėjams, kol nėra nustatyta lėšų priklausomybė, galėtų būti pažeisti išieškotojo interesai, paaiškėjus, kad lėšos priklausė S. Š..
40. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas, ir teisėtas jo valdytojas (2 dalis).
41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada jog, abejonėms dėl areštuoto turto savininko ir pareiškėjams nepateikus akivaizdžių ir pakankamų įrodymų, kurias vadovaujantis antstolis galėtų įsitikinti, jog turtas priklauso ne skolininkui, o tretiesiems asmenims, šis klausimas turi būti sprendžiamas padavus ieškinį ginčo teisenos tvarka, o ne skundžiant antstolio veiksmus.
42. Teismas pažymi, jog antstolis, turėdamas pagrindą manyti, kad areštuotų lėšų savininkas yra ne skolininkas, turėtų pagrindą panaikintą areštą minėtoms lėšoms ir spręsti dėl jų grąžinimo, tačiau objektyvių ir pakankamų duomenų dėl lėšų savininko byloje nesant, teismas neturi pagrindo teigti, kad antstolio veiksmai yra neteisėti.
43. Atskirajame skunde esantys pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo abejoti antstolio atliktų veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė pagrįstas išvadas byloje ir pagrįstai nepatenkino pareiškėjų skundo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad antstolis tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-9333-1064/2018 palikti nepakeistą.