- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 1-181-899/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00471-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Civilinis atsakovas
- UAB „A.“
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Vitalija Mataitė, Jūratė Bieliauskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „A.“ sargu, vedęs, gyv. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. 2014-06-16 apie 7.40 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini)., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) filialo nuomojamoje teritorijoje, priklausančioje UAB „A.“, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sumušdamas nukentėjusįjį V. Š., o būtent: pro atidarytą automobilio langą sugriebęs V. Š. už megztinio jį tampė, o išlipusiam iš automobilio sudavė kumščiu į veidą, stumdė nukentėjusįjį V. Š. sutrenkdamas jam nugarą į automobilį, po to sudavė smūgį galva vieną kartą nukentėjusiajam V. Š. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. Š. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kairiame petyje, abejose nugaros pusėse ir kairiame žaste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1 danties vainiko lūžį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. V. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirba sargu, jo pareiga yra saugoti turtą, teritoriją. Yra įmonės tvarka, kad nieko neleisti į teritoriją iki 7.45 val. Atvažiavo viena mašina, bet paaiškino, kad negali įleisti, tai ji atsistojo prie vartų ir laukė. Atvažiavo kita mašina, įvažiavo į teritoriją. Nuėjo paprašyti, kad išvažiuotų, kadangi dar negalėjo įleisti, o, be to, jau viena mašina laukia už vartų. Priėjęs prie automobilio, pamatė seną pažįstamą, pasikalbėjo, paprašė išvažiuoti, kilo konfliktas, nes jis nenorėjo išvažiuoti. Nepavadintų, kad ten buvo muštynės, tiesiog apsistumdė. Jam pasakė, kad įvažiuoti gali tik darbuotojai. Kadangi jis buvo senas pažįstamas, jam patapšnojo per petį ir paprašė išvažiuoti. V. Š. išlipo iš mašinos, pasakė „gausi“ ir pradėjo tampytis. Viskas vyko kelias sekundes, gal keliolika sekundžių. Pamatė savo kraują, tuomet pasileido. Priėjus prie vartų, pirmiau atvažiavęs žmogus pasakė, kad jį sumušė, nes matėsi ties smilkiniu kraujas. Nuėjo kviesti policijos, V. ėjo netoli, gąsdino jį, kad dar nežino kas jam bus. Su V. Š. pažįstami nuo senų laikų. Jis yra jo žmonos antros kartos pusbrolis. Pripažįsta, kad sumušė, tampė, sutrenkė nugarą, juk viskas matoma filmuotoje vaizdo medžiagoje. Su galva jam sudavė, bet V., išlipęs iš mašinos, jam irgi nubrozdino. Pats tempė, stūmė, sutrenkė nugarą į mašiną. Tuo metu dirbo sargu UAB „A.“, jam buvo pasakyta nieko neleisti nuo 19.00 val. iki 7.45 val. Konfliktas įvyko apie 7.30 val. Jam buvo darbo laikas, bet įmonė dar nedirbo. Meistras atvažiuoja 7.40 val., tuomet sargai išvažiuoja. Kad pažeidė visuomenės tvarką, nepagarbos rodymą pripažįsta. V. Š. iškvietė policiją. Pats iš pradžių skambino direktoriui, kad pranešti apie įvykį, ruošėsi skambinti policijai, bet pamatė atvažiuojantį meistrą. Išėjo, jis paklausė, kas vyksta. V. Š. buvo šiek tiek kraujo, bet daugiau nieko nesimatė. Pripažįsta, kad kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus V. Š. padarė. Gailisi dėl padarytų veiksmų. Viskas gavosi automatiškai. Pripažįsta, kad darė fizinį poveikį. Jo atlyginimas yra 6 Lt per valandą, gaunasi mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas.
Nukentėjusiojo atstovė J. Š. teisme parodė, kad E. V. pažįsta iš matymo, V. Š. yra jos vyras. Pati nedalyvavo įvykyje, nieko nematė. Kol vyras kalbėjo, jis sakė, kad nuvyko į techninę apžiūrą, nebuvo eilės, jis buvo pirmas. Kaltinamasis jam pasakė „tu nebūsi pirmas“ ir įvyko konfliktas. Vėliau vyras atvyko į jos darbą. Jis pats atvyko pas gydytojus pirmajai pagalbai. Šiauliuose vyrui atliko tyrimus, po to Klaipėdoje sveikatos būklė pasisuko kitaip. Vyras sakė, kad vartai buvo atidaryti, eilės nebuvo, konfliktą pradėjo kaltinamasis, pasakė „nebūsi pirmas“. Kiti asmenys jai nieko nepasakojo. Vyras sakė, kad policijos pareigūnai greitai neatvyko. Nežino kas iškvietė policijos pareigūnus. Kraujas vyrui bėgo iš nosies, ji buvo prakirsta. Kai vyras pas ją atvažiavo iki darbo, jo nosis buvo sutvarstyta. Vyras nekonfliktiškas, pats niekada pirmas nieko nepradeda, yra dirbantis apsaugoje. E. V. atvyko jai grįžus iš Klaipėdos po vyro operacijos praėjus savaitei. Vyras išoperuotas liepos 15 dieną. Atvažiavo, sako „norėčiau pakalbėti su Vi.“. Pasakė „nėra V.“ ir uždarė duris. V. buvo ligoninėje. E. V. nieko neklausė, kontaktas neįvyko. Kitų E. V. bandymų pakalbėti su ja nebuvo. Nežino, ar vyras su E. V. buvo pažįstami. Tos dienos ryte vyro nematė, nes anksti išvažiavo į darbą. Iki įvykio jis buvo sveikas. Po įvykio vyrą sutiko vidurdienį. Jam buvo užklijuota nosis, sakė „susiuvo“, sakė „peršviečiau, nenusileisiu, man nosies nedaužys“. Vyras sakė „aš nežinau, ar jis apsaugos darbuotojas, ar kitas darbuotojas“. Sakė, kad jis pasišokinėjo ir trenkė su galva į nosį. Vyrui pradėjo traukti koją, ranką. Sūnus atvežė vyrą į ligoninę. Vyrui buvo nuskeltas priekinis dantis. Jis buvo sutvarstytas, jo eisena atsigavusi, sakė „užtirpo ranka ir koja“. Sūnus jį parvežė į namus. Nežino, ar jis atliko automobilio techninę apžiūrą. Jis kreipėsi į medikus tą pačią dieną, tiksliai laiko nežino. Pas medikus į Šiaulius jį atvežė sūnus. Vyras yra ankščiau sportavęs, nedidelio ūgio, bet stambesnis ir galėjo duoti atgalinį kirtį, bet nedavė. Apie vyro ir kaltinamojo giminystės ryšius nežino. Gal vyrui iš tetų ar dėdžių pusės E. V. yra giminė.
Liudytojas K. V. teisme parodė, kad E. V. matytas, yra bendradarbiai. Dirba įmonėje „A.“. Įmonė verčiasi automobilių remontu. Santykiai su E. V. geri. V. Š. pavardė negirdėta. Atvyko į darbą, priėjo bendradarbis E. V. ir pasakė, kad įvažiavo automobilis. Šalia to automobilio buvo žmogus. Atvežė bendradarbį R. C. ir nuėjo rengtis. Žino, kad įvyko muštynės. Nukentėjęs vyras, kuris turėjo atlikti techninę apžiūrą, sakė „kviečiu policiją“. Nepastebėjo, kad vyras būtų sumuštas. Nežino, kodėl jis norėjo kviesti policiją, gal jį galėjo sumušti sargas E. V.. E. V. sakė, kad vartai buvo atidaryti ir automobilis įvažiavo tiesiai į teritoriją. Kol visi dirbančių asmenų automobiliai suvažiuoja, kiti automobiliai į teritoriją nevažiuoja. Be E. V. teritorijoje nieko daugiau nebuvo. E. V. buvo apsirengęs šviesiais marškinėliais ar iki pusės nuogas, tiksliai nepamena. Matė, kad jis buvo išsitepęs krauju. E. V. neklausė iš kur tas kraujas. E. V. sakė, kad norėjo žmogų išprašyti, jo neišprašė ir jam sudavė. Konkrečiai kiek smūgių ir kur jam sudavė, jis nesakė. E. V. yra nekonfliktiškas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai. Aplinkybes pamena geriau gal dabar. Tyrimo metu sakė tiesą, dabar - taip pat. Dabar prisimena geriau, nes prisimena ką jo klausė apklausos metu. E. V. pamaina baigiasi 8.00 val. Būna, kad savaitgalį dirba parą. Techninių apžiūrų centras pradeda dirbti nuo 8.00 val. ryto. Visi atvykę laukia prieš vartus. Nežino kur tokia tvarka yra išdėstyta. E. V. pasakė, kad sudavė. Jis tikrai buvo išsitepęs krauju. Žmogus minėjo, kad „kviečiu policiją“, pats nepuolė dar kartą kviesti pareigūnų. E. V. nesislėpė nuo pareigūnų, jis sulaukė darbo pabaigos, baigė darbą 8.00 val., ankščiau nepasišalino. Pamaina keičiasi 8.00 val. Sargai įmonių bendri. Konkrečiai kiek teritorijoje yra įmonių, nežino. Į teritoriją negalima įvažiuoti, nes daug automobilių yra palikta, yra ardomų automobilių. Pagal pareigas nežino, ar turi žinoti apie įmonių organizavimą. Sargas jam yra pavaldus, jo darbo aprašymus, darbo funkcijas žino. Specialių įstatymų nustatyta tvarka naudoti fizinės prievartos priemones E. V. nėra galimybės. Teritorija saugoma atidarant vartus, per langelį stebint. Teritorija aptverta aukšta tvora. Jei kas bando patekti į teritoriją, jis turi iškviesti apsaugą. Iš ryto patekus į teritoriją, sargas bando asmenis išprašyti lauk, jei asmuo neišvažiuoja, reikėtų kviesti apsaugą. Mygtukas apsaugos iškvietimui yra. Aplinkybių kodėl juo nebuvo pasinaudota, nežino. Tuo metu teritorijoje buvo tik sargas. Jis buvo darbo laiku.
Liudytojas A. S. teisme parodė, kad incidentą pamena. E. V. tuo metu matė, priešiškumo jam nėra. V. Š. nepažįsta. 7.30 val. atvažiavo prie techninės apžiūros centro, privažiavus prie vartų, priėjo sargas ir pasakė, kad dar nedirba ir įleis tik 8.00 val. Pasistatė mašiną toliau. Už 10 min. įvažiavo automobilis „Opel“, sustojo. Sargas nuėjo link automobilio. Daugiau nieko nežino kas įvyko, nes vartai buvo pusiau praviri, trukdė matomumą. Automobilis „Opel“ tikriausiai techninę apžiūrą norėjo atlikti. Sargas prie jo užtruko apie 5 minutes. Prie jo pribėgo žmogus, paprašė telefono policijai paskambinti, šaukė, kad dar parodys sargui. Davė savo telefoną. Nežino kas buvo, gal susikivirčijo. Tas asmuo buvo susinervinęs, šaukė „nu aš dabar jam užtaisysiu“. Nieko nesuprato, gal tam asmeniui šiek tiek raudona prie lūpos buvo, sargui matėsi kraujas ant kaktos. Asmuo nieko nedetalizavo, policijai aiškino kaip buvo. Incidentas darbo tvarkos nesutrikdė. 8.00 val. įvažiavo į teritoriją, stojo į eilę. Kitų asmenų, kurie matė įvykį, nebuvo, su kitais darbuotojais nebendravo. Vartai buvo praviri, tai ir laukė 8.00 val. Nukentėjusį vyrą matė iš arti, kitų sužalojimų nebuvo, tik paraudę prie nosies ar lūpos. Sargas buvo gal 10-20 metrų atstumu nuo jo, matė kraują ant kaktos. Sargas nuėjo į būdelę, su juo nebendravo. Pokalbį su policija girdėjo, nukentėjusysis nurodė adresą ir tai, kad jį sumušė, tiksliai nelabai pamena. Jo nieko neklausė, net nenorėjo duoti telefono. Jie gal susistumdė, nekreipė dėmesio. Sargas turi teisę saugoti teritoriją. Jam privažiavus, sargas tvarkingai viską paaiškino. Atlikus techninę apžiūrą, išvažiuojant, jie dar kalbėjo su policija. Pareigūnai užsirašė jo adresą. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pamena. Nenurodė, kad nukentėjusysis buvo kruvinu veidu. Nepamena kaip buvo apsirengęs sargas. Suprato, kad asmuo, priėjęs prie jo, buvo sargas. Jis paaiškino, kad įmonė dirba nuo 8.00 val. ir anksčiau negali įleisti. Sargas elgėsi mandagiai, paaiškino ir viskas. V. Š. sakė „nu dabar jam padarysiu“. Jis pats sau kalbėjo. Jo techninė apžiūra baigėsi 8.15 val.
Liudytojas G. J. teisme parodė, kad E. V. pažįstamas tik kaip sargas. Pats dirba techninės apžiūros centre. V. Š. pažįsta, santykiai su juo geri, senas pažįstamas, kartu žvejodavo. Girdėjo iš kolegos, V. Š. pasakojo kas nutiko. Tą dieną dirbo nuo 9.00 val., kolega D. M. pasakojo, kad buvo atvykusi policija, jis išėjo parūkyti ir pamatė. Sakė, kad buvo incidentas tarp sargo ir V. Š.. Incidento nematė. D. M. matė tik policiją, jau po paties įvykio. Su V. Š. bendravo apie 13 val., jis atvyko pakartotinei apžiūrai. Ryte techninės apžiūros nepraėjo. Po pietų atvykus V. Š., D. M. vėl priėmė automobilį. V. Š. sakė, kad jį sumušė sargas, buvo užklijuotas pleistriukas prie nosies. Sužalojimas matėsi, bet nesiskundė, kas jam buvo padaryta, tik sakė, kad į nosį sudavė. Su E. V. bendravo, paklausė apie posėdį, apie patį įvykį nekalbėjo. Sargui tuo metu buvo darbo laikas, į teritoriją darbuotojus įleidžia nuo 7.30 val. Nežino kada sargas baigia darbą. Nežino kodėl neįleidžiami žmonės anksčiau, čia tokia UAB „A.“ tvarka. V. Š. sveikata nesiskundė, nepamena ar sakė, kad buvo ar kad planuoja vykti pas gydytojus. Tik sakė, kad abdukciją važiuos darytis.
Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad E. V. jam nepažįstamas. V. Š. yra jo tėvas. Apie įvykį žino tiek, kiek tėvas pasakojo. Jis įvažiavo į vidų, prie jo kažkas prisikabino. Pats įvykio nematė. Sakė, kad spyrė į mašiną, kišo rankas į vidų, trenkė tėvui iš kumščio, nuskėlė dantį. Lipant tėvui lauk, trenkė į nosį. Tėvas grįžo visas kruvinas, praskelta nosis, judėjo dantis. Dantis judėjo po įvykio, nors buvo anksčiau tvarkytas. Dantis sužalotas po incidento. Nežino kodėl viskas taip įvyko. Sargas pasakė, kad tėvas turės būti antras ir viskas. Kai tėvas grįžo, buvo namie. Jis grįžo apie 9-10 val., sakė, kad automobilio techninę apžiūrą atlikinėjo. Jį nuvežė pas daktarus, sakė, kad krauju policijai pareiškimą pasirašė, buvo visas kruvinas. Tėvą vežė į Šiaulius, nepamena kada, iš karto po to, kai grįžo. Nuvežė į priėmimą, jį susiuvo, atliko ekspertizę, parvežė namo. Nežino ką toliau tėvas veikė. Skundėsi nutirpusia koja. Dantis jam anksčiau buvo sugedęs, tvarkytas, o dabar – nuskeltas. Nepamena laiko, kada pas medikus vežė, tikriausiai iki pietų. Po to tėvas buvo namie. Vėliau atliko ekspertizę, daugiau nieko nedarė. Tėvas iš ryto norėjo techninę apžiūrą atlikti, lygtais atliko, nes tą rytą buvo ne pirmas kartas. Ne visada po grįžimo buvo su tėvu, bet tikriausiai, kad jis namie buvo. Tiksliai nežino kelintą valandą techninę apžiūrą atliko.
Liudytojas A. T. teisme parodė, kad E. V. asmeniškai nepažįstamas. Ryte pradėjo vykdyti tarnybines pareigas OPER grupės sudėtyje, ruošėsi tarnybai kuomet iš Kuršėnų nuovados budėtojų buvo gautas pranešimas apie Kuršėnų (duomenys neskelbtini) kieme kilusį konfliktą. Nuvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir jį informavo, kad teritorijoje įvyko konfliktas, kur atvykęs asmuo savo automobiliu buvo sužalotas. Jį informavo, kad konflikte dalyvavo atvykęs asmuo ir teritorijos sargas, asmuo, atlikęs techninę apžiūrą, atvyks rašyti pareiškimo. Sulaukęs asmens įformino dokumentus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284 str. 1 d. V. Š. asmeniškai nepažįstamas. Su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju bendravo. Nukentėjusysis aiškino, kad atvykęs į minėtą teritoriją 7.30 val. rado pravertus vartus ir įvažiavo, kad užsiimtų eilę techninei apžiūrai. Pribėgęs E. V. norėjo išprašyti iš teritorijos, kad darbo laikas neprasidėjo ir lauktų už vartų. Nukentėjusysis paaiškino „jei išvažiuos, atvažiuos ir užsiims eilę kitas, niekur nevažiuosiu“. Iš žodinio konflikto kilo rimtesnis konfliktas, kurio pasekoje buvo sužalotas asmuo. Smūgis nukentėjusiojo atžvilgiu buvo ranka bei smūgis galva į veido sritį. Kitas asmuo smūgių nepripažino, aiškino, kad įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas. Nukentėjusysis buvo sužalotas. Dėl atliktų veiksmų įvykio vietoje negali spręsti kolegų atžvilgiu. Į areštinę nuvežė, nes pagal gautus duomenis iš įvykio vietos pasišalinta, nors buvo pasakyta, kad kviečiami pareigūnai.
Liudytojas R. S. teisme parodė, kad E. V. pažįstamas iš matymo. Ryte susirinko į darbą Kuršėnų nuovadoje. Pasakė, kad įvyko incidentas Kuršėnų (duomenys neskelbtini), asmuo pasišalino iš incidento vietos. Pasakė pasišalinusio asmens adresą ir nuvažiavo pas jį į namus. Jis sakė, kad incidentas įvyko prieš darbą. Įvažiavo pilietis, kurį nuėjo išvaryti, ir kilo konfliktas. Pradžioje konfliktas žodinis, po to peraugo į susistumdymą. Jis aiškino, kad asmuo neklausė, norėjo jį ištraukti iš automobilio, jis nelipo, jie susistumdė. Kaltinamajam buvo prabrėžta kakta, nukentėjusiajam – sužalota nosis. Matė nukentėjusįjį, su juo nebendravo. Vyras sakė, kad prašant kad asmuo išliptų, jis kaktą susižalojo su durelėmis, tiksliai nepamena. Tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Liudytojas E. T. teisme parodė, kad E. V. matytas kaip Kuršėnų gyventojas, bet asmeniškai nepažįstamas. Nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta, bendrauti teko. Budėjo, gavo pranešimą, kad įvyko muštynės (duomenys neskelbtini), laukia nukentėjęs. Nuvykę rado V. Š., jo automobilis stovėjo prie techninės apžiūros centro durų. Jis paaiškino, kad jį sumušė stovint prie įvažiavimo durų, įvyko konfliktas ir todėl jam sudavė. Sužalojimai matėsi veide, buvo kraujosruva, tiksliai kur - nepamena. Nufotografavo, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Perdavė informaciją, kad yra toks įvykis. Po to perėmė OPER grupė. Jiems pasakė, kad sargas yra pasišalinęs. Bendravo tik su V. Š.. Jis sakė, kad jam kumščiu trenkė į veidą. Konfliktas įvyko, nes jis įvažiavo pro vartus, sargas supyko, nes dar darbo laikas buvo neprasidėjęs. Medikų neiškvietė, nes nukentėjęs nepageidavo. Žmogus buvo susijaudinęs, sąmoningas. Kiek pamena, apžiūrėjo automobilį, teritorijos bendrą vaizdą, kraujo neužfiksavo.
Liudytojas E. B. teisme parodė, kad kažkiek pamena birželio 16 d. įvykius. Gavo pranešimą, kad D. kaime yra sumuštas (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Kolega E. T. pasakė, kad sumuštas asmuo jau priėjo, tai pats nuėjo prie tarnybinio automobilio. Patys nieko nematė, atvyko jau po įvykio. E. V. ir V. Š. nepažįstami. Kiti darbuotojai sakė, kad irgi nieko nematė, nes ką tik buvo atvykę į darbą. Kolegai nukentėjusysis sakė, kad kilo konfliktas su darbuotoju, nes neįleido į teritoriją, sargas sudavė jam per veidą. Nukentėjusįjį matė, kruvinas nebuvo, sumušimo nesimatė, tik kolegai rodė lūpą. Matė jį iš kelių metrų atstumo. Paraudimo nematė, gal tik lūpą kiek patinusi buvo. Nukentėjusysis, bendraudamas su jo kolega, sakė, kad sargas pribėgo ir davė kumščiu į lūpą.
Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad D. kaime vykusią situaciją žino. Asmenys pažįstami tik iš tyrimo. Apklausė nukentėjusįjį, atliko akistatas, pateikė įtarimus. V. Š. buvo iškviestas į komisariatą, davė išsamius parodymus, juos perskaitė ir patvirtino. Pasakojo, kad birželio 16 d. buvo sumuštas E. V. prie (duomenys neskelbtini), smulkiai visko pati nepamena. Apklausos vyko po kurio laiko. V. Š. aiškino, kad jį sumušė E. V.. Liepos 3 d., kada vyko apklausa, sumušimo žymių nesimatė, nepamena. Neprisimena kuom skundėsi. Asmuo apklausos protokolą skaitė, pastabų neturėjo, taisyti nereikėjo. Akistatos metu nukentėjusysis paaiškino aplinkybes, o įtariamasis su jo parodymais nesutiko. V. Š. turbūt nuosekliai viską pasakojo, pasakojimo nepamena. Akistatos metu prieštaravimų buvo, įtariamasis nesutiko su nukentėjusiojo parodymais. Nepamena, kad nukentėjusiojo parodymai būtų nenuoseklūs. Įtarimą teikė remdamiesi specialisto išvada, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, vaizdo medžiaga. Buvo apklausta kažkas iš viršininkų, kuris nurodė, kad E. V. tuo metu teritorijoje buvo darbo metu. Nepamena V. Š. sužalojimų. Danties sužalojimas turbūt vėlesnėje apklausoje buvo nurodytas. Tris kartus teikė įtarimus, tikslino dėl adreso, kadangi ne ta gatvė buvo nurodyta. Nepamena ar reiškė įtarimą dėl danties sužalojimo.
R. V., apklausta kaip laiduotoja, teisme parodė, kad santuoka trunka 32 metus. Šis incidentas jai žinomas. Jos vyras nėra konfliktinis asmuo. Pati nėra teista, 2013 metais bausta už greičio viršijimą. Šiuo metu niekur nedirba, globoja savo motiną. Turi 5 vaikus. Jei teismas sutiktų atleisti jo vyrą nuo atsakomybės pagal laidavimą, tai būtų pokalbiai su vyru, jis klauso jos, viskas vyksta bendru sutarimu, būtų jam griežtesnė. Laidavimo prašo be piniginio užstato, nes šeimos materialinė padėtis yra pakankamai sunki. Vyras labai gailisi, pergyvena. Jį kamuoja nemiga, sutriko regėjimas ir jai pačiai didelė įtampa. Šeimai įtaka dėl šios situacijos didelė, nepatogu prieš vaikus. Vyras UAB „A.“ dirba apie metus laiko, jokių incidentų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, liudytojų teisme duotų parodymų, E. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2014-06-16 gautas V. Š. protokolas-pareiškimas dėl to, kad tą dieną jį sumušė E. V. (1 t., 2 b. l.).
- 2014-06-16 įvykio vietos apžiūros protokolas; apžiūrėta įvykio vieta Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini)“ teritorija. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., 3-6 b. l.);
- 2014-06-17 specialisto išvada Nr. G 864/14(04), kurioje nurodyta, kad V. Š. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, abejose nugaros pusėse ir kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti nemažiau penkių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, kairį petį, nugarą ir žastą. V. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Ankstesnių ligų paūmėjimas vertinant sveikatos sutrikdymo mąstą įtakos neturi. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., 9-10 b. l.);
- 2014-10-23 papildoma specialisto išvada Nr. G 121/14864/14(04), kurioje nurodyta, kad V. Š. gydymasis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2014-06-16 dienos įvykiu nesusijęs. V. Š. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, abejose nugaros pusėse ir kairiame žaste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1 danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus veidą, kairį petį, nugarą, ir kairį žastą. Iš turimų teismo medicininių dokumentų, nėra galimybės nurodyti, kuo konkrečiai padaryti sužalojimai. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai, tiek imant juos kiekvieną atskirai, tiek visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nemažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. V. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 12-13 b. l.);
- iš 2014-11-17 specialisto Henriko Daujoto apklausos matyti, kad V. Š. apžiūros metu 2014-06-17, 12.15 val. buvo užfiksuotas viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1-ojo danties įskylimas priekiniame vainiko paviršiuje. Šiaulių rajono PSPC asmens sveikatos istorijoje yra 2014-06-26 odontologo įrašas kuriame yra nurodyta diagnozė viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties lūžis. Todėl specialisto išvadoje Nr. p G 121/14-864/14 nurodyta, kad V. Š. padarytas ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko lūžis. Šis sužalojimas galėjo gautis nuo smūgio į veidą vienu metu padarant muštinę žaizdą nosies nugarėlėje bei minėto danties lūžį. Visi išvadoje nurodyti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai ir padaryti nemažiau kaip penkių trauminių poveikių pasekoje (1 t., 14-15 b. l. );
- 2014-07-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. pateikė vaizdo įrašą (1 t., 35 b. l.);
- 2014-08-27 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad E. V. stumdo V. Š. bei smūgiuoja ir suduoda jam (1 t., 36-37 b. l.);
- dokumentų dėl UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties kopijos (1 t., 43-45 b. l.);
- dokumentai apie įvažiavimo į įmonės teritoriją tvarką (įsakymai, taisyklės bei kiti), kuriuos pateikė E. V. (1 t., 102-109 b. l.);
- 2014-12-01 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad V. Š. praneša apie jo sumušimą pagalbos tarnybai (1 t., 52-53 b. l.);
- nukentėjusiojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-06-16 apie 07.40 val. atvyko į valstybinės techninės apžiūros centrą D. kaime, Šiaulių rajone, tikslaus adreso nežino, tam kad patikrintų savo transporto priemonės techninę būklę. Kai atvažiavo į centrą, teritorijos vartai buvo pusiau pradaryti, tai yra viena pusė vartų buvo atverta, kita vartų pusė – uždaryta. Kadangi jis į teritoriją atvyksta gana dažnai, nes toje teritorijoje dirba meistrai, kurių daugumą pažįsta bei teko dažnai matyti, kad vartai tokiu būdu būtų atidaryti laikomi, todėl nieko neįtardamas lėtai įvažiavo į centro teritoriją. Prieš įvažiuojant į teritoriją, matė stovintį automobilį, kurio vairuotojas buvo pasikėlęs variklio gaubtą ir kažką krapštėsi. Tačiau nieko blogo nepagalvojęs tą automobilį apvažiavo ir įvažiavo į teritoriją link techninės apžiūros centro vartų. Kai sustojo, prie jo automobilio pribėgo kažkoks vyriškis, kuris šaukdamas: „Tu būsi antras, važiuok lauk!“ sugriebė jį už rankų ir ištempė jį iš automobilio. Jis jo paklausė: „Kas toks būsi?“, o vyras jam vieną kartą kumščiu smūgiavo į veidą, o kai jis jam savo rankomis sugriebė už jo rankų, kad daugiau negalėtų jam smūgiuoti, vyras vieną kartą savo galva smūgiavo jam į galvą, tiksliau į veidą, dėl ko pasipylė kraujas, apsvaigo galva. Tik po to suprato, kad tas vyriškis galėjo būti teritorijos sargas. Tačiau jis apie tai jam net neužsiminė. Ar jis buvo girtas, nepastebėjo, nes atbėgo išverstomis akimis, tačiau alkoholio kvapo nejuto. Šį asmenį jis pažįsta iš matymo, jo pavardė V.. Kai tas vyras jį sumušė, jis jam pasakė, kad jis dirba tokį patį darbą, ir kad žmonių šitaip mušti negalima, o vyras jam pasakė: „Ar nori dar?“. Po kažkurio laiko, galėjo būti apie 8 val. į teritoriją atvažiavo, kaip suprato, to asmens viršininkas, kuriam jis pasakė: „Ai, dėjau biškį“ ar kažką panašaus. Tuomet jis vyrui pasakė, kad į vietą atvyks policijos pareigūnai ir kad niekur neišvyktų. Tas asmuo tai sužinojęs, sėdo ant dviračio ir pasišalino. Dėl sumušimo į medikus kreipsis pats, į vietą medikų nesikvietė. Taip pat pastebėjo, kad tas asmuo jam galėjo nuskelti dantį, nes dantis kliba. Visą įvykį galėjo matyti tas vyras, kuris buvo atvažiavęs prie apžiūrų centro. Kodėl jis taip pasielgė, nežino. Savo sveikatos apsidraudęs nėra. Sužalojimų į teismo medicinos ekspertus kreipsis. Kiek matė, tech. apžiūrų centro teritorija stebima vaizdo kameromis. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2014-06-16 nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių rajone, D. kaime. Jam įvažiavus automobiliu į (duomenys neskelbtini) teritoriją, prie jo priėjo pažįstamas V., vardo neprisimena. V. pažįsta nuo jaunystės laikų, bet su juo dabar nebendrauja. Be jokios priežasties V. pareikalavo išvažiuoti iš teritorijos. Iš karto nesuprato, ar V. kalbėdamas juokauja. Tačiau V. per atidarytą vairuotojo durelių langą griebė už megztinio ir pradėjo jį tampyti, todėl jis pats lipo iš automobilio. Jam lipant iš automobilio V. trenkė durelėmis, tačiau jas spėjo sulaikyti ranka. Jam išlipus iš automobilio, V. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, pajuto, kad nuskilo priekinis dantis. Tuomet abu su V. susikibo. V. keletą minučių jį tampė, mano, gal norėdamas perversti. Nepavykus perversti, pats sugriebė V. už rankų, kad V. negalėtų suduoti jam smūgių. Tuomet V. sudavė jam smūgį savo galva. Nuo smūgio pajuto stiprų skausmą, iš nosies bėgo kraujas, virš nosies nuo smūgio atsirado žaizda, iš kurios taip pat bėgo kraujas, iš lupos taip pat bėgo kraujas. Gavo nokautą. Pamena kaip užtemo akys, ėjo link vartų ir paprašęs žmogaus mobiliojo ryšio telefono išsikvietė policiją. Greitosios medicininės pagalbos atsisakė (1 t., 54-58 b. l.);
- akistatos, atliktos suvedus į akistatą nukentėjusįjį V. Š. su kaltinamuoju E. V., metu kiekvienas iš jų paaiškino tokias pat įvykio aplinkybes kaip ir apklausų metu, bei kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų (1 t., 93-94 b. l.).
LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad E. V. 2014-06-16 apie 7.40 val., Šiaulių r., D. k., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) nuomojamoje teritorijoje, priklausančioje UAB „A.“, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sumušdamas nukentėjusįjį V. Š., o būtent: pro atidarytą automobilio langą sugriebęs V. Š. už megztinio jį tampė, o išlipusiam iš automobilio sudavė kumščiu į veidą, stumdė nukentėjusįjį V. Š. sutrenkdamas jam nugarą į automobilį, po to sudavė smūgį galva vieną kartą nukentėjusiajam V. Š. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. Š. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kairiame petyje, abejose nugaros pusėse ir kairiame žaste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1 danties vainiko lūžį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo E. V. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie kaltinamojo prieš jį panaudotą fizinį smurtą bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, liudytojų duoti parodymai bei kiti įrodymai.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis viešoje vietoje smurtavo prieš V. Š., į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai.
Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad E. V. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji E. V. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudamas V. Š. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo E. V. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje E. V. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiojo atstove ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Kaltinamasis E. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atstovės atsiprašė, su ja susitaikė, atlygino padarytą neturtinę žalą – 1 000 Eur. E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir bei atlygino dalį žalos civiliniams ieškovams (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str. 1 d.) nenustatyta. E. V. nusikalto būdamas neteistas (1 t., 119 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 120-122 b. l.), dirbantis UAB „A.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., 138 b. l.). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad E. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir E. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiojo V. Š. atstove J. Š.. E. V., kaip oficialiai dirbančiam, neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, jokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 115-116 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusiojo V. Š. atstovė pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 3 000 Eur neturtinės žalos ir 935 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., 1-4 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė patvirtino, kad E. V. atlygino 1 000 Eur dydžio žalą, daugiau turtinių pretenzijų jam nėra, tai sudaro pagrindą pradėtą procesą pagal nukentėjusiojo V. Š. atstovės pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur turtinės žalos ir 935 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Nors E. V., kaip jau minėta, yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalga dėl Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, Teismų praktika, Nr. 29, p. 498), teismas, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 36-40 straipsniai), jeigu žala neatlyginta, turėtų civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Analogišką praktiką formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2011-03-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-354/2011, Panevėžio apygardos teismo 2012-01-31 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-168/2012 ir kt.).
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 396,38 Lt (114,79 Eur) civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., 18-19 b. l.). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (1 t., 20 b. l.), todėl tenkintinas. E. V. yra atlyginęs ligonių kasai 60 Eur dydžio žalą, todėl iš jo priteistina likusi neatlyginta dalis – 54,79 (114,79-60) Eur.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 554,90 Lt (160,71 Eur) civilinį ieškinį dėl žalos fondo biudžetui už išmokėtą ligos pašalpą (1 t., 27-28 b. l.). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (1 t., 29-30 b. l.), todėl tenkintinas. E. V. yra atlyginęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 60 Eur dydžio žalą, todėl iš jo priteistina likusi neatlyginta dalis – 100,71 (160,71-60) Eur.
2014-12-16 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu laikinai apribotos E. V. nuosavybės teisės į ¼ jam priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) g., kurio vidutinė rinkos vertė 4 300 Lt (1 t., 164 b. l.). Nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui klausimas (realiai atlyginta žala).
Teismui buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (69,51 Eur advokatės Jūratės Bieliauskienės užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (gaunamas atlyginimas yra nedidelis (2 t., 44 b. l.), jo sutuoktinė nedirbanti), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).
Daiktiniai įrodymai – 2 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiojo V. Š. atstovei J. Š. susitaikius ir baudžiamąją bylą E. V. atžvilgiu nutraukti.
E. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Įspėti E. V., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Procesą, pradėtą pagal nukentėjusiojo V. Š. atstovės pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos ir 935 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš E. V. likusią neatlygintą žalą – 54,79 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 79 euro centus).
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš E. V. likusią neatlygintą žalą – 100,71 Eur (vieną šimtą eurų 71 euro centą).
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą E. V. turtui – ¼ jam priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) g., kurio vidutinė rinkos vertė 4 300 Lt, panaikinti galutinai išsprendus turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui klausimą.
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės Jūratės Bieliauskienės užmokestis 69,51 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).
Daiktiniai įrodymai – 2 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.