Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Inspekcija neatliko jokio naujo tyrimo, o vadovavosi Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus ir DGK sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis. Dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Inspekcijos teiginys, jog pareiškėja mokėsi pas Bendrovėje laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., neatitinka tikrovės. Tarp pareiškėjos ir Bendrovės neva 2015 m. balandžio 9 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. PET-20150409 galimai yra suklastota. Pareiškėjai šis dokumentas buvo pateiktas DGK 2016 m. lapkričio 8 d. vykusiame posėdyje. Pareiškėja DGK nurodė, jog ji nepasirašė minėtos sutarties, ji pateikė pareiškimą prokuratūrai dėl galimo dokumento suklastojimo. Šiuo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo. Tai yra nauja aplinkybė, kuri pirminio tyrimo metu netirta, ir dėl jos Sprendime nepasisakyta. Atsakovė Sprendime nepasisakė kaip vertina šią aplinkybę ir kaip vertintų situaciją ikiteisminio tyrimo institucijai nustačius, jog minėta sutartis yra suklastota.

Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad priimant Sprendimą, DGK 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo dar nebuvo ir šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Todėl jame nustatytų aplinkybių vertinimas gali būti paneigtas teisme. Darbo byloje buvo apklaustos liudytojos I. K., A. B. ir L. P., pateikta naujų rašytinių įrodymų, pateiktas aplinkybių vertinimas baigiamųjų kalbų metu. Visi šie įrodymai atsakovės atlikto pirminio tyrimo metu nebuvo tirti, todėl atsakovė turėjo atlikti pakartotinį tyrimą, be to, ji privalo pati rinkti medžiagą, atlikti patikrinimus ir kt.

Nagrinėjamu atveju darbo teisinių santykių susiklostymą ir nelegalaus darbo faktą patvirtina šios aplinkybės ir darbo požymiai: 1) pareiškėja Bendrovėje vykdė jai paskirtą darbo funkciją (šunų kirpimą), kuri yra Bendrovės įprastos veiklos dalis; 2) Bendrovė savo įprastai veiklai vykdyti ieškojo darbuotojų, o ne siūlė darbo vietos nuomą; 3) Bendrovė įdarbino pareiškėją konkrečioms darbo funkcijoms, t. y. šunų kirpimo, šunų kirpėjos pareigose kaip profesionali šunų kirpėja; 4) pareiškėja nesprendė savarankiškai ką ji gali daryti, o klausydavo Bendrovės nurodymų; 5) Bendrovės teiginiai apie tariamus pareiškėjos mokymus yra nepagrįsti, nes pareiškėjai nebuvo reikalingi mokymai; 6) Bendrovė suteikė pareiškėjai darbo priemones (darbo stalą, žirkles, šukas, higienos, kosmetikos priemones ir kt.), kas yra akivaizdus darbo teisinių santykių požymis; Nuomos sutartis, kuria neva pareiškėjai suteikta darbo vieta ir inventorius, buvo pasirašyta tik 2015 m. spalio 7 d., nors pareiškėja dirbo nuo 2015 m. balandžio 13 d. taigi beveik pusę metų naudojosi Bendrovės suteikta darbo vieta ir darbo priemonėmis; 7) pareiškėja buvo kontroliuojama Bendrovės, pakluso jos nustatytai darbo tvarkai, t. y. nustatytu laiku dirbo, kirpdavo Bendrovės paskirtus klientų šunis, gaudavo pastabas iš vadovės dėl padarytų klaidų; ši kontrolė matyti iš susirašinėjimo telefonu išrašo turinio; 8) pareiškėjos darbo funkcijos buvo nuolatinės ir reguliarios, be to, pareiškėja dar turėjo atlikti mokytojos pareigas Bendrovės nurodymu ir pagal jos nustatytą tvarką; 9) pareiškėja neteikė jokių paslaugų savarankiškai ir gavo reguliarų darbo užmokestį, pati neieškojo klientų, neprisiėmė jokios verslo rizikos dėl klientų trūkumo, nes užmokestį gaudavo ne iš klientų, o iš Bendrovės.

Pareiškėja Nuomos sutartį pasirašė formaliai ir realiai šalys jos nevykdė. Tuo metu pareiškėjai buvo 19 m. ir tai buvo jos pirmoji darbovietė, todėl ji dėl jauno amžiaus, neturėdama patirties ir pernelyg pasitikėdama kitu asmeniu pasirašė jai pateiktą sutartį. Nuomos sutarties fiktyvumą rodo: iki Nuomos sutarties pasirašymo pareiškėja beveik 6 mėnesius dirbo be jokios sutarties; Nuomos sutartis pateikta pasirašyti būtent tą dieną (2015 m. spalio 7 d.), kai vyko VMI patikrinimas, o formaliai sudaryta neva 1 diena prieš patikrinimą; jei pareiškėja būtų realiai vykdžiusi savarankišką veiklą, tai jau tuo metu būtų turėjusi verslo liudijimą ir Nuomos sutarties įsigaliojimo terminas būtų ilgesnis; Bendrovė nereikalavo iš pareiškėjos mokėti nuomos mokestį, ir tik formaliai formindavo pinigų priėmimą už nuomą. Po fiktyvios nuomos sutarties sudarymo Bendrovės direktorė nurodė pareiškėjai įsigyti verslo liudijimą tam, jog Bendrovei nereikėtų mokėti mokesčių ir kad pareiškėja galėtų toliau dirbti, nes vien sutarties darbo santykiams paslėpti nepakako. Todėl pareiškėja 2015 m. spalio 8 d. įsigijo verslo liudijimą. Pasirašytos Nuomos sutarties sąlygos rodo egzistavus darbo santykius. Ji įtvirtina pareiškėjos pareigą užbaigti ar pataisyti mokinių, t. y. kitų darbuotojų, darbą (kirpimą) bei įpareigoja paimti pinigus iš paslaugos gavėjo. Tokios pareigos būdingos tik darbo teisiniams santykiams. Pareiškėja negali pateikti rašytinių duomenų apie gautą darbo užmokestį ir jo dydį, nes nelegalaus darbo atveju darbo užmokesčio mokėjimo faktas nėra oficialus ir jis slepiamas.

Paklusimas darbo vietoje nustatytai tvarkai negali būti vertinamas formaliai. Šiuo atveju, išties, nustatytini tam tikri darbo organizavimo požymiai, tačiau jie nesudaro pagrindo konstatuoti darbo teisinius santykius tarp pareiškėjos ir Bendrovės. Kelių savarankiškai tose pačiose patalpose dirbančių asmenų darbo režimui gali būti būdingi tam tikri darbo santykius primenantys požymiai, pavyzdžiui, bendras darbo laikas, atostogų derinimas, praktinių administravimo klausimų derinimas. Bendrovės veiklą vykdantys asmenys patys planuodavo savo darbo laiką, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad tam tikrų vidaus tvarkos taisyklių laikymasis gali būti prilyginamas paklusimui darbdaviui ir darbovietėje nustatytai tvarkai.

Pareiškėja, įsigydama leidimą individualiai veiklai, išreiškė valią dirbti savarankiškai, o ne būti Bendrovės darbuotoja, taigi, pareiškėja ir Bendrovė abipusiu sutarimu atsisakė sudaryti darbo teisinius santykius. Analogišką situaciją dėl nelegalaus darbo UAB „Pet Style“ išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-945-1020/2016.

Tiriant pareiškėjos pakartotinį skundą, buvo nustatyta, kad pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių ir įrodymų, kuriais remiantis galima būtų abejoti pirminio skundo tyrimo išvadomis ir (ar) Darbo ginčų komisijos sprendimu.

Nei VDI, nei darbo ginčų komisijoms nepriskirtina kompetencija spręsti klausimų dėl galimai suklastotų dokumentų, jų vertinti ar atlikti ekspertizę. Taigi, VDI ir Darbo ginčų komisija neturi teisės pasisakyti ar vertinti aplinkybių dėl dokumentų klastojimo, vadovaujasi byloje pateiktais dokumentais, nebent šalys pateikia įrodymų, jog tokie dokumentai yra suklastoti. Pareiškėjos pateikti duomenys apie galimai suklastotą tarp šalių sudarytą Nuomos sutartį bei pradėtą ikiteisminį tyrimą negali būti vertinami kaip aplinkybės, suteikiančios pagrindą Inspekcijai atlikti pakartotinį tyrimą dėl nelegalaus darbo, kadangi nesant nustatytam dokumentų klastojimo faktui, galioja asmens nekaltumo prezumpcijos principas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 patvirtintų Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktas leidžia skundo nenagrinėti, kai tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmusi darbo ginčus nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – darbo ginčų komisija), tačiau nenumato, kad toks priimtas sprendimas privalo būti įsigaliojęs. Įvertinus pareiškėjos pirminį skundą, pakartotinį skundą bei prašymą darbo ginčų komisijai, nustatyta, kad jie yra analogiški savo turiniu, t. y. pakartotinio tyrimo metu nepateikta bei nenustatyta naujų aplinkybių, kurios nebūtų pateiktos nagrinėjant pirminį skundą ar darbo byloje Nr. APS-36-18006, kuriomis remiantis galima būtų abejoti pirminio tyrimo išvadomis ir atlikti pakartotinį tyrimą dėl nelegalaus darbo.

Nėra jokių nei darbo teisinių santykių, nei nelegalaus darbo požymių. Pareiškėja savo klientus galėjo registruoti savarankiškai su sąlyga, kad registruojama Bendrovės kirpyklos darbo valandomis. Nuomotojo vidaus tvarkos taisyklių laikymasis tinkamam salono veiklos organizavimui negali būti prilyginamas paklusimui darbdavio nustatytai darbo tvarkai. Pareiškėja nebuvo kontroliuojama Bendrovės, ji turėjo galimybę pati nustatyti savo darbo laiką, grafiką, intensyvumą, pati pasirinkti kiek ir kokių šunų tą darbo dieną kirps. Pareiškėja Nuomos sutartį vykdė nuolat ir reguliariai, kadangi nuomos mokesčio dydis nepriklausė nuo to ar veiklą vykdo, ar ne. Ji visas paslaugas teikė savarankiškai, visą atlygį už suteiktas paslaugas gaudavo tiesiogiai iš klientų, Bendrovė jai darbo užmokesčio nemokėjo. Nuomos sutartis nėra fiktyvi, ji buvo šalių vykdoma, jos sąlygos neparodo darbo teisinių santykių egzistavimo. Pareiškėjos prieštaringi parodymai kelia pagrįstas abejones dėl jų teisingumo, visa byloje esanti medžiaga patvirtina tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.

2016 m. gruodžio 8 d. VDI buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė panaikinti VDI Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir atlikti pakartotinį tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo Bendrovėje. VDI 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. SD-25-15451, kuriame konstatavo, kad pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių ir įrodymų, kuriais remiantis galima būtų abejoti pirminio tyrimo išvadomis ir (ar) DGK sprendimu, todėl pareiškėjos skundo netenkino.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtintas Darbo kodeksas (toliau – ir DK) (2015 m. balandžio 16 m. įstatymo Nr. XII-1616 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 22 d.), 2003 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas Nr. IX-1768 (toliau – ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas), 2006 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas Nr. X-736 (toliau – ir VAĮ) (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) ir kiti teisės aktai.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją: tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (1 punktas); vykdo nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą (16 punktas). Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdami, kad tarp pareiškėjos ir bendrovės „Pet Style“ buvo susiklostę civiliniai sutartiniai, o ne darbo teisiniai santykiai.

Pareiškėja teigia, kad dėl šios sutarties galimo suklastojimo 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą. Nustatyta, kad DGK 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. DGKS-5581 darbo bylą dalyje dėl laikotarpio nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. spalio 7 d. atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtą DGK kompetencijai, kadangi dėl Paslaugų teikimo sutarties pasisakyti negali, nes nėra kompetetinga spręsti įrašų ar parašų autentiškumo klausimus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kilus abejonių dėl Paslaugų sutarties, kaip įrodymo, tinkamumo, teismas šios sutarties nevertins kaip įrodymo ir remsis kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

Skundžiamame 2016 m. lapkričio 7 d. sprendime VDI Vilniaus skyrius nustatė, kad pareiškėja ir Bendrovė 2015 m. spalio 6 d. pasirašė Darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartį Nr. 98, pagal kurią: Bendrovė (nuomotojas) suteikė teisę pareiškėjai (nuomininkei) sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2020 m. spalio 7 d.) atlygintinai (už 150 Eur per mėnesį) naudotis gyvūnų kirpėjo darbo vieta ir gyvūnų kirpimui skirtu inventoriumi, adresu (duomenys neskelbtini) (1.1, 2.1, 4.1 punktai); nuomotojas neturi jokių teisių į nuomininko atlygį, gautą už jo vykdomą veiklą (5.1.2 punktas); nuomininkas įsipareigoja nuomos laikotarpiu turėti visas licencijas ir leisimus veiklai vykdyti, bei vienašališkai prisiima visą atsakomybę už jų neturėjimą. Pareiškėja neginčija, kad pasirašė Nuomos sutartį, tačiau teigia tai padariusi dėl jauno amžiaus bei nepatyrimo ir susiklosčiusioje situacijoje dėl atliekamo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo. Teismas sutinka su VDI argumentu, kad šias pareiškėjos aplinkybes paneigia Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. spalio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-10041, patvirtinanti, kad 2015 m. spalio 7 d. – 2015 m. spalio 29 d. bendrovės patikrinimas buvo operatyvus, t. y. atliekamas nepranešus apie patikrinimą. Pareiškėjos teiginiai dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo nepašalina jos pareigos būti atidžiai ir atsakingai pasirašant dokumentus, sukeliančius teisines pasekmes. Darbo ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. APS-36-18006 nustatyta, kad nors pareiškėja teigia, kad realiai dirbo kaip darbuotoja pagal realius darbo santykius, jai verslo liudijimas buvo nereikalingas, administracinės bylos nagrinėjimo metu to neteigė, apie tai, kad ją su bendrove sieja darbo santykiai, VMI inspektorių neinformavo ir VMI rašytame paaiškinime tai neakcentavo. Be to, pareiškėjos teiginius paneigia jos pačios nenuoseklumas susirašinėjant su Bendrove. Nors pareiškėja teigia, kad nuomos sutartis buvo fiktyvi, faktiškai nevykdoma, tačiau 2016 m. birželio 7 d. pranešime bei 2016 m. liepos 29 d. pakartotiniame pranešime bendrovės direktorei minėtą dokumentą įvardija kaip jos ir bendrovės sudarytą darbo vietos, inventoriaus nuomos sutartį, praneša ją nutraukianti: „esu priversta nutraukti mūsų sudarytą 2015-10-06 darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartį Nr. 98“. Taigi pačios pareiškėjos siekis nutraukti nuomos sutartį paneigia jos teiginius apie šios sutarties fiktyvumą. Be to, šiuos teiginius paneigia ir į bylą pateikti 2015 m. spalio 6 d. prekių priėmimo – perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros (PAT 150, PAT 152, PAT 156, PAT 157, PAT 158, PAT 160, PAT 161, PAT 162), kasos pajamų orderiai (PAT 85, PAT 84, PAT 81), patvirtinantys nuomos sutarties sąlygas ir jos vykdymą.