Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-75-357/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-02
Bylos Nr.: e2A-75-357/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02686-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“
Atsakovas: M. M.

Kategorijos

1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme

Civilinė byla Nr. e2A-75-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02686-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.3.9.2.2.; 3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ ieškinį atsakovui M. M. dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Arisanda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. M. 2140,74 Eur skolos, 73,78 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek patirtas darbo byloje Nr. APS-113-22848/2014. Nurodė, kad 2005-10-20 šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 206, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į UAB „Arisanda“ (duomenys neskelbtini), 2005-10-20 darbo sutarties Nr. 206 papildymo, pasirašyto 2012-01-02, 10 p. šalys susitarė, kad išėjimo iš darbo dieną darbuotojas privalo grąžinti jam išduotus darbo įrankius, spec. aprangą, o jo kvalifikacijos kėlimui išleistos lėšos išskaitomos iš atlyginimo (iki 1 metų). 2009-06-01 šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtą turtą, darbo įrankius ir kitas materialines vertybes. UAB „Arisanda“ direktoriaus 2014-08-20 įsakymu dėl neatvykimo į darbą Nr. K-45 atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotos pravaikštos, 2014-09-09 įsakymu Nr. K-53 atsakovas atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (LR DK 235 str. 2 d. 9 p.), t. y. dėl darbuotojo kaltės - darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo drausmę - neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties visą darbo dieną. Atsakovas atleidimo iš darbo pagrindo neginčijo. Atsakovui M. M., jo kaip darbuotojų funkcijų vykdymui, UAB „Arisanda“, kaip darbdavys, 2014 m. atliko atitinkamus avansinius mokėjimus prekių ir paslaugų pirkimui komandiruočių metu, kurių dalies atsakovas nėra grąžinęs bei už juos nėra atsiskaitęs. Tą patvirtina ieškovo pateiktos avansinės apyskaitos, sąskaitų aktyvumo ataskaitos bei atlikti mokėjimo nurodymai. UAB „Arisanda“ patyrė 217,22 Eur darbuotojo mokymo bei kvalifikacijos kėlimo išlaidų ir tą patvirtina (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimas, 2014-09-09 UAB „Arisanda“ pažyma dėl kvalifikacijos kėlimui išleistų lėšų bei 2013-11-05 UAB „Inspecta“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 002518. Ieškovė investavo į darbuotojo kvalifikaciją, atsakovas tapo paklausus darbo rinkoje, be UAB „Arisanda“ dirbo dar dviejose darbovietėse, kvalifikacijos kėlimas buvo naudingas abiems šalims. Atsakovo kvalifikacijos kėlimas ir mokymai vyko UAB „Arisanda“, į kurią atvyko atitinkami specialistai ir vertino atsakovo atliekamą praktinę užduotį, nors kvalifikacinis pažymėjimas išduotas nebuvo. Atsakovas yra atleistas iš darbo, todėl jis turi atlyginti darbdavio patirtas išlaidas, nes tokios sąlygos numatytos ir UAB „Arisanda“ darbo tvarkos taisyklių 101.5 p., su kuriomis atsakovas taip pat buvo supažindintas, UAB „Arisanda“ buhalteriniuose dokumentuose jokių neatitikimų nėra. Iš viso atsakovas skolingas ieškovei 2140,74 Eur sumą. Ieškovė reikalavo atsakovą grąžinti avansinius mokėjimus įmonei, tačiau atsakovas to nepadarė ir minėtų piniginių sumų įmonei negrąžino. Piniginių sumų sumokėjimo terminas suėjo 2014-05-01, todėl už negrąžintą 1923,52 Eur sumą nuo 2014-05-01 iki kreipimosi į teismą dienos 2015-02-05 skaičiuojamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme nustatytos palūkanos, kurios sudaro 73,78 Eur. Taip pat iš atsakovo turėtų būti priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad mokymai vyko UAB „Arisanda“ įmonės garaže, darbuotojai atliko dvi suvirinimo užduotis, tas užduotis atlikus mokymai baigėsi, jie vėl išvyko dirbti į objektą. Praktinės užduotys buvo atliekamos su kasdieniniais darbo įrankiais, reikėjo suvirinti vamzdžius 45 laipsnių kampu ir plokšteles, jokio kvalifikacijos kėlimo ar patikrinimo pažymėjimo jis negavo, darbo užmokestis priklausė nuo atlikto darbo, pastovaus atlyginimo dydžio nebuvo. Būnant komandiruotėse Maskvoje dalį atlyginimo gaudavo ir grynais pinigais, ir į banko sąskaitą. Išvažiuojant į komandiruotę UAB „Arisanda“ direktorius A. P. jam duodavo pinigus grynais, kuriuos turėdavo panaudoti mokant už 6 darbuotojų apgyvendinimą, kurą, darbo priemonių pirkimą ir kt. Lietuvoje pirkti prekių, medžiagų jis neturėjo teisės, tai darė darbų vadovai, o grįžęs iš komandiruotės jis pateikdavo buhalterijai čekius, patvirtinančius kiek išleista pinigų. 2014 m. sausio mėn. jam paskambinusi įmonės buhalterė pasakė, jog reikia atvykti į įmonę pasirašyti dokumentų, nes už visą komandiruočių laiką yra susidariusi 6400,60 Eur suma, už kurią jis yra atsiskaitęs, tačiau reikia parašo. Teigia, kad pasirašė ant buhalterės pateikto orderio, tačiau tų pinigų 2014-01-31 jis negavo, tą dieną nebuvo darbe, sirgo. Šita suma buvo susidariusi per visą komandiruočių Maskvoje laikotarpį, nes išvažiuojant į komandiruotes grynais duodamų pinigų buhalterija neformino, pinigų išdavimo orderių ar kitų dokumentų nerašė, įmonės direktorius duodavo jam pinigus grynais. 2014-02-24, 2014-03-24, 2014-04-01 UAB Arisanda“ pervestos sumos yra darbo užmokestis už darbą Maskvoje. Teigia, kad ieškovės pateiktos sąskaitos aktyvumo ataskaitos yra prieštaringos, jų patikimumas abejotinas, nuo 2013-06-01 iki 2014-02-28 buvo atsakovui prirašytos ir kitiems asmenims išmokėtos lėšos. Sąskaitų aktyvumo ataskaita už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-08 rodo, kad 2014-01-01 ieškovė atsakovui buvo skolinga 5065,09 Eur, nors šią sąskaitų aktyvumo ataskaitą reikia gretinti su sąskaitos aktyvumo ataskaita už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31, kurioje nurodyta, kad pradžiai atsakovas iš įmonės gavo 902,90 Eur, išleidęs 0, o pabaigai išleidęs 5967,99 Eur, iš kurių atėmus 902,90 Eur sumą gaunasi 5065,09 Eur suma, kurią ieškovė jau skolinga atsakovui 2014-01-01. Ieškovė nenurodė kokioms prekėms pirkti buvo duodami pinigai ir kas tuos nurodymus duodavo. Už visus prieš komandiruotes grynais gautus pinigus jis buvo atsiskaitęs ir ieškovei nėra skolingas. Apie skolą sužinojo tik bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje 2014 m. lapkričio mėn., iki tol darbdavys jokių pretenzijų nereiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš UAB „Arisanda“ priteisė M. M. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šalys 2005-10-20 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 206, 2012-01-02 pasirašė 2005-10-20 darbo sutarties Nr. 206 papildymą, 2009-06-01 pasirašė sutartį dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės. UAB „Arisanda“ direktoriaus 2014-08-20 įsakymu Nr. K-45 nuo 2014-08-20 atsakovui neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties, laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuojamos pravaikštos, 2014-09-09 įsakymu Nr. K-53 atsakovas atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2014-09-09 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. 2014-09-08 avanso apyskaita, sąskaitų aktyvumo ataskaita, kasos išlaidų orderis, sąskaitos išrašas rodo, kad ieškovas atsakovui pervesdavo avansines sumas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1923,52 Eur sumą avansinių išmokų LR DK 224 str. 2 d. 1 p. arba kitu teismo nustatytu pagrindu. Ieškovė teigia, kad atsakovui darbo UAB „Arisanda“ laikotarpiu buvo mokami avansiniai mokėjimai, skirti darbo funkcijų vykdymui, prekių Lietuvoje bei komandiruočių užsienyje metu pirkimui, ir atsakovas, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, nėra grąžinęs ieškovės išmokėtų avansų. Ieškovės pateiktuose dokumentuose yra prieštaravimų, suponuojančių pagrįstas abejones dėl šio ieškinio reikalavimo priteisti avansinius mokėjimus pagrįstumo. Teismas sprendė, kad iš sąskaitų aktyvumo ataskaitos už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-02-28, matyti, kad atsakovui prirašytos ir kitiems asmenims išmokėtos lėšos (įrašyti už 2013 m. birželio mėn. S. išmokėti dienpinigiai). Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-08 nurodyta, kad 2014-01-01 ieškovė atsakovui buvo skolinga 5065,09 Eur. Šią sąskaitų aktyvumo ataskaitą palyginus su sąskaitos aktyvumo ataskaita už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31, matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pradžioje atsakovas iš įmonės gavo 902,90 Eur, o pabaigoje išleidęs 5967,99 Eur, iš kurių atėmus 902,90 Eur sumą gaunasi 5065,09 Eur suma, kurią ieškovė jau skolinga atsakovui 2014-01-01.

Teismas darė išvadą, kad atsakovas savo lėšomis pirko prekes Rusijoje, paskutinis pirkimas yra atliktas 2014-01-23, šie duomenys sutampa su atsakovo nurodytu paskutiniu komandiruočių Maskvoje laikotarpiu – nuo 2014-01-10 iki 2014-01-24. Tai reiškia, jog atsakovas pirko prekes Rusijoje, pirkimą patvirtinantys dokumentai įtraukti į ataskaitą, ir nurodyta, kad atsakovas yra skolingas 1923,52 Eur. Šioje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad 2014-01-31 atsakovas gavo iš ieškovės 6400,60 Eur, tam patvirtinti ieškovė pateikė kasos išlaidų orderį KIO Nr. 278. Iš bylos medžiagos sprendė, kad 2014-01-31 atsakovo komandiruočių Maskvoje laikotarpis jau buvo pasibaigęs (paskutinė komandiruotė laikotarpiu nuo 2014-01-10 iki 2014-01-24), ieškovė negalėjo nurodyti kokiems konkrečiai pirkiniams ir kokiu pagrindu atsakovui buvo grynais pinigais išmokėta ši suma, nepateikė duomenų jog atsakovas buvo atskaitingas už įmonės pirkinius. Atsakovas prekių Lietuvoje UAB „Arisanda“ vardu niekada nepirko, tą darydavo darbų vadovai, sąskaitų aktyvumo ataskaitoje, avanso apyskaitoje nėra nurodyta, kad atsakovas būtų pirkęs prekes Lietuvoje.

Už laikotarpį nuo 2014-01-29 iki 2014-01-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsakovui paskaičiavo ligos pašalpą, t.y. 2014-01-31 (kasos išlaidų orderio KIO Nr. 278 pasirašymo dieną) atsakovas sirgo. Šių aplinkybių pagrindu sprendė, jog atsakovo nurodytos aplinkybės apie kasos išlaidų orderio pasirašymą yra pagrįstos. Nurodė, kad į sąskaitų aktyvumo ataskaitą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-09-08 įtrauktos 306,59 Eur (išmokėtų 2014-02-24), 289,62 Eur (išmokėtų 2014-03-24), 289,62 Eur (išmokėtų 2014-04-01) sumos, tačiau iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2014-02-24 - 579,24 Eur, 2014-03-24 - 289,62 Eur ir 2014-04-01 - 289,62 Eur suma buvo sumokėta atsakovui kaip darbo užmokestis. Dabar ieškovė šias sumas (išskyrus iš 579,24 Eur, sumokėtų 2014-02-24 atimtus 272,65 Eur komandiruotpinigius) įvardija kaip atsakovui mokėtus avansinius mokėjimus, o mokėjimo paskirtį „Atlyginimo išmokėjimas darbuotojams“ traktuoja, kaip padarytą klaidą dėl įmonės buhalterių kaitos. Ieškovės išdėstytas aplinkybes teismas laikė abejotinomis, nes tai nebuvo vienkartinis atvejis, atlikti trys pavedimai, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti avansinius mokėjimus, nors mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai „Atlyginimo išmokėjimas darbuotojams“. Ieškovė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1, 4, 17, 18 d., 12 str. 1 d.).

Draudžiamosios pajamos (Sodros pažyma) neparodo visų su darbo santykiais susijusių pajamų, duomenis Sodrai apie darbuotojo draudžiamąsias pajamas pateikia darbdavys, šie dokumentai ieškovo reikalavimo pagrįstumo neįrodo. Ieškovė reikalavimus dėl avansinių mokėjimų priteisimo pradėjo kelti praėjus trims mėnesiams nuo darbuotojo atleidimo iš darbo, iki tol darbuotojui nebuvo reikšta jokių pretenzijų, atleidimo metu darbdavio buhalterijoje nebuvo paprašyta grąžinti avansus, neatliktos išskaitos atsiskaitant su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 1923,52 Eur atsakovui buvo išmokėta kaip avansas prekių įsigijimui.

Šalies argumentai

Ieškovės prašymą priteisti 217,22 Eur darbuotojo mokymo bei kvalifikacijos kėlimo išlaidų LR DK 95 str. 5 d. pagrindu pripažino taip pat neįrodytu. Iš byloje esančių dokumentų sprendė, kad UAB „Arisanda“ užsakymu UAB „Inspecta“ atliko darbuotojų – (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos patikrinimą pagal standartą EN 287-1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Lietuvos Respublikos įmonės yra įpareigotos laikytis EN standartų ir Europos Sąjungoje galiojančios (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimo tvarkos (LR ūkio ministro 2003-02-03 įsakymas Nr. 4-42 „Dėl (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos patvirtinimo ir personalo, atliekančio gamybinius neardomuosius bandymus, sertifikavimo tvarkos“). Šios tvarkos 1.1 p. numato, kad (duomenys neskelbtini), kurie atlieka rankinį ar iš dalies mechanizuotą lydomąjį plieno suvirinimą ar aplydimo darbus, kvalifikacija turi būti patikrinta pagal standarto EN 287-1 + A1 reikalavimus. UAB „Arisanda“ dirba energetikos sektoriuje, todėl kvalifikacijos tikrinimai darbuotojui buvo būtini, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atliktas atsakovo kvalifikacijos patikrinimas negali būti prilyginamas darbuotojo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Arisanda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškiniu prašomas pinigines sumas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog buhalteriniuose dokumentuose yra prieštaravimų, nenurodydamas ir nepatikslindamas, kuo tas prieštaringumas pasireiškia, jog ieškovės reikalaujamos priteisti piniginės sumos atsakovui buvo sumokėtos ne kaip avansiniai mokėjimai prekėms ir paslaugoms pirkti, tačiau kaip darbo užmokestis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Valstybinio socialinio draudimo valdybos duomenys bei ieškovės pateikta pažyma apie atsakovo darbo užmokestį, ieškovės reikalavimo pagrįstumo neįrodo, nes duomenys apie atsakovo darbo užmokestį bei Sodros duomenys neparodo darbuotojo darbo užmokesčio dydžio. Mano, kad ieškinys reikalaujamų priteisti avansinių piniginių sumų dalyje įrodytas, į bylą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su atsakovui išmokėtomis piniginėmis sumomis, nėra prieštaraujantys vienas kitam, atvirkščiai, jie yra nuoseklūs ir patvirtinantys tą aplinkybę, jog atsakovui prašomos priteisti piniginės sumos buvo išmokėtos, jos tinkamai apskaitytos ir nebuvo ieškovui grąžintos. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovui yra prirašytos ir kitiems asmenims išmokėtos lėšos ir tai neva patvirtina ieškovės buhalterinių dokumentų prieštaringumą. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė neturi jokios reikšmės M. M. iš UAB “Arisandos“ gautoms piniginėms sumoms, kadangi jos yra apskaitomos visiškai kitose sąskaitų aktyvumo ataskaitose.

1.1. Nurodo, kad atsakovui UAB „Arisanda“ kasos išlaidų orderiu Nr. 278 išmokėta 6400,60 Eur suma, tikslu - padengiant ieškovės 5065,09 Eur įsiskolinimą atsakovui bei turint omenyje, kad toliau bus perkamos prekės bei paslaugos. Atsakovas M. M. 2015 m. birželio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, duodamas parodymus pripažino, analogiškas aplinkybes patvirtino ir 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs UAB „Arisanda“ kasininkas A. P.. Prašo tokius atsakovo parodymus įvertinti itin kritiškai bei atsižvelgti į tą šioje byloje svarbią aplinkybę, jog 6400,60 Eur piniginė suma buvo išmokėta atsakovui, ką patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

1.2. Atsakovui mokėjimo nurodymais kaip avansinis mokėjimas išmokėta 306,59 Eur suma, 289,62 Eur suma, 289,62 Eur piniginė suma. Atsakovui avansiniai mokėjimai buvo atlikti bankiniais pavedimais, jis jokių prekių ir paslaugų nepirko, todėl atsakovo dispozicijoje liko ieškovės piniginės sumos, kurios yra priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai. Pažymėjo, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. su ieškove atsiskaitė bei pateikė patvirtinančius įrodymus dėl išlaidų tik 297,83 Eur sumai. Iš sąskaitų aktyvumo ataskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. (atsakovo atleidimo dienos) matyti, kad atsakovas atleidimo dienai liko skolingas ieškovei 1 923,52 Eur.

1.3. Atsakovas M. M. iš įmonės gaudavo pinigus, kuriuos naudodavo visų į komandiruotes važiavusių darbuotojų apgyvendinimui apmokėti, kurui, darbo priemonėms pirkti, atsakovas buvo faktiškai paskirtas atskaitingu asmeniu, vien ta aplinkybė, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas buvo paskirtas atskaitingu asmeniu, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog atsakovui avansiniai mokėjimai nebuvo sumokėti, o tuo labiau padaryti išvadą, kad jis pinigines lėšas ieškovui yra grąžinęs. Pažymi, kad ieškovė į bylą pateikė 2015 m. sausio 8 d. UAB „Arisanda“ pažymą apie M. M. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Analogiškos piniginės sumos kaip darbuotojo darbo užmokestis ir kitos išmokėtos išmokos yra užfiksuotos ir pažymose apie asmens įmokas Sodrai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki - 2014 m. spalio 31 d. Teigia, kad darbo užmokestis bei kitos išmokos už išdirbtą mėnesį buvo mokamos paskiau einančio mėnesio viduryje, todėl akivaizdu, jog avansiniai mokėjimai nebuvo atsakovui mokėti kaip darbo užmokestis. Iš UAB „Arisanda“ 2015 m. liepos 23 d. pažymos Nr. 005 matyti, kad atsakovui minėti mokėjimai išmokėti kaip avansiniai mokėjimai prekėms ir paslaugoms pirkti, kadangi jie yra įtraukti į 2-os klasės apskaitą (kitos gautinos sumos), tą patvirtina ir buhalterinės apskaitos dokumentai.

Šalies argumentai

1.4. Nurodo, kad ieškiniu reikalaujamas pinigines sumas iš atsakovo prašė priteisti DK 95 straipsnio 5 dalyje, 224 straipsnyje bei CK 6.237 straipsnyje nustatytais pagrindais. Tačiau teisės aktai nereikalauja, jog asmuo besikreipiantis į teismą teisiškai kvalifikuotų ginčą, todėl apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo teisiškai kvalifikuoti tarp šalių kilusį ginčą bei priteisti visas ieškiniu reikalaujamas pinigines sumas ieškovės naudai.

2. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo kvalifikacija buvo pakelta bei šiuo atveju buvo atliekami atitinkami mokymai, kad atsakovo kvalifikacijos patikrinimas negali būti prilyginamas darbuotojo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui, kad pačiam ieškovui buvo reikalingas atitinkamas pažymėjimas, siekiant patvirtinti, jog jo įmonėje dirba sertifikuoti darbuotojai, be to, jis liko pas ieškovą. Nurodo, kad darbo sutarties Nr. 206 papildymo, pasirašyto 2012 m. sausio 2 d., 10 punktu ieškovė su atsakovu laisvų derybų būdu sulygtomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis susitarė, kad išėjimo iš darbo dieną darbuotojas privalo grąžinti jam išduotus darbo įrankius, spec. aprangą, o jo kvalifikacijos kėlimui išleistos lėšos išskaitomos iš atlyginimo (iki 1 metų). Šalys susitarė, jeigu darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties (kaip ir buvo šiuo atveju), darbuotojas atlygins tokias išlaidas, tačiau tokių išlaidų atlyginimas apribotas vienerių metų terminu (DK 95 str. 5 d.). Savo reikalavimus grindžia UAB „Inspecta“ išduotu (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimu Nr. 1407-01, PVM sąskaita-faktūra Nr. 002518, UAB „Arisanda“ sąskaitos išrašais, patvirtinančiais atliktą mokėjimą UAB „Inspecta“ bei pažyma dėl kvalifikacijos kėlimui išleistų lėšų.

2.1. Nurodo, kad atsakovas buvo priimtas į darbą pas ieškovę (duomenys neskelbtini), buvo įvertinta jo turima kvalifikacija ir padaryta išvada, kad galimai ateityje gali būti reikalingas jo apmokymas bei kvalifikacijos kėlimas. Teismas patirtų išlaidų atlyginimo klausimą nepagrįstai siejo vien tik su darbuotojo kvalifikacijos kėlimo momentu, nors ieškovė teismo prašė priteisti darbuotojo mokymui patirtas išlaidas būtent DK 95 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. kaip išlaidas skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ar stažuotėms. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 4-42 „Dėl (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos patvirtinimo ir personalo, atliekančio gamybinius neardomuosius bandymus, sertifikavimo tvarkos 1.1. punktu, kvalifikaciją patvirtinančiu LST EN 287-1+ Al standartu „(duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas, l-oji dalis. Plienai“.

2.2. Atsakovas minėto proceso metu turėjo atlikti tam tikrus praktinius, mokymo proceso sudėtinės dalies, veiksmus. Mokymu metu egzaminavimo darbuotojas instruktavo suvirinimo darbuotoją (atsakovą), supažindino su suvirinimo procedūrų aprašu, kuriais vadovaujantis (duomenys neskelbtini) privalėjo atlikti praktinę užduotį, suteikiančią teisę, suvirinimo darbo rezultatui atitikus kokybės reikalavimus, gauti sertifikatą. Mokymo proceso metu paaiškinti darbuotojui kilusius neaiškumus, susijusius su suvirinimo technologija. Svarbu tai, jog mokymo procesas susideda ne tik iš teorinių, bet ir iš praktinių užduočių bei įgūdžių formavimo, jų atlikimo bei tokio atlikimo rezultatų patikrinimo (mokymo proceso sudėtinė dalis). Teismo išvada bei atsakovo teiginiai apie tai, kad jis jokio sertifikato negavo, neturi teisinės reikšmės, kadangi mokymai objektyviai įvyko, darbuotojas, norėdamas gauti atitinkamą mokymus liudijantį dokumentą, galėjo kreiptis į ieškovę, mokymus atlikusią įmonę UAB „Inspecta“ ar Lietuvos nacionalinį akreditacijos biurą, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad atsakovo mokymų tikslas nebuvo susijęs su darbuotojų saugos ir sveikatos sritimi, nesusiję su darbuotojų saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų sudarymu Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo prasme. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio mokymai bei jų metu gautas sertifikatas buvo reikalingas ne tik darbdaviui, bet ir pačiam darbuotojui, po darbdavio organizuotų mokymų ir išduoto sertifikato tapo kvalifikuotu bei itin paklausiu specialistu darbo rinkoje.

2.3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės patirtų išlaidų atsakovo mokymui atlyginti, netinkamai taikė DK normas, susijusias su tokių išlaidų atlyginimo klausimais. Apeliacinės instancijos teismui tenkinant ieškovės ieškinį bei priteisiant atitinkamas pinigines sumas iš atsakovo, t. y. ginčą išsprendžiant iš esmės, turėtų būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų ieškovui atlyginimo klausimas, prašo priteisti 108,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų darbo byloje Nr. APS-113-22848/2014 bei 375 Eur bylinėjimo išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 93 str., 98 str. 1 d.), atitinkamai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai. Taip pat, atsakovas prašo priteisti patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu (CPK 98 str. 1 d.). Prašo priimti papildomus įrodymus, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl ieškovės išleistų piniginių lėšų atsakovo mokymui priteisimo, todėl tik apeliantei teikiant apeliacinį skundą iškilo būtinybė pateikti UAB „Inspecta“ 2011 m. kovo 10 d. suvirinimo darbuotojų sertifikavimo programos posėdyje protokolo Nr. SPK01-11 patvirtintą suvirinimo darbuotojų kvalifikacijos patvirtinimo tvarkos aprašą (CPK 314 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl atsakovo ieškovei negrąžintų piniginių sumų priteisimo nurodo, kad ieškovė reikalavimą įrodinėjo savo pačios pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovas tvirtina, kad 2014-01-31 kasos išlaidų orderyje K.10 N r. 278 tik pasirašė, o pasirašymo momentu pinigai nebuvo išmokėti, neneigia, kad važiuojant į komandiruotes jam buvo duodamos pinigų sumos, pinigai net buvo atvežti į Maskvą, tačiau nei jis, nei darbdavys pinigų apskaitos nevedė. Grįžęs atsakovas pateikdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus buhalterijai. Avanso apyskaitos ir jose užfiksuoti duomenys yra nesuprantami, neobjektyvūs. 2014-02-24 - 579,24 Eur, 2014-03-24 - 289,62 Eur ir 2014-04-01 - 289,62 Eur mokėjimo pavedimais pinigines sumas gavo, bet jas visada laikė darbo užmokesčiu, kaip ir buvo nurodyta bankiniuose mokėjimo pavedimuose. Šių bankinių mokėjimų metu dirbo Lietuvoje ir į jokias komandiruotes nevažinėjo. Pagal LR DK 202 straipsnį darbdavys turėjo įteikti atsiskaitymo lapelius į kuriuos įrašytos darbuotojui apskaičiuotos išmokėtos ir išskaičiuotos sumos. Byloje nėra įrodymų, kad darbuotojas gavo kitokias lėšas negu darbo užmokestis.

1.1. Mano, kad darbdavys tvarkydamas buhalterinę apskaitą piktnaudžiauja savo padėtimi, apskaitoje nurodydamas, jog darbuotojams pervedami avansai ir tokiu būdu tam tikram laikui išvengia savalaikių GPM. VSD. PSD įmokų į biudžetą sumokėjimų. Pažymi, kad ieškovės pateikta avanso apyskaita ir sąskaitos aktyvumo ataskaita yra išvestiniai apskaitos dokumentai, pirminių apskaitos dokumentų ieškovė nepateikė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu atsakovui buvo išmokėtos ginčo sumos. Ieškovė pateikė elektroninio dokumento popierinį variantą, iš kurio neįmanoma nustatyti kas už jo sudarymą atsakingas, kaip jis pasirašomas, identifikuojamas, koduojamas. Atsakovas per visą darbo laiką pas ieškovą nėra buvęs atskaitingu asmeniu, pretenzijos atsakovui pareikštos tik jam nutraukus darbo santykius ir pradėjus reikalauti tinkamo atsiskaitymo. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai „Atlyginimo išmokėjimas darbuotojams“, tuo metu atsakovui jokie avansiniai mokėjimai prekėms ir paslaugoms pirkti nebuvo mokami, pervestos sumos išimtinai susijusios tik su atsakovo darbinėmis funkcijomis. CK 6.241 str. 4 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų.

2. Dėl kvalifikacijos kėlimo, mokymo ir stažuotėms skirtų išlaidų priteisimo nurodo, kad ieškovė darbuotojo kvalifikacijos kėlimą ir mokymą grindžia vienu argumentu, t.y. praktinės užduoties suformulavimu, netiksliai plečiamai aiškina darbuotojo suvirinimo darbo patikrinimo faktinę aplinkybę. Byloje neįrodyta, kad darbuotojui specialistai paaiškino darbų atlikimo techniką bei specifikų, nes buvo liepta suvirinti kelis bandinius, suvirintas detales išsivežė, proceso metu niekas netikrino ir neaiškino. UAB „Inspecta“ pažymėjimas patvirtina, kad atsakovui M. M. kaip UAB „Arisanda“ darbuotojui buvo išduotas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimas.

2.1. Su apeliaciniu skundu papildomai pateikti UAB „Inspecta“ dokumentai kuriuose kalbama apie jau turimos kvalifikacijos tikrinimo procedūras (4.4.p.), o ne mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Suvirinimo darbuotojų kvalifikacijos patikrinimas (sertifikavimas) skirtas pareiškėjams ir darbuotojams, pageidaujantiems patvirtinti kvalifikaciją atlikti suvirinimo darbus (aprašo 1.1 p.). UAB „Inspecta“ atliko atsakovo jau turimos kvalifikacijos (praktinių įgūdžių) įvertinimą, po kurio atsakovo nei turima kvalifikacija, nei įgytos teorinės ir praktinės žinios nepakito. Nurodo, kad atsakovas pagal darbo sutartį nebuvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) tam tikrai sertifikuotai sričiai, kvalifikacijos tikrinimas buvo atliekamas UAB „Arisanda“ pageidavimu ir iniciatyva, dėl ko atsakovas neturi pareigos šias išlaidas atlyginti.

3. Mano, kad teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės ir materialinės teisės normas ir nėra pagrindų numatytų LR CPK 329, 330 str., kurie sudarytų pagrindą sprendimo panaikinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje apeliantas skundžia Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovo pareigos gražinti išmokėtas sumas, atlyginti mokymų ir kvalifikacijos kėlimo išlaidas bei tokių mokymų teisinio kvalifikavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2005-10-20 šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 206, kuria atsakovas į UAB „Arisanda“ priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2005-10-20, 2012-01-02 pasirašytu 2005-10-20 darbo sutarties Nr. 206 papildymu šalys susitarė, kad darbdavys savo lėšomis siunčia darbuotoją kvalifikacijos kėlimui, aprūpina spec. apranga, darbo įrankiais, už darbą, atliekamą kelionėje, lauko sąlygomis arba kilnojamo pobūdžio, moka kompensuojamas išmokas, o išėjimo iš darbo dieną darbuotojas privalo grąžinti jam išduotus darbo įrankius, spec. aprangą, o jo kvalifikacijos kėlimui išleistos lėšos išskaitomos iš atlyginimo (iki 1 metų). 2009-06-01 šalys pasirašė sutartį dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės.

UAB „Arisanda“ direktoriaus 2014-09-09 įsakymu Nr. K-53 atsakovas atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2014-09-09 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.

Dėl avansinio mokėjimo gražinimo

Apeliantas laiko nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad buhalteriniuose dokumentuose yra prieštaravimų, ieškovo reikalaujamos priteisti piniginės sumos atsakovui buvo sumokėti ne kaip avansiniai mokėjimai prekėms ir paslaugoms pirkti, tačiau kaip darbo užmokestis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Valstybinio socialinio draudimo valdybos duomenys bei ieškovo pateikta pažyma apie atsakovo darbo užmokestį, ieškovo reikalavimo pagrįstumo neįrodo. duomenys apie atsakovo darbo užmokestį bei Sodros duomenys neparodo darbuotojo darbo užmokesčio dydžio.

Apeliantas savo reikalavimus grindžia Sąskaitų aktyvumo ataskaita už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (balansinės sąskaitos numeris „243514“), sąskaitų aktyvumo ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. (balansinės sąskaitos numeris „243514“), sąskaitų aktyvumo ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. (balansinės sąskaitos numeris „448631002“), 2014 m. rugsėjo 8 d. avansine apyskaite, 2014 m. sausio 31 kasos išlaidų orderiu Nr.278, UAB „Arisanda“ bankinės sąskaitos išrašu su mokėjimais atsakovui, atsakovo M. M. darbo užmokesčio žiniaraščiais už laikotarpį nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. sausio mėnesio, UAB „Arisanda“ 2015 m. sausio 8 d. pažyma apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. liepos mėnesio.

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. M. 2014 m. sausio 31 d. pasirašė kasos išlaidų orderyje Nr. 278, aplinkybę apie išmokėtus 6400,60 Eur atsakovas patvirtino 2015 m. birželio 10 d. teismo posėdyje. Analogiškas aplinkybes patvirtino 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs UAB „Arisanda“ kasininkas A. P.. Atsakovo pozicijos pakeitimą 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje teisėjų kolegija vertina kaip prieštaraujančią byloje pateiktiems rašytiniams dokumentams ir kitiems įrodymams. Kaip minėta, 2014 m. sausio 31 d. UAB „Arisanda“ kasos išlaidų orderis Nr. 278, kuriame yra atsakovo parašas, patvirtina pinigų gavimo faktą. Priešingų įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, atsakovas nepateikė (CPK178 str.). Byloje pateiktų įrodymų, taip pat ir buhalterinių dokumentų, visuma nepaneigia, bet priešingai, patvirtina pinigų išmokėjimo faktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus rašytinius įrodymus neturi pagrindo abejoti ieškovo į bylą pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su atsakovui išmokėtomis piniginėmis sumomis, tikrumu. Šie yra pakankamai nuoseklūs ir nėra tarpusavyje prieštaringi.

Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime suformuluotą išvadą, jog ieškovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai yra prieštaringi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, kaip juridinis asmuo, vykdantis ūkinę - komercinę veiklą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, buhalterinės apskaitos Įstatymą, ūkines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais t.y. sąskaitomis-faktūromis, kasos kvitais, avansinėmis apyskaitomis, komandiruočių ataskaitomis, kasos išlaidų (pajamų) orderiais. UAB „Arisanda“ pateikti finansinės apskaitos dokumentai atitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 12, 13 straipsniuose ir kt. nustatytus reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio dokumentų turiniui ir formai.

Taigi, byloje nustatyta, kad sąskaitų aktyvumo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (balansinės sąskaitos numeris „243514“), apskaitytos atsakovui mokėtinos sumos - avansai prekėms ir paslaugoms įsigyti, kredito suma yra lygi 5065,09 Eur (17488,73 Lt) ir tokią piniginę suma ieškovė tuo metu buvo skolinga atsakovui. 2014 m. sausio 31 d. UAB „Arisanda“ kasos išlaidų orderiu Nr. 278, atsakovui išmokama 6400,60 Eur (22100 Lt) suma, kaip teigia ieškovė, padengiant ieškovės 5065,09 Eur (17488,73 Lt) įsiskolinimą atsakovui ir tikslu toliau pirkti prekes bei paslaugas. Iš aptartų buhalterinių dokumentų - sąskaitų aktyvumo ataskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d., 2014 m. sausio 27 d. avanso apyskaitos, 2014 m. rugsėjo 8 d. avanso apyskaitos spręstina, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. su ieškove atsiskaitė bei pateikė patvirtinančius įrodymus dėl išlaidų 297,83 Eur (1028,34 Lt) sumai.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad vien ta aplinkybė, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie atsakovo paskyrimą atsakingu asmeniu, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog atsakovui mokėjimai buvo sumokėti ne prekių ir paslaugų pirkimui. Tokios aplinkybės iš esmės neneigė atsakovas, tą patvirtino liudytojo A. P., M. S. paaiškinimai, kad atsakovas M. M. iš įmonės gaudavo pinigus, kuriuos naudodavo visų į komandiruotes važiavusių darbuotojų apgyvendinimui apmokėti, kurui, darbo priemonėms pirkti. Taigi, atsakovas buvo faktiškai paskirtas atskaitingu asmeniu, kuris pirkdavo prekes ir paslaugos, o vėliau atsiskaitydavo su įmone. CPK 187 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, todėl atsakovui pripažinus tą faktą, jog jis buvo faktiškai atskaitingas asmuo už prekių ir paslaugų pirkimą bei atsiskaitymą su įmone (Rusijos Federacijoje), toks faktas pripažintinas nustatytu.

Apeliantės buhalteriniai dokumentai - sąskaitų aktyvumo ataskaita už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. - fiksuoja atsakovo atleidimo dienai likusią skolą ieškovui 1923,52 Eur (6641,53 Lt). Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2, kaip avansinis mokėjimas, atsakovui išmokėta 306,59 Eur (1058,60 Lt) suma (iš viso išmokėta 579,24 Eur, iš jų 272,65 Eur komandiruotpinigių), 2014 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 140324-2-2 išmokėta 289,62 Eur (1000 Lt) suma, 2014 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2 kaip avansinis mokėjimas išmokėta dar 289,62 Eur (1000 Lt) piniginė suma. Pažymėtina, kad šių bankinių mokėjimų metu 2014-02-24, 2014-03-24 ir 2014-04-01 atsakovas nebuvo komandiruotėje, dirbo Lietuvoje, nebuvo teisinio pagrindo pervesti kitos paskirties sumas. Šie avansiniai mokėjimai buvo atlikti bankiniais pavedimais, sąskaitos išraše mokėjimo paskirtis nurodyta „Atlyginimo išmokėjimas darbuotojams“, todėl akivaizdu, kad tokio pobūdžio avansinių išmokų atsakovas neprivalo gražinti ir nėra teisinio pagrindo 885,83 Eur sumą priteisti. Apelianto argumentai dėl avansinių mokėjimų laikotarpio t.y. ne mėnesio viduryje, dėl įtraukimo į 2-os klasės apskaitą (kitos gautinos sumos), neturi reikšmės šiuo atveju ir nesudaro pagrindo konstatuoti kitos minėtų mokėjimų paskirties. Avanso apyskaitos ir jose užfiksuoti duomenys 2014-02-24 - 579,24 Eur, 2014-03-24 - 289,62 Eur ir 2014-04-01 - 289,62 Eur mokėjimo pavedimais išmokėti atsakovui, buvo laikomi darbo užmokesčiu, kaip ir nurodyta bankiniuose mokėjimo pavedimuose.

Teisėjų kolegija iš dalies tenkindama apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovo gražintinos skolos dydis yra įrodytas tik 1037,69 Eur (3582,93 Lt) sumai, kurią sudaro šių sumų - 6400,60 Eur (22 100 Lt), 5065,09 Eur (17 488,73 Lt) ir 297,83 Eur (1 028,34 Lt) skirtumas.

Dėl kvalifikacinio kėlimo išlaidų

Apeliantas su apeliacinius skundu pateikė naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Kadangi apeliantui teikiant apeliacinį skundą iškilo būtinybė pateikti UAB „Inspecta“ 2011 m. kovo 10 d. suvirinimo darbuotojų sertifikavimo programos posėdyje protokolo Nr. SPK01-11 patvirtintą suvirinimo darbuotojų kvalifikacijos patvirtinimo tvarkos aprašą, įrodymai priimami ir vertintini apeliacinėje instancijoje (CPK 314 str.).

DK 95 straipsnio 5 dalis leidžia darbo sutartyje sulygti, jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui patvirtinti 2013 m. spalio 25 d. UAB „Inspecta“ išdavė (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimą Nr. 1407-01, o 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „Inspecta“ PVM sąskaita - faktūra Nr. 002518, UAB „Arisanda“ sąskaitos išrašai patvirtina apie 2013 m. gruodžio 2 d. atliktą mokėjimą UAB Inspecta“. 2014 m. rugsėjo 9 d. UAB „Arisanda“ išduota pažyma patikslina, kad atsakovo kvalifikacijos kėlimui yra išleistos lėšos.

Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir neįrodytas. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovas dalyvavo mokymuose, buvo pakelta atsakovo, kaip darbuotojo, kvalifikacija, atsakovas nurodo, kad jokių mokymų nebuvo, tiesiog buvo duota užduotis suvirinti tam tikrus objektus, tačiau jokių naujų žinių ir įgūdžių jis neįgijo. Ieškovė, darbuotojo kvalifikacijos kėlimą ir mokymą grindžia tuo, kad mokymo procesą patvirtina praktinės užduoties suformulavimas. Atsakovas nurodo, kad pagal darbo sutartį nebuvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) tam tikrai sertifikuotai sričiai, kvalifikacijos tikrinimas buvo atliekamas UAB „Arisanda“ pageidavimu ir iniciatyva, dėl ko atsakovas neturi pareigos šių išlaidų atlyginti.

Byloje nustatyta, kad UAB „Arisanda“ užsakymu UAB „Inspecta“ atliko darbuotojų – (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos patikrinimą pagal standartą EN 287-1, nes Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Lietuvos Respublikos įmonės yra įpareigotos laikytis EN standartų ir Europos Sąjungoje galiojančios (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimo tvarkos, kurios 1.1 p. numato, kad (duomenys neskelbtini), kurie atlieka rankinį ar iš dalies mechanizuotą lydomąjį plieno suvirinimą ar aplydimo darbus, kvalifikacija turi būti patikrinta pagal standarto EN 287-1 + A1 reikalavimus. Galiojantys teisės aktai nustato privalomą (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimą, todėl darbuotojų kvalifikacijos tikrinimai darbdaviui buvo privalomi. (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimo pažymėjime nurodyta, kad teorinės žinios nebuvo tikrintos, buvo patikrintas darbuotojo gebėjimas suvirinti tam tikrą bandomąjį pavyzdį. (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos patikrinimo tvarkos aprašo 4.1.7 p. numatyta, kad suvirinimo kvalifikacijos pažymėjimas pagal standartą EN 287-1 galioja dvejus metus, atsakovo atveju nuo 2013-10-25 iki 2015-10-24 su sąlyga, kad darbdavio įgaliotas kompetentingas darbuotojas kas šeši mėnesiai patvirtina, kad darbuotojas atliko jo kvalifikacijos patvirtinimo srityje nurodytus suvirinimo darbus. Jei darbdavys neatlieka suvirinimo darbų priežiūros suvirinimo darbuotojo pažymėjimas gali būti sustabdytas (4.1. 7. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pagal kvalifikacijos tikrinimą atlikusios UAB „Inspekta“ (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos patikrinimo tvarkos Aprašą, (duomenys neskelbtini) kvalifikacija patikrinama atliekant praktinį egzaminą, kurio metu patikrinami darbuotojo gebėjimai suvirinti numatytus bandomuosius pavyzdžius ir yra įvertinami jo praktiniai įgūdžiai, ieškovė neįrodė, kad buvo pakelta atsakovo kvalifikacija.

Ieškovė su apeliaciniu skundu papildomai pateikė UAB „Inspecta“ 2011 m. kovo 10 d. suvirinimo darbuotojų sertifikavimo programos posėdyje protokolo Nr. SPK01-11 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbuotojų kvalifikacijos patvirtinimo tvarkos aprašą, kuriame kalbama apie jau turimos kvalifikacijos tikrinimo procedūras (4.4.p.), o ne mokymą ar kvalifikacijos kėlimą. Iš šio dokumento matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojų kvalifikacijos patikrinimas (sertifikavimas) skirtas pareiškėjams ir darbuotojams, pageidaujantiems patvirtinti kvalifikaciją atlikti suvirinimo darbus (aprašo 1.1 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovui M. M. kaip UAB „Arisanda“ darbuotojui buvo išduotas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimas. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad UAB „Inspecta“ atliko atsakovo jau turimos kvalifikacijos (praktinių įgūdžių) įvertinimą, po kurio atsakovo nei turima kvalifikacija, nei įgytos teorinės ir praktinės žinios nepakito, kvalifikacijos tikrinimo metu teorinės žinios nebuvo dėstomos ar tikrinamos. UAB „Inspecta“ darbdavio UAB „Arisanda“ užsakymu atliktas atsakovo kaip UAB „Arisanda“ darbuotojo, t.y. dirbančio (duomenys neskelbtini), kvalifikacijos įvertinimas, siekiant patvirtinti, kad įmonėje dirba sertifikuoti darbuotojai. Išduotas sertifikatas, suteikiantis įmonei teisę atlikti darbus pagal sertifikuotą sritį, negali būti prilyginamas darbuotojų mokymui ar kvalifikacijos kėlimui. Pačiame pažymėjime nurodytas konkretus darbdavys - UAB „Arisanda“, kurios darbuotojas buvo sertifikuotas (pažymėjimo 9 p.), todėl darytina išvada, kad šis pažymėjimas buvo reikalingas pačiam darbdaviui (ieškovui), siekiant patvirtinti, kad jo įmonėje dirba sertifikuoti darbuotojai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl neįrodyto ieškovo reikalavimo šiuo pagrindu yra pagrįstos (CPK 178 str.).

Dėl įrodymų vertinimo

LR CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė teigia, jog pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovės pateikti duomenys apie atsakovo darbo užmokestį bei Sodros duomenys neparodo darbuotojo darbo užmokesčio dydžio. Dokumentai (pažymos) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, t. y. dokumentai sudaryti pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. Al- 35 patvirtintą pažymos formą dėl apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio yra priskiriami įmonės finansinės apskaitos dokumentams ir atitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. Al- 35 keliamus reikalavimus. Pateikta 2015 m. sausio 8 d. pažyma apie M. M. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra įmonės dokumentas ir turi būti vertintinas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Byloje pateikti dokumentai - 2015 m. sausio 8 d. UAB „Arisanda“ pažyma apie M. M. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurių matyti, kad atsakovui už darbą 2014 m. sausio mėnesį priskaityta 431,59 Eur (1490,18 Lt) suma, atskaičius mokėtinus mokesčius 2014 m. vasario 17 d. sumokėta 354,34 Eur (1223,48 Lt) suma, už darbą 2014 m. kovo mėnesį priskaityta 343,34 Eur (1185,50 Lt), 2014 m. balandžio 11 d. išmokėta 288,86 Eur (997,38 Lt) suma, už darbą 2014 m. balandžio mėnesį priskaityta 289,62 Eur (1000 Lt) suma, o 2014 m. gegužės 16 d. išmokėta 250,67 Eur (865,50 Lt) suma, už darbą 2014 m. gegužės mėnesį priskaityta 409,33 Eur (1413,32 Lt) suma, o 2014 m. birželio 13 d. išmokėta 331,43 Eur (1144,37 Lt) suma, už darbą 2014 m. birželio mėnesį priskaityta 758,40 Eur (2618,59 Lt) suma, o 2014 m. liepos 15 d. išmokėta 579,62 Eur (2001,32 Lt) suma, už darbą 2014 m. liepos mėnesį priskaityta 721,15 Eur (2490 Lt) suma, o 2014 m. rugpjūčio 13 d. išmokėta 553,14 Eur (1909,89 Lt) suma. Analogiškos piniginės sumos kaip darbuotojo darbo užmokestis ir kitos išmokėtos išmokos yra užfiksuotos ir byloje esančiose Sodros pažymose, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. pažymose apie asmens įmokas Sodrai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki - 2014 m. spalio 31 d. Be to, analogiškos aplinkybės yra nustatytos ir skundžiamame teismo sprendime. Tačiau apeliantės pateikti dokumentai nepaneigia teisėjų kolegijos padarytos išvados dėl 885,83 Eur (3058,60 Lt) sumos išmokėjimo atsakovui teisinio pagrindo.

Bylinėjimosi išlaidos

Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų 1037,69 Eur reikalavimų daliai priteistina ieškovės naudai 73,78 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1037,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas darbo bylos Nr. APS-113-22848/2014 nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu, kurios sudaro 108,61 Eur sumą. Nurodo, kad ieškovė minėto proceso metu patyrė 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro ieškinių dėl skolų priteisimo parengimą bei ieškovės interesų atstovavimą Darbo ginčų komisijoje, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš visų atsakovų, t. y. M. M., M. E., A. G. ir E. G., ieškovo naudai. Šioje byloje prašo priteisti 108,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų darbo byloje Nr. APS-113-22848/2014 bei 375 Eur bylinėjimo išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat priteisti patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jų dydį ir apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų (CPK 93 str., 98 str. 1 d.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 236 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 50 Eur, už apeliacinį skundą sumokėjo taip pat 50 Eur, todėl jai iš atsakovo priteisiama 49 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas M. M. patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 150 Eur apeliacinėje instancijoje, todėl jam iš ieškovės priteisiama 280,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 1037,69 Eur sumą, 73,78 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1037,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 285 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Arisanda“ (į. k. 180292254) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš ieškovės UAB „Arisanda“ (į. k. 180292254) priteisti 280,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Irena StasiūnienėEgidijus Mockevičius