- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- I-1053-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03714-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).
Nurodė, kad nuo 2015 m. buvo laikomas Alytaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad Alytaus PN nebuvo užtikrinta saugi aplinka sveikatai, visą laiką turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Alytaus PN nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 20 asmenų. Akcentavo, kad gyvenamosios patalpos plotą mažino baldai, t. y. 2 spintos, 20 spintelių, 10 kėdžių, 3 stalai, 10 dviejų aukštų lovų, todėl jam tekdavo 1,5 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad buvo laikomas kartu su nuteistaisiais, kurie buvo sergantys ŽIV. Nurodė, kad Alytaus PN karantino bei gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, išsikviesti budintį pareigūną, tai kėlė pavojų jo sveikatai, saugumui. Paaiškino, kad dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną, buvo sumuštas ir apvogtas. Pažymėjo, kad pareigūnai neužtikrino pakankamo saugumo. Teigė, kad Alytaus PN laisvalaikio, poilsio ir virtuvė yra ta pati patalpa, kurios plotas apie 30 kv. m., ji skirta apie 200 asmenų. Virtuvėje nebuvo šilto vandens, indus turėjo plauti prausykloje, kur nuteistieji plauna rankas ir kojas. Nurodė, kad virtuvėje ir koridoriuje buvo rūkoma, todėl turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Dėl nurodytų aplinkybių tapo uždaras, patyrė orumo ir reputacijos sumažėjimą, dvasinius sukrėtimus, emocinius dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–16).
Nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 9 d. Alytaus PN atsiliepime pateikė duomenis apie patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, miegamųjų vietų skaičių ir vienam asmeniui tekusį plotą. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN visos gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučio, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti įstaigos teritorijoje įrengtos krepšinio, tinklinio, paplūdimio tinklinio aikštelėse. Be to, įstaigoje įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Taip pat nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas. Pažymėjo, jog nuo nuteistojo noro priklauso, ar jis užsiima naudinga sau, konstruktyvia bei prasminga veikla.
Akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Be to, jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pvz. perkelti jį į kitą kamerą), arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nesinaudojo.
Alytaus PN yra tikrinama Alytaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir AVSC). Akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į AVSC ar Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą paliko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais ir kurio metu buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema.
Paaiškino, kad laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Įstaigoje karštas vanduo teikiamas į bendro naudojimo – dušo patalpas, tačiau jo tiekimas į virtuvėles nenumato joks teisės aktas.
Teigė, kad apie tai, ar nuteistasis yra infekuotas ŽIV žino jį gydantis gydytojas ir pats nuteistasis.
Nurodė, jog miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui, o uždaroje zonoje esančiose kamerose rūkyti yra draudžiama, rūkymo priemonės yra sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir išduodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius.
Laisvalaikio kambariai buvo įrengti visuose lokaliniuose sektoriuose. Teigė, kad laisvalaikio kambariai įrengti nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau ne kamerų tipo patalpose (uždarojoje zonoje), kur pareiškėjas atlikinėjo nuobaudą nuo 2017 m. sausio 24 d.
Nurodė, kad tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimų reikalavimų registre nėra užfiksuota pranešimų, susijusių su pareiškėjo užpuolimu ar smurto naudojimo jam būnant karantino patalpoje. Jokių duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis smurtas ar būtų apvogtas karantino patalpoje, negauta. Karantino patalpos yra uždarojoje zonoje, kur nuolat vykdoma pareigūnų priežiūra. Jie reguliariai vykdo patruliavimą koridoriuje bei skubiai reaguoja poste suveikus iškvietimo sistemai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Teigė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus PN buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės) 11¹ punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 punktas). Vėlesnėse Vidaus tvarkos taisyklių redakcijose vienam nuteistajam tenkančio ploto minimali riba išliko nepakitusi. Taisyklėse nėra įtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš bendro kameros ploto turi būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 9 d. toliau nurodytuose būriuose bei gyvenamosiose kamerose: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 29 d. karantino patalpoje, uždarosios zonos kameroje Nr. 2 (kamerų tipo patalpa), kurios plotas yra 29,51 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,68 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. birželio 2 d. 1 būryje, 4 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 33,86 kv. m., jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,23 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. liepos 5 d. 1 būryje, 1 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 45,83 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,81 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 7 d. 6 būryje, 1 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 30,28 kv. m., jame įrengta 10 miegamųjų vietų, tačiau buvo užimtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,36 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 6 būryje, 5 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 23,87 kv. m., jame įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3,41 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. 22 būryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 17,93 kv. m., jame įrengtos 7 miegamosios vietos, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. buvo laikomi 5 asmenys, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3,59 kv. m., laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 2,5614 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. 11 būryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 44,39 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3,69 kv. m.; laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. sausio 24 d. 9 būryje, 1 bendrabučio tipo miegamajame, kurio plotas yra 34,13 kv. m. ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 4,26 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 30, kurios plotas yra 11,07 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam mažiausiai tekęs plotas buvo 3,69 kv. m. (b. l. 10–16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 59, 60).
Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek ginčui aktualiu laikotarpiu visose gyvenamosiose patalpose kartu su pareiškėju buvo patalpinta asmenų, todėl išvada apie tai, ar ploto reikalavimas buvo pažeistas, apskaičiuotina vertinant miegamų vietų skaičių kameroje, preziumuojant, kad kamerose buvo tiek asmenų, kiek yra miegamų vietų, išskyrus laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d., kuomet 22 būrio 3 bendrabučio tipo miegamajame buvo laikomi 5 asmenys.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus PN administracija laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., iš viso 103 paras, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam pataisos įstaigos patalpose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m. patalpos ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad gyvenamąjį plotą mažino gyvenamosiose patalpose esantys baldai.
Pagal Taisyklių 11¹.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., iš viso 103 paras buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į nustatytą 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad buvo laikomas kartu su nuteistaisiais, kurie sirgo ŽIV.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV infekuoti asmenys privalo būti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“ 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Įvertinus nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, jog Alytaus PN nėra nustatyta pareiga izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2477-12).
Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovės atstovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
Iš byloje pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjas lankėsi pas gydytoją 10 kartų. Pareiškėjas kreipėsi dėl miego sutrikimų, vėjaraupių, nugaros skausmų, 2016 m. liepos 23 d. kreipėsi dėl nosies sumušimo (b. l. 30–31). Taip pat pareiškėjas 2016 m. liepos 26 d. buvo išsiųstas į Alytaus ligoninę dėl nosies sumušimo. Pareiškėjas akių gydytojui į Alytaus ligoninę buvo nuvežtas 2016 m. rugpjūčio 9 d. dėl svetimkūnio akyje. Be to, pareiškėjui dėl miego sutrikimo buvo skirti vaistai (b. l. 53–54). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 45). Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN laikomiems asmenims pateikus rašytinį prašymą dėl laikymo atskirai nuo ŽIV infekuotų asmenų, toks prašymas nebūtų patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Alytaus PN karantino bei gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, išsikviesti budintį pareigūną, todėl tai kėlė pavojų jo sveikatai, saugumui. Taip pat dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku bei išsikviesti budintį pareigūną, todėl buvo sumuštas ir apvogtas, bei mano, jog pareigūnai neužtikrino pakankamo saugumo.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 12 punkte nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai, kurie užrakinami nakčiai, įrengiami pagal šių Taisyklių 13–14 punktuose nustatytus reikalavimus. Eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema.
Alytaus PN atsiliepime nurodė, jog baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema (b. l. 10–16).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 29 d. buvo laikomas karantine, uždarosios zonos kameroje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą (b. l. 10–16, 59). Teismas pažymi, jog Eksploatavimo taisyklės nustato pareigą įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistemą gyvenamosiose patalpose, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad tokia sistema gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta. Be to, nuo 2009 m. sausio mėn., pradėjus atlikti remonto darbus, kamerų tipo patalpose buvo pradėta įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistema, o pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 9 d., todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema ir išsikviesti prižiūrėtoją.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimų reikalavimų registre nėra užfiksuota pranešimų, susijusių su pareiškėjo užpuolimu ar smurto naudojimo, jam būnant karantino patalpoje. Jokių duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis smurtas ar būtų apvogtas karantino patalpoje, negauta (b. l. 10–16).
Iš Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 23 d. Pranešimo Nr. 17-93 matyti, kad 2016 m. liepos 23 d., 11.30 val., į kontrolinį paleidimo punktą Nr. 3 kreipėsi pareiškėjas ir paprašė, kad paleistų į Sveikatos priežiūros tarnybą, nes jam į veido sritį sudavė kitas nuteistasis ir jam iš nosies bėga kraujas. Pareiškėjas buvo nukreiptas į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba (b. l. 49).
Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. liepos 28 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 23 d., apie 11.20 val., ėjo į biblioteką ir užėjęs į socialinio centro kiemelį susitiko nuteistąjį M. M., kuris pradėjo priekaištauti, kad pareiškėjas yra skolingas 1-ojo lokalinio sektoriaus nuteistiesiems, todėl M. M. turi atidavinėti jo skolas. Pareiškėjas pasakė, kad niekam neskolingas, tuomet M. M. vieną kartą ranka jam sudavė į veido sritį, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl atėjęs į kontrolinį paleidimo punktą Nr. 3, budėjusiam pareigūnui pasakė, kad paleistų į Sveikatos priežiūros tarnybą. Dėl sužalojimo pretenzijų neturi, skundą ar pareiškimą rašyti atsisakė ir nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuteistasis M. M. nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 3 d. atsisakė gyventi paskirtame būryje, nes buvo skolingas kitiems nuteistiesiems, o skolų neturėjo iš ko atiduoti. Kadangi M. M. ir pareiškėjas buvo draugai, todėl kiti nuteistieji pradėjo reikalauti, kad jis atiduotų pareiškėjo skolas. M. M. bandė susisiekti su pareiškėju, kad išspręstų šią problemą, bet jį ignoravo ir sakė, kad niekam neskolingas. Pamatęs pareiškėją, pakvietė prieiti ir pasakė, kad jis pats turi grąžinti savo skolas, tačiau pareiškėjas pasakė, kad niekam neskolingas, todėl supykęs vieną kartą ranka sudavė į veido sritį. Dėl savo elgesio gailėjosi, tačiau nurodė, kad pats pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Nutarime pažymėta, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas. Atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjas atsisakė rašyti pareiškimus ir pretenzijų nereiškė, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 46–47).
Alytaus PN 2016 m. liepos 28 d. Tyrimo išvadoje ,,Dėl fizinio smurto naudojimo prieš nuteistąjį M. G.“ nuteistojo M. M. veiksmus pareiškėjo atžvilgiu vertino kaip fizinio smurto panaudojimą, todėl siūlė nuteistąjį M. M. nubausti direktoriaus teisėmis (b. l. 50–51).
Byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 23 d. kreipėsi dėl nosies sumušimo ir dėl to 2016 m. liepos 26 d. buvo išsiųstas į Alytaus ligoninę (b. l. 30–31, 53–54).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo sumuštas socialinio centro kiemelyje, priešingai nei pareiškėjas skunde teigė, jog buvo sumuštas gyvenamojoje patalpoje. Pažymėtina, jog Eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta reikalavimo pataisos namų pasivaikščiojimo kiemuose įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistemą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog gyvenamojoje patalpoje jis buvo sumuštas ir apvogtas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti (pareiškėjas nenurodė, kokioje kameroje ir kokiais laikotarpiais ši sistema neveikė). Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, jog pareiškėjui būnant laikomam Alytaus PN gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose, jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti budintį pareigūną, taip pat buvo užtikrintas pakankamas pareiškėjo saugumas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN laisvalaikio, poilsio ir virtuvė yra ta pati patalpa, kurios plotas apie 30 kv. m., ji skirta apie 200 asmenų. Virtuvėje nebuvo šilto vandens, indus turėjo plauti prausykloje, kur nuteistieji plauna rankas ir kojas.
Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys.
Atsakovės atstoto atsiliepime į skundą nurodyta, kad kambariai buvo įrengti visuose lokaliniuose sektoriuose. Laisvalaikio kambariai įrengti nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau ne kamerų tipo patalpose (b. l. 10–16). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Alytaus PN laisvalaikio, poilsio kambariai ir virtuvė nėra ta pati patalpa. Teismas pažymi, jog pareiškėjas atliko bausmę pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo patalpa. Taip pat Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti, dirbti, dvasiškai tobulėti, lankytis koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bei užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla (b. l. 10–16). Be to, iš nuteistiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės, t. y. fizinė kultūra, sportas, dvasinių, religinių poreikių tenkinimas, nuteistųjų klubo, bibliotekos darbas, kūrybinių studijų, būrelių, pomėgių klubų veikla (b. l. 42–43). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog Alytaus PN laisvalaikio, poilsio kambariai ir virtuvė nėra ta pati patalpa, taip pat tai, kad pareiškėjas, dienotvarkėje nustatytu metu, turėjo galimybę laisvai judėti įstaigos teritorijoje, ar dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonių taikymo programose, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Kadangi Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį į virtuvę, todėl nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo todėl, kad nebuvo užtikrintas karšto vandens tiekimas virtuvėje, pagrindo nėra.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Alytaus PN virtuvėje ir koridoriuje buvo rūkoma, todėl turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Lietuvos higienos normos 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui, o uždaroje zonoje esančiose kamerose rūkyti yra draudžiama, rūkymo priemonės yra sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir išduodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius (10–16).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus (toliau – ir NVSC) 2016 m. gruodžio 9 d. Patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3. 1.12) nustatyta, kad laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Būriuose įrengtos vietos skirtos rūkymui, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu (b. l. 37–40).
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymais ar skundais į Alytaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl kitų nuteistųjų rūkymo Alytaus PN virtuvėje ir koridoriuje ir dėl to jam sukeltų nepatogumų. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl laikymo prirūkytose patalpose, patirtos žalos turtui į administraciją nesikreipė (b. l. 45). Be to, byloje pateiktame medicinos duomenų išraše nėra duomenų, jog dėl pareiškėjo kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru, jam būtų pablogėjusi sveikata, ar būtų padarytas sveikatos sutrikdymas (b. l. 30–31, 53–54). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Alytaus PN neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.
Iš byloje pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjas lankėsi pas gydytoją 10 kartų. Pareiškėjas kreipėsi dėl miego sutrikimų, vėjaraupių, nugaros skausmų, 2016 m. liepos 23 d. kreipėsi dėl nosies sumušimo (b. l. 30–31). Taip pat pareiškėjas 2016 m. liepos 26 d. buvo išsiųstas į Alytaus ligoninę dėl nosies sumušimo. Pareiškėjas akių gydytojui į Alytaus ligoninę buvo nuvežtas 2016 m. rugpjūčio 9 d. dėl svetimkūnio akyje. Be to, pareiškėjui dėl miego sutrikimo buvo skirti vaistai (b. l. 53–54). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 45). Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN laikomiems asmenims pateikus rašytinį prašymą dėl laikymo atskirai nuo ŽIV infekuotų asmenų, toks prašymas nebūtų patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo patirtu uždarumu, orumo ir reputacijos sumažėjimu, dvasiniais sukrėtimais, emociniais dvasiniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad 103 parų laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamosios patalpos plotas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, bei į pareiškėjui taikytą bausmės atlikimo režimą, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 180 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. G., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.