Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. O., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), teistas:

1) 1993-01-20 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 47¹ str.);

2) 1995-09-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 3 d., 271 str. 2 d., 42 str., 43 str. (su pagal 1993-01-20 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pritaikius 1995-12-21 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1153 „Dėl Amnestijos“ 4 str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, 1996-05-09 paleistas iš Pravieniškių BRPDK pagal 1996-05-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai 1 metams 5 dienoms (BK 54² str.);

3) 1999-03-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su 200 litų vertės turto konfiskavimu, 2000-01-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis 1999-11-25 Lietuvos Respublikos įstatymais Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440, bausmė sumažinta 1 metais, 2000-02-01 paleistas iš Marijampolės GRPDK pagal 2000-01-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai 2 mėnesiams 10 dienų (BK 54² str.);

4) 2002-09-23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d., 104 str., 42 str. laisvės atėmimu 7 metams, 2007-04-12 paleistas iš Alytaus PN pagal 2007-04-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai neatlikus 2 metų 2 dienų laisvės atėmimo bausmės ((duomenys neskelbtini) str.), 2007-07-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti likusią neatliktą 1 metų 11 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmę, 2009-07-16 paleistas iš Alytaus PN atlikus bausmę;

5) 2012-05-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 metams, 2013-07-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu, 2013-08-26 paleistas iš Marijampolės PN arešto bausmės skyriaus atlikus bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. O. vengė išlaikyti vaiką, tai yra, esant 2003 m. lapkričio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimui, pagal kurį jis privalėjo mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui I. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) litus iki sūnaus pilnametystės, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. tyčia vengė pareigos mokėti lėšas savo nepilnamečio sūnaus I. O. išlaikymui, dėl ko susidarė išlaikymo sūnui įsiskolinimas.

Kaltinamasis V. O. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 1996 metų gyveno su S. V. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus I. Netrukus, 1999 metais, jis buvo pasiųstas atlikti bausmę į Marijampolės pataisos namus, o kai 2000 m. vasario 1 d. buvo paleistas ir grįžo namo, S. V. jau neberado – ji atlikinėjo bausmę Panevėžyje. Nuo 2002 metų balandžio mėnesio jis buvo suimtas ir vėl atliko bausmę iki pat 2009 m. liepos 16 d. Tiesa jis 2007 metais buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, tačiau, praėjus vos trims mėnesiams, pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, vėl buvo pasiųstas atlikti bausmę. Pataisos namuose dirbo, tačiau ne visą laiką. Uždirbdavo apie 170 litų, tačiau didžiąją dalį pinigų nuskaitydavo antstoliai. Grįžęs į laisvę, nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. savarankiškai ieškojo darbo, bet nerado. Tuo laiku dirbdavo pavienius darbus, uždarbio užtekdavo tik sau, todėl pinigų vaikui nemokėdavo. Tiesa, tuo metu paveldėjo močiutės turtą, tačiau iš to turto jam ir broliui teko vos po 2000 litų. Nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. ieško darbo per darbo biržą. Jei pavyks įsidarbinti, mokės išlaikymą sūnui. Gailisi nusikaltęs.

Po kaltinamojo V. O. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir kitiems proceso dalyviams, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. O. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2013-07-12 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad V. O. neišlaiko nepilnamečio sūnaus I. O., todėl lėšas šio vaiko išlaikymui moka Vaikų išlaikymo fondas (4-6 b.l.);

2013-07-12 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimu, iš kurio matyti, kad jis atsisako reikšti civilinį ieškinį šioje byloje (7 b.l.);

2009-08-12 prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, iš kurio matyti, kad tą dieną į Fondą kreipėsi S. V., prašydama mokėti išmokas nepilnamečiui vaikui I. O., gimusiam (duomenys neskelbtini) (8 b.l.);

2009-08-31 antstolės Vaivos Šimkienės pažyma, iš kurios matyti, kad V. O. 2009 metų gegužės - liepos mėnesiais nemokėjo lėšų savo nepilnamečiui vaikui I. O. išlaikyti (9 b.l.);

2009-11-03 Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu, iš kurio matyti, kad buvo nuspręsta nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. kiekvieną mėnesį mokėti I. O. 125 Lt dydžio mėnesinę išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (10 b.l.);

2003-11-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo priteistas iš atsakovo V. O. S. V. išlaikymas sūnui I. O. periodinėmis išmokomis po 125 litus kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės (14 b.l.);

2013-08-19 antstolės Vaivos Šimkienės pažyma, iš kurios matyti, kad išlaikymas iš V. O. jo nepilnamečiui vaikui I. O. nebuvo išieškotas, dėl ko 2013-07-17 susidarė 16122 litų išlaikymo įsiskolinimas (16-19 b.l.);

vykdomuoju raštu, iš kurio matyti, kad vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš V. O. antstolei Vaivai Šimkienei buvo pateiktas 2009-08-11 (20-21 b.l.);

nepilnamečio nukentėjusiojo I. O. ir jo atstovės pagal įstatymą, kuri buvo apklausta liudytoja, S. V. parodymais, kad V. O. niekada nemokėjo išlaikymo sūnui I. O., faktiškai su juo nebendrauja (22, 24 b.l.);

informacija iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazės apie tai, kad V. O. darbo biržoje registruotas nuo 2011-09-22 (57-58 b.l.);

informacija iš VSDFV duomenų bazės apie V. O. darbovietes (59 b.l.).

Kaltinamojo V. O. veika teisingai kvalifikuota pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą (2003 m. lapkričio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimui) mokėti lėšas savo nepilnamečiui sūnui I. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti. V. G. vengimas išlaikyti savo nepilnametį vaiką pasireiškė tuo, kad suprasdamas savo, kaip tėvo, pareigą jį išlaikyti, ir esant teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo, tyčia, būdamas darbingas, nesant jokių objektyvių priežasčių, nuo 2009 m. liepos 17 d. (2009 m. liepos 16 d. jis buvo išleistas iš Alytaus pataisos namų, kur atliko laisvės atėmimo bausmę) iki 2011 m. rugsėjo 22 d., kada įsiregistravo darbo biržoje ir pradėjo aktyviai ieškoti darbo, visiškai nemokėjo priteisto išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui, nors turėjo reguliarių pajamų iš atsitiktinių darbų, be to, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių civilinių bylų Nr. 2-0983-362/2011 m. ir 2-3016-207/2011 m. dokumentų, paveldėjo po savo močiutės V. O. mirties (60 b.l.), be to, 2010 metais beveik mėnesį dirbo pagal darbo sutartį Klovainių seniūnijoje (59 b.l.), visą vaiko išlaikymo naštą perkeldamas jo motinai bei valstybei. Jo vengimas išlaikyti vaiką pasireiškė ir tuo, kad pats aktyviai darbo neieškojo, darbo biržoje nesiregistravo, o didžiąją dalį laiko dirbo neoficialiai atsitiktinius darbus, tuo nuslėpdamas savo tikrąsias pajamas ir užkirsdamas kelią iš šių pajamų išieškoti išlaikymą, kas įrodo, kad V. O. vengė įsidarbinti, kad iš jo atlyginimo nebūtų išskaičiuojamas išlaikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką baudžiamosiose bylose dėl vengimo išlaikyti vaikus, ne kartą yra pažymėjęs, kad vengimas išlaikyti vaikus konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir panašiai (2011-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-139/2011).

Tikslintinas kaltinimas V. O., iš jo pašalinant aplinkybę, kad jis vengė išlaikyti savo nepilnametį sūnų I. O. laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 19 d., kada buvo priimtas skubiai vykdytinas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, iki 2009 m. liepos 16 d., kada jis buvo išleistas iš Alytaus pataisos namų, kadangi jis visą šį laiką (išskyrus nedidelį trijų mėnesių tarpą) atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, kur jo galimybės įsidarbinti ir mokėti išlaikymą buvo minimalios. Be to, nustatyta, kad tuo metu V. O. pataisos įstaigoje dirbo, tačiau išlaikymas iš jo uždarbio nepilnamečiui sūnui I. O. nebuvo išskaitomas, kadangi jo atstovė pagal įstatymą S. V. ilgą laiką nesikreipė į antstolį dėl priverstinio išieškojimo (vykdomasis raštas antstolio kontoroje gautas tik 2008 m. rugpjūčio 11 d.), todėl konstatuotina, kad tuo laikotarpiu išlaikymas nepilnamečiui I. O. nebuvo išskaitomas ne dėl kaltinamojo kaltės. Toks faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte nurodytų (BPK 256 str.).

Kaltinamojo V. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. O., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. O. teisiamas šeštą kartą (35-38 b.l.), nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, padarymo metu buvo teistas 4 kartus (35-38 b.l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalto teistumui neišnykus (BK 97 str.), baustas administracine tvarka (50-51 b.l.), šiuo metu registruotas darbo biržoje (57-58 b.l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (55 b.l.), gyvena vienas (56 b.l.), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo V. O. atžvilgiu bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, kaip tai numatyta BK 56 straipsnio 1 dalyje, o paskiriant arešto bausmę (BK 49 str.). Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis geriau atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str.) nei laisvės atėmimas, kadangi kaltinamajam apribojus laisvę ilgesniam terminui, jis būtų išbrauktas iš darbo biržos sąrašų ir prarastų galimybę artimiausiu laiku įsidarbinti ir mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

Kadangi V. O. nusikaltimą, už kurį teisiamas, įvykdė iki 2012 m. gegužės 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, t.y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrintina su 2012 m. gegužės 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri 2013 m. liepos 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista areštu, į atliktą bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai atliktą pagal 2012 m. gegužės 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis V. O. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, V. O. paliktina ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. O. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimčia) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę už šį nusikaltimą – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. gegužės 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri 2013 m. liepos 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista areštu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal 2012 m. gegužės 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį (45 paras arešto).

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo V. O. sulaikymo dienos.

V. O. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.