Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2021 m. spalio 7 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotų asmenų prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 1999 m. balandžio 14 d. vyko Pašušvio žemės ūkio bendrovės narių visuotinis susirinkimas. Protokolas Nr. 2, patvirtina, kad susirinkimo 2 klausimu buvo svarstytas klausimas dėl turto pardavimo už grynuosius pinigus ir nutarta už grynuosius pinigus sutartinėmis kainomis parduoti įvairius turto vienetus, tarp jų, kaip nurodoma protokole, (duomenys neskelbtini) sandėlius su agregatais už 5000 Lt sumą. Likvidacinės komisijos primininkas ir vyr. buhalterė 2000 m. kovo 2 d. išrašė pareiškėjui S. S. PVM sąskaitą – faktūrą Serija GAE Nr. 4958102 dėl Žolės miltų gamybos pastato (duomenys neskelbtini) už 700 Lt sumą ir Elektros stoties už 300 Lt sumą pardavimo, iš viso 1000 Lt. Pareiškėjas kasos pajamų orderio kvitu, serija SAC, Nr. 19611233 atliko 500 Lt mokėjimą už perkamą šieno miltų pastatą pagal PVM sąskaitą – faktūrą Serija GAE Nr. 4958102 ir 2000 m. kovo 24 Kasos pajamų orderio kvitu, serija SAC, Nr. 19611246 atliko 283,74 Lt mokėjimą už šieno miltų agregato pastatą (duomenys neskelbtini). Kauno regioniniame valstybės archyve saugomuose Kėdainių rajono Kėdainių agrarinės reformos dokumentuose yra saugoma 1992 m. Pašušvio kolūkio pagrindinių priemonių likutinės vertės apyrašo dalies pastatai kopija. Kauno regioniniame valstybės archyve daugiau duomenų apie žolės gamybos pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), jo perleidimą, nėra, nes žemės ūkio bendrovių dokumentai Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje 1999-2002 metų trumpo saugojimo apskaitos dokumentai, suėjus 10 metų saugojimo terminui sunaikinti. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnijos 2005 m. liepos 11 d. pažyma Nr. 200 patvirtina, kad pareiškėjas 2000 metais pirko šieno miltų agregato pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonė Registrų centras 2021 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisės į įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus – sandėlius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kadangi pateikti dokumentai nepatvirtino nuosavybės teisės į statinius. 2021 m. kovo 22 d. buvo atlikti sandėlio, žymėjimas plane 1F1p, esančio (duomenys neskelbtini), 196,98 kv. m. ploto, 1975 m. statybos, kadastriniai matavimai, užfiksuoti jo duomenys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. 44/2611341, taip pat atlikti sandėlio, žymėjimas plane 2F1ž, esančio (duomenys neskelbtini), 153,94 kv. m. ploto, 1975 m. statybos, kadastriniai matavimai, užfiksuoti jo duomenys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. 44/2611341.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis; 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Byloje pateikta Pašušvio žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos primininko ir vyr. buhalterės 2000 m. kovo 2 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija GAE Nr. 4958102 dėl žolės miltų gamybos pastato (duomenys neskelbtini) už 700 Lt sumą ir elektros stoties už 300 Lt sumą pardavimo pareiškėjui, pareiškėjo atlikti mokėjimai Kasos pajamų orderio kvitais, serija SAC, Nr. 19611233 ir serija SAC, Nr. 19611246, leidžia spręsti, kad Pašušvio žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija perdavė pareiškėjui Žolės miltų gamybos pastatą ir elektros stotį, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, apie teisės aktų nustatyta tvarka sudarytus turto perleidimo sandorius, kurių pagrindu būtų įgyta nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamuosius daiktus, nėra, todėl spręstina, kad pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į statinius kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo valdomi sandėliai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė ar viešajame registre šis turtas būtų registruotas kitų asmenų vardu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo žolės miltų gamybos pastatą ir elektros stotį (sandėlius) bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nesislapstydamas, nepertraukiamai, kaip savą turtą valdo nuo 2000 metų, tai yra daugiau kaip 10 metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Per pareiškėjo daiktų valdymo laikotarpį bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas pareiškėjui dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjo valdomus daiktus pareikšdamas ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš pareiškėjo valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir teismui specialiame interneto tinklalapyje paskelbus pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą teisme (CPK 532 straipsnis).

Pareiškėjas pradėdamas valdyti žolės miltų gamybos pastatą ir elektros stotį (sandėlius) buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuoja, kad byloje įrodytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – sandėlį, žymėjimas plane 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėlį, žymėjimas plane 2F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – sandėlį, žymėjimas plane 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėlį, žymėjimas plane 2F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.