- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- 1-1449-827/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04216-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „A.“ administratoriumi – padavėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymu. Teismas, išnagrinėjo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2018 m. sausio 24 d., apie 18.55 val.. Vilniuje, Savanorių pr. 176, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,42 %o promilių etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turėjo problemų darbe dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Jis tą dieną aiškinosi su bendradarbiais, ar bus mokamas atlyginimas, jam pasakė, kad niekas negavo atlyginimo, todėl jis labai susinervino ir sėdėdamas automobilyje išgėrė butelį šampano. Automobilis stovėjo stovėjimo aikštelėje prie „Norfa“ bazės. Tą dieną buvo nedarbo diena. Kai išgėrė butelį šampano privažiavo ekipažas, o kaltinamasis niekur nevažiavo. Paskambino žmonai, kad ji jį paimtų. Kol laukė žmonos nusprendė nuvaryti automobilį iš mokamos aikštelės į nemokamą, pavažiavo maždaug 80 metrų, tada vėl privažiavo ekipažas, patikrino dokumentus, blaivumą. Nuo butelio išgėrimo iki alkotesterio patikrinimo praėjo pusvalandis. Automobilis yra įmonės, o buvo paimtas tam, kad nuvežti žmonos įmonės ofiso kėdes. Prašė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atiduodant sutuoktinei I. K.-G.. Su ja kartu gyvena jau 15 metų, pernai metais susituokė. Bendrų vaikų neturi, turi vaikų iš ankstesnių santuokų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. G. parodė, kad 2018 m. sausio 24 d., apie 16.40 val., vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atvažiavo j Savanorių pr. 176. Vilniuje, esančios parduotuvės ,.NORFA bazė“ automobilių stovėjimo aikštelę. Apie 16.45 val. parduotuvėje nusipirko alkoholio, kurį automobilio salone parkavimo aikštelėje išgėrė. Po 17 vai. paskambino žmonai I. K.-G., kuri tuo metu važiavo iš Kauno, ir pasakė, kad yra neblaivus ir paprašė užvažiuoti jį paimti. Iki žmonos atvykimo sėdėjo automobilio salone. Apie 18 val. į automobilio langą pabeldė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo dokumentus ir pasakė, kad įtaria, jog jis yra neblaivus, įspėjo automobilio nevairuoti. Policininkams atsakė, kad niekur nevažiuos ir lauks žmonos, kuri atvažiuos jį paimti. Truputį palaukęs, nutarė atsargiai išvažiuoti iš „NORFA bazės“ mokamos automobilių stovėjimo aikštelės ir žmonos laukti šalia MB „Račius“ pastato, esančio Račių g. 18. Įjungė automobilio Toyota Prius variklį ir lėtai išvažiavo iš „NORFA bazės“ mokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Nuvažiavęs apie 80 m, sustojo ir išjungė automobilio variklį. Po to pamatė, kad prie jo automobilio privažiavo policijos ekipažas. Priėjo prie jo tie patys pareigūnai, kurie prieš tai tikrino jo dokumentus automobilių stovėjimo aikštelėje. Pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir jam nustatė 2.34 promilių girtumą. Po to jis buvo nuvežtas į medicinos įstaigą paimti kraujo mėginį. Labai apgailestauja dėl padaryto nusikaltimo. (b. l. 25-26)
Apklausta teismo posėdyje galima laiduotoja I. K.-G. paaiškino, kad ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja. Apie įvykį jai žinoma tai, kad paskambino policija ir pasakė, kad reikia paimti vyrą. Prieš tai skambino vyras, sakė, kad reikia jį paimti, Tuo metu ji važiavo iš susitikimo. Prašė skirti ją laiduotoja, mano, kad susitvarkys su šiomis pareigomis, nes yra pedagogė. Toks atvejis vyro gyvenime pirmas, jie daug apie tai kalbėjo, buvo netgi pas psichologą. Vyras dėl įvykio pergyvena, tiki, kad daugiau to nedarys. Tuo metu jam buvo sunkus laikotarpis, kilo problemų dėl darbo užmokesčio. Nori, kad vyras keistų darbą. Stiprių gėrimų vyras negeria, jis nuo 35 metų sega diabetu, anksčiau gerdavo tabletes, prieš kelis metus perėjo prie insulino. Automobilis priklauso įmonei, yra sutartis, kad laiduotoja gali jį naudoti šeimos poreikiams. Laiduotoja yra aplinkosaugos specialistė, dirba Kauno technologijos universitete, konsultuoja įmones atliekant ekspertizes, tai praktinė sritis, taip pat dėsto universitete magistratūroje. Vyras paima automobilį, kai paprašo jo kažkur nuvažiuoti. Tada reikėjo paimti įmonės ofiso kėdes. Šiuo automobiliu ji dažnai važinėja, du kartus per mėnesį tenka važiuoti į Kretingą. Su sutuoktiniu ji yra labai geri draugai, visada dėl visko tariasi.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis, jo gynėja, prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).
Iš 2018-01-24 patrulio V. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-01-24 apie 18:30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Savanorių pr. 176, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje stovi automobilis TOYOTA, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame miega galimai neblaivus vyras, nes guli šalia šampano butelis. Atvykus nurodytu adresu rado automobilį užvestu varikliu, vairuotojo vietoje miegojo vyras, pažadinus paaiškėjo, kad tai A. G., kuris sakė, kad tiesiog užmigo. Jis buvo įspėtas dėl vairavimo, žadėjo niekur nevažiuoti. Stovint aikštelėje Savanorių pr. 176 18:50 val. automobilis pajudėjo link išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės, kai vairuotojas pastebėjo, kad jie važiuoja iš paskos, vairuotojas iš karto sustojo kitoje stovėjimo aikštelėje Račių g. 18, Vilniuje, ir užgesino variklį. Priėjus, paklausė, kada jis vartojo alkoholį, vyras pasakė, kad šiandieną maždaug 16:30 val. gėrė 1 butelį šampano, patikrinus alkotesteriu nustatyta 2,34 promilių girtumas (b. l. 4). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir tyrėjos T. S. 2018-01-24 tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 24 d. 18:16 val. buvo registruotas pranešimas iš privataus fizinio asmens, kad PC Norfa aikštelėje stovi su užvestu varikliu automobilis Toyota (pilka), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas miega, matosi, kad neblaivus, automobilio salone stovi butelis šampano. (b. l. 6)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. I. parodė, kad 2018 m. sausio 24 d. patruliavo kartu su policijos tyrėja T. S., kai apie 18.30 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Savanorių pr. 176, automobilių stovėjimo aikštelėje priešais PC „Norfa", stovi automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio salone miega galimai neblaivus vairuotojas, o šalia guli šampano butelis. Atvykus nurodytu adresu rado minėtą automobilį stovintį su įjungtu varikliu. Priėjo prie vairuotojo durelių ir pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdėjusio vyro galva buvo nulenkta prie vairo. Pabeldus į durų stiklą, vairuotojas pakėlė galvą ir pasisuko į jo pusę. Automobilio salone daugiau žmonių nebuvo. Vairuotojas bandė paslėpti automobilio salone buvusį atidarytą šampano butelį, išjungė automobilio variklį ir atidarė dureles. Jis pajuto iš automobilio salono sklindantį alkoholio kvapą. Patikrino vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. C., gim. 1972 m., vardu ir kt. automobilio dokumentus (vėliau patikrinus per CDB, buvo nustatyta, kad A. C. yra pakeitęs pavardę į G.). Dokumentai buvo tvarkingi, perspėjo vairuotoją automobilio nevairuoti, o išsikviesti pagalbą, kad parvairuotų automobilį. Vairuotojas atsakė, kad pats nevairuos, o pakvies žmoną. Tada jie policijos patruliniu automobiliu išvažiavo, apvažiavo aplink PC „Norfa“ pastatą ir sustojo automobilių aikštelėje apie 50 m atstumu nuo Toyota Prius automobilio. Sėdėdamas policijos automobilyje stebėjo aplinką. Matė. kaip iš Toyota Prius automobilio išlipo A. G., nuėjo iki išvažiavimo pakeliamo užtvaro, o po to vėl grįžo į automobilį. Automobilį aikštelėje pervairavęs į kitą stovėjimo vietą, A. G. išlipo iš automobilio ir nuėjo iki PC „Norfa“ įėjimo durų, apsisuko ir vėl grįžo atgal prie automobilio. Tada A. G. atsisėdo prie automobilio Toyota Prius vairo, įjungė variklį ir iš stovėjimo vietos pradėjo važiuoti link pakeliamo užtvaro, iki kurio prieš tai buvo nuėjęs. Jie pradėjo važiuoti paskui Toyota Prius automobilį, kuris išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės pro pakeliamą užtvarą, nuvažiavo prie pastato, esančio Račių g. 18, ir sustojo. Jie privažiavo prie Toyota Prius automobilio. Sustojus jis priėjo prie automobilio vairuotojo durelių. Pamatė tą patį vyrą. kurio dokumentus prieš tai patikrino. A. G. sakė. kad niekur nevažiavo. Patikrinus alkotesteriu A. G. buvo nustatytas 2.34 prom. girtumas. Patikrinimo rezultato A. G. neginčijo, su prietaiso parodymais sutiko. Tada vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą A. G. vardu. Nustačius vairuotojui daugiau nei 1,5 promilių girtumą, apie tai informavo Vilniaus AVPK OVS budėtoją, kuris nurodė vairuotoją pristatyti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Jie A. G. pristatė į priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį. Policijos patrulinio automobilio salone įrengtu vaizdo registratoriumi buvo užfiksuota, kaip automobilis Toyota Prius važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. (b. l. 14-15)
Iš VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. I-A 1112/2018(01) matyti, kad A. G. 2018-01-24 10.15 val. paimtas kraujo mėginys, kuriame mažiausia koncentracija 2,42 %o (promilės) etilo alkoholio (b. l. 9).
Pagal VĮ „Regitra" duomenis automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „E. s.“. Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 4920 eurų. (b. l. 10-11)
Iš 2018 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. 1 alwa_20180124_182526_F. Apžiūros metu nustatyta, kad viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos tarnybinis automobilis privažiuoja prie Toyota Prius automobilio, stovinčio Savanorių pr. 176, Vilniuje, PC Norfa bazės aikštelėje pirmoje eilėje netaisyklingai pastatytas. Antrame įraše užfiksuota kaip policijos automobilis važiuoja link išvažiavimo, priešais jį važiuoja VW Cady automobilis, o priešais VW Cady automobilį važiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris išvažiuoja iš aikštelės pro pakeliamą užtvarą ir važiuoja tiesiai link pastato Nr. 18, kur sustoja (b. l. 16)
Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje kaltinamojo gynėja pateikė teismui 2018-02-15 transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog transporto priemonės rinkos vertė yra 2 800 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų jo kaltę taip pat patvirtina liudytojo V. I. paaiškinimai, specialisto išvada, VĮ Regitra duomenys, vaizdo įrašas. Šie įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, jie patvirtina vieni kitur ir jais remiantis neabejotinai nustatyta, kad A. G. 2018 m. sausio 24 d. apie 18.55 val., Vilniuje, Savanorių pr. 176 vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,42 %o promilių etilo alkoholio). Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis, jo gynėja, taip pat I. K.-G. prašė atleisti kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą kaltinamojo sutuoktinei I. K.-G..
Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnio, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šios straipsnio 2 dalis numato tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurių turi būti nustatyta visuma: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vertinant A. G. situaciją darytina išvada, kad jis atitinka visas šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus. A. G. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, UAB "A." padavėju, charakterizuojamas teigimai, administracine tvarka baustas keletą kartų, tačiau pažeidimai nėra grubūs, nesusiję su alkoholio vartojimu, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą narkologinėse įskaitose nepateikta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, materialinė žala nepadaryta, todėl įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals.
I. K.-G. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas, dirbantis KTU Aplinkos inžinerijos institute, docente, taip pat vykdo savo verslą, charakterizuojama teigiamai, turi teigiamą įtaką kaltinamajam A. G.. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad I. K.-G. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą I. K.-G., nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumo, jos padarymo aplinkybes, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas (2,42 promilės kraujyje), teismas daro išvadą, kad A. G. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 25 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise, jos terminas nustatomas 2 metams įvertinus tai, kad kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,42 promilės.
Dėl konfiskavimo
Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė konfiskuoti transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Automobilis priklauso ne A. G., todėl prašė konfiskuoti jo vertę atitinkančią sumą 2800 eurų.
BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui o UAB "E. S.", kaltinamasis ja naudojosi teisėtu pagrindu. 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.
Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje mano, kad A. G. baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas neturi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturi būti konfiskuojama. Šis sprendimas pirmiausia argumentuojamas tuo, jog šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime neapsunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-09 kasacinėje nutartyje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 11 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het F. D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Vertinant A. G. padarytą nusikalstomą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos pavojingumas. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio pažeidimą ar nusikaltimą).
Šiuo atveju kaltinamasis A. G. yra neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau nubaudimai nėra susiję su grubiais KET pažeidimais, niekada nėra baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Kaltinamasis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, , dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamasis niekada anksčiau nėra baustas už veikas, susijusias su alkoholio vartojimu ar transporto priemonės valdymus esant neblaiviam. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje gali padaryti tokį patį ar tokios pat rūšies nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Vertinant veikos apdarymo aplinkybes atsižvelgtina į tai, kad asmens kraujyje nustatytas 2,42 promilių girtumas, asmuo vairavo transporto priemonę mieste neblaivus, pagal nustatytas aplinkybes neblaivus nuvažiavo nedidelį atstumą, žalos nepadarė, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo. Atsižvelgiant į šias išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti nustačius kaltinamajam 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą ir paskyrus specialios teisės atėmimą bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskyrus transporto priemonės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas būtų neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, t. y. pernelyg griežtas ir neteisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo, perduodant pagal laidavimą I. K.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę 25 MGL (1250 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ "Regitra" (LR ANK 382 straipsnio 2 dalis)
Išaiškinti A. G., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.