Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-126-627/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-02
Bylos Nr.
1S-126-627/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39377-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Evaldas Pašilis, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Lolita Narmontienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-126-627/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39377-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; (S) 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,kaltinamojo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. J. (A. J.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. (A. J.) pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. liepos 12 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2021 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, ne mažiau kaip už 1 000 eurų netoliese prekybos centro „Maxima“, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, įgijo ne mažiau kaip 0,4640 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, didelį kiekį – ne mažiau kaip 60,4908 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, didelį kiekį – ne mažiau kaip 3,3258 g narkotinės medžiagos – heroino bei labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 45,8369 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA, kuriuos tyrimo nenustatytu būdu atgabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten laikė iki 2021 m. lapkričio 12 d., kol 2021 m. lapkričio 12 d., apie 9.18 val., atliekant kratą jo (A. J.) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 0,4640 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, didelį kiekį – 60,4908 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, didelį kiekį – 3,3258 g narkotinės medžiagos – heroino, bei labai didelį kiekį – 45,8369 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis A. J. 2021 m. lapkričio 12 d., 12.01 val., buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi kaltinamajam A. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. liepos 12 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis A. J. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitą švelnesnę kardomąją priemonę.

5. Kaltinamasis nurodo, kad jis gyveno su mama, kuri serga nepagydoma liga ir šiuo metu nėra asmens, kuris galėtų ja pasirūpinti. Skunde taip pat pažymėta, jog kaltinamasis yra sumokėjęs užstatą, todėl bėgti ar slėptis nuo teismo neketina.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja advokatė L. Narmontienė prašė skundą tenkinti, o prokuroras R. Juodis – jį atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. J. skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. J. skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo A. J. parodymuose (2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. kovo 5 d. apklausų metu kaltinamasis pripažino, kad laikė narkotines ir psichotropines medžiagas savo reikmėms, tačiau teigė neturėjęs tikslo jų platinti), kaip liudytojais apklaustų policijos pareigūnų (T. S., A. Ž., R. V.) parodymuose, 2021 m. lapkričio 12 d. kratos protokole, 2021 m. lapkričio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2670(21) bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimos inkriminuojamos veikos padarymą.

9. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. J. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesniojo teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

10. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis A. J. praeityje teistas 3 kartus, nusikaltimą galimai padarė esant neišnykusiam teistumui, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nagrinėjamu atveju kaip itin reikšmingos vertintinos tos aplinkybės, jog kaltinamasis nėra saistoma tvirtais šeiminiais, socialiniais ar darbiniais ryšiais. A. J. neturėjo jokio pastovaus pragyvenimo šaltinio, kadangi oficialiai daug metų niekur nedirbo (nurodė kartais neoficialiai dirbdavęs įvairius darbus statybose), gaudavo išmokas iš Užimtumo tarnybos bei socialines išmokas Nemėžio seniūnijoje. Kaltinamasis yra išsiskyręs (šiuo metu nurodo turintis draugę), jo vaikai yra suaugę. A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena vienas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iš Italijos piliečio M. S.. Pagrindo nepratęsti kardomosios priemonės termino nesudaro ir skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis turi senyvo amžiaus motiną, kuri serga nepagydoma liga ir šiuo metu nėra asmens, kuris galėtų ja prižiūrėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nors A. J. turi senyvo amžiaus motiną (76 metų, serga cukriniu diabetu), tačiau iki kaltinamojo sulaikymo jis motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nesilankė apie 3 mėnesius. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. lapkričio 23 d.) kaltinamasis taip pat negalėjo nurodyti tikslios motinos buvimo vietos, teigė, kad galbūt motina išvykusi pas savo dukrą. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės dėl kaltinamojo motinos slaugymo neatitinka tikrovės, kadangi kaltinamasis nuolat rūpinosi savo motina. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į motinos amžių, jos sveikatos būklę, bei tai, kad kaltinamasis niekur nedirbo (tik neoficialius, atsitiktinius darbus), mažai tikėtina jo materiali parama mamai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo motinai būtų reikalinga nuolatinė priežiūra. Taigi, nors tam tikri socialiniai ir ekonominiai kaltinamojo ryšiai egzistuoja, tačiau jie yra silpni, jų nepakanka paneigti galimo mėginimo bėgti (slėptis) nuo teismo rizikos.

Teismo posėdžio metu gynėja nurodė, kad kaltinamasis sumokėjo 12000 Eur užstatą (minėtas faktas nurodytas ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio protokole). Atsižvelgiant į galimai padaryto nusikaltimo mastą bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų galimą rinkos vertę, teismas vertina, kad sumokėto užstato dydis yra neproporcingai mažas.

11. Be to, A. J. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Suprantama, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Pirmiau aptartų duomenų visuma (darbinės ir šeiminės aplinkybės, gresianti bausmė bei inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju A. J. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Taigi, A. J. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą.

13. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis praeityje yra teistas 3 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalį), naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas ir už administracinius nusižengimus. Be to, kaltinamasis A. J. oficialiai beveik nėra dirbęs (duomenų apie nustatytą nedarbingumo lygį ar sveikatos problemas byloje nepateikta). Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad pats kaltinamasis nurodė kartais neoficialiai dirbantis statybose, gauna 250 eurų pašalpą, už būsto nuomą moka 240 eurų (nurodė 2022 m. sausio 11 d. posėdžio apylinkės teisme metu). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinamojo gaunamos oficialios pajamas yra labai nedidelės, akivaizdžiai nepakankamos pragyvenimui (socialinės išmokos iš esmės užtenka tik būsto išlaidoms apmokėti), kaltinamasis nededa pastangų pragyvenimui turėti didesnes oficialias pajamas, kas sudaro pagrindą manyti, jog A. J. pajamas gauna nusikalstamu būdu, ypač vertinant tai, kad už narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo galimybę sumokėti pakankamai ženklią sumą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas neizoliuotas nuo visuomenės A. J. gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo A. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis , galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą ir sunkumą, ankstesnius kaltinamojo teistumus bei duomenis apie jo paiešką kitoje baudžiamojoje byloje (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-427-576/2019 ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-16-211/2020), daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

15. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi kaltinamajam A. J. (A. J.) trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti ir skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Justas NamavičiusEvaldas PašilisLinas Šiukšta