Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-177-676/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
e2-177-676/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07887-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Trečiasis asmuo
R. A., V. R.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Jūros būstas“
Kategorijos
  • 3.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-177-676/2017(Proceso Nr. 2-06-3-07887-2016-6)Procesinio sprendimo kategorija: 3.6.10.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. A., civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“, tretiesiems asmenims V. R., R. A., dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 177,54 EUR turtinės žalos atlyginimo, 18,77 EUR palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; nurodė, kad 2014-08-07 vandeniu užpiltas ir sugadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu, vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Nurodo, kad užpylimas įvyko dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje, šachtoje suaižėjusio ir trūkusio bendro naudojimo vertikalaus nuotekų vamzdžio. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta atsakovė. Ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 613 LT (177,54 EUR) draudimo išmoką. 2014-08-27 pretenzija ieškovė ragino atsakovę per 15 dienų atlyginti atsiradusią žalą, tačiau žala iki šiol neatlyginta.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad ieškovei civilinės atsakomybės sąlygų neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui buto savininko (naudotojo) kaltės; patalpų savininkai turi prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais; nei buto Nr. (duomenys neskelbtini), nei Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai niekada nesikreipė į atsakovę ir nepranešė apie jų patalpose esančios bendrosios inžinerinės įrangos būklę. Nagrinėjamu atveju vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo apsunkinta dėl objektyvių priežasčių: apžiūrai būtinas atitinkamo buto savininko sutikimas, apžiūra nėra galima be žalos atskirų ginčo butų savininkams padarymo, be to, kitų netiesioginės apžiūros būdų taikymas panaudojant specialią įrangą ženkliai didintų administravimo išlaidas. Be to, sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodomi darbai, nesusiję su aprašytu žalos įvykiu, prie ieškinio pridėtas turto apžiūros aktas, atliktas pačios ieškovės, bei jo priedai yra neišsamūs, keliantys abejonių, kadangi surašytas formaliai, neaiškiai užfiksuojant galimą įvykį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė V.Košman ieškinį prašė atmesti.

Suinteresuotas asmuo R. A. teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais ir ieškinį prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. R. (T.1, b.l. 5), butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu (T.1, b.l. 6-7). 2014-08-07 trūkus bendro naudojimo kanalizacijos stovui sulietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2014-08-09 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2014-08-09 13.30 val. paskambinus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, pateko į butą., ieškant užliejimų priežasties, tualeto patalpoje išgriauta mūro siena ir šachtoje rastas įtrūkęs palei perdangą fekalinės kanalizacijos špižinis vamzdis, pro kurį vanduo pateko į kitas patalpas (vamzdis vertikalus) (T.1, b.l. 8-9). 2014-08-09 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad sulietos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), medžio plaušo dailylenčių lubų apdaila 1,10 kv. m plote – medžio plaušo dailylentės pakartotinai sulietos, atlyginant žaloje Nr. (duomenys neskelbtini) (tada nerasta užliejimo priežastis); sulietos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) medžio plaušų dailylentės 6,28 kv. m plote – matomos deformacijos ant dailylenčių, matomos vandens bėgimo žymės; sulietos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) lubų plastikinės dailylentės 3,25 kv. m plote – apžiūros metu sugadinimų ant lubų plastikinių dailylenčių neužfiksuota (T.1, b.l. 10-11). Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 613 LT (177,54 EUR) (T.1, b.l. 12). Ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 613 LT (177,54 EUR) draudimo išmoką (T.1, b.l. 13-14, 27-28). Ieškovė 2014-08-13 paklausimu užklausė atsakovės, kuri yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, informacijos dėl avarijos (T.1, b.l. 15); atsakovė atsakydama dėl įvykio (duomenys neskelbtini), informavo, kad jos turimais duomenimis, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrieji inžineriniai tinklai, kuriuos prižiūri pastato administratorius , įtakos įvykusiai avarijai neturėjo (T.1, b.l. 16). Ieškovė 2014-08-27 raštu dėl išmokos išieškojimo paprašė atsakovės per 15 dienų pervesti 613 LT (177,54 EUR) į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą (T.1, b.l. 17). Atsakovė 2015-01-05 rašte dėl turtinės prievolės įvykdymo nurodė, kad siūlymas įvykdyti piniginę prievolę yra nepagrįstas ir negali būti vykdomas (T.1, b.l. 18). Trečiasis asmuo R. A. informavo, kad jokios avarijos jo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo ir iš jo buto žemiau esančio (duomenys neskelbtini) užpylimo taip pat nebuvo, avarija įvyko ne jo bute, bet prie jo buto (T.1, b. l. 19-21). Ieškovė 2015-05-07 raštu dėl išmokos išieškojimo paprašė atsakovės per 15 dienų pervesti 177,54 EUR į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą (T.1, b.l. 88). 2015-09-02 pareiškimu ieškovė paprašė atsakovės patikslinti informaciją dėl 2014-08-07 (duomenys neskelbtini), įvykusio užpylimo, nes atsakovės pateikti duomenys prieštarauja objektyviems įrodymams (T.1, b.l. 22). Atsakovė 2015-10-14 raštu dėl pareiškimo paaiškino, kad avarinei tarnybai gavus pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą buvo bandoma pašalinti gedimą bute (duomenys neskelbtini), tačiau atlikti veiksmų nepavyko, kadangi inžinerinė įranga buvo neprieinama, todėl vandens tiekimas butui buvo laikinai apribotas (T.1, b.l. 23). 2014-07-16 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti darbai, kadangi praleidžiama per tualeto sujungimą, kai naudojamasi tualetu, apipilami kaimynai apačioje, bute viskas sausa (T.1, b.l. 69). 2014-05-18 statinio būklės akte nurodyta, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų pašalinimo vamzdynų būklė buvo įvertinta patenkinamai (T.1, b.l. 76-77). 2015-06-12 statinio būklės akte nurodyta, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų pašalinimo vamzdynų būklė atitinka privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau buvo rekomenduojama pakeisti šalto vandens ir nuotekų vamzdyną (T.1, b.l. 112-113).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Iš byloje esančio Turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatyta, kad 2014-08-07 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko bendro naudojimo kanalizacijos stovas. Iš įvykio aprašymo duomenų nustatyta, kad 2014-08-09 13.30 val. buvo įeita į butą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškant užliejimų priežasties, tualeto patalpoje išgriauta mūro siena ir šachtoje rastas įtrūkęs palei perdangą fekalinės kanalizacijos špižinis vamzdis, pro kurį vanduo pateko į kitas patalpas (vamzdis vertikalus). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo nuardyta siena, dengusi vamzdžio stovą, tam, kad būtų galima prieiti prie trūkusio vamzdžio (T. 1, b.l. 37).

Ieškovė teigia, kad atsakovė privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyną. Namo administratorius vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir akivaizdžiai nematomų, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus (Klaipėdos apygardos teismo 2016-1115 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1848-796/2016). Vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236) 4.2 punktu, namo administratorius sudaro ir tvarkonamo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau - objektų aprašas); nutarimo 4.3 punkte nurodyta, kad namo administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuojanamo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 st. 15 d. 2 p. numatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

Atsakovė tinkamai atliko savo pareigą prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus; atsakovės iniciatyva buvo atliekamos statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros. Minėta, kad 2014-05-18 statinio būklės akte nurodyta, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų pašalinimo vamzdynų būklė buvo įvertinta patenkinamai (T.1, b.l. 76-77); 2015-06-12 statinio būklės akte nurodyta, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų pašalinimo vamzdynų būklė atitinka privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau buvo rekomenduojama pakeisti šalto vandens ir nuotekų vamzdyną (T.1, b. l. 112-113). Nagrinėjamu atveju, trūkęs vamzdis buvo uždengtas mūrine siena, vamzdžio būklė negalėjo būti įvertina, todėl teiginys, jog atsakovė nevykdė savo, kaip namo administratorės, pareigų tikrinti butuose esančių vamzdynų būklę, yra nepagrįstas. Šiuo atveju, negalėjo būti pastebėta bei tinkamai patikrinta bendrojo naudojimo vamzdžio būklė tiek atsakovės darbuotojų, tiek bute gyvenančių trečiųjų asmenų. Tai patvirtina byloje pateiktos buto fotonuotraukos, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat pačios ieškovės atstovo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. CK 6.247 str. reglamentuoja, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1848-796/2016).

Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus. Statybos techniniame reglamente apibrėžta, kad gyvenamojo namo priežiūra apima namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkų defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui. Daugiabučių namų administratoriams yra nustatyta pareiga atlikti nuolatinius stebėjimus ir kasmetines apžiūras (Reglamento 15.1 p. ir 15.2 p.). Pažymėtina, jog siekiant įvertinti vamzdžio būklę, vamzdį skirianti mūrinė siena turėtų būti pašalinta, todėl atlikti tinkamą vamzdyno būklės įvertinimą trukdė trečiųjų asmenų įrengta papildoma apdaila, kuri standartinėje buto įrangoje nėra numatyta. Kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovė dėl užmūryto bendrojo naudojimo vamzdžio negalėjo jo apžiūrėti, nustatyti jo būklės ir įvertinti, ar jį reikia keisti. Vamzdžio apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo sunki, kadangi apžiūrai būtinas buto savininko sutikimas, apžiūra nėra galima be žalos buto savininkams padarymo. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti nuotekų vamzdžio, esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), užmūrytoje sienoje pažeidimų, todėl jos elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas ar neveikimas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai atliko savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neatliko savo pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai.

Byloje esantys duomenys neįrodo atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. Kadangi netenkintinas pagrindinis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės išvestinių reikalavimų dėl palūkanų priteisimo.

Atmetus ieškinį ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285 – 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Raimondas Dilys