Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajai atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo 2024 m. kovo 13 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), įsteigta 2014 m. liepos 22 d.), veiklos – didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais (EVRK kodas: 460000), kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba (EVRK kodas: 465100), užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (EVRK kodas: 479100). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M.. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 10 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 80 479,98 Eur. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio-spalio mėn., pelno mokesčio už 2019 ir 2020 metus, pelno mokesčio avanso už 2020 ir 2021 metus, pridėtinės vertės mokesčio už 2019 m. birželio-spalio mėn. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2021 m. lapkričio 8 d. (23.31-08) 467-60713 – nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 12 018,16 Eur sumai; 2021 m. gruodžio 14 d. (23.31-08) 467-77436 - sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 10 770,60 Eur sumai; 2022 m. sausio 5 d. (23.31-08) 467-2833 - nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 1 017,80 Eur sumai; 2022 m. sausio 20 d. (23.31-08) 467-25619 - nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 193,48 Eur sumai; 2022 m. vasario 21 d. (23.31-08) 467-41247 - sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 1 097,30 Eur sumai; 2022 m. balandžio 7 d. (23.31-08) 467-82356 - nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 27,00 Eur; 2023 m. rugpjūčio 8 d. (23.31-08) 467-170650 - nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 65 750,69 Eur sumai; 2023 m. rugpjūčio 17 d. (23.31-08) 467-175166 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 108,71 Eur sumai; 2023 m. rugsėjo 12 d. (23.31-08) 467-192513 - nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 450,37 Eur sumai; 2023 m. spalio 9 d. (23.31-08) 467-208896 - nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 372,72 Eur sumai; 2023 m. spalio 23 d. (23.31-08) 467-222173 - sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 66 780,77 Eur sumai. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: 1) Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 metus, taigi Bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad Bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai, bei kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas; 2) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto; 3) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, Bendrovė neturi jai priklausančių transporto priemonių; 4) Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolis R. S. Bendrovės atžvilgiu vykdo išieškojimą VMI prie FM naudai (vykdomoji byla Nr. 0070/23/01957, išieškotina suma – 66 780,77 Eur, vykdomoji byla Nr. 0070/22/00413, išieškotina suma – 1 097,30 Eur, vykdomoji byla Nr. 0070/22/00098, išieškotina suma – 10 770,60 Eur; 5) Bendrovė nuo 2021 m. lapkričio 8 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko.

Apibendrinant išdėstytą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ilgiau kaip 2 metus negali laiku vykdyti turtinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 13 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo fakto nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsniu, 590 straipsniu bei išdėstytomis aplinkybėmis, prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui R. M. iškelti administracinio nusižengimo bylą už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą ir paskirti R. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens kaltė buvo grindžiama šia byloje surinkta rašytine medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo R. M. (b. l. 2–6); mokesčių apskaitos informacinės sistemos (klientai) išrašo kopija (b. l. 7–8); Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-738-894/2024 kopija (b. l. 9–11); mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 10 d. išrašu (b. l. 12–13); mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 8 d. išrašu (b. l. 15), kita bylos medžiaga.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. liepos 11 d. gautas VMI prie FM pranešimas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024 išaiškino, kad „<... Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo...>“. Atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką, VMI prie FM nepalaiko pateikto pareiškimo ir prašo Teismo administracinę bylą nutraukti.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 565¹ straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokamo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; <...> (JANĮ 5 straipsnis). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Remiantis aptartomis JANĮ nuostatomis, akivaizdu, kad juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas nėra tapatu bankroto bylos iškėlimui teisme, kadangi vykdant nemokumo procesą kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai nėra būtinas, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios JANĮ nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą (2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VMI prie FM 2024 m. vasario 1 d. pareiškimu Nr. (23.28-08-1 Mr) RNA-3403 kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos, nemoka mokesčių valstybei, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Taigi, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokia, Bendrovės vadovas R. M. neinicijavo nemokumo proceso, t. y. nesikreipė į kreditorius, siekdamas per nurodytą terminą sudaryti sutarimą ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, tačiau tokie jo veiksmai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną R. M. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, jam nepadarius administracinio nusižengimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.