- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- e2-1874-987/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15359-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Brauta“
- Advokatai
- Evelina Trukšinienė, Ruslan Mirnyj
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
- 2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Brauta“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brauta“ 11 806,98 Eur turtinę žalą, patirtą dėl automobilio defektų šalinimo išlaidų, ir 605,00 Eur turtinę žalą, patirtą dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka (el. dok. Nr. CBP-15337/2023).
2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovas iš atsakovo 2022 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1126 nusipirko automobilį Jaguar F-Pace, 2018 m., už 20 000,00 Eur kainą. Ieškovas automobilio atvyko apžiūrėti į atsakovo vadovo nurodytą vietą kartu su sūnumi L. S. ir jo sutuoktine K. S., kurios naudojimuisi ir buvo perkamas automobilis. Atsakovas tiek skelbime, tiek automobilio apžiūros metu patikino, kad automobilis neturi defektų ar trūkumų. Ieškovo sūnaus sutuoktinei 2023 m. birželio 29 d. važiuojant automobiliu užsidegė skydelio indikatorius „Check engine“, automobilyje girdėjosi traškesio garsas bei nebuvo traukos, todėl ieškovo sūnaus sutuoktinė nedelsiant grįžo namo; tada ieškovas, norėdamas išsiaiškinti garsą, pavažiavo minimalų atstumą, bėgėjantis automobilis ėmė strigti, ant tilto pasigirdo garsas „pokšt“, užsidegė visos skydelio indikatoriaus lemputės ir variklis užgeso. Automobilis buvo nutemptas į servizą, kur atlikus apžiūrą, buvo nustatytas variklio defektas. Ieškovas rado autoservisą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutiko atlikti automobilio remonto darbus. Atsakovas buvo informuotas apie automobilio defektus, kurie buvo nustatyti minėtose dirbtuvėse, tačiau nepareiškė noro dalyvauti automobilio apžiūroje ir paslėptų defektų nustatyme bei nesureagavo į ieškovo pretenziją per 10 dienų. Ieškovas pažymi, kad automobilio trūkumai nebuvo išoriškai matomi ir buvo pastebėti tik pradėjus automobilį eksploatuoti; trūkumus nustatė specialistas; taip pat jie nebuvo aptarti sutartyje; dėl nustatytų defektų automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovas daro išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už parduotą nekokybišką automobilį su paslėptais esminiais trūkumais, todėl privalo ieškovui kompensuoti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas ir išlaidas, patirtas dėl žalos išieškojimo ne teismo tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Brauta“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. DOK-17879/2024).
4. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės. Atsakovas pažymi, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo inter alia nurodyta sąlygos, su kuriomis ieškovas susipažino ir neprašo jas pripažinti nesąžiningomis: „Automobilis naudotas [...], automobilio sistemos, variklis [...] jų dalys yra nusidėvėjusios, galimi sistemų ir elementų bei įtaisų gedimai. [...] Pirkėjas supranta, jog perka ne naują automobilį, kuris galimai turi trūkumų. Pirkėjas patvirtina, kad jam buvo sudarytos visos galimybės automobilį patikrinti servise. Pardavėjas parduoda naudotą automobilį, tad abi šalys sutaria, jog pardavėjas už automobilio būklę bei ridą nėra atsakingas, klientas pretenzijų neturi ir pasirašydamas patvirtina, kad ateityje neturės“. Atsakovas patvirtina, kad automobilio pardavimo metu jokie trūkumai nebuvo nustatyti ir atsakovui nebuvo žinomi. Atsakovui nėra aišku, kodėl nustatant automobilio trūkumus dalyvavo ne ieškovas, o jo sūnus ir kokiu pagrindu jis veikė. Atsakovas pažymi, kad automobilį eksploatavo tretieji asmenys, o ne ieškovas, kurie priverstinai juo važiavo net užsidegus įspėjimui „Chek engie“, kas reiškia rimtą gedimą, draudžiantį toliau važiuoti. Kadangi automobilio naudotojai toliau juo važiavo, kyla būtent naudotojų kaltė dėl visiško automobilio sugadinimo. Atsakovas kritikuoja automobilio apžiūros aktą, teigdamas, kad neaiški jį parengusio specialisto kvalifikacija, aktas nėra išsamus ir pagrįstas darbų atlikimo fiksavimu, atsakovas šiame procese nedalyvavo, sąskaitoje nurodytos pozicijos Nr. 10, 12-15, 18-20, 23 nėra susijusios su variklio gedimu ir remontu, nėra aišku už kokiu darbus ir kaip apskaičiuojamos sumos, nurodomos pozicijose Nr. 22-23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad automobilis pardavimo metu buvo 6 metų senumo, rida 194 8000 km, kaina 20 000,00 Eur, trūkumų jo pardavimo metu nebuvo, jie atsirado praėjus 9 mėnesiams, su automobiliu nuvykus daugiau nei 9 256 km, dėl trečiųjų asmenų vykdytos netinkamos automobilio eksploatacijos ir priežiūros. Atsakovas, įvertinęs automobilio defektų apžiūros rezultatus, pagal kuriuos nustatyti mechaniniai variklio mazgų gedimai, metalinių detalių ir agregatų lūžiai ir subyrėjimai dėl nepakankamo sutepimo ir trinties, sprendžia, kad galimai automobilyje nebuvo alyvos, kas ir nulėmė automobilio gedimą; o tretiesiems asmenims automobiliu toliau važiavus, nepaisant įspėjimo „Chek engie“, variklio detalės ir agregatai subyrėjo. Atsakovo nuomone, jis nėra atsakingas ir už ieškovo patirtas išlaidas dėl žalos išieškojimo ne teismo tvarka, nes ieškovas šias išlaidas patyrė savo iniciatyva.
5. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, teigdamas, kad jam neaišku kas yra faktinis automobilio naudotojas, nes už automobilį su atsakovu buvo atsiskaityta sumokant iš trijų asmenų (ieškovo, jo sūnaus ir pastarojo sutuoktinės) banko sąskaitų (el. dok. Nr. DOK – 26468/2024). Atsakovas nurodė, kad ieškovas tyčia klaidino atsakovą dėl numatomos automobilio apžiūros vietos ir datos, nes žinute nurodytu laiku automobilio apžiūra neįvyko, apie tai pats ieškovas balso žinute pranešė atsakovui (el. dok. Nr. DOK – 59866/2024).
Šalies argumentai
6. Ieškovas pateikė rašytinį pareiškimą dėl 375,24 Eur dydžio ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo, paaiškėjus, kad kuro, oro, salono filtrų ir akumuliatoriaus keisti nebuvo būtina dėl variklio gedimo taisymo (el. dok. Nr. DOK - 65842/2024).
Atsiliepimas
7. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. kovo 13 d., teisėja inter alia išaiškino atsakovui jo pareigą įrodyti atsiliepime iškeltą prielaidą, kad automobilio gedimą nulėmė ieškovo ar su juo susijusių asmenų netinkamas automobilio eksploatavimas po jo įsigijimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. balandžio 29 d., teisėjos klausimą ieškovo atstovė advokatė Evelina Trukšinienė patvirtino, kad ieškovui yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.
9. Teismo posėdyje liudytoja K. S. inter alia paliudijo, kad automobiliu naudojosi ji; maždaug savaitę ar dvi iki automobilio gedimo automobilio skydelyje buvo užsidegęs įspėjimas, nurodantis patikrinti variklį; iš karto buvo nuvažiuota į servisą, tačiau įspėjimo signalas nebedegė, o serviso darbuotojai, patikrinę automobilį, gedimų nenustatė. Liudytojas L. S. inter alia paliudijo, kad jis vairavo automobilį jo gedimo metu; prieš automobiliui sugendant joks signalas apie variklio patikrinimą nedegė; paaiškino, kad ieškojo kas gali sutaisyti automobilį ir rado būtent tą servisą, kuris specializuojasi Jaguar markės automobilių remonte. Atsakovo vadovas B. R., teikdamas žodinius paaiškinimus, inter alia nurodė, kad su tokiu gedimu automobilis nenuvažiuotų net 5 kilometrų, automobilio įspėjamieji signalai dėl variklio patikros būtinumo išlieka atmintyje, ieškovas neturėjo važiuoti toliau su tokiu automobiliu, atsakovas nurodė daugiau nei 12 metų vykdantis automobilių prekybos veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla dalyje nutraukiama.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (jo dalies) (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas raštu pareiškė atsisakantis dalies ieškinio reikalavimo dėl 375,24 Eur dydžio automobilio trūkumo šalinimo išlaidų (patirtų dėl kuro, oro, salono filtrų keitimo ir akumuliatoriaus keitimo) priteisimo iš atsakovo. Teismas teismo posėdžio metu žodžiu išaiškino ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo procesines pasekmes (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas); ieškovo atstovė patvirtino, kad šios pasekmės ieškovui yra žinomos.
12. Teismas, atsižvelgdamas į byloje vykstančio ginčo (ieškinio materialinių reikalavimų) pobūdį, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir procesinį elgesį, daro išvadą, kad ieškinio atsisakymo dalyje priėmimas neprieštaraus viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų.
13. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 10-12 punktus), teismas priima ieškovo E. S. ieškinio atsisakymą dalyje dėl 375,24 Eur dydžio automobilio trūkumo šalinimo išlaidų (patirtų dėl kuro, oro, salono filtrų keitimo ir akumuliatoriaus keitimo) priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brauta“ ir šioje dalyje nutraukia civilinę bylą (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).
Ieškinys likusioje dalyje tenkinamas visiškai.
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas trimis aspektais. Pirma, dėl ieškovo subjektinės teisės reikšti ieškinį atsakovui, paaiškėjus, kad ne jis vienas mokėjo automobilio kainą bei pirko ne sau, o kitam asmeniui naudotis. Antra, dėl atsakovo kaip pardavėjo civilinės atsakomybės egzistavimo, pardavus netinkamos kokybė automobilį. Trečia, dėl pačios žalos dydį pagrindžiančių įrodymų viseto pakankamumo.
Dėl (ne)tinkamo ieškovo
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalimi į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas asmens teisės kreiptis į teismą tinkamą įgyvendinimą, yra konstatavęs, jog pastarajai asmens subjektinei teisei atsirasti yra būtinos dvi prielaidos: besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar teisėto intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020, 17 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pagal 2022 m. lapkričio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1126 būtent ieškovas E. S. nusipirko automobilį iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brauta“; ieškovas kaip transporto priemonės savininkas tą pačią dieną apdraudė automobilį; liudytojai paliudijo, kad dėl tam tikrų motyvų buvo nuspręsta automobilį registruoti būtent kaip ieškovo nuosavybę.
18. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendžia, kad būtent ieškovas yra ginčo automobilio savininkas, ką patvirtinta ne tik ieškovo nurodymas pirkėju tarp bylos šalių sudarytoje ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, bet ir nenuginčyti viešo registro duomenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnis). Tokiu atveju ieškovas kaip daikto su paslėptais trūkumais savininkas turi teisinį suinteresuotumą ginti savo kaip pirkėjo pažeistą teisę, prašydamas priteisti turtinę žalą iš atsakovo kaip pardavėjo (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, CPK 5 straipsnio 1 dalis)
19. Tuo tarpu atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad už automobilį atsakovui dalį kainos sumokėjo ieškovo sūnus ir jo sutuoktinė nekeičia ieškovo kaip automobilio savininko teisinio statuso; pastaroji aplinkybė tiesiog reiškia, kad už ieškovą prievolę atsakovui sumokėti dalį kainos įvykdė tretieji asmenys, kuriems perėjo atsakovo kaip kreditoriaus teisės (CK 6.50 straipsnis), bet ne nuosavybės teisė į automobilį. Atsakovo kita akcentuojama aplinkybė, kad ginčo automobiliu faktiškai naudojosi ieškovo sūnaus žmona taip pat nekeičia ieškovo kaip automobilio savininko teisinio statuso; pastaroji aplinkybė tiesiog reiškia, kad ieškovas kaip daikto savininkas nusprendė leisti šiuo daiktu neatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui, bet ne perleido pastarajam asmeniui nuosavybės teisę į automobilį (CK 4.37 straipsnis).
20. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo iškeltos prielaidos (teismo sprendimo 14 punkte) neįtakoja ieškovo kaip daikto savininko teisinio statuso bei atitinkamai nesudaro pagrindo ieškovą laikyti netinkamu šioje byloje bei neturinčiu teisės reikšti ieškinio atsakovo atžvilgiu, ginant savo kaip pirkėjo pažeistą teisę įsigyti kokybišką daiktą (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Dėl pardavėjo civilinės atsakomybės už daikto trūkumą (ne)egzistavimo
21. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisėmis, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai yra sudaroma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, vartotojas turi teisę (bet ne pareigą) pasinaudoti specialiaisiais vartotojo, įsigijusio netinkamos kokybės prekę, teisių gynimo būdais, numatytais CK 6.363 straipsnio 7 dalyje. Be to, tarp šalių susiklosčius vartojimo teisiniams santykiams yra taikomos ne tik bendrosios CK teisės normos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo teisinius santykius, bet ir vartotojo teises ginančios specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 6.350-3.700 straipsniuose, siekiant apsaugoti vartotoją kaip silpnesniąją sutarties šalį.
23. Nagrinėjamu atveju iš ginčo automobilio sutarties sudarymo aplinkybių, sąlygų bei vykdymo matyti, kad ieškovas iš atsakovo ginčo automobilį pirko savo (šeimos narių) asmeniniams poreikiams tenkinti, o atsakovas yra privatus juridinis asmuo, kurio verslas daugiau nei dvylika metų yra automobilių prekyba.
24. Pastarosios faktinės aplinkybės patvirtinta, kad tarp bylos šalių sudaryta ginčo automobilio sutartis yra kvalifikuotina kaip vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, o ieškovas yra laikomas vartotoju (CK 6.228¹ straipsnis, 6.350 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
25. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
26. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).
27. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad jis nebegalėjo pagal paskirtį naudotis nusipirktu dėvėtu automobiliu dėl variklio gedimo, kurį nulėmė paslėptas variklio defektas, buvęs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, apie kurį atsakovas ieškovo neinformavo.
30. Ieškovas savo prielaidą apie paslėptą variklio defektą įrodinėja pateikdamas 2023 m. rugpjūčio 7 d. Transporto priemonės apžiūros aktą, surašytą (duomenys neskelbtini), kurį parengė A. S., užsiimantis individualia veikla; kartu pateiktos ir detalių/jų dalių nuotraukos (el. dok. Nr. CBP-15337/2023 priedas pavadinimu „4. 2023-08-08 Defektinio akto bei nuotraukų kopijos.pdf.“). Iš šio apžiūros akto turinio matyti, kad yra konstatuotas ginčo automobilio variklio gedimas, gedimo priežastis buvo nustatyta išardžius variklį; konstatuota, kad išardžius variklį paaiškėjo, kad jis jau buvo ardytas ir buvo keistos paskirstymo grandinės bei buvo rastas tepalo surinkimo vamzdyje susidaręs hermetiko perteklius, dėl kurio variklis dirbo su nepakankamu tepalo kiekiu, pastaroji aplinkybė įtakojo veleno lūžį; taip pat buvo aprašyti paslėpti defektai, nurodant, kad buvo nekokybiškai atliktas variklio remonto darbas, netaisyklingai prisukus varžtą, nepataikant sriegio, dar kartą įvardintas alkūninio veleno lūžimas dėl tepalo stokos pradėjus trintis detalėms; kaip numatomas remonto darbas įvardintas variklio kapitalinis remontas, kurio apytikslė kaina 11 000,00 Eur. Ieškovo prašymu, A. V. pateikė teismui 2024 m. balandžio 15 d. rašytinį pranešimą, kuriame paaiškino, kodėl buvo būtina atlikti tam tikrus automobilio remonto darbus, įvardintus 2023 m. rugsėjo 28 d. Sąskaitoje faktūroje Serija AA Nr. 0027, kuriuos kvestionavo atsakovas (el. dok. Nr. CBP-15337/2023 priedas pavadinimu „7. Pagal ind. veiklą A. V. 2023-09-28 sąskaitos faktūros serija AA Nr. 0027 ir apmokėjimo kopijos.pdf.“, el. dok. Nr. DOK-65842/2024 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 1 - A. V. paaiskinimas.pdf“). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už ginčo automobilio remontą buvo sumokėta A. V. grynaisiais ir banko pavedimu visa sąskaitoje faktūroje nurodyta 11 806,98 Eur kaina (el. dok. Nr. CBP-15337/2023 priedai pavadinimais „7.1 Pagal ind. veiklą A. V. sąskaitos likučio apmokėjimo kopija pagal sąskaitą-faktūrą serija AA Nr. 0027.pdf.“, „7.2 Pagal ind. veiklą A. V. Avanso priėmimo patvirtinimas.pdf“, el. dok. Nr. DOK-65842/2024 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 2 - mokejimo pavedimo kopija.pdf“). Teismas pažymi, kad atsakovas neginčijo faktinės aplinkybės, kad automobilis nebevažiavo būtent dėl variklio defekto (tik kėlė prielaidas, kad variklio defektas atsirado dėl ieškovo ir su juo susijusių asmenų kaltės).
31. Teismas pažymi, kad ieškovo pateiktame 2023 m. rugpjūčio 7 d. Transporto priemonės apžiūros akte konstatuota, kad alkūninio veleno lūžimą nulėmė tepalo stoka, pradėjus trintis detalėms, o tepalo stoka susidarė dėl to, kad prieš tai išardžius variklį, buvo netaisyklingai prisuktas varžtas nepataikant sriegio. Taigi, ieškovas pateikė asmens, kuris užsiima automobilių remontu pagal individualios veiklos pažymėjimą, išvadą, kad ginčo automobilio (variklio) trūkumas buvo jau jo pardavimo ieškovui metu ir yra nulemtas ne natūralaus nusidėvėjimo, o netinkamai atliktų variklio remonto darbų (iki ginčo automobilio pardavimo).
32. Vadinasi, pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus galima daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad automobilio variklio gedimas įvyko ne dėl jo natūralaus nusidėvėjimo (kuris galėjo būti nulemtas dėl įprasto automobilio naudojimo iki jo pardavimo), o dėl netinkamai atlikto automobilio variklio remonto (jį išardžius ir netinkamai prisukus varžtą nepataikant sriegio) dar iki automobilio pardavimo ieškovui. Pastaroji savybė (kad automobilio variklis buvo ardytas ir yra netinkamai surinktas) nėra įprasta dėvėto automobilio savybė, todėl ji turėjo būti įvardinta automobilio pardavimo sutartyje, kas nebuvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas pažymi, kad liudytojai paaiškino iš karto nuvažiavę į servisą, kai užsidegė automobilio įspėjamasis signalas, prašantis patikrinti variklį, tačiau servise šis signalas nebeužsidegė, o mechanikai jokio gedimo nenustatė, kas reiškia, kad ieškovas ir jo šeimos nariai elgėsi apdairiai ir rūpestingai, naudodamiesi automobiliu. Liudytojai taip pat paaiškino, kad liudytoja pastebėjusi, jog automobilis veikia neįprastai, paprašė savo vyro (kito liudytojo) patikrinti automobilį; pasak liudytojų, jokie įspėjamieji signalai, reikalaujantys sustoti ar/ir išjungti variklį neužsidegė; automobilis sugedo, kai liudytojas važiavo juo, norėdamas nustatyti, ar automobilį reikia vežti į remontą. Taigi, teismas daro išvadą, kad liudytojai nesielgė neapdairiai ar nerūpestingai, o priešingai – iš karto ėmėsi veiksmų kaip ir kiekvienas apdairus savininkas, siekdami nustatyti, ar automobilį būtina vežti remontuoti.
34. Tuo tarpu atsakovas, iškeldamas prielaidas, kad automobilio (variklio) sugedimo priežastis yra netinkamas automobilio naudojimas po jo įsigijimo (nebuvo pakankamai įpilta tepalo; užsidegus konkrečiam automobilio įspėjamam signalui, vairuotojas privalėjo sustoti; su tokiu gedimu ieškovas nebūtų toli nuvažiavęs po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo), nepateikė nei vieno įrodymo šiai savo prielaidai pagrįsti (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).
35. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų visetą, taip pat ieškovo pateiktą vaizdo medžiagą apie nebevažiuojančio ginčo automobilio 2023 m. birželio 29 d. nutempimą ir atsakovui siųstas žinutes atvykti būtent adresu (duomenys neskelbtini), į automobilio apžiūrą ir defektų nustatymą (el. dok. Nr. DOK-39620/2024 priedai), daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad ieškovas įrodė automobilio defektą - alkūninio veleno lūžimą dėl tepalo stokos pradėjus trintis detalėms. Ieškovas taip pat įrodė, kad tai yra paslėptas trūkumas, nes alkūninio veleno lūžimo priežastį (kuri nebuvo nulemta natūralaus detalių nusidėvėjimo) galima buvo nustatyti tik išardžius variklį, kas nėra daroma automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.
36. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 21-35 punktus), teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė paslėptą dėvėto automobilio variklio trūkumą, kurį nulėmė dar iki automobilio pardavimo netinkamai atlikti variklio remonto darbai (o ne natūralus nusidėvėjimas), ir apie kurį atsakovas ieškovo neinformavo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Tokiu atveju atsakovui kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui automobilio trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl priteistinos turtinės žalos dydžio
37. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, vadovaujantis kuriuo nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visas išlaidas, patirtas dėl turto trūkumų šalinimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas); taip pat protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 11 431,74 Eur (11 806,98 Eur – 375,24 Eur) išlaidų, patirtų dėl variklio detalių keitimo ir remonto darbų, kurias įrodinėja remdamasis visiškai apmokėta A. S. išrašyta 2023 m. rugsėjo 28 d. Sąskaita faktūra Serija AA Nr. 0027. Atsakovas, ginčydamas šioje sąskaitoje nurodytų darbų būtinumą, iškėlė prielaidą, kad nebuvo būtina įsigyti tepalo filtro, alyvos radiatoriaus, ploviklio nuriebalintojo, kondicionieriaus pildymo ir turbinos restauracijos. Ieškovo prašymu, A. V., kuris užsiima automobilių remontu pagal individualios veiklos liudijimą, pateikė teismui 2024 m. balandžio 15 d. rašytinį pranešimą, kuriame paaiškino, kad minėtus darbus buvo būtina atlikti. Liudytojas paaiškino, kad į pastarąjį servisą buvo kreiptasi dėl to, kad jis užsiima būtent Jaguar markės automobilių remontu. Tuo tarpu atsakovas, kuris kėlė klausimą dėl automobilio remontą atlikusio asmens galimai netinkamos kvalifikacijos, savo prielaidai pagrįsti jokių rašytinių įrodymų, išskyrus savo nuomonę, nepateikė (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Atsakovas taip pat kėlė klausimą dėl minėtoje sąskaitoje įvardintų atliktų darbų per didelės kainos, tačiau vėl gi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių neprotingai didelę darbų vertę palyginti su rinkos verte nepateikė (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Atsakovas iškėlė prielaidą, kad sąskaitoje netinkamai paskaičiuotas mokestis pagal individualią veiklą, tačiau nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų, kodėl jis netinkamai paskaičiuotas ar/ir kaip jis, atsakovo nuomone, turėtų būti tinkamai paskaičiuotas (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).
39. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo sūnaus dalyvavimo nustatant automobilio defektus ar/ir atsakovo nedalyvavimo nustatant automobilio defektus niekaip neįtakoja teismo jau prieitos išvados (žr. plačiau teismo sprendimo 21-36 punktus), kad automobilio variklis buvo su defektais jau jo pardavimo ieškovui metu ir pastarasis defektas nebuvo nulemtas įprasto automobilio naudojimo ar detalių nusidėvėjimo iki ar po automobilio ieškovui pardavimo.
40. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė nei vienos iš savo iškeltų prielaidų apie ieškovo prašomų priteisti automobilio trūkumų šalinimo išlaidų nepagrįstumą (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad būtent tokio dydžio išlaidas patyrė, atlikdamas automobilio remontą specializuotame servise.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat prašo priteisti 605,00 Eur turtinę žalą, patirtą dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka.
42. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teisę asmeniui gauti atlyginimą už išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, teismas atmeta kaip prieštaraujančius teisės normoms atsakovo argumentus, kad ieškovas pats turi prisiimti tokių išlaidų naštą.
43. Taigi, teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų visetą apie patirtos žalos dydį, sprendžia, kad ieškovas įrodė patyręs dėl automobilio paslėpto trūkumo šalinimo 11 431,74 Eur turtinės žalos ir 605,00 Eur dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka turtinės žalos.
Dėl byloje kilusio ginčo baigties
44. Teismui nustačius, kad atsakovui kyla civilinė (sutartinė) atsakomybė atlyginti ieškovui kaip vartotojui parduoto (nekokybiško) daikto paslėptų trūkumų šalinimo išlaidas bei atitinkamai ieškovui įrodžius patirtų išlaidų dydį, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl 11 431,74 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
45. Teismui nustačius, kad atsakovui kyla civilinė (sutartinė) atsakomybė dėl ieškovui parduoto nekokybiško daikto bei atitinkamai ieškovui įrodžius patirtų išlaidų dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka dydį, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl 605,00 Eur dydžio pastarųjų išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ieškovui grąžinama 75 procentai už ieškinio reikalavimo dalį (nuo kurios ieškovas atsisakė) sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 16,50 Eur (22,00 Eur × 75 proc.), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
48. Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį likusioje tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 257,00 Eur (279,00 Eur – 22,00 Eur) žyminis mokestis, sumokėtas už likusį ieškinio reikalavimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
49. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas.
50. Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį likusioje dalyje tenkinus visiškai (bei įvertinus, kad ieškinio reikalavimo dalis, nuo kurios buvo atsisakyta sudarė apie 3,3 proc. pradinio ieškinio sumos), teismas sprendžia, kad ginčą byloje iš esmės laimėjo ieškovas. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteisiamos ieškovo patirtos protingo dydžio 548,13 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato pagalbos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
51. Teismas, reaguodamas į atsakovo išsakytus argumentus, pažymi, kad aplinkybė, jog už ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas su advokate atsiskaitė trečiasis asmuo, nepaneigia fakto, kad ieškovas šias išlaidas patyrė (ir turi pareigą jas apmokėti naujajam kreditoriui, įvykdžiusiam ieškovo prievolę advokatei) (CK 6.50 straipsnis).
52. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo kaip pralaimėjusios ginčą šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
53. Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį likusioje dalyje tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 14,72 Eur teismo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovo E. S. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 375,24 Eur dydžio automobilio trūkumo šalinimo išlaidų (patirtų dėl kuro, oro, salono filtrų keitimo ir akumuliatoriaus keitimo) priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brauta“ (į.k. 305608486) ir šioje dalyje nutraukti civilinę bylą.
Ieškovo E. S. ieškinį likusioje dalyje tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brauta“ (į.k. 305608486) 11 431,74 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 74 ct) turtinės žalos, patirtos dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų, 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus ir 00 ct) turtinės žalos, patirtos dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka, ir 805,13 Eur (aštuonis šimtus penkis eurus ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 16,50 Eur (šešiolika eurų ir 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 106 per akcinę bendrovę „Swedbank“; mokėjimo užduoties kodas (ID) ZM37095.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brauta“ (į.k. 305608486) į valstybės biudžetą 14,72 Eur (keturiolika eurų ir 72 ct) dydžio teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.