Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-1253-264/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-18
Bylos Nr.
2-1253-264/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01045-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
R. M.
Civilinė byla Nr. 2-1253-264/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01045-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.1; 116.5.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Remargas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB ,,Remargas“ teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo R. M. 289 785,15 Eur (1 000 570,18 Lt) nuostolių atlyginimą; 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 3 – 10). Atsiradus CPK numatytiems pagrindams, prašo priimti sprendimą už akių. Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2013-05-15 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Remargas“. Minėta nutartimi teismas nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tačiau įmonės vadovas R. M. teismo įpareigojimo tinkamai nevykdė. Dėl šios priežasties bankroto administratorius 2013-06-05 pateikė Kauno apygardos teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, įpareigojant UAB „Remargas“ direktorių R. M. perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui, tačiau atsakovas iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Dėl tokių nesąžiningų atsakovo veiksmų įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro BAUAB „Remargas“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų ir įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos suma, t. y. 289 785,15 Eur (1 000 570,18 Lt).

Atsakovui ieškinio su priedais nuorašai, teismo pranešimas, 2014-11-21 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui patvirtinta kopija išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu (b. l. 41). Dokumentams grįžus neįteiktiems, jie buvo siunčiami pakartotinai Gyventojų registre nurodytu R. M. paskutinės gyvenamosios vietos nurodytu adresu, kuris sutapo su ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Dokumentams grįžus neįteiktiems (b. l. 44), atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami Sodros duomenų bazėje nurodytu atsakovo darbovietės adresu ( b. l. 45 – 47). Tačiau dokumentų įteikti nepavyko (b. l. 48). Procesiniai dokumentai – ieškovės ieškinio kopija, 2014-11-24 teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo kopija, 2014-11-21 teismo nutarties patvirtinta kopija įteikti 2015-02-11 per antstolį atsakovo R. M. motinai M. J. M. (CPK 123 str. 3 d. straipsnis). Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui teismas turi pagrindą priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia laikyti pareikštą ieškinį teisiškai pagrįstu (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas 2013-05-15 nutartimi iškėlė UAB ,,Remargas“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, įpareigojo įmonės valdymo organus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b. l. 11 – 13). Pažymėtina, kad bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti nuosekliai ir operatyviai. Tiek ĮBĮ, tiek ir teismas įpareigojimą perduoti turtą ir dokumentus nustatė būtent atsakovui, todėl jis ir turi imtis iniciatyvos šios pareigos įvykdymui.

Atsakovas R. M. nuo įmonės įsteigimo 1996-01-23 iki 2013-06-03 buvo UAB ,,Remargas“ direktorius bei nuo 2008-10-21 vienintelis akcininkas (b. l. 14 – 18). Duomenų, kad R. M. būtų perdavęs įmonės dokumentus ir turtą administratoriui, nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis registrui UAB „Remargas“ yra pateikęs tik 2008 m. balansą (b. l. 22). Kauno apygardos teismas 2013-05-15 nutartyje konstatavo, kad VĮ Registrų centro duomenimis, įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi 2008 m. Pelno nuostolių ataskaitos duomenimis 2008 metais UAB ,,Remargas“ patyrė 558 980 Lt nuostolių. Atsakovė turėjo 6 transporto priemones, kurių vertė, sprendžiant pagal markę (modelį) ir pagaminimo metus, tikrai neviršijo daugiau kaip 400 000 Lt, o skolos žinomiems kreditoriams siekė daugiau nei 800 000 Lt pagal antstolių kontorų duomenis ir likęs VSDFV 13 824,81 Lt įsiskolinimas pagal VSDFV viešus duomenis, kas patvirtino faktą, kad įmonės žinomi įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pagal 2008 m. balanso duomenis UAB „Remargas“ turėjo turto iš viso - 1 612 592 Lt. BUAB „Remargas“ bankroto byloje teismas 2013-09-06, 2013-12-20, 2014-02-28 ir 2014-04-14 nutartimis yra patvirtinęs kreditorinius reikalavimus (b. l. 23 – 28). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas 2013-06-10 nutartimi patvirtino administravimo lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. BUAB „Remargas“ kreditoriai 2013-09-25 kreditorių susirinkime patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ bankroto administravimo paslaugos – 50 000 Lt + PVM; kitos administravimo išlaidos – 20 000 Lt + PVM (b. l. 29 – 33).

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neturi įrodinėti bendrovės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti vadovaujantis teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios pareigos tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti disponuojamo turto apimtį, jo masės pokytį ne tik įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, bet ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne tik už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bet ir už tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis 1–3 punktai), taip pat, kad įmonė turi teisę sudaryti tarpines finansines ataskaitas ir kt. (ĮFAĮ 15 straipsnis). Be to, pagal ĮFAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais. Įmonės turtas yra įtraukiamas į apskaitą pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas turi būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1235/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1315/2014;ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia konstatuoti, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui. Atsakovas, būdamas atsakingas už įmonės turto apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šios pareigos neįvykdė. Dėl to, jog BUAB „Remargas“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimo bei administravimo išlaidų dengimui. Atsakovui neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro BUAB „Remargas“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų 274 015, 34 Eur (946 120, 18 Lt) ir bankroto administravimo išlaidų 15 769, 81 Eur (54 450 Lt), bendra suma – 289 785,15 Eur (1 000 570,18 Lt). Atsakovas siekdamas išvengti civilinės atsakomybės turėjo pateikti kaltę paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė, atitinkamai nepaneigė kaltės, atsiradusios atsakovo neteisėtais veiksmais, prezumpcijos. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, kadangi atsakovui perdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai prarado galimybę patenkinti kreditorinius reikalavimus. Atsakovas būdamas įmonės vadovas turėjo numatyti, kad neperdavus įmonės dokumentų ir turto bus padaryta žala.

Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, taikytina civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246–6.249 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 4 056 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) ir 3,38 Eur teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Remargas“ (įmonės kodas 134660555) iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289 785,15 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 15 euro ct) žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4056 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, 3,38 Eur (trijų eurų 38 euro ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė apeliacinį skundą gali paduoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Kauno apygardos teismui.

Teisėja Aušra Baubienė