Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB banko „Finasta“ ieškinį atsakovui UAB „Audratė“, trečiasis asmuo J. G. (buvusi pavardė J.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

negrąžintas kreditas - 20 000 EUR (Sutarties bendrosios dalies 2.1, 4.1 punktai);palūkanos už panaudotą kreditą – 3 698,75 EUR (Sutarties bendrosios dalies 5.1 punktas, specialiosios dalies 10 punktas);delspinigiai – 2 319,92 EUR (Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktas);išieškojimo išlaidos (nuostoliai) – 302,85 EUR (Sutarties specialiosios dalies 17 punktas);

Iš viso – 26 321,52 EUR.

Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių prievolinių laidavimo santykių pagrindu atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui tokia pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo, ieškovas rėmėsi įstatymo suteikta teise reikalauti, kad solidarią prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris jų skyrium ir pareiškė ieškinį atsakovui. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 20 000 EUR negrąžintą kreditą, 3 698,75 EUR palūkanas, 2 319,92 EUR delspinigius, 302,85 EUR nuostolius, 9 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą 20 000 EUR kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo (Sutarties specialiosios dalies 10 punktas), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3).

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (b.l. 124). Atsakovo atstovė ir tuo pačiu byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Pažymėjo, kad tuo metu kai trečiasis asmuo pasirašė Sutartį bei vekselį, trečiasis asmuo jokio turto neturėjo. Nurodė, jog teismine tvarka nei Sutartis, nei Laidavimo sutartis nebuvo ginčijami (b.l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta overdrafto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo, neviršijant overdrafto limito (20 000 EUR), skolinti trečiajam asmeniui pinigines lėšas, jei sąskaitoje jų nepakanka trečiojo asmens pateiktiems mokėjimo pavedimams vykdyti, o trečiasis asmuo įsipareigojo pinigines lėšas naudoti pagal Sutartyje numatytą tikslą, jas grąžinti, mokėti palūkanas bei vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties 2.1 punktas) (b.l. 4-8). Nustatyta, kad prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimui 2010 m. lapkričio 19 d. ieškovas su atsakovu sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei trečiasis asmuo tinkamai ir laiku neįvykdys savo prievolių ar jų dalies pagal Sutartį (b.l. 27-28). Byloje yra pateikti įrodymai, iš kurių turinio nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 19 d. trečiasis asmuo taip pat išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 EUR sumai ir 9 proc. metinių palūkanų, kurio pagrindu jau 2014 m. spalio 17 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 79-81). Pagal bylos medžiagą matyti, jog trečiajam asmeniui netinkamai vykdant ginčo Sutartį, ieškovas 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. SD-1087 įspėjo atsakovą bei trečiąjį asmenį, kad jeigu iki 2014 m. rugsėjo 12 d. nebus sukaupta banko sąskaitoje ne mažesnė kaip 3 224,17 EUR suma, Sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta be papildomo pranešimo (b.l. 26). Nustatyta, kad Sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2014 m. rugsėjo 13 d., ieškovo teigimu, esant susidariusiam trečiojo asmens 26 321,52 EUR įsiskolinimui pagal Sutartį (b.l. 29). Šiuo metu ieškovas Laidavimo sutarties pagrindu pateikė teismui ieškinį atsakovui kaip ginčo Sutarties laiduotojui dėl šios sumos priteisimo (b.l. 1-3). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu tik iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimais, nurodydamas, jog, atsakovo nuomone, ginčo sutartis yra pasibaigusi trečiajam asmeniui išdavus ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį (b.l. 124).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl Laidavimo sutarties galiojimo (negaliojimo) bei atitinkamai atsakovo kaip laiduotojo pareigos sumokėti ieškiniu reikalaujamas priteisti sumas buvimo (nebuvimo).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė bei tuo pačiu trečiasis asmuo J. G. patvirtino, jog nei Sutartis, nei Laidavimo sutartis nėra teismine tvarka nuginčytos (b.l. 124). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad abi šios ginčo sutartys yra galiojančios bei galinčios sukelti jų šalims atitinkamas teisines pasekmes. Pagal savo pobūdį laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Civilinio kodekso 6.76 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos Laidavimo sutarties 1.1 punkte aiškiai nurodyta, jog laiduotojas (šiuo atveju atsakovas) įsipareigoja Sutarties galiojimo laikotarpiu besąlygiškai, neatšaukiamai ir neatlygintinai atsakyti kreditoriui (šiuo atveju ieškovui) visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko nesusidėtų, įskaitant pajamomis ir ar kitu turtu, gautinu ateityje, jeigu trečiasis asmuo tinkamai ir laiku neįvykdys savo prievolių ar jų dalies pagal Sutartį (b.l. 27). Laidavimo sutarties 1.2 punkte numatyta, už prievolių ar jų dalies neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą laiduotojas (šiuo atveju atsakovas) atsako kreditoriui (šiuo atveju ieškovui) solidariai su skolininku (šiuo atveju trečiuoju asmeniu). Iš esančių byloje rašytinių įrodymų (2014 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. SD-1087, 2015 m. sausio 14 d. pažymos) bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad Sutartis trečiojo asmens buvo vykdoma netinkamai, dėl ko vienašališkai ieškovo buvo nutraukta prieš terminą, trečiojo asmens įsiskolinimų ieškovui dydžiui esant 26 321,52 EUR (b.l. 26, 29, 124). Šios aplinkybės atsakovo atstovė bei tuo pačiu trečiasis asmuo neginčijo bei teismo posėdžio metu iš esmės šią aplinkybę patvirtino (b.l. 124). Taigi nagrinėjamu atveju esant nutrauktai ginčo Sutarčiai prieš terminą neįvykdžius trečiajam asmeniui visų iš šios Sutarties kylančių prievolių, laikytina tokiu atveju atsiradus atsakovo kaip laiduotojo pareigai atsakyti ieškovui kaip kreditoriui trečiojo asmens neįvykdytų prievolių apimtimi ir atitinkamai ieškovo teisei reikalauti, kad įsiskolinimą pagal Sutartį grąžintų tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (Civilinio kodekso 6.81 straipsnio 1, 3 dalys). Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui kaip laiduotojui, darytina išvada, jog tokiu būdu ieškovas įgyvendino jam suteiktą įstatymu teisę pasirinkti iš kokio solidaraus skolininko reikalauti skolos sumokėjimo.

Teismas pažymi, kad iš esmės atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai teigė, jog paprasto neprotestuotino vekselio išdavimas lėmė Sutarties galiojimo bei atitinkamai Laidavimo sutarties galiojimo pasibaigimą. Atkreiptinas dėmesys, jog paprastą neprotestuotiną vekselį trečiasis asmuo ieškovui išdavė tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta ginčo Sutartis bei Laidavimo sutartis (b.l. 81). Šis paprastas neprotestuotinas vekselis buvo išduotas dėl 20 000 EUR sumos bei 9 procentų metinių palūkanų, t. y. iš esmės dėl tokios pat sumos kokia buvo nurodyta Sutartyje kaip šalių sutartas Sutarties limitas (b.l. 81). Sutarties specialiosios dalies 7 punkte be kita ko nurodyta, kad „Bankas įsipareigoja grąžinti Klientui Kliento išrašytą 2010-11-19 vekselį 20 000 EUR sumai iš karto, kai tik Klientas padengs visas Bankui mokėtinas sumas pagal šią Sutartį“ (b.l. 5). Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti vienareikšmišką išvadą apie šalių valios buvimą išdavus paprastą neprotestuotiną vekselį pakeisti esančią tarp ginčo šalių prievolę kita. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju paprastas neprotestuotinas vekselis trečiojo asmens buvo išduotas siekiant papildomai užtikrinti prievolių pagal Sutartį tinkamą įvykdymą. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje, o vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas taip pat išaiškino, kad vekselio išdavimas prievolei užtikrinti savaime nereiškia, jog įvyksta novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigia ir pakeičiama vekseliu, o ar išdavus vekselį įvyko novacija, spręstina pagal bendrąsias novacijos nuostatas. Novacija – prievolės pasibaigimo atvejis, kai šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria ją pakeičiančią prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą; pradinio skolininko ar kreditoriaus pasikeitimas prievolėje (Civilinio kodekso 6.141 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą novacija nepreziumuojama, todėl turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (Civilinio kodekso 6.141 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2007). Novacijai konstatuoti taip pat būtina nustatyti jos pagrindą (prievolės dalyko, įvykdymo būdo ar šalies pasikeitimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą apie novacijos buvimą, t. y. apie aiškiai ir neabejotinai išreikštos valios pakeisti vieną prievolę kita buvimą. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės (paprastas neprotestuotinas vekselis buvo išduotas tą pačią dieną kaip ir pasirašyta Sutartis ir Laidavimo sutartis, tai pačiai sumai kaip ir Sutartyje numatytas šios sutarties limitas, Sutartyje esant šalių numatytoms sąlygoms dėl vekselio grąžinimo) patvirtina, kad iš esmės paprastas neprotestuotinas vekselis buvo išduotas trečiojo asmens siekiat užtikrinti prievolių pagal Sutartį tinkamą įvykdymą, o ne pakeisti vieną prievolę kita. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog paprasto neprotestuotino vekselio išdavimas nelėmė ir negalėjo nulemti prievolių pagal Sutartį bei Laidavimo sutartį pasibaigimą, įskaitant atsakovo atsakomybės pagal Laidavimo sutartį, trečiajam asmeniui netinkamai įvykdžius Sutartį, ieškovo atžvilgiu nebuvimą.

Taigi esantys byloje įrodymai patvirtina, jog Sutarties vykdymas buvo užtikrintas net keliomis prievolių užtikrinimo priemonėmis – Laidavimo sutartimi bei paprastu neprotestuotinu vekseliu. Laidavimo sutarties 3.3 punkte numatyta, jog jeigu skolininko (šiuo atveju trečiojo asmens) prievolių pagal Overdrafto sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimu ir pan.) ir skolininkas (šiuo atveju trečiasis asmuo) nevykdo ar netinkamai vykdo visas ar dalį savo prievolių pagal Overdrafto sutartį, kreditorius (šiuo atveju ieškovas) turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones (b.l. 27). Pagal bylos medžiagą, ieškovas pirmiausia realizavo paprastą neprotestuotiną vekselį, o nagrinėjamu atveju pareiškė reikalavimą ir laiduotojui pagal Laidavimo sutartį. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais ieškovas tik įgyvendino Laidavimo sutartimi suteiktą ieškovui kaip kreditoriui teisę pasinaudoti esančiomis prievolių pagal Sutartį užtikrinimo priemonėmis, o pasinaudojimas vienu iš prievolių užtikrinimo priemonių jokiu būdu nereiškia kitų esančių prievolių užtikrinimo būdų pasibaigimo ar išnykimo. Todėl atsakovo argumentas dėl galimai pasibaigusio tiek Sutarties, tiek Laidavimo sutarties galiojimo, esant išduotam bei pateiktam vykdyti paprastajam neprotestuotinam vekseliui, laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog šiuo metu esant pateiktam vykdyti vykdomajam įrašui pagal paprastą neprotestuotiną vekselį, ši aplinkybė nėra kliūtimi ieškovui įgyvendinti savo teisę į skolos pagal Sutartį išieškojimą iš kitų prievolių užtikrinimo priemonių, šiuo atveju – laidavimo. Todėl konstatuotina, kad ieškovas pasirinkdamas realizuoti šiuo metu kelias užtikrinimo priemones tokiu būdu įgyvendina jam tiek įstatymo, tiek Laidavimo sutartimi suteiktą teisę, o šios teisės įgyvendinimas negali būti suprantamas, kaip ieškovo siekis (ar galimybė) praturtėti, kadangi ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimai gali būti tenkinami tik tiek, kiek jais siekiama apginti pažeistas teises.

Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu esant nenuginčytoms Sutarčiai ir Laidavimo sutarčiai, o paprasto neprotestuotino vekselio tikslui esant užtikrinti prievolių pagal Sutartį tinkamą vykdymą, laikytina esant šiuo metu atsakovo kaip laiduotojo galiojančiai solidariai pareigai grąžinti ieškovui nesumokėtas trečiojo asmens pagal Sutartį sumas, šią Sutartį pastarajam įvykdžius netinkamai. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 26 321,52 EUR sumą, kurią sudaro 20 000 EUR negrąžintas kreditas, 3 698,75 EUR palūkanos, 2 319,92 EUR delspinigiai, 302,85 EUR išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (b.l. 1-3). Civilinio kodekso 6.81 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties 2.1 punkte numatyta, jog jeigu skolininkas (šiuo atveju trečiasis asmuo) neįvykdys visos ar dalies prievolės, laiduotojas (šiuo atveju atsakovas) įsipareigoja atsakyti kreditoriui (šiuo atveju ieškovui) ta pačia apimtimi kaip skolininkas (šiuo atveju trečiasis asmuo), įskaitant visas palūkanas, visus kreditoriaus (šiuo atveju ieškovo) patirtus nuostolius, žalą, netesybas, kaštus ir išlaidas, atsiradusias ar kylančias iš, ar susijusias su skolininku (šiuo atveju trečiuoju asmeniu) sudarytoje Overdrafto sutartyje, įskaitant ir jos pakeitimus ar papildymus, numatytų prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu, vadovaujantis Overdrafto sutartyje išdėstytais terminais ir sąlygomis (b.l. 27). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas kaip laiduotojas turi pareigą sumokėti ieškovui tiek pagrindinę skolą, tiek ir palūkanas, netesybas bei padengti su skolos išieškojimu susijusias išlaidas. Ieškovas įrodinėdamas prašomos priteisti skolos dydį pateikė teismui 2015 m. sausio 14 d. pažymą Nr. SD-59 bei palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo lentelę (b.l. 29-32). Atsakovas įrodymų, patvirtinančių galimai šiuose dokumentuose nurodytą skolos sumų dydžių apskaičiavimo netinkamumą, nepateikė. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais dokumentais bei juose nurodytomis trečiojo asmens įsiskolinimo sumomis pagal Sutartį. Atsakovas taip pat teismui nepateikė ir įrodymų, jog dalis skolos sumos pagal ginčo sutartį šiuo metu jau yra apmokėta ar išieškota pagal trečiojo asmens išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį. Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas pagal Sutartį yra pagrįstas bei įrodytas. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, jog trečiasis asmuo atlygino ieškovo prašomas priteisti sumas pagal ginčo Sutartį, atsakovui bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu iš dalies sutinkant, esant solidariai atsakovo pareigai dėl nesumokėtos trečiojo asmens skolos pagal Sutartį grąžinimo, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, dėl ko tenkintinu visa apimtimi, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 20 000 EUR negrąžintą kreditą, 3 698,75 EUR palūkanas, 2 319,92 EUR delspinigius bei 302,85 EUR išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka.

Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkto nuostatomis, klientas (šiuo atveju trečiasis asmuo) įsipareigoja mokėti bankui palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo overdrafto lėšų panaudojimo dienos (ją įskaitant) iki panaudotų overdrafto lėšų grąžinimo dienos (jos neįskaitant) (b.l. 7). Sutarties specialiųjų sąlygų 10 punkte yra nustatytos 9 procentų palūkanos (b.l. 4). Kadangi šiuo metu byloje nėra duomenų apie trečiajam asmeniui suteiktų lėšų pagal Sutartį grąžinimą, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos ir 9 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančios metinės palūkanos už negrąžintą 20 000 EUR kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad už prievolės vykdymo termino praleidimą, kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokėtinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo prievolės sumos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos medžiagą ieškovas viso turėjo 592 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 592 EUR žyminis mokestis (b.l. 38), todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu iš atsakovo valstybės naudai priteistinos teismo patirtos 3,23 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB bankui „Finasta“, į. k. 301502699, iš atsakovo UAB „Audratė“, į. k. 300594659, 20 000 EUR (dvidešimties tūkstančių eurų) negrąžintą kreditą, 3 698,75 EUR (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 75 ct) palūkanas, 2 319,92 EUR (dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniolikos eurų 92 ct) delspinigius, 302,85 EUR (trys šimtai dviejų eurų 85 ct) išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 9 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą 20 000 EUR kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. sausio 19 d. - iki visiško kredito grąžinimo dienos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (26 321,52 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2015 m. sausio 19 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 592 EUR (penki šimtai devyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „Audratė“, į. k. 300594659, valstybės naudai 3,23 EUR (tris eurus 23 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.