Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2016-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-319-607/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-06
Bylos Nr.
e2-319-607/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
Pagramančio regioninio parko direkcijos
Advokatai
Agnė Golubevienė, Romualdas Juščius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-319-607/2016Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00149-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.9.2.2.;1.3.9.4 . (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 6 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,sekretoriaujant Zelmai Šležienei, Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei Agnei Golubevienei,

atsakovo Pagramančio regioninio parko direkcijos atstovui S. M., atstovui advokatui Romualdui Juščiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui Pagramančio regioninio parko direkcijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškinyje 2011-07-18 darbo sutarties Nr.012 pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti Pagramančio regioninio parko direkcijos administracijoje (duomenys neskelbtini). 2015-10-08 ieškovei buvo pateiktas pranešimas apie atleidimą iš darbo, kuriame nurodyta, jog nuo 2016-01-04 darbo sutartis su ieškove bus nutraukta; nurodyta, jog darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis DK 129 str. dėl to, jog keičiasi pareigybės statusas (iš pareigybės pagal darbo sutartį į valstybės tarnybos pareigybę). 2015-12-31 Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. P-16 ieškovė buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų. 2015-12-31 Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymas Nr. P-16 (toliau – Įsakymas) dėl L. M. atleidimo yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. DK 129 str.reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.Pagal DK 129 str.1d.numatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių ir tik tada, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.Ieškovės atžvilgiu nekilo DK 129 str. 1-2 d. nurodytos sąlygos, todėl darbo sutartis su ieškove nutraukta nesant tam teisinio pagrindo.Atsakovo nurodytos ieškovės atleidimo iš darbo priežastys turi būti pripažintos ne atliktais struktūriniais pertvarkymais, o pretekstu atleisti ieškovę iš darbo. Ieškovės atleidimo iš darbo momentu nebuvo svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atleisti ieškovę iš pareigų. Taigi ieškovės pareigybė nebuvo panaikinta, ieškovė pareigybės funkcijos nepakito, pasikeitė tik darbo sąlygos, pareigybė pasikeitė į valstybės tarnybos pareigybę. Dėl to atsakovas, keisdamas darbuotojo darbo sąlygas, turėjo laikytis DK 120 straipsnyje nustatytos tvarkos: įspėti atsakovę apie šių sąlygų pakeitimą ir tik šiai nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis atleisti ją iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu. Tas padaryta nebuvo, todėl ieškovė atleista nepagrįstai ir neteisėtai. Rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovės pareigybė nepakito bei nebuvo pagrindo ieškovę atleisti iš darbo.

Atsiliepimas

Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog keičiasi pareigybės statusas (iš pareigybės pagal darbo sutartį į valstybės tarnybos pareigybę), pareigybei suteiktos geresnės socialinės garantijos bei didesnis darbo užmokestis, padidėjo darbo apimtys, yra tik darbdavio sugalvotas pretekstas atleisti ieškovę iš darbo DK 129 str. 1-2 d. pagrindu. Be to, atsakovas nepasiūlė ieškovei užimti kitų pareigų darbovietėje. Ieškovė atitiko pareigybei keliamus reikalavimus net ir pakeitus darbo sąlygas. Atsakovas nepasiūlė ieškovei keisti darbo sąlygų, nepasiūlė ieškovei kito darbo ir/ar užimti kitų pareigų darbovietėje. Nebuvo ir kitų DK 129 str. 1-2 d. numatytų darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Ieškovės atžvilgiu nekilo kitos DK 129 str. 1-2 d. nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti ieškovę iš darbo. Ieškovė tinkamai atliko savo pareigas, jos atžvilgiu nebuvo taikyta drausminių nuobaudų, negauta pastapų iš darbdavio, gauta padėka už gerai atliekamą darbą, todėl darytina išvada, jog ieškovė pareigas ėjo tinkamai. Darbo sutarties su ieškove nutraukimą sąlygojo kitos priežastys – direktoriaus noras įdarbinti šeimos draugą S. B.. Ieškovė sužinojo, jog netrukus po to, kai buvo nutraukta darbo sutartis su ieškove, į ieškovės pareigas buvo priimtas atsakovo direktoriaus artimas šeimos draugas S. B., kurio kvalifikacija yra žemesnė nei ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo prašė panaikinti 2015-12-31 Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymą Nr. P-16 dėl L. M. atleidimo, kuriuo L. M. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų, ir grąžinti ją, L. M. į (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisti L. M. naudai iš Pagramančio regioninio parko direkcijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti L. M. naudai iš Pagramančio regioninio parko direkcijos 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Pagramančio regioninio parko direkcija su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovės ieškinys iš esmės paremtas tik jos pačios samprotavimu nesigilinant į realią ginčo situacijos padėtį. Ieškovė pažymi, kad nekilo DK 129 str. 1 ir 2 dalyje nurodytos sąlygos, kad ją atleisti iš darbo ir ji neva atleista neteisėtai t.y. tik dėl preteksto, kad ją atleisti. Atsakovas pažymi, kad dėl didėjančių darbo apimčių siekiant kuo kokybiškiau vykdyti visas Pagramančio R. P. Direkcijai pavestas funkcijas ir kuo efektyviau įgyvendinti tikslus, bei siekiant darbuotojui suteikti geresnes socialines garantijas ieškovės pareigybė pagal darbo sutartį buvo pakeista į valstybės tarnybos pareigybę. Dėl to su ieškove buvo nutraukta darbo sutartis. DK 129 str. leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju pačiam nuspręsti dėl neterminuotos darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo. Todėl teigti, kad ieškovė atleista be pagrindo negalima. Pati ieškovė nuolat skųsdavosi dėl per mažos algos, neatitinkančios darbo krūvius, reiškiasi darbdavys dar ir dėl to tinkamai įvertino, kad ieškovės pareigybę būtina keisti į labiau apmokamą t.y. į Valstybės tarnybą. Ieškovė ieškinyje įrodinėja, kad jos darbo vietą neva užėmė kitas darbuotojas – S. B., bei pažymi, kad galimai dėl S. B. įdarbinimo buvo suregztas planas atleisti ieškovę iš užimamų pareigų. Tačiau ieškovė nutyli jai pačiai gerai žinomą faktą, kad iš tiesų jos buvusią darbo vietą pakeitus ją į valstybės tarnautojo vietą ji vis dar yra laisva ir ji niekaip nesusijusi su (duomenys neskelbtini) pareigybe kuri buvo įsteigta jau po ieškovės atleidimo. Atleidžiant ieškovę iš užimamų pareigų jai pasiūlyti kitą darbo vietą tuo metu nebuvo galimybės, nes ūkvedžio pareigybė buvo įkurta jau po ieškovės atleidimo. Ieškovė reikalauja jai priteisti vidutinį darbo užmokestį ir neturtinę žalą kurią Ieškovė įvertina 300,00 EUR. Kadangi ieškovė iš darbo yra atleista teisėtai, todėl teismui net nekyla pareiga svarstyti šio Ieškovės reikalavimo.

Atsakovo atstovas adv. R.Juščius nurodė, kad kada ieškovė buvo atleista, pas atsakovą buvo įsiskolinimas, apie naujų pareigybių steigimą nebuvo kalbos. Ieškovei nebuvo galima padidinti koeficiento, nes tuo metu nebuvo iš ko. Kada pateikė sąrašą pareigybių, pagal tą sąrašą prašoma asignavimų. Šiuo atveju piniginės lėšos buvo pagrindinis kriterijus. Visiems darbuotojams į pareigybių aprašą įrašyta bendravimas su žiniasklaida, bendravimas su visuomene. Naujame pareigybių sąraše kultūrologas atsako už paveldą, nebelieka bendrųjų reikalų. Tuo metu kai buvo atlesta ieškovė, visos darbo vietos buvo užimtos, nes nebuvo gauti asignavimai, o asignavimai gaunami tik tada, kai patvirtinami sąrašai. Teismo prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė L. M. nuo 2011-07-18 darbo sutartimi Nr. 012 buvo priimta dirbti Pagramančio regioninio parko direkcijos administracijoje (duomenys neskelbtini) neterminuotai.

2015-10-08 ieškovei atsakovas pateikė pranešimą apie atleidimą iš darbo, kuriame nurodyta, jog ieškovė bus atleista iš užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2015-12-31 pagal Darbo Kodekso 129 str., kadangi nuo 2016-01-04 keičiasi pareigybės statusas (iš pareigybės pagal darbo sutartį į valstybės tarnybos pareigybę).

2015-12-04 atsakovas raštu ieškovei paaiškino, kad atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) pareigų svarbumą Pagramančio regioninio parko direkcijos veiklai ir darbo apimčių didėjimą, nusprendė pakeisti pareigybių sąrašą; pareigybių sąrašas pakeistas siekiant (duomenys neskelbtini) pareigybei suteikti geresnes socialines garantijas bei didesnį darbo užmokestį, dėl didėjančių darbo apimčių.

2015-12-31 Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. P-16 ” Dėl darbo sutarties su L. M. nutraukimo” vadovaujantis Darbo kodekso 129 str.2d., 130 str.1d., 140 str.2d. nuo 2015-12-31 su ieškove nutraukta neterminuota darbo sutartis Nr. 012.

Ieškovės priėmimo į darbą laiku galiojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007-05-28 įsakymu Nr. 135V patvirtintas Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašas, kuriame patvirtinti iš viso 6 etatai (kultūrologas ir lankytojų centro administratorius -dirbantys pagal darbo sutartis ).

Pagramančio regioninio parko direktorius 2015-10-06 priėmė įsakymą Nr. P-13 “Dėl Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašo patvirtinimo”, kuriuo patvirtino Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašą, kuris įsigalios nuo 2016-01-04; patvirtinti iš viso 7 etatai: 5 valstybės tarnautojų etatai (tarp jų vyriausiasis specialistas (kultūrologas) - A lygis 9 kategorija ir 2 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį etatai ( tai 1. specialistas (bendrųjų reikalų specialistas, ūkvedys ir 2. specialistas ( lankytojų centro administratorius ). Įsteigtas vienas naujas etatas – tai specialistas (bendrųjų reikalų specialistas, ūkvedys);

DK 129 str. reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Aiškinant ir taikant DK129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą (CPK178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsinta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje E. S. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-665/2005; kt.).

Dėl įspėjimo

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių šios priežastys turi būti nurodytos taip, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Turi būti nurodyta: konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo data, atsiskaitymo su darbuotoju tvarka (DK130 straipsnio 2 dalis). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes būtent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005).

Teismas konstatuoja, kad atsakovo įteiktame įspėjime ieškovei konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis nebuvo nurodyta tinkamai, konkrečiai ir aiškiai. Atleidimo iš darbo priežastis įspėjime nurodoma taip: „nuo 2016-01-04 keičiasi pareigybės statusas (iš pareigybės pagal darbo sutartį į valstybės tarnybos pareigybę). Atsakovas nekonkretizuoja svarbios priežasties, dėl kurios jis nutrauks darbo sutartį su ieškove. Ieškovei buvo neaiški jos atleidimo iš darbo priežastis, todėl ji kreipėsi į atsakovą, kad šis paaiškintų jos atleidimo iš darbo priežastį. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-12-04 atsakovas raštu ieškovei aiškino įsakyme nenurodytą atleidimo iš darbo priežastį : atsižvelgė į kultūrologo pareigų svarbą bei darbo apimčių didėjimą, todėl nusprendė pakeisti pareigybių sąrašą, pareigybių sąrašas pakeistas siekiant (duomenys neskelbtini) pareigybei suteikti geresnes socialines garantijas bei didesnį darbo užmokestį, dėl didėjančių darbo apimčių.

Dėl svarbios priežasties buvimo

DK 129 str.1d. numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių ir tik tada, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. DK 129 str. 2 d. numatyta, kad: „Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato šis Kodeksas ir kiti įstatymai“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas įrodinėjo svarbias aplinkybes, kaip susijusias dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, po liudytojo Š. apklausos poziciją pakeitė ir svarbiomis aplinkybėmis laikė ekonomines priežastis.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti būtina nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą.

Byloje esantys įrodymai – 2015-2016 m. įstaigos veiklos planai, 2015-10-06 Pagramančio regioninio parko direktoriaus įsakymu Nr. P-13 patvirtintas Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašas, 2015-12-04 atsakovo atsakymas Nr. V3-1.7-154, atsakovo atstovo paaiškinimai, patvirtina faktinę aplinkybę, jog ieškovės pareigybė ir įstaigoje vykdytos funkcijos po Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašo pakeitimo ir po ieškovės atleidimo iš darbo išliko nepakitusios. Taip pat minėti byloje esantys įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog po Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašo pakeitimo įstaigoje esančių pareigybių sąrašas nesumažėjo, o priešingai padidėjo – vietoje buvusių 6 pareigybių, atsirado 7 pareigybės. Ieškovės pareigybė nebuvo panaikinta, ieškovės pareigybės funkcijos nepakito, pasikeitė tik darbo sąlygos, pareigybė pasikeitė į valstybės tarnybos pareigybę. Dėl to atsakovas, keisdamas darbuotojo darbo sąlygas, turėjo laikytis DK 120 straipsnyje nustatytos tvarkos: įspėti atsakovę apie šių sąlygų pakeitimą ir tik šiai nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis atleisti ją iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu.

Po Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašo pakeitimo nekilo aplinkybės, sudarančios pagrindą laikyti, jog darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų. Priešingai, atsirado galimybė įdarbinti dar vieną papildomą darbuotoją. Dėl šių priežasčių atsakovo įstaigoje nebuvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, kurie sudarytų pagrindą atleisti ieškovę iš užimamų pareigų.

Spręsdamas šalių ginčą dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių, teismas turi tirti ir nustatyti: ar konkrečiu atveju realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys; ar jos konkrečiu atveju gali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių darbdavys turėjo pagrindą nutraukti su konkrečiu darbuotoju darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį; ar į atleisto darbuotojo vietą nebuvo priimta naujo darbuotojo“.

Kasacinio teismo praktika nurodo, jog ekonominės priežastys turi būti tokios, dėl kurių nėra galimybės darbuotojo palikti darbe – darbuotojo palikimas sąlygoja darbdavio nuostolius, blogina finansinę padėtį ir kitos panašios pasekmės. Ieškovės atžvilgiu nekilo aukščiau nurodytos ekonominės priežastys. Liudytojas V. Š. nurodė, jog ekonominės priežastys pasireiškė siekiu gauti didesnį finansavimą iš valstybės. Toks siekis nėra ekonominė priežastis, sudaranti pagrindą atleisti darbuotoją iš darbo. Kritiškai vertinama liudytojo, buvusio Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus V. Š. pozicija, jog veikla buvo organizuojama siekiant gauti kuo didesnį finansavimą iš valstybės net ir nesant jokių pagrįstų tokio siekio motyvų. Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus V. Š. teisė priimti sprendimus dėl įstaigos darbuotojų atleidimo iš darbo ir teisė organizuoti įstaigos veiklą, negali būti grindžiama neteisėtu tikslu – neefektyviai naudoti valstybės lėšas ir gauti didesnį finansavimą nesant tokio poreikio. Ieškovė galėjo būti palikta darbe, jos atliekamos funkcijos išliko, ieškovė buvo gera darbuotoja, jos atliekamas darbas buvo reikalingas, neblogino darbdavio finansinės padėties.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina faktus, jog ieškovės pareigybė nebuvo panaikinta, ieškovės pareigybės funkcijos nepakito, ieškovė atitiko pareigybei keliamus reikalavimus: skelbimai dėl naujo darbuotojo darbui pagal darbo sutartį paieškos ieškovės pareigoms užimti, kuriuose nurodyta, jog ieškomas specialistas bendriesiems reikalams, darbo pobūdis – regioninio parko objektų priežiūra (darbų organizavimas, vykdymas), renginių organizavimas, švietėjiška veikla, bendravimas su gyventojais, žiniasklaida, reikalavimai – aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, anglų kalbos žinios A1 lygiu, vairuotojo pažymėjimas, gebėjimas dirbti komandoje. Ieškovė atitinka visus skelbimuose nurodytus reikalavimus. Palyginus (duomenys neskelbtini) ir specialisto (bendrųjų reikalų specialisto) pareigybių sąrašus matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareigybė pasikeitė tik dalies pavadinimo pakeitimu - išbrauktas žodis (duomenys neskelbtini), palikta vyriausiojo specialisto pavadinimas. Likęs pareigybės pavadinimas, etatų skaičius, lygis, kategorija, algos koeficientas nepasikeitė. Nauju pareigybės sąrašu nebuvo pakeista ieškovės pareigybė. 2015-12-04 direktoriaus raštas ieškovei „Dėl papildomos informacijos“ Nr. V3-1.7-154 patvirtina, jog ieškovės pareigybė nebuvo pakeista ar panaikinta, o tik pasikeitė ieškovės darbo sąlygos – pareigybei suteiktos geresnės socialinės garantijos bei didesnis darbo užmokestis, padidėjo darbo apimtys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose (2015-10-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523-701/2015). įpareigoja analizuoti klausimą ar kilo priežastys, sudarančios teisinį pagrindą keisti ieškovės darbo sutarties sąlygas – keisti ieškovės pareigybės statusą į valstybės tarnautojo statusą. Liudytojas nurodė, jog ieškovės darbo sutarties sąlygas nuspręsta keisti dėl to, jog siekta pagerinti ieškovės darbo sąlygas, padidinti darbo užmokestį. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė būtų išreiškusi nesutikimą dirbti esamomis sąlygomis – būtų reikalavusi gerinti sąlygas, didinti darbo užmokestį. Ieškovei buvo tinkamos ir priimtinos darbo sąlygos ir ji nepageidavo jų keisti. Šį faktą patvirtina pačios ieškovės ieškinio reikalavimai – ieškovė prašo grąžinti ją į buvusias pareigas buvusiomis sąlygomis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – padėkos, diplomai, patvirtina faktą, jog ieškovė tinkamai atliko savo pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko nebuvus svarbių priežasčių ieškovės atžvilgiu, sudarančių atsakovui pagrindą atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 129 str. : atsakovo įstaigoje nebuvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, nekilo svarbios priežastys, sudarančios pagrindą keisti ieškovės darbo sąlygas, nebuvo ekonominių priežasčių, sudarančių pagrindą atleisti ieškovę iš darbo, ieškovės atliekamos funkcijos išliko nepakitusios, ieškovė buvo gera darbuotoja,, neblogino darbdavio finansinės padėties, ieškovė nereikalavo keisti (gerinti) darbo sąlygų, darbo sąlygos jai buvo tinkamos.

Dėl galimybės ieškovei būti perkeltai į kitą darbą

DK 129 str. 1 d. numato sąlygą, jog darbdavys gali nutraukti darbo sutartį tik tada, kai darbuotojo negalima perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Taigi darbdavys privalo pasiūlyti darbuotojui užimti kitas pareigas ir tik nesant galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą, galima nutraukti darbo sutartį. Ieškovė galėjo būti perkelta į specialisto (bendrųjų reikalų specialisto, ūkvedžio) pareigas. 2015-2016 m. įstaigos veiklos planai patvirtina, jog iš karto po ieškovės atleidimo įdarbintas naujas darbuotojas S. B., einantis specialisto (bendrųjų reikalų specialisto, ūkvedžio) pareigas, perėmė visas iki atleidimo iš darbo ieškovės vykdytas funkcijas – senųjų kaimo kapinaičių priežiūros darbai, straipsniai spaudoje, internete, parodos, edukacinės popietės, pažintinės ekskursijos po Pagramančio RP, gamtos pamokėlės. Atsakovo pozicija, jog naujas darbuotojas atlieka daugiau funkcijų, susijusių su ūkvedžio darbais, kurių neva ieškovė negalėtų atlikti, yra nepagrįsta. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog naujas darbuotojas atlieka tokias funkcijas, kurių negalėtų atlikti ieškovė. Byloje esantys įrodymai – 2016-01-04 skelbimai dėl specialisto paieškų, ūkvedžio pareiginė instrukcija, patvirtina faktą, jog ieškovė atitinka naujam darbuotojui keliamus reikalavimus, kadangi analogiškas funkcijas vykdė savo darbo sutarties galiojimo metu. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovė galėtų dirbti specialiste (bendrųjų reikalų specialiste, ūkvede). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino tai, jog ji būtų sutikusi eiti ūkvedės pareigas, kurias šiuo metu eina S. B.. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog negalėjo pasiūlyti ieškovei ūkvedės darbo, kadangi pareigybė įsteigta po ieškovės atleidimo iš darbo. Šio argumento nepatvirtina byloje esantys įrodymai: pareigybė patvirtina prieš ieškovės atleidimą iš darbo - 2015-10-06 Pagramančio regioninio parko direktoriaus įsakymu Nr. P-13; atsakovas nepagrįstai nurodė, jog ieškovei negalėjo pasiūlyti ūkvedės pareigų, kadangi tik po jos atleidimo sužinojo apie tai, ar bus skirta pakankamai lėšų ūkvedžio pareigybei įsteigti. Negalėjimas turi būti grindžiamas objektyviomis priežastimis. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas nebūtų galėjęs pasiūlyti ieškovei ūkvedės pareigų, nėra. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad jeigu atsakovas būtų laikęsis sąžiningumo ir protingumo reikalavimų bei būtų siekęs užtikrinti ieškovės kaip darbuotojos teisę būti perkeltai į kitą darbą – jis nebūtų atleidęs ieškovės iš darbo prieš pat sąmatos patvirtinimą. Atsakovo pozicija tik patvirtina faktą, jog jis pasirinko ieškovės atleidimo datą – 2015-12-31, tuo tikslu, jog dar nebūtų patvirtinta sąmata. Naujo darbuotojo paieškos pradėtos pirmąją darbo dieną, einančią po ieškovės atleidimo iš darbo - 2016-01-04 (skelbimai internete), t.y. praėjus 3 ne darbo dienoms po ieškovės atleidimo iš darbo. Ieškovės atleidimo iš darbo data galėjo būti nustatyta po sąmatos patvirtinimo datos. Ieškovė galėjo būti perkelta į specialisto (bendrųjų reikalų specialisto, ūkvedžio) pareigas. Atsakovas nepasiūlė ieškovei užimti šių pareigų, neperkėlė ieškovės į kitą darbą. Nekilo DK 129 str. 1 d. nurodytos aplinkybės sudarančios pagrindą atleisti ieškovę iš darbo.

Dėl grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo ją gražinti į (duomenys neskelbtini) pareigas ir priteisti jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į ieškovės darbo patirtį bei iki darbo sutarties nutraukimo buvusius gerus santykius su darbdaviu, teismo manymu, ieškovei nebus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Ieškovės dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo pažeistas teises geriausiai atkurs grąžinimas į ankstesnes (duomenys neskelbtini) pareigas.

DK 300 str. 3 d. numato, kad: „Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaip kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis - kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė po atleidimo iš darbo neįsidarbino kitoje darbovietėje ir negavo darbo užmokesčio, kad jos darbo užmokestis nėra didelis, kad tokios sumos priteisimas atsakovui nesukels sunkių finansinių padarinių; remiantis darbo teisių įgyvendinimo sąžiningumo, teisingumo, protingumo principu, ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo ( 2016-01-01) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2016-06-06) , t.y. 2141,17 Eur.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis)

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y. ieškovės atleidimo iš darbo nesant tam teisėto pagrindo, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus – ieškovė išgyveno baimę dėl ateities, prarado pasitikėjimą savimi, jautėsi neįvertinta už atsakingą ilgametį darbą, buvo pažeminta ir sukrėsta, ieškovė patyrė neigiamų pasekmių - neteko nuolatinių pajamų. Minėti išgyvenimai sąlygojo ieškovės teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatuoja, kad pagal faktines bylos aplinkybes ir aktualią teismų praktiką ieškovei priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal pateiktus duomenis ieškovė patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, sprendžia, kad jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai ir jos naudai priteistina iš atsakovo 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Panaikinti 2015-12-31 Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymą Nr. P-16 dėl L. M. atleidimo, kuriuo L. M. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų.

Pripažinti neteisėtu ieškovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Pagramančio regioninio parko direkcijoje 2015-12-31 Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. P-16 ; L. M. grąžinti į darbą Pagramančio regioninio parko direkcijoje (duomenys neskelbtini) pareigose.

Priteisti iš atsakovo Pagramančio regioninio parko direkcijos ieškovei L. M. 2141,17 Eur neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Priteisti iš atsakovo Pagramančio regioninio parko direkcijos valstybei 73,23 Eur žyminio mokesčio (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“,įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio- 406,08 euro ( priskaityta suma) priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Žebelienė