Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė ieškinyje 2011-07-18 darbo sutarties Nr.012 pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti Pagramančio regioninio parko direkcijos administracijoje (duomenys neskelbtini). 2015-10-08 ieškovei buvo pateiktas pranešimas apie atleidimą iš darbo, kuriame nurodyta, jog nuo 2016-01-04 darbo sutartis su ieškove bus nutraukta; nurodyta, jog darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis DK 129 str. dėl to, jog keičiasi pareigybės statusas (iš pareigybės pagal darbo sutartį į valstybės tarnybos pareigybę). 2015-12-31 Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. P-16 ieškovė buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų. 2015-12-31 Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymas Nr. P-16 (toliau – Įsakymas) dėl L. M. atleidimo yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. DK 129 str.reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.Pagal DK 129 str.1d.numatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių ir tik tada, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.Ieškovės atžvilgiu nekilo DK 129 str. 1-2 d. nurodytos sąlygos, todėl darbo sutartis su ieškove nutraukta nesant tam teisinio pagrindo.Atsakovo nurodytos ieškovės atleidimo iš darbo priežastys turi būti pripažintos ne atliktais struktūriniais pertvarkymais, o pretekstu atleisti ieškovę iš darbo. Ieškovės atleidimo iš darbo momentu nebuvo svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atleisti ieškovę iš pareigų. Taigi ieškovės pareigybė nebuvo panaikinta, ieškovė pareigybės funkcijos nepakito, pasikeitė tik darbo sąlygos, pareigybė pasikeitė į valstybės tarnybos pareigybę. Dėl to atsakovas, keisdamas darbuotojo darbo sąlygas, turėjo laikytis DK 120 straipsnyje nustatytos tvarkos: įspėti atsakovę apie šių sąlygų pakeitimą ir tik šiai nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis atleisti ją iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu. Tas padaryta nebuvo, todėl ieškovė atleista nepagrįstai ir neteisėtai. Rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovės pareigybė nepakito bei nebuvo pagrindo ieškovę atleisti iš darbo.

Ieškovės priėmimo į darbą laiku galiojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007-05-28 įsakymu Nr. 135V patvirtintas Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašas, kuriame patvirtinti iš viso 6 etatai (kultūrologas ir lankytojų centro administratorius -dirbantys pagal darbo sutartis ).

Pagramančio regioninio parko direktorius 2015-10-06 priėmė įsakymą Nr. P-13 “Dėl Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašo patvirtinimo”, kuriuo patvirtino Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašą, kuris įsigalios nuo 2016-01-04; patvirtinti iš viso 7 etatai: 5 valstybės tarnautojų etatai (tarp jų vyriausiasis specialistas (kultūrologas) - A lygis 9 kategorija ir 2 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį etatai ( tai 1. specialistas (bendrųjų reikalų specialistas, ūkvedys ir 2. specialistas ( lankytojų centro administratorius ). Įsteigtas vienas naujas etatas – tai specialistas (bendrųjų reikalų specialistas, ūkvedys);

DK 129 str. reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Aiškinant ir taikant DK129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą (CPK178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsinta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje E. S. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-665/2005; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių šios priežastys turi būti nurodytos taip, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Turi būti nurodyta: konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo data, atsiskaitymo su darbuotoju tvarka (DK130 straipsnio 2 dalis). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes būtent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005).

Teismas konstatuoja, kad atsakovo įteiktame įspėjime ieškovei konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis nebuvo nurodyta tinkamai, konkrečiai ir aiškiai. Atleidimo iš darbo priežastis įspėjime nurodoma taip: „nuo 2016-01-04 keičiasi pareigybės statusas (iš pareigybės pagal darbo sutartį į valstybės tarnybos pareigybę). Atsakovas nekonkretizuoja svarbios priežasties, dėl kurios jis nutrauks darbo sutartį su ieškove. Ieškovei buvo neaiški jos atleidimo iš darbo priežastis, todėl ji kreipėsi į atsakovą, kad šis paaiškintų jos atleidimo iš darbo priežastį. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-12-04 atsakovas raštu ieškovei aiškino įsakyme nenurodytą atleidimo iš darbo priežastį : atsižvelgė į kultūrologo pareigų svarbą bei darbo apimčių didėjimą, todėl nusprendė pakeisti pareigybių sąrašą, pareigybių sąrašas pakeistas siekiant (duomenys neskelbtini) pareigybei suteikti geresnes socialines garantijas bei didesnį darbo užmokestį, dėl didėjančių darbo apimčių.

DK 129 str.1d. numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių ir tik tada, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. DK 129 str. 2 d. numatyta, kad: „Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato šis Kodeksas ir kiti įstatymai“.

Po Pagramančio regioninio parko direkcijos pareigybių sąrašo pakeitimo nekilo aplinkybės, sudarančios pagrindą laikyti, jog darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų. Priešingai, atsirado galimybė įdarbinti dar vieną papildomą darbuotoją. Dėl šių priežasčių atsakovo įstaigoje nebuvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, kurie sudarytų pagrindą atleisti ieškovę iš užimamų pareigų.

Kasacinio teismo praktika nurodo, jog ekonominės priežastys turi būti tokios, dėl kurių nėra galimybės darbuotojo palikti darbe – darbuotojo palikimas sąlygoja darbdavio nuostolius, blogina finansinę padėtį ir kitos panašios pasekmės. Ieškovės atžvilgiu nekilo aukščiau nurodytos ekonominės priežastys. Liudytojas V. Š. nurodė, jog ekonominės priežastys pasireiškė siekiu gauti didesnį finansavimą iš valstybės. Toks siekis nėra ekonominė priežastis, sudaranti pagrindą atleisti darbuotoją iš darbo. Kritiškai vertinama liudytojo, buvusio Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus V. Š. pozicija, jog veikla buvo organizuojama siekiant gauti kuo didesnį finansavimą iš valstybės net ir nesant jokių pagrįstų tokio siekio motyvų. Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus V. Š. teisė priimti sprendimus dėl įstaigos darbuotojų atleidimo iš darbo ir teisė organizuoti įstaigos veiklą, negali būti grindžiama neteisėtu tikslu – neefektyviai naudoti valstybės lėšas ir gauti didesnį finansavimą nesant tokio poreikio. Ieškovė galėjo būti palikta darbe, jos atliekamos funkcijos išliko, ieškovė buvo gera darbuotoja, jos atliekamas darbas buvo reikalingas, neblogino darbdavio finansinės padėties.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina faktus, jog ieškovės pareigybė nebuvo panaikinta, ieškovės pareigybės funkcijos nepakito, ieškovė atitiko pareigybei keliamus reikalavimus: skelbimai dėl naujo darbuotojo darbui pagal darbo sutartį paieškos ieškovės pareigoms užimti, kuriuose nurodyta, jog ieškomas specialistas bendriesiems reikalams, darbo pobūdis – regioninio parko objektų priežiūra (darbų organizavimas, vykdymas), renginių organizavimas, švietėjiška veikla, bendravimas su gyventojais, žiniasklaida, reikalavimai – aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, anglų kalbos žinios A1 lygiu, vairuotojo pažymėjimas, gebėjimas dirbti komandoje. Ieškovė atitinka visus skelbimuose nurodytus reikalavimus. Palyginus (duomenys neskelbtini) ir specialisto (bendrųjų reikalų specialisto) pareigybių sąrašus matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareigybė pasikeitė tik dalies pavadinimo pakeitimu - išbrauktas žodis (duomenys neskelbtini), palikta vyriausiojo specialisto pavadinimas. Likęs pareigybės pavadinimas, etatų skaičius, lygis, kategorija, algos koeficientas nepasikeitė. Nauju pareigybės sąrašu nebuvo pakeista ieškovės pareigybė. 2015-12-04 direktoriaus raštas ieškovei „Dėl papildomos informacijos“ Nr. V3-1.7-154 patvirtina, jog ieškovės pareigybė nebuvo pakeista ar panaikinta, o tik pasikeitė ieškovės darbo sąlygos – pareigybei suteiktos geresnės socialinės garantijos bei didesnis darbo užmokestis, padidėjo darbo apimtys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose (2015-10-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523-701/2015). įpareigoja analizuoti klausimą ar kilo priežastys, sudarančios teisinį pagrindą keisti ieškovės darbo sutarties sąlygas – keisti ieškovės pareigybės statusą į valstybės tarnautojo statusą. Liudytojas nurodė, jog ieškovės darbo sutarties sąlygas nuspręsta keisti dėl to, jog siekta pagerinti ieškovės darbo sąlygas, padidinti darbo užmokestį. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė būtų išreiškusi nesutikimą dirbti esamomis sąlygomis – būtų reikalavusi gerinti sąlygas, didinti darbo užmokestį. Ieškovei buvo tinkamos ir priimtinos darbo sąlygos ir ji nepageidavo jų keisti. Šį faktą patvirtina pačios ieškovės ieškinio reikalavimai – ieškovė prašo grąžinti ją į buvusias pareigas buvusiomis sąlygomis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – padėkos, diplomai, patvirtina faktą, jog ieškovė tinkamai atliko savo pareigas.

DK 129 str. 1 d. numato sąlygą, jog darbdavys gali nutraukti darbo sutartį tik tada, kai darbuotojo negalima perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Taigi darbdavys privalo pasiūlyti darbuotojui užimti kitas pareigas ir tik nesant galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą, galima nutraukti darbo sutartį. Ieškovė galėjo būti perkelta į specialisto (bendrųjų reikalų specialisto, ūkvedžio) pareigas. 2015-2016 m. įstaigos veiklos planai patvirtina, jog iš karto po ieškovės atleidimo įdarbintas naujas darbuotojas S. B., einantis specialisto (bendrųjų reikalų specialisto, ūkvedžio) pareigas, perėmė visas iki atleidimo iš darbo ieškovės vykdytas funkcijas – senųjų kaimo kapinaičių priežiūros darbai, straipsniai spaudoje, internete, parodos, edukacinės popietės, pažintinės ekskursijos po Pagramančio RP, gamtos pamokėlės. Atsakovo pozicija, jog naujas darbuotojas atlieka daugiau funkcijų, susijusių su ūkvedžio darbais, kurių neva ieškovė negalėtų atlikti, yra nepagrįsta. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog naujas darbuotojas atlieka tokias funkcijas, kurių negalėtų atlikti ieškovė. Byloje esantys įrodymai – 2016-01-04 skelbimai dėl specialisto paieškų, ūkvedžio pareiginė instrukcija, patvirtina faktą, jog ieškovė atitinka naujam darbuotojui keliamus reikalavimus, kadangi analogiškas funkcijas vykdė savo darbo sutarties galiojimo metu. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovė galėtų dirbti specialiste (bendrųjų reikalų specialiste, ūkvede). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino tai, jog ji būtų sutikusi eiti ūkvedės pareigas, kurias šiuo metu eina S. B.. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog negalėjo pasiūlyti ieškovei ūkvedės darbo, kadangi pareigybė įsteigta po ieškovės atleidimo iš darbo. Šio argumento nepatvirtina byloje esantys įrodymai: pareigybė patvirtina prieš ieškovės atleidimą iš darbo - 2015-10-06 Pagramančio regioninio parko direktoriaus įsakymu Nr. P-13; atsakovas nepagrįstai nurodė, jog ieškovei negalėjo pasiūlyti ūkvedės pareigų, kadangi tik po jos atleidimo sužinojo apie tai, ar bus skirta pakankamai lėšų ūkvedžio pareigybei įsteigti. Negalėjimas turi būti grindžiamas objektyviomis priežastimis. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas nebūtų galėjęs pasiūlyti ieškovei ūkvedės pareigų, nėra. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad jeigu atsakovas būtų laikęsis sąžiningumo ir protingumo reikalavimų bei būtų siekęs užtikrinti ieškovės kaip darbuotojos teisę būti perkeltai į kitą darbą – jis nebūtų atleidęs ieškovės iš darbo prieš pat sąmatos patvirtinimą. Atsakovo pozicija tik patvirtina faktą, jog jis pasirinko ieškovės atleidimo datą – 2015-12-31, tuo tikslu, jog dar nebūtų patvirtinta sąmata. Naujo darbuotojo paieškos pradėtos pirmąją darbo dieną, einančią po ieškovės atleidimo iš darbo - 2016-01-04 (skelbimai internete), t.y. praėjus 3 ne darbo dienoms po ieškovės atleidimo iš darbo. Ieškovės atleidimo iš darbo data galėjo būti nustatyta po sąmatos patvirtinimo datos. Ieškovė galėjo būti perkelta į specialisto (bendrųjų reikalų specialisto, ūkvedžio) pareigas. Atsakovas nepasiūlė ieškovei užimti šių pareigų, neperkėlė ieškovės į kitą darbą. Nekilo DK 129 str. 1 d. nurodytos aplinkybės sudarančios pagrindą atleisti ieškovę iš darbo.