- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1374-562/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11981-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- J. S.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo J. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., nubaustas 1400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. pagal ATPK 124 str. 6 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-10-17, 12.52 val. vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Jeep Wrangler“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir esant leistinam greičiui 50 km/val., Juodajame kelyje, Vilniuje, važiavo 108 km/val. greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 58 km/val., tuo pažeisdamas KET 133 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
J. S. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., panaikinti arba sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą - 1400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas, nes nebuvo įvertintos visos aplinkybės, kuriomis teismas privalėjo remtis skirdamas nuobaudą.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2013-10-17, važiuodamas Juoduoju keliu ir matydamas Vilniaus miesto ribos ženklą, po truputį pradėjo didinti greitį. Pasak apelianto, tuo metu buvo giedra diena, geras matomumas, todėl įvertinęs šias aplinkybes jis pasirinko pakankamai saugų greitį, nors pripažįsta, kad suklydo pagreitėjęs iki miesto ribos kirtimo. Apeliantas nuoširdžiai gailisi, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, kuri laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 str. 1 d. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad per paskutinius 12 mėnesių nebuvo baustas už greičio viršijimą, yra pareigingas bei pavyzdingas vairuotojas, paisantis greičio apribojimų ir turintis 11 metų vairavimo stažą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas kiekvieną dieną, nes jis turi 3 mėnesių dvynukus, kuriuos nuolat reikia nuvežti į gydymo įstaigas apžiūroms, todėl be automobilio tai tampa neįmanoma. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo darbu.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. S. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 124 str. 6 d., apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 124 str. 6 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas J. S. paskyrė ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą 1400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Apeliantas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. 1 d., prašo panaikinti arba sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti J. S. paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nepripažintina J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. J. S. nuoširdus gailėjimasis yra formalus, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jo kaltė buvo pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008). Iš bylos medžiagos matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. S. paaiškino, jog važiavo kaip už miesto, dėl to ir viršijo (b. l. 2), apklaustas pirmosios instancijos teisme J. S. kaltę pripažino (b. l. 11), tačiau, kad nuoširdžiai gailisi nurodė tik apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis per paskutinius 12 mėnesių nebuvo baustas už greičio viršijimą, yra pareigingas bei pavyzdingas vairuotojas, paisantis greičio apribojimų ir turintis 11 metų vairavimo stažą, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvežti 3 mėnesių dvynukus į gydymo įstaigas apžiūroms, taip pat darbinėms funkcijoms atlikti, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Todėl nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams.
J. S. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. viršijo leistiną greitį 58 kilometrais per valandą, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Tai, kad, anot apelianto, jis greitį viršijo važiuodamas Juoduoju keliu ir matydamas Vilniaus miesto ribos ženklą, po truputį pradėjo didinti greitį ir kad tuo metu buvo giedra diena, geras matomumas, todėl įvertinęs šias aplinkybes jis pasirinko pakankamai saugų greitį, nepateisina padaryto teisės pažeidimo ir nešalina administracinės atsakomybės. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas pakankamai didelį vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 8-10), matyti, kad J. S. 13 kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų 4 kartus už greičio viršijimą, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad J. S. yra linkęs viršyti greitį ir kad jis atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus.
Išnagrinėjus bylą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Įvertinus minėtas aplinkybes, J. S. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.