- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-671/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00632-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Timber cube“, uždarosios akcinės bendrovės „Bekonas LT“
- Kreditorius
- akcinės bendrovės SEB bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Timber cube“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria sustabdytas atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Bekonas LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Timber cube“ prašymų nagrinėjimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-127-278/2012, pagal kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kavaska“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius AB SEB bankas (toliau – Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti BUAB „Kavaska“ žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimą tretiesiems asmenims UAB „Timber cube“ ir UAB „Bekonas LT“ už 67 900 Lt neteisėtu ir taikyti dvišalę restituciją. Nurodė, kad BUAB „Kavaska“ Bankui yra įkeitęs nuosavybės teise priklausančius minėtus žemės sklypus. BUAB „Kavaska“ bankroto administratorius, vykdydamas turto pardavimą iš varžytinių, pardavė minėtus žemės sklypus atsakovams UAB „Timber cube“ ir UAB „Bekonas LT“ neinformavęs Banko apie vyksiantį kreditorių susirinkimą, dėl ko Bankas negalėjo aktyviai veikti bei dalyvauti įkeisto turto pardavime, siūlyti pirkėjus. Kreditoriaus teigimu, administratorius nesistengė parduoti įmonės turto už kuo didesnę kainą, todėl turto perleidimas tretiesiems asmenims negali būti laikomas teisėtu ir pripažintas negaliojančiu.
Bankas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams UAB „Timber cube“ ir UAB „Bekonas LT“ perleisti ginčo žemės sklypus tretiesiems asmenims, taip pat uždrausti atlikti minėtų sklypų registraciją kitų savininkų vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1049-278/2011 tenkino AB SEB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė BUAB „Kavaska“ perleisti ginčo žemės sklypus tretiesiems asmenis, taip pat nutarė viešajame registre įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą minėtam nekilnojamajam turtui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2593/2011 nustatęs, kad ginčo sklypai jau perleisti, panaikino Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria uždrausta BUAB „Kavaska“ perleisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenis, o kitą 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1049-278/2011, civilinę bylą pagal kreditoriaus AB SEB banko skundą BUAB „Kavaska“ dėl turto pardavimo procedūrų pažeidimo sujungė su UAB „Kavaska“ bankroto byla, šiai bylai suteikiant numerį B2-223-278/2011 (Nr. B2-127-278/2012).
Kreditoriaus AB SEB banko analogiškų reikalavimų įvykdymų užtikrinimui, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1182-278/2011.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1182-278/2011 uždraudė BUAB „Kavaska“ perleisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenis ir nutarė viešajame registre įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą minėtam nekilnojamajam turtui.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1182-278/2011 kreditoriaus AB SEB banko ieškinį atsakovams BUAB „Kavaska“, UAB „Timber cube“, UAB „Bekonas LT“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais perdavė nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2-435-2012 Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikino ir ieškovo AB SEB banko reikalavimus atsakovams BUAB „Kavaska“, Timber cube“ ir UAB „Bekonas LT“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui UAB „Kavaska“ bankroto byloje Nr. B2-127-278/2012 (B2-223-278/2011).
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2012 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-127-278/2012 kreditoriaus AB SEB banko ieškinį atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino - pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2011 m. rugpjūčio 3 d. BUAB „Kavaska“ ir UAB „Timber cube“ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria BUAB „Kavaska“ už 32 000 Lt UAB „Timber cube“ pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria BUAB „Kavaska“ už 34 000 Lt pardavė UAB „Bekonas LT“ žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikė dvišalę restituciją bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1640-2012 Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Kreditorius AB SEB bankas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą apskundė kasacine tvarka, ir kasatoriaus prašymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-2217/2012, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovams UAB ,,Timber cube“ ir UAB „Bekonas LT“ perleisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims bei nutarė įrašyti viešajame registre dėl nuosavybės teisės į nurodytą turtą perleidimo draudimo tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
Atsakovai UAB „Bekonas Lt“ ir UAB „Timber cube“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydami panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1182-278/2011, kuri vėliau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2-435-2012 perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui BUAB „Kavaska“ bankroto byloje Nr. B2-127-278/2012 (B2-223-278/2011), taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovų UAB „Bekonas Lt“ ir UAB „Timber cube“ prašymų nagrinėjimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sustabdė iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kreditoriaus AB SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1640-2012 pagal kreditoriaus AB SEB banko ieškinį atsakovams BUAB „Kavaska“, UAB „Bekonas Lt“ ir UAB „Timber cube“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas nustatė, kad kreditoriaus AB SEB banko kasacinis skundas yra priimtas nagrinėti ir įrašytas chronologine tvarka į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtinų bylų sąrašą bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl sprendė, kad yra pagrindas atsakovų UAB „Bekonas LT“ ir UAB „Timber cube“ prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimą būtina sustabdyti iki bus išnagrinėtas kasatoriaus skundas (CPK 164 str. 4 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „Timber cube“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį, ir atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos net trimis nutartimis - Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1049-278/2011, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1182-278/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-2217/2012. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis. Be to, kasacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir panaikinus kasacinės instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai pakartotinai turės kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1049-278/2011 ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1182-278/2011 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tai nepagrįstai apsunkins atsakovų padėtį ir pažeis ekonomiškumo ir operatyvumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Bekonas LT“ atsiliepimu palaiko atsakovo UAB „Timber cube“ atskirąjį skundą šio atskirojo skundo motyvais ir prašo jį tenkinti.
Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. CPK nenustato pirmosios instancijos teismo pareigos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja bylą kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai užbaigęs bylą apeliacinės instancijos teismas neišsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, ir byla pasiekia kasacinį teismą, reikia vadovautis protingumo bei ekonomiškumo principais ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės neturi būti automatiškai panaikinamos vien todėl, kad apeliacinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2 ).
2. Šiuo metu panaikinti minėtų laikinųjų apsaugos priemonių nėra teisinio pagrindo, o skundžiama nutartis neiškreipia šalių pusiausvyros ir nepažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo principo. Teismas skundžiamą nutartį priėmė atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo priėmęs ieškovo kasacinį skundą nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė pagrįstai įvertinęs riziką, kad kasacinio skundo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas panaikinus laikinąsias apsaugos priemones gali būti gerokai apsunkintas arba apskritai tapti neįgyvendinamu.
3. Apeliantas nenurodo, kaip laikinosios apsaugos priemonės suvaržo jo teises bei interesus. Kreditoriaus nuomone, laikinosios apsaugos priemonės niekaip neapriboja atsakovo teisių naudoti ir valdyti žemės sklypus, juos naudoti kaip žemės ūkio paskirties žemę, ją dirbti ir iš to gauti pajamas. Apeliantas nepateikia teismui jokių įrodymų apie savo planuojamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurių jis negali atlikti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau formaliai remiasi laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principo tariamu pažeidimu.
4. Vien ta aplinkybė, kad tos pačios laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos keliais teismų procesiniais sprendimais, negali būti pagrindas apskritai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nepatiria ir negali patirti jokių papildomų suvaržymų ar nuostolių dėl to, kad tas pačias laikinąsias apsaugos priemones taikė ir Panevėžio apygardos teismas, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal abiejų teismų nutartis UAB „Timber cube“ neturėtų teisės perleisti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims. Nei vienas iš teismų neviršijo laikinųjų apsaugos priemonių masto.
BUAB „Kavaska“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo spręsti savo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atskiruoju skundu keliamas klausimas yra aktualus siekiant išvengti ginčų ateityje, kas nepagrįstai dar labiau uždelstų BUAB „Kavaska” bankroto procedūras ir pažeistų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, todėl šis klausimas turėtų būti išspręstas nelaukiant kreditoriaus pateikto kasacinio skundo išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme. Svarbu atsižvelgti į aplinkybes, kad esant pertekliniam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atmetus ieškovo kasacinį skundą ir panaikinus kasacinio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovų teisės valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą būtų nepagrįstai apribotos. Ginčų nagrinėjamoje civilinėje byloje bei skundų gausa leidžia daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo nagrinėjimui esant sustabdytam iki kasacinio teismo sprendimo priėmimo, būtų sudarytos galimybės atnaujinus laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo nagrinėjimą ir toliau tęsti ginčus civilinėje byloje ir dar ilgiau riboti atsakovų teises, kartu būtų patiriamos dar didesnės bylinėjimosi sąnaudos, todėl perteklinio laikinųjų apsaugos priemonių reguliavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas neatidedant šio klausimo neribotam laikui. Taip pat teismas turėtų įvertinti aplinkybes, kad ieškovo reikalavimų įvykdymas bet kuriuo atveju yra užtikrintas kasacinės instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Pagal atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliamas klausimas dėl CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinto fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo, aiškinimo ir taikymo. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164str. 4 p.).
Visais atvejais ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, turi išsiaiškinti ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo požiūriu, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario mėn. 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-684/2013).
Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sustabdyti atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu (tais atvejais, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina), išdėstęs faktines bylos aplinkybes, apie trimis nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones nenurodė nei vieno argumento, dėl kurio šio klausimo nagrinėjimą reikia sustabdyti.
Faktinės bylos aplinkybės liudija, kad kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos net trimis nutartimis.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1049-278/2011 uždraudė BUAB „Kavaska“ perleisti ginčo žemės sklypus tretiesiems asmenis, taip pat nutarė viešajame registre įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą minėtam nekilnojamajam turtui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2593/2011 nustatęs, kad ginčo sklypai jau perleist tretiesiems asmenims (atsakovams UAB „Timber cub“ ir UAB „Bekonas LT“), panaikino Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria uždrausta BUAB „Kavaska“ perleisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenis, o kitą 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1182-278/2011 uždraudė BUAB „Kavaska“ perleisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenis, taip pat nutarė viešajame registre įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą minėtam nekilnojamajam turtui, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi, nagrinėjant tą patų šalių ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad ginčo turtą BUAB „Kavaska“ jau perleido tretiesiems asmenims. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėję šalių ginčą iš esmės, laikinųjų apsaugos priemonių klausimo neišsprendė (CPK 150 str. 2 d.)
Kasatoriaus AB SEB banko prašymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-2217/2012, uždraudė atsakovams UAB ,,Timber cube“ ir UAB „Bekonas LT“ perleisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims bei nutarė viešajame registre įrašyti draudimą dėl nuosavybės teisės perleidimo ginčo turtui iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
Taigi, iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad BUAB „Kavaska“ kreditoriaus AB SEB banko ieškinio reikalavimai yra užtikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-2217/2012. Kasacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas dėl šalių ginčo, neturi įtakos atsakovų prašomo klausimo išsprendimui, nes viena vertus Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1182-278/2011 uždrausta BUAB „Kavaska“ perleisti ginčo sklypus, kai šie jau perleisti tretiesiems asmenims, kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-2217/2012, jau užtikrinti kreditoriaus AB SEB banko reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aplinkybių, turinčių lemiamos įtakos atsakovų prašomo klausimo nagrinėjimo sustabdymui ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo stabdyti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1182-278/2011 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.