- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 2-2593/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kavaska“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1049-278/2011 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės SEB banko skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kavaska“ dėl žemės sklypų perleidimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (kreditorius) AB SEB bankas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su skundu atsakovui BUAB „Kavaska“, prašydamas pripažinti BUAB „Kavaska“ žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą tretiesiems asmenims už 67 900 Lt kainą neteisėtu.
Pareiškėjas AB SEB bankas sprendimo įvykdymui užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti perleisti žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, uždrausti atlikti minėtų sklypų registraciją kitų savininkų vardu. Nurodė, kad AB SEB bankas yra BUAB „Kavaska“ kreditorius. Bankrutavusi įmonė pareiškėjui yra įkeitusi nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis raštu prašė bankrutavusios įmonės administratoriaus UAB „Bankroto lyderiai“ informuoti apie artėjančius kreditorių komiteto posėdžius, kuriuose bus sprendžiama įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka, bei sudaryti galimybes AB SEB banko atstovui dalyvauti minėtuose posėdžiuose. Bankrutavusios bendrovės administratorius, vykdydamas turto pardavimą iš varžytinių, pardavė minėtus žemės sklypus tretiesiems asmenims, neinformavęs AB SEB banko apie vyksiantį kreditorių susirinkimą, dėl ko AB SEB bankas negalėjo aktyviai veikti bei dalyvauti įkeisto turto pardavime, siūlyti pirkėjus. Anot pareiškėjo, bankrutavusios įmonės administratorius nesistengė parduoti įmonės turtą už kuo didesnę kainą, todėl turto perleidimas tretiesiems asmenims negali būti laikomas teisėtu ir pripažintas negaliojančiu. AB SEB bankui ginčijant įkeisto turto pardavimo tvarką, šio turto pardavimo skaidrumą, byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei perleidus minėtus žemės sklypus tretiesiems asmenis, atsiras sąžiningo įgijėjo teisių gynimo klausimai. Todėl AB SEB banko palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė tenkinti AB SEB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždrausti BUAB „Kavaska“ perleisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenis bei viešajame registre įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą minėtam nekilnojamajam turtui, esančiam Šilagalio k., Panevėžio r.
Teismas nurodė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netikrina ieškinio (skundo) ar prašymo pagrįstumo, o laikinąsias apsaugos priemones taiko, vadovaudamasis ieškovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Teismas ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytus teiginius pripažino neatmestinais, todėl prašymą tenkintino (CPK 145 str.). Teismas taip pat įvertino, jog nebuvo pateikti duomenys apie žemės sklypų pardavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas BUAB „Kavaska“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Nurodo, kad ginčo turtas (žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) jau yra perleistas. Turto perleidimas įvyko 2011 m. rugpjūčio 3 d. Perleidimo pagrindas yra 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. priėmimo-perdavimo aktas. Be to, jau atlikta ir teisinė registracija VĮ Registrų centre. Šis juridinis faktas įvyko 2011 m. rugpjūčio 17 d. Vadinasi, abu juridiniai faktai įvyko gerokai anksčiau, nei teismo nustatyti apribojimai, todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti realiai įgyvendintos ir jos neatitinka įmanomumo kriterijaus. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Taip pat pažymi, kad kreditorius apie turto perleidimą žinojo dar prieš pateikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jis apie tai buvo informuotas 2011 m. rugpjūčio 22 d. raštu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties panaikinimo būtinybę, t. y. nenurodė, kokios aplinkybės nuo nutarties priėmimo dienos pasikeitė bei lėmė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui išnykimą. Apelianto argumentas, kad BUAB „Kavaska“ turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, nepaneigia tos aplinkybės, jog minėtas turtas galimai buvo perleistas nesąžiningai bei neteisėtai, pažeidžiant BUAB „Kavaska“ kreditorių teises bei teisėtus interesus, taip pat nepatvirtina, jog turtą perėmę tretieji asmenys yra sąžiningi. Tik nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, yra įmanoma ištirti šias aplinkybes.AB SEB bankas, kreipdamasis į teismą, nežinojo apie įvykusį ginčijamo turto perleidimą, nes atsakovo informaciją apie žemės sklypų perleidimą gavo jau po kreipimosi į teismą. Be to, pareiškėjas, rengdamas skundą, buvo aktyvus ir rinko informaciją iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau tuo metu faktas apie žemės sklypų perleidimą dar nebuvo užfiksuotas.Skirtingai nei nurodo apeliantas, skundžiama teismo nutartis gali būti įvykdoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis keistina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti BUAB „Kavaska“ perleisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenis bei viešajame registre įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą minėtam nekilnojamajam turtui.
Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (skolininko) veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ieškinyje pareikštų materialinių reikalavimų pobūdis. Šioje byloje pareiškėjas yra pareiškęs reikalavimą pripažinti žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą tretiesiems asmenims už 67 900 Lt kainą neteisėtu. Taigi pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ginčo turtinio objekto statusu. Susipažinus su prie atskirojo skundo apelianto pateiktais rašytiniais įrodymais, paaiškėjo, kad atsakovas ginčo objektą – žemės sklypus, dar iki pareiškėjui kreipiantis į teismą (2011 m. rugpjūčio 29 d.), 2011 m. rugpjūčio 3 d. prikimo-pardavimo sutarčių (18-19, 21-22 b. l.) ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. priėmimo-perdavimo aktų (20, 23 b. l.) pagrindu perleido žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui – UAB „TIMBER cube“, o žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui – UAB „Bekonas LT“. Šie juridiniai faktai VĮ Registrų centre buvo įregistruoti nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. (24-25 b. l.) ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. (26-27 b. l.). Taigi, dar neišnagrinėjus pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo, ginčo objektas jau buvo perleistas tretiesiems asmenims, kas neabejotinai apsunkina šio ginčo sprendimą, verčia pareiškėją reikšti papildomus reikalavimus, turi įtakos teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjui, tinkamo įvykdymo galimybėms. Taigi, tolesnis minėto turto teisinio statuso galimas pasikeitimas dar labiau komplikuotų ir apsunkintų šios bylos teisminio ginčo išsprendimą bei teismo sprendimo vykdymą.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė uždrausti atsakovui perleisti žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą tretiesiems asmenims bei viešajame registre įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą minėtam nekilnojamajam turtui.
Pagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas turi taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurias realiai būtų įmanoma įvykdyti. Kaip jau nustatyta, žemės sklypų perleidimo faktas jau buvo įvykęs ne tik iki pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, bet dar iki pareiškėjui kreipiantis į teismą, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovui draudimas perleisti aukščiau minėtus sklypus objektyviai nebegali būti įvykdytas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai išsiaiškinęs visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nepagrįstai nusprendė taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimo užtikrinimui taip pat taikė laikinąją apsaugos priemonę, numatytą 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šis draudimas apima tik vienos iš nuosavybės teisės sudėtinių dalių – disponavimo turtu teisės laikiną apribojimą. Šia laikinąja apsaugos priemone nėra apribotos teisės turtą valdyti ir juo naudotis, todėl negalima teigti, jog tokiais apribojimais gali būti iš esmės pažeistos dabartinių žemės sklypų savininkų (UAB „TIMBER cube“ ir UAB „Bekonas LT“) turtinės teisės. Sandorių, kuriais buvo perleisti žemės sklypai tretiesiems asmenims, galiojimas nėra aplinkybė, pašalinanti CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos priemonės taikymo galimumą, ypatingai, kai ginčo objektas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu ir reikia užtikrinti, kad dar labiau nebūtų apsunkintas galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, naujiems žemės sklypų savininkams perleidus nekilnojamąjį turtą dar kitiems asmenims.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes ir netinkamai nustatė taikytinų laikinosios apsaugos priemonių mastą, tuo pažeisdamas CPK normas ir šis pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, panaikinant skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo nutarta uždrausti BUAB „Kavaska“ perleisti žemės sklypus tretiesiems asmenis, o kitą teismo nutarties dalį paliekant nepakeistą (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta uždrausti BUAB „Kavaska“ perleisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenis.
Kitą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašą išsiųsti vykdyti viešo registro tvarkytojui.