Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-15 · Administracinė byla Nr. I-514-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-15
Bylos Nr.
I-514-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02715-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-514-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02715-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), kuriame prašo:

1) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD) 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 2S-2459.

2) Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K direktorius 2018 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 62-458 paskyrė jam nuobaudą, 2018 m. birželio 22 d.–2018 m. liepos 7 d. atliko kameroje Nr. 212, po to jį perkėlė į kamerą Nr. 122, kurioje buvo 2018 m. liepos 7–9 d. Dėl netinkamų laikymo sąlygų šiose kamerose su skundais raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K, taip pat skundėsi žodžiu ir tai užregistruota 2018 m. birželio 27 d. Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale.

Skunduose nurodė, kad kameroje Nr. 212 iš pradžių nebuvo įrengtas radijo taškas, vėliau jį įrengus, neveikė, o kameroje Nr. 122 radijo taškas išvis nebuvo įrengtas, todėl negalėjo klausytis nei muzikos, nei transliuojamų laidų, tai sukėlė diskomfortą. Minėtos kameros nebuvo sutvarkytos (buvo daug šiukšlių, dulkių, purvo, nuorūkų, buvo netvarkingi tualetai ir praustuvai). Pareiškėjo teigimu, kameras nuteistieji patys privalo tvarkyti tik tol, kol patys jose būna, o administracija nuteistąjį privalo įkelti į tvarkingą kamerą. Kameroje Nr. 122 nebuvo įrengti šviesos jungikliai, todėl kameroje nuolat buvo įjungta šviesa, o pats jos negalėjo išjungti. Tiek kameroje Nr. 122, tiek Nr. 212 ant langų įrengtos grotos, kurios neleidžia prieiti prie lango 2 metrų atstumu. Jautėsi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes kitose kamerose šviesos jungikliai buvo įrengti, o papildomų grotų tose kamerose nebuvo.

Kameroje Nr. 122, kurioje buvo laikomas tik jis vienas, įrengti 4 gultai, kurie neleido laisvai judėti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K 2018 m. liepos 17 d. rašte Nr. 96-2742 pripažįsta, kad šioje kameroje yra gultų perteklius.

Kamera Nr. 212 įrengta rūsyje ir prie šiukšlių surinkimo vietos, todėl joje nuolat jautėsi blogas kvapas, buvo antisanitarinės sąlygos (drėgna, veisėsi pelėsis, nepateko natūrali dienos šviesa), daug žiurkių.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiančiomis tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį bei kitus teisės aktus. Dėl tokių sąlygų patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, stresą, jautėsi pažemintas, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas, apetitas, prasidėjo galvos skausmai, tapo labiau irzlus, užsisklendęs savyje, todėl, pareiškėjo manymu, jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad su skundu kreipėsi į KD. Skunde nurodė netinkamas laikymo sąlygas Lukiškių TI-K bei prašė imtis priemonių dėl Lukiškių TI-K atitinkamų asmenų patraukimo administracinėn arba drausminėn atsakomybėn, tačiau KD jo skundą atmetė, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K raštų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjo manymu, toks atsakymas neatitinka tikrovę, nes 2018 m. liepos 31 d. pateikė skundą KD, kuriame skundė neteisėtas laikymo sąlygas Lukiškių TI-K. KD skundą turėjo išnagrinėti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintu gero administravimo principu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, skųsti Lukiškių TI-K atsakymus, kuriuose Lukiškių TI-K pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, buvo beprasmiška ir netikslinga.

Atsiliepimas

Atsakovas KD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–37).

Šalies argumentai

Nurodo, kad KD buvo gautas pareiškėjo 2018 m. liepos 31 d. skundas, kuriame pareiškėjas skundė Lukiškių TI-K administracijos tris raštus. KD 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 2S-2459 pareiškėjui paaiškino, kad jis savo skunde dėsto aplinkybes, kurias nurodė ir Lukiškių TI-K direktoriui bei gavo atsakymus, tačiau Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimų KD neskundė.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia neturtinės žalos, kurią teigia patyręs, o į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44–50).

Nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 22 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 212 (plotas 6,8 m², 1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2018 m. liepos 6 d., 2018 m. liepos 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 122 (plotas 7,38 m², 1 asmuo kameroje), 2018 m. liepos 8–9 d. buvo kameroje Nr. 212 (1 asmuo kameroje). Šiose kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad Lukiškių TI-K rūsyje kamerų nėra, gyvenamosios kameros įrengtos cokoliniame aukšte.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo lemputes, daužo stiklus, klozetus, o taip pat griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl Lukiškių TI-K kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Metalinės grotos langų angoje ir metalinis tinklas įrengti, remiantis teisės aktų reikalavimais reikalavimais. Pažymi, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsakovės atstovo manymu, tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti radijo taškai, tačiau juos dažnai gadina ir naikina kamerose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji. Sugadinti radijo taškai nedelsiant suremontuojami arba pakeičiami naujais. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose įrengiamas vadovaujantis KD direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.7 papunkčiu. Šios taisyklės nenustato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo reikalavimų. Pažymi, kad šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie kamerų, o, išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus.

Buitines ir maisto atliekas išveža įmonės, su kuriomis Lukiškių TI-K sudaręs sutartis dėl atliekų šalinimo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlieka valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl sveikatos ir higienos reikalavimų, be kita ko ir dėl buitinių atliekų konteinerių. 2018 m. vasario 27 d. atliktas patikrinimas, kurio metu buvo tikrinami Lukiškių TI-K buitinių atliekų konteineriai, tačiau pažeidimų nenustatyta.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl KD rašto (sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose Nr. 122 ir 212 2018 m. birželio 22 d.–2018 m. liepos 9 d., atlyginimo.

Dėl KD 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr. 2S-2459

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 62-458 pareiškėjui paskirta nuobauda perkelti jį kamerų tipo patalpas 15 parų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuobaudą atliko kamerose Nr. 122, 212.

Pareiškėjas su 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. liepos 11 d., 2018 m. birželio 25 d. skundais (b. l. 14–18, 21–22, 25–27) dėl netinkamų laikymo sąlygų minėtose kamerose (kameroje Nr. 212 neįrengtas radijo taškas, vėliau įrengus, jis neveikė, kameroje Nr. 122 neįrengti šviesos jungikliai, nuo lango 2 metrų atstumu įrengtos grotos, trukdančios prieiti prie lango, įrengti 4 gultai, kurie mažino plotą judėti, kamera netvarkinga, šalia kameros įrengta šiukšlių surinkimo vieta, kameroje buvo žiurkių, pelių, vorų, tarakonų) kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir 2018 m. liepos 4 d., 2018 m. liepos 16 d., 2018 m. liepos 17 d. gavo atsakymus (b. l. 19–20, 28–29).

Pareiškėjas 2018 m. liepos 31 d. kreipėsi į KD su skundu, kurio 1 punkte nurodė, kad skundžia Lukiškių TI-K 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. 96-2720, 2018 m. liepos 4 d. raštą Nr. 96-2594, 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. 96-2742. Skunde išdėstė faktines aplinkybes, nurodė, jo manymu, teisės aktų reikalavimus neatitinkančias laikymo sąlygas, t. y. faktinius duomenis, kuriais remiasi, skųsdamas Lukiškių TI-K raštus. Skunde prašė paaiškinti situaciją, kodėl buvo laikomas tokiomis sąlygomis 2018 m. birželio 22 d.–2018 m. liepos 7 d. bei imtis priemonių dėl Lukiškių TI-K atsakingų asmenų patraukimo administracinėn bei drausminėn atsakomybėn (b. l. 39–42).

KD, ginčijamame rašte (sprendime) nurodė, kad skundai nagrinėjami BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas pirmiausia turi pateikti skundą Lukiškių TI-K, o šiam pateikus atsakymą, jį skųsti KD. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neskundžia Lukiškių TI-K sprendimų, todėl KD neturi ką nagrinėti (b. l. 30).

BVK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami KD direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.

Taigi, Lukiškių TI-K sprendimams ginčyti nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų KD nuostatų 8.31 punkte nustatyta, kad KD nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus KD kompetencijai.

KD direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 4/07-31 patvirtinto KD Darbo reglamento 130 punkte nustatyta, kad asmenys KD aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami VAĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja BVK, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas (131 punktas).

Pažymėtina, kad pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis gero administravimo principu, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Iš pareiškėjo 2018 m. liepos 31 d. skundo turinio matyti, kad skundo gale jis nesuformulavo reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K atitinkamus raštus, tačiau skundo pradžioje (1 punkte) konkrečiai nurodė, kuriuos Lukiškių TI-K raštus skundžia KD, vadovaudamasis BVK 183 straipsniu. Toks skundo reikalavimo pateikimas skunde, teismo nuomone, netrukdo pradėti administracinę procedūrą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 31 d. skunde prašė KD paaiškinti situaciją, kodėl buvo laikomas, jo manymu, netinkamomis kalinimo sąlygomis 2018 m. birželio 22 d.–2018 m. liepos 7 d. bei imtis priemonių dėl Lukiškių TI-K atsakingų asmenų patraukimo administracinėn bei drausminėn atsakomybėn, tačiau KD ginčijamame rašte (sprendime) dėl šio prašymo išvis nepasisakė.

Atsižvelgiant į VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuri įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis, o nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą, ginčijamas KD raštas (sprendimas) naikintinas, o pareiškėjo 2018 m. liepos 31 d. skundas perduotinas KD nagrinėti iš naujo. Šioje skundo dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

VAĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Dėl ploto trūkumo kamerose

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nustatyti KD direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje, kuriame nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas, vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 22 d. uždarytas į kamerą Nr. 212 (plotas 6,8 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2018 m. liepos 6 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. liepos 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 122 (plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), 2018 m. liepos 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 212, kurioje buvo iki 2018 m. liepos 9 d. (1 asmuo kameroje). Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 122, 212 buvo laikomas vienas, o kameros plotas vienam asmeniui atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Dėl kitų sąlygų (neįrengto radijo taško, antisanitarinių sąlygų, šviesos jungiklių, grotų, žiurkių)

Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 papunktį, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą (16.8 papunktis).

Kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (16.9 papunktis).

Pagal 16.10 papunktį, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (16.11 papunktis).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio protokolai (b. l. 65–94), kurie patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Taip pat pateikta 2018 m. sausio 5 d. Lukiškių TI-K sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Šios sutarties pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.

Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2018 m. rugpjūčio mėnesio tarnybiniame pranešime (b. l. 63–64) nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji nekeliami į netvarkingas kameras. Asmenys aprūpinami valymo inventoriumi ir priemonėmis ir turi palaikyti tinkamą švarą ir tvarką kameroje. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Buitines ir maisto atliekas išveža įmonės, su kuriomis Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartis dėl atliekų šalinimo.

Iš byloje pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K kamerose Nr. 122, 212 patikrinimai nebuvo atliekami. Per 2018 m. balandžio 26 d.–2018 m. gegužės 18 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 212 pažeidimų nenustatyta (b. l. 68–71). Tai leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų.

Teisės aktai nenustato reikalavimo šviesos jungiklius įrengti kamerose, šie jungikliai turi būti įrengiami koridoriuje prie kameros. Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie kamerų, o, išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenustato pareigos Lukiškių TI-K kamerose įrengti šviesos jungiklius, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu dėl to, kad kitose kamerose šviesos jungikliai buvo įrengti, o papildomų grotų tose kamerose nebuvo.

Taigi, nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų kamerose Nr. 122, 212 2018 m. birželio 22 d.–2018 m. liepos 9 d. nenustatyti, o nenustačius vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų žalai kilti, kitos sąlygos nenustatinėjamos, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 2S-2459 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 31 d. skundą bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė – MarkovienėMargarita Stambrauskaitė