Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. V. (V. V.), valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

8. Apeliantas iš esmės nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso L. K., tačiau notarė atsisako išduoti paveldėjimo liudijimą teigdama, jog šis turtas buvo įgytas santuokoje, yra nepadalytas bei nepriklauso, nepaisant nuosavybės išviešinimo fakto, asmeniui, kurio vardu jis įregistruotas. Todėl pašalinti teismo nutartyje nurodytą trūkumą nėra galimybės ir todėl pareiškimas turi būti priimtas ir išnagrinėtas teismine tvarka.

9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos (duomenys neskelbtini) su D. K. (D. K.) nutraukimo iki L. K. mirties (duomenys neskelbtini) priklausė jo motinai L. K. asmeninės nuosavybės teise. Iš pareiškimo turinio bei prie jo pateiktų priedų matyti, kad 1993 m. L. K. sudarė santuoką su D. K.. Santuokos metu buvo įgytas turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). L. K. ir D. K. santuoka nutraukta 1998 m. Nutraukiant santuoką, minėtas turtas nebuvo padalytas. 2000 m. D. K. mirė. L. K. mirė 2019 m. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti mirusios L. K. vardu.

10. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti Civilinio proceso kodekso 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvienam asmeniui, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, faktas turi juridinę reikšmę ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą.

11. Pareiškėjas prašo nustatyti faktą, jog butas priklausė jo motinai asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas įrodinėja, kad jo motina L. K. po santuokos nutraukimo su D. K. faktiškai valdė, naudojo, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius už visą turtą, o D. K. tam neprieštaravo, nes šalių valia buvo aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių bendru žodiniu susitarimu. Tokiu būdu jo motina įgijo nuosavybės teises į D. K. priklausančią turto dalį. Pažymėjo, kad nutraukiant santuoką šalys žodžiu buvo susitarusios, kad turtas lieka L. K.. Tai patvirtina aplinkybės, kad nutraukus santuoką bute liko gyventi tik pareiškėjo motina L. K., ji nuolatos, nepertraukiamai valdė, remontavo ir prižiūrėjo turtą.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba gali būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 442 straipsnio 1 dalies 9 punktą ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-563/2009; kt.).

14. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, ir formuodamas vienodą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į daiktą ir koks šios teisės turinys, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas; tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su daiktais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.). Tais atvejais, kai įpėdinis siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, t. y. palikėjo turto teisinį režimą, gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl daiktinių teisių į turto dalį, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisena. Pareiškėjas, kaip palikėjos teisių perėmėjas, siekdamas nustatyti, kokia dalis turto priklausė jo motinai po santuokos nutraukimo, kurio metu sutuoktinių turtas nebuvo padalytas, turėtų reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, atsakovu traukdamas buvusį palikėjos sutuoktinį ar jo teisių perėmėjus. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjos buvęs sutuoktinis yra miręs ir duomenų apie jo teisių perėmėjus nėra, pareiškėjas reikšdamas ieškinį dėl palikėjai priklausančio turto dalies individualizavimo, t. y. palikėjos turto teisinio režimo pakeitimo, turi į bylą įtraukti VĮ Turto banką, turinčią teisę priimti valstybei paveldėjimo teise pereinantį nekilnojamąjį turtą (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis numato, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad pareiškėjas su tuo pačiu pareiškimu į teismą kreipėsi jau ketvirtą kartą (2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. gegužės 5 d., ir 2020 m. gegužės 21 d.), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti ir pažymėjo, kad pareiškėjas norimą rezultatą gali pasiekti kreipdamasis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.