- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 2-315-470/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02982-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- V. M., M. M.
- Atsakovas
- D. B., K. B.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui advokatui L. P., atsakovui D. B., jo atstovei advokatei N. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. M. ir V. M. ieškinį atsakovams D. B. ir K. B. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
į teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovai M. M. ir V. M., kurie prašo:
Nustatyti atsakovams D. B. ir K. B. priklausančiame žemės sklype (tarnaujančiame daikte), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,0029 ha ploto neatlygintinį kelio servitutą – teisę neatlygintinai bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ieškovams M. M. ir V. M. priklausančiam žemės sklypui (viešpataujančiam daiktui), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Kelio servitutą prašo nustatyti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-15 parengtą kelio servituto nustatymo planą, kuriame servitutas pažymėtas taškais 1-2-34-35-36-20-19-37. Nustatyti ieškovams M. M. ir V. M. priklausančiame žemės sklype (tarnaujančiame daikte), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,0029 ha ploto neatlygintinį kelio servitutą – teisę neatlygintinai bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku atsakovams D. B. ir K. B. priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Kelio servitutą prašo nustatyti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-15 parengtą kelio servituto nustatymo planą, kuriame servitutas pažymėtas taškais 1-2-34-33-14-13-32.
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. paaiškino, kad jam ir sutuoktinei M. M. nuosavybės teise priklauso 0,0488 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu, ūkio pastatu ir garažu. Žemės nuosavybės teisę jie įgijo 1996 metais, sklypą nusipirkdami iš valstybės, pastatus įgijo 1986 metais dovanojimo sutarties pagrindu. Daug metų tiek ieškovai, tiek gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) ankstesnieji ir dabartiniai savininkai atsakovai B. į savo sklypus patekdavo tarp gyvenamųjų namų įrengtu įvažiavimu. Tačiau 2011 metais atsakovai per notarą jiems persiuntė laišką, kuriuo informavo, jog ketina atsitverti tvora savo žemės sklypą. Tais pačiais metais atsakovai sumontavo metalines konstrukcijas tvorai, taip atskirdami sklypus, dėl ko ieškovai neteko galimybės automobiliu patekti į savo sklypą bei laikyti automobilį jam skirtame garaže. Siekdami susikurti galimybę tiek sau, tiek atsakovams patekti į nuosavybės teise valdomus sklypus automobiliais, prašo nustatyti kelio servitutus.
Atsakovai D. B. ir K. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašomas jo ir broliui K. B. priklausančio sklypo (viešpataujančio daikto) kelio servitutas ieškovų sklype (tarnaujančiame daikte) iš viso jiems nėra reikalingas, kadangi automobiliais į savo sklypą nei jis, nei K. B. nevažiuoja, bet palieka gatvėje. Jo ir K. B. sklype (tarnaujančiame daikte) prašomas nustatyti servitutas ieškovų sklypui (viešpataujančiam daiktui) pažeistų nuosavybės valdymo teisę bei teisę į saugią gyvenamąją aplinką ir neatitiktų esamo teisinio reguliavimo. Pagal prašomą nustatyti servituto planą įvažiavimo plotis tarp namų sudarytų vos 2,92 m., o toks plotis yra nepakankamas saugiam važiavimui automobiliu. Esant nepakankamam atstumui tarp gyvenamųjų namų sienų ir atsižvelgiant į tai, kad jo gyvenamojo namo įėjimas įrengtas ties prašomu nustatyti kelio servitutu, toks važiavimas dar labiau padidina pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, juolab kad jų namuose yra vaikų. Be to, ieškovai turi galimybę įsirengti įvažiavimą į savo sklypą per gretimus sklypus, esančius Nemuno g. 19, 17, 15 bei 13.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 4.111 str. numato, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamaisiais namais savininkai. Ieškovams M. M. ir V. M. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0488 ha ploto žemės sklypas ir jame esantys statiniai – gyvenamas namas, ūkinis pastatas, garažas ir kiti statiniai (inžineriniai), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 17, 19, 23); atsakovams K. B. ir D. B. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 0,111 ha ploto žemės sklypas su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, garažu, šiltnamiu ir kitais statiniais (inžineriniais), esančiais (duomenys neskelbtini) (b.l. 76, 77, 78). Nekilnojamojo turto registre įregistruoti abiejų sklypų kadastro duomenys, tačiau kelio servitutai nė viename iš sklypų nenustatyti (b.l. 16-17, 78). Į abiejuose sklypuose išsidėsčiusias namų valdas (duomenys neskelbtini) šalys ilgą laiką tiek pėsčiomis, tiek automobiliais patekdavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės bendru įvažiavimu tarp gyvenamųjų namų (b.l. 72, 74), tačiau suformavus atskirus žemės sklypus savininkams, įvažiavimo vieta atiteko perpus ieškovams ir buvusiai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkei M. M., kurios turto paveldėtojai yra atsakovai B. 2011 metais atsakovai, siekdami atriboti savo sklypą, iš anksto informavę ieškovus, sumontavo tvoros metalines konstrukcijas, skiriančias sklypus vieną nuo kito. Taip tiek ieškovai, tiek atsakovai neteko galimybės įvažiuoti į savo namų valdas automobiliais. Ieškovai prašo nustatyti kelio servitutus tiek jiems priklausančio sklypo, tiek atsakovams priklausančio sklypo dalyje taip, kad įvažiavimas nebūtų dalijamas į dvi dalis ir abi šalys galėtų ateityje į savo sklypus įvažiuoti, o servitutai turėtų būti nustatyti nemokamai, taip kompensuojant šalims privažiavimo plotą savo sklypo dalimi.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (b.l. 16) ir šalių paaiškinimų matyti, kad abiems šalims priklausantys gyvenamieji namai pastatyti daugiau nei prieš 100 metų. Į namų valdas abiejų gyvenamųjų namų savininkai iki to laiko, kol gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkais netapo atsakovai B., patekdavo nevaržomai ir neatlygintinai įvažiavimu, esančiu tarp namų. Tačiau pats ieškovas V. M. pripažino aplinkybę, kad tokio susitarimo su ankstesniaisiais namo savininkais nei raštu, nei kitokiu būdu neįformino. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovų nurodytą aplinkybę, kad jie turėjo ankstesniosios besiribojančio žemės sklypo savininkės M. M. ar dar ankstesnių savininkų sutikimą, kad šie leis į sklypą įvažiuoti pasinaudojant jiems priklausančio žemės sklypo dalimi. Ankstesnioji gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkė M. M. žemės sklypą, sudarantį 0,1111 ha, įsigijo 1995-03-02 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b.l.70, 71). Kaip neatskiriama sutarties dalis buvo parengtas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, jame namų valdos žemės sklypo ribos buvo suderintos su kaimyninių žemės sklypų savininkais, tame tarpe ir su ieškove M. M., apie ką sprendžiama iš jos parašo žemės sklypo ribų plane (b.l. 74). Jokių žymų apie galimą sklypo suvaržymą ir apsunkinimą nei žemės sklypo plane, nei valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nepažymėta, iš ko sprendžiama, kad žemės įsigijimo iš valstybės nuosavybėn momentu jokie suvaržymai tuometinei savininkei M. M. nebuvo numatyti. Atsakovai B., įgiję sklypą paveldėjimo keliu, tokių suvaržymų taip pat neįgijo.
Ieškovai M. byloje pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą planą dėl servituto nustatymo, kuriame pavaizduota galima kelio (įvažiavimo) trajektorija pagal plane nurodytas koordinates (b.l.18, 41). Jų siūlymu į besiribojančius šalių sklypus automobiliu galima patekti taip, kad visais atvejais bus naudojamasi abiejų savininkų sklypų dalimi, kadangi kitos galimybės patekti į sklypus tarp namų esančiu įvažiavimu dėl riboto pločio tarp gyvenamųjų namų nėra. Pagal siūlomą servituto nustatymo planą įvažiavimo į žemės sklypus bendras plotis sudarytų 2,92 m., t.y. servitutinė įvažiavimo dalis nuo atsakovams priklausančio namo sienos užimtų 1,27 m , nuo ieškovams priklausančio namo sienos 1,65 m.
Šios civilinės bylos kontekste svarbi ta faktinė aplinkybė, kad ankstesnieji sklypų savininkai, nors faktiškai daug metų kaip ir ieškovai naudojosi bendru įvažiavimu į namų valdas, tačiau to niekada neįteisino pagal tuo metu galiojusias teisės normas.
Šiuo metu nustatant kelio (įvažiavimo) servitutą pagal ieškovų siūlomą planą taikytinas dabar galiojantis teisinis reglamentavimas. Kaip savo atsikirtimuose į ieškinį teisingai nurodo atsakovai, taikytinas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 punktas, kuris numato, kad mažiausias automobilių privažiavimo prie namo plotis turi būti 3,5 metro. Tokio įvažiavimo pločio ieškovų siūlomas servitutinio kelio nustatymo planas, parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatitinka teisinio reglamentavimo, kaip minėta, pagal pateiktą planą žemės sklypo plotis tarp namų sudaro 2.92 m, kas yra mažiau nei leidžia minėta STR teisės norma.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovų reikalavimą nustatyti kelio servitutus įvažiavimui į namų valdų sklypus pagal jų pateiktą planą riboja galiojantis teisinis reguliavimas ir tai sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.
Nustačius, jog pagal pateiktą planą kelio servituto nustatymas negalimas dėl galiojančių teisinių ribojimų, teismas nepasisako dėl atsakovo D. B. siūlymo įvertinti įvažiavimo įrengimo galimybę per gretimybėse esančius kitus sklypus, nes tokio reikalavimo nekelia ieškovai.
Atsisakius tenkinti ieškovų ieškinį, iš jų atsakovų naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 132-134) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Iš ieškovų valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 177 str.,178 str., 259 str., 263 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovų M. M. ir V. M. ieškinį atmesti.
Atsakovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovų M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660) po 12,50 Lt (po dvylika litų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.