- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2YT-1509-876/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pareiškėjas
- D. Š., G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
suinteresuotojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos D. Š. ir G. B. prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad 2008 m. spalio 24 d. mirus Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo palikimą įstatymo nustatyta tvarka paveldėjimo tikslu priėmė ir atvirai bei nepertraukiamai valdo ir tvarko mirusiojo dukros D. Š. ir G. B.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. Š. ir G. B. tėvas Z. K.. Testamento mirusysis nepaliko. Po jo mirties liko paveldimo turto: namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), baldai, namų apyvokos inventorius ir asmeniniai mirusiojo daiktai. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad abi įstatyminės įpėdinės D. Š. ir G. B. mirusio tėvo palikimą priėmė faktiškai: po tėvo mirties liko gyventi paliktoje sodyboje, turi patalpų raktus, naudojasi statiniais ir patalpomis, kiemu, sodu ir daržu, gauna iš jų naudos, moka mokesčius, tvarko ir prižiūri visą turtą ir naudojasi tėvo daiktais, dokumentų archyvu, knygomis bei užrašais. Į notarą ir į teismą iki šiol nesikreipė, nes po tėvo mirties buvo nepilnametės. Z. ir A. K. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Po ištuokos jie gyveno atskirai.
Esant šiai situacijai, vieninteliu teisines pasekmes sukuriančiu įrodymu dėl faktinio palikimo priėmimo gali būti tik teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Įstatymo prasme abi įpėdinės tinkamai ir laiku priėmė savo mirusio tėvo Z. K. palikimą. Kadangi jį valdo ir tvarko kaip nuosavą turtą, todėl prašo teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Abi įpėdinės savo valią išreiškė aktyviais veiksmais, liudijančiais jų sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir priimti pareigas, kylančias iš palikimo. Šiems pareiškėjų veiksmams niekas neprieštaravo, jų neginčijo ir jokių pretenzijų iki šiol nereiškia (b. l. 2).
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. Š. nurodė, kad palaiko savo pareiškimą visiškai ir patvirtino, kad po tėvo mirties, ji ir sesuo G. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti. Papildomai nurodė, kad po tėvo mirties jos sesuo dar buvo nepilnametė, o ji buvo moksleivė, todėl net nežinojo, kad reikia kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad manė, jog palikimą priėmė faktiniu valdymu. Kadangi sodybos dokumentų jos neturėjo, tolimesnės paveldėjimo procedūros nevykdė (2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 5 sek. – 11 min. 25 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas įsitikimų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo D. Š. ir G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (b. l. 28-29).
Suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimo į pareiškėjų D. Š. ir G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė, jokių prašymų nepareiškė, apie posėdį jiems pranešta tinkamai (b. l. 24, 25, 26).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas T. Š. teismo posėdžio metu nurodė duomenis, kurie atsispindi Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. sausio 17 d. išduotoje pažymoje apie Z. K. asmeninio ūkio ir namų valdos žemę, Nr. 18PAŽ-20-(14.18.33) (b. l. 17). Pažymėjo, kad Z. K. šeimai Šakių rajono Kriūkų apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 17 d. 20 - osios sesijos sprendimu buvo suteiktas 3,00 ha asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini). Už 3,00 ha asmeniniam ūkiui skirtą žemę valstybės vienkartinėmis išmokomis ar grynais pinigais įmokėta nebuvo. Z. K. 2005 m. kovo 9 d. tuometinės Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šakių žemėtvarkos skyriui pateikė sutikimą, kuriuo neprieštaravo, kad jam ir buvusiai sutuoktinei A. K. asmeninio ūkio žemė būtų padalinta lygiomis dalimis ir pamatuota kiekvienam iš buvusių sutuoktinių atskirai. A. K. Šakių žemėtvarkos skyriui 2011 m. gegužės 30 d. pateikė pareiškimą, kuriuo pranešė, kad po savo buvusio sutuoktinio mirties ji naudoja Z. K. skirtą asmeninio ūkio žemę, bet paveldėjimo dokumentus tvarkysis vėliau.
Patvirtino, kad A. K. ir D. Š. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui (toliau - Šakių skyrius) 2014 m. gegužės 5 d. pateikė rašytinius atsisakymus, kuriais atsisako Z. K. skirtų asmeninio ūkio žemės sklypų. Šakių skyrius, atsižvelgdamas į minėtus atsisakymus ir į aplinkybę, kad Z. K. skirtuose asmeninio ūkio žemės sklypuose pasėlius deklaruoja tretieji asmenys, Z. K. įtraukė į asmenų, pateikusių prašymą, kuriuo atsisako asmeninio ūkio žemės, arba nenaudojančių jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Šakių rajono savivaldybėje, sąrašą, patvirtintą Šakių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 18VĮ-(14.18.2.)-802 „Dėl Asmenų, kuriems panaikinama teisė naudotis asmeninio ūkio žeme, kaip nenaudojantiems jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašo patvirtinimo“. Pažymėjo, kad tokiu būdu Z. K. buvo panaikinta teisė naudoti jam skirtą asmeninio ūkio žemę, o jo įpėdiniams perimti su šios asmeniniam ūkiui skirtos žemės naudojimu susijusias teises ir pareigas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Nurodė, kad Z. K., kaip statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas turėjo teisę po šiais statiniais esantį namų valdos žemės sklypą nuomoti iš valstybės ar privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Iki šiol statiniai yra nesuformuotame maždaug 0,25 ha ploto valstybinės žemės sklype, už kurio naudojimą iki 2009 m. buvo apmokestintas Z. K., vėliau - A. K.. Už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar grynais pinigais įmokėta nebuvo. Pažymėjo, kad Z. K. įpėdiniai turės teisę nuomoti iš valstybės ar privatizuoti namų valdos žemės sklypą po statiniais, kaip naujieji šių statinių įgijėjai, ir perimti kitas su statinių naudojimu susijusias teises ir pareigas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 45 sek. – 18 min. 15 sek.).
Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad po Z. K. mirties, jo namuose apsigyveno jo dukros D. Š. ir G. B. Patvirtino, kad po jos pasiėmė namų raktus ir pradėjo ten tvarkytis. Nurodė, kad Z. K. prieš mirtį buvo išsituokęs ir tuose namuose gyveno vienas. Liudytojos žiniomis, nebuvo jokių nesutarimų tarp pareiškėjų ir jų motinos dėl palikto turto (2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 35 sek. – 24 min. 15 sek.).
Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad po Z. K. mirties, jo dukros D. Š. ir G. B. kartu su savo motina apsigyveno Z. K. paliktuose namuose. Nurodė, kad pareiškėjos tvarkė ir prižiūrėjo sodybą, dėl to joms jokių pretenzijų niekas nereiškė (2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 45 sek. – 27 min. 10 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, 15-16 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjos negali įgyvendinti savo teisių paveldėti pagal įstatymą, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjų D. Š. ir G. B. atstovės A. K. pareiškimo ir jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjų tėvas Z. K. mirė (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 163, b. l. 5). Iš byloje esančių gimimo ir santuokos liudijimų kopijų bei Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjos D. Š. ir G. B. yra mirusiojo Z. K. dukros (b. l. 7, 9-13). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po Z. K. mirties liko paveldimas turtas: statiniai, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Nustatyta, kad po Z. K. mirties taip pat liko ir jo namų apyvokos bei asmeninai daiktai.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Aukščiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjos D. Š. ir G. B. po savo tėvo Z. K. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po Z. K. mirties jo įstatyminės įpėdinės dukros D. Š. ir G. B. pradėjo naudotis visu paliktu turtu, įgyvendino turtinę teisę – apsigyveno mirusiajam priklausančiame name, valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, mokėjo mokesčius, taip pat perėmė ir visą mirusiojo tėvo kilnojamąjį turtą, jo asmeninius daiktus, dokumentus.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjų prašymą, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po jų tėvo Z. K. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėjoms negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po jų mirusio tėvo mirties, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant pareiškėjų pareiškimui, konstatuoja, kad pareiškėjos D. Š. ir G. B. po savo tėvo Z. K. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jų tėvo Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 163).
Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.