Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-3830-142/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-12-23
Bylos Nr.: Ik-3830-142/2011
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė, Bronius Januška
Pareiškėjas: Didžiosios Britanijos įmonės Gordon Trade
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos teritorinė muitinė
Advokatai: Aistė Medelienė, Antanas Butrimas

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
37.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3830-142/2011

Proc. Nr. 3-61-3-01988-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 10.2; 37.1; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatei Aistei Medelienei, advokato padėjėjui Antanui Butrimui, atsakovo atstovei Valentinai Lemežienei, trečiojo suinteresuoto asmens laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smelte“ atstovei D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Didžiosios Britanijos įmonės Gordon Trade & Logistics Ltd skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos teritorinė muitinė, laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Didžiosios Britanijos įmonė Gordon Trade & Logistics Ltd (toliau – ir pareiškėja, ir bendrovė) padavė teismui skundą (b. l. 1–10), prašo panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2011 07 28 sprendimą Nr. 1A-4.13-281 ir ginčą perduoti nagrinėti iš naujo Muitinės departamentui; įpareigoti Muitinės departamentą kreiptis į Muitinės kodekso komitetą, siekiant gauti objektyvias išvadas (papildomus įrodymus) dėl atitinkamų prekių klasifikavimo.

Paaiškina, kad Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – Klaipėdos TM) 2008 06 18 priėmė sprendimą Nr. (LM19)-RŽ77-287, kuriuo pakeitė laivų krovos akcinės bendrovės ,,Klaipėdos Smeltė“ (toliau – AB ,,Klaipėdos Smeltė“) įforminto bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 05 16) deklaruotos prekės Nr. 1 Europos Bendrijos tarifo TARIC kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), patikslino prekės aprašymą, vietoje įrašo ,,sušaldyti stintenės ikrai (MALLOTUS VILLOSUS)“ įrašyta ,,sušaldyti, sūdyti stintenių (MALLOTUS VILLOSUS) ikrų pakaitalai (be kiaušidės apvalkalo plėvelės), neskirti perdirbimui“. Sprendimu pataisyti BAD langelių duomenys, Klaipėdos TM perklasifikavo prekę, suteikė prekei kitą nei BAD nurodytas TARIC kodą. Klaipėdos teritorinė muitinė sprendimą grindė tuo, kad buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys, kuris buvo pateiktas ištirti specializuotai muitinės įstaigai – Muitinės laboratorijai; Muitinės laboratorija pateikė 2008 05 29 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teigiama, jog tyrimui pateiktas mėginys, kurį sudarė stintų šeimos žuvų stintenių (MALLOTUS VILLOSUS) kiaušinėliai, yra be kiaušidės plėvelės apvalkalo, išvalyti nuo lipnių organinių priemaišų, sūdyti ir atsižvelgiant į tai, ar jie skirti perdirbti, ar kitiems tikslams, gali būti klasifikuojami TARIC kodu (duomenys neskelbtini) – skirti perdirbti arba TARIC kodu (duomenys neskelbtini) – skirti kitiems tikslams. Muitinės laboratorija nurodė, kad BAD nurodytu TARIC kodu gali būti klasifikuojami tik valgomieji žuvų ikrai su kiaušidės plėvelės apvalkalu, sušaldyti, kitaip neparuošti ir nekonservuoti (nesūdyti). Remdamasi Muitinės laboratorijos išvada Klaipėdos TM ir pakeitė TARIC kodą ir atitinkamai pataisė BAD.

Bendrovė skundė teritorinės muitinės sprendimą Muitinės departamentui, kuris 2008 12 22 sprendimu 1A-4.13-753 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas 2009 02 08 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-446-561/2010 patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Klaipėdos TM sprendimą, Muitinės departamento sprendimą ir perdavė Muitinės departamentui klausimą nagrinėti iš naujo. Muitinės departamentas skundė sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau - LVAT), kuris 2011 02 01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-218/2011 Muitinės departamento skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vykdydamas teismo sprendimą Muitinės departamentas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir priėmė 2011 07 28 sprendimą Nr. 1A-4.13-281, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Muitinės departamento sprendimu. Paaiškina, kad BAD deklaruotų prekių (kaip krovinio) savininkė yra pareiškėja (tai matyti iš krovinį lydinčių dokumentų), o laivų krovos kompanija AB „Klaipėdos Smeltė“, kaip muitinės sandėlio, kuriame buvo saugomas pareiškėjo krovinys, savininkė, buvo tik muitinės procedūros vykdytoja, įforminusi BAD. Todėl TARIC kodo pakeitimas, kurį įvykdė muitinė, visų pirma įtakoja ne procedūros vykdytojo, o prekių savininko teises bei interesus. Nors pats kodo bei aprašymų pakeitimas procedūros vykdytojui nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau kroviniui judant toliau, išleidžiant prekes į laisvą apyvartą Lietuvoje ar bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba eksportuojant jas iš Europos Sąjungos ir importuojant į trečiąsias valstybes, toks KN kodo ir prekės aprašymo pakeitimas gali sukelti neigiamų ne tik teisinių, bet ir mokestinių pasekmių.

Pažymi, kad pagrindinis pareiškėjos prekių pirkėjas yra Baltarusijos įmonė „Santa Bremor Ltd“, veikianti adresu (duomenys neskelbtini), Brestas, Baltarusijos Respublika. Baltarusijos teisės aktais nustatyta, kad prekės, klasifikuojamos kodu 0303 80, yra apmokestinamos 10 procentų muitų tarifu, o prekės, klasifikuojamos kodu (duomenys neskelbtini) 90, apmokestinamos 20 procentų muitų tarifu, bet ne mažesniu kaip 11 eurų už kilogramą. Muitinei pakeitus prekių TARIC kodą ir patikslinus prekių aprašymą, iš esmės pasikeičia ginčo prekių apmokestinimas muitais (bus taikomas dvigubas muitų tarifas). Todėl nesutinka su Muitinės departamento sprendimo argumentais, kad pareiškėjai Klaipėdos TM sprendimas nesukelia pasekmių. Remiasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EBB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 243 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad turi teisę skųsti muitinės sprendimus. Pažymi, kad LVAT, atmesdamas Muitinės departamento apeliacinį skundą, nutartyje jau yra konstatavęs, kad bendrovė, kaip ginčo prekių savininkė, atitinka Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Muitinės departamento motyvas dėl Klaipėdos TM sprendimo (kad nesukelia pasekmių pareiškėjui) atmestas. Teigia, kad skundą dėl Klaipėdos TM sprendimo panaikinimo yra pateikusi tinkama šalis.

Paaiškina dėl TARIC nomenklatūros kodų. Ginčas kilo dėl prekių klasifikavimo TARIC kodu – Muitinės departamentas teigia, kad prekės turi būti klasifikuojamos KN (duomenys neskelbtini) subpozicijoje, o pareiškėja mano, kad KN (duomenys neskelbtini) subpozicijoje. Muitinės departamentas savo sprendimą grindžia tuo, kad esminiu požymiu, nulemiančiu prekės klasifikavimą, yra laikoma sąlyga, ar žuvų kiaušinėliai yra kiaušidės apvalkale, ar be kiaušidės apvalkalo. Sprendime nurodo, kad žuvų kiaušinėliai kiaušidės apvalkale, priklausomai nuo jų apdorojimo, gali būti skirstomi į 03 arba 16 skirsnį, tuo tarpu žuvų kiaušinėliai be kiaušidės apvalkalo (ikrai) – tik į 16 skirsnį. Teigia, kad KN 1604 pozicijoje klasifikuojami ikrai gali būti tiek vartojami tiesiogiai, tiek skirti tiesioginiam perdirbimui. Todėl įvertinęs tai, kad apdorojant ikrus buvo pašalinta kiaušidės plėvelė, Muitinės departamentas konstatavo, kad ginčo prekės Klaipėdos TM sprendime pagrįstai klasifikuotos KN (duomenys neskelbtini) subpozicijoje. Pareiškėja Nesutinka su tokiu aiškinimu. Šioje byloje teismas jau yra pasisakęs dėl ginčui aktualių KN subpozicijų aiškinimo ir ginčo prekių aprašymo. Prekė – sušaldyti, sūdyti stintenės ikrai - nebuvo perdirbta, be to sušaldyti, sūdyti stintenės ikrai negali būti tiesiogiai vartojami maistui. Aplinkybė, kad jei ikrai ir būtų sūdomi, nereiškia, kad jie negali būti klasifikuojami 0303 pozicijoje (grupėje), nes esminiu požymiu, nulemiančiu ikrų klasifikavimą 0303 ir 1604 pozicijose, yra tai, ar ikrai gali būti tiesiogiai vartojami maistui, todėl teismas atmetė Muitinės departamento išvadas dėl galimybės ikrus vartoti maistui. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies nuostata, juo nustatytos aplinkybės yra įrodytos.

Muitinės departamentas teismo nustatytas aplinkybes ignoravo. Mano, kad dėl to atsakovo sprendimas turi būti panaikintas.

Pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos skundą Muitinės departamentas nepagrįstai atmetė ir nesivadovavo pareiškėjos pateiktais dokumentais, kurie teismo buvo pripažinti tinkamais įrodymais. Šiuo atveju turi būti įvertinta, kad pareiškėja, gavusi Klaipėdos TM sprendimą, kreipėsi į Islandiją, kaip prekių gamintojo ir prekių kilmės šalį, su prašymu paaiškinti aplinkybes, svarbias prekių klasifikavimui. Islandijos maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 07 10 raštu buvo paaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, ši tarnyba pateikė nuomonę, kad prekę sudarantys ikrai turi būti klasifikuojami kaip žaliava tolimesniam perdirbimui ir jokiu būdu negali būti klasifikuojami kaip perdirbtas, paruoštas produktas – ikrų pakaitalas. Mano, kad toks raštas yra reikšmingas įrodymas.

Pareiškėja taip pat kreipėsi į Islandijos pramonės ir prekybos rūmus, kurių nariu yra prekių gamintojas. Rūmai pateikė savo nuomonę 2008 07 10 raštu, kuriame nurodyta, kad ikrai nėra perdirbami, tik natūraliai atskiriami, perplaunant ir užšaldant. Islandijos pramonės ir prekybos rūmai patvirtinto, kad ikrai yra žaliava, kuri eksportuojama į įvairias pasaulio valstybes tolimesniam perdirbimui.

Pareiškėja taip pat kreipėsi į Islandijos atitinkamos mokslo krypties specialistus su prašymu pareikšti nuomonę dėl prekės. Islandijos mokslinių tyrimų įmonės „Matis“ mokslininkas Amijotur Bjarki Bergasson 2008 07 11 raštu pateikė išvadas. Jose nurodoma, kad prekė yra neparuoštas vartojimui užšaldytas produktas ir todėl privalo būti klasifikuojamas KN kodu 0303 80.

Pareiškėja kreipėsi į galutinį prekių gavėją Baltarusijos įmonę „Santa Bromr Ltd“, kuri tiekia tokias prekes (ikrus kaip žaliavą) į Baltarusijos rinką. Baltarusijos įmonė pateikė Danijos muitinės Tarifinio klasifikavimo centro 2008 11 04 raštą, adresuotą Baltarusijos Respublikos valstybiniam muitų komitetui dėl analogiško produkto – silkių ikrų, kuriuos eksportuoja Danijos įmonė „Skagerak Fiskeeksport“ į Baltarusiją tai pačiai įmonei. Šiame rašte padaryta išvada, kad tokie ikrai turi būti klasifikuojami 030520 subpozicijoje. Pagrindinis motyvas – tokie ikrai negali būti naudojami žmonių vartojimui, juos būtina dar papildomai perdirbti (apdoroti).

Muitinės departamentas nurodytais įrodymais nesivadovavo. Nesutinka su atsakovo sprendimo argumentais, kodėl nesivadovaujama pareiškėjos nurodytais dokumentais. Nurodo, kad ir pati muitinė savo sprendimą grindė dokumentais dėl panašių prekių klasifikavimo, tuo tarpu pareiškėjos pateiktą dokumentą atmetė tuo pagrindu, kad jame kalbama ne apie tapačią prekę.

Muitinės laboratorijos, Prekių klasifikavimo komisijos išvados ir kitų valstybių kompetentingų institucijų išvados dėl ginčo prekių TARIC kodo klasifikavimo iš esmės skiriasi. Muitinės departamentas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos skundą, tinkamai neištyrė ir neįvertino pareiškėjos pateiktų kitų valstybių kompetentingų institucijų išvadų, susijusių su ginčo preke, neatliko palyginamosios skirtingų dokumentų analizės, nepašalino iškilusių prieštaravimų, todėl mano, kad sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Paaiškina, kad tai, jog ginčo prekės buvo tinkamai suklasifikuotos (duomenys neskelbtini) subpozicijoje, įrodo ir Rusijos Federacijos Federalinės Muitinės tarnybos 2011 07 29 raštas Nr. 01-32/30718.

Teigia, kad Muitinės departamentas neįvykdė teismo sprendimo nurodymų ir nesikreipė į kompetentingą instituciją – Europos Komisijos mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą, siekiant gauti objektyvias išvadas dėl prekių klasifikavimo. Dėl šios priežasties sprendimas turi būti panaikintas.

Remiasi 1987 07 23 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658 8 straipsniu, Komiteto darbo tvarkos (patvirtinta 2001 12 05) 7 straipsniu. Teisės aktai suteikia komitetui plačius įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su muitų teisės aktų, taip pat ir TARIC kodų aiškinimu bei tinkamu taikymu.

Daro išvadą, kad pakartotinai nagrinėdamas skundą Muitinės departamentas neįvykdė teismo sprendimo nurodymų, netinkamai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgdamas į pareiškėjos teikiamus įrodymus, priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą sprendimą, kuriuo pažeidžiami pareiškėjos interesai.

Nesutinka su Muitinės departamento išvada, nes mano, kad tokia ikrų savybė, kaip buvimas/nebuvimas kiaušidės plėvelėje, nėra esminis požymis, nulemiantis prekės klasifikavimą viename iš paminėtų TARIC kodų. Esminiu požymiu ir esmine aplinkybe, nulemiančia prekės klasifikaciją vienu ar kitu TARIC kodu, yra tai, ar prekė yra technologiškai apdorota, dėl ko ji yra tinkama galutiniam, tiesioginiam ir betarpiškam žmogaus vartojimui, ar ji yra kaip žaliava, skirta tolimesniems technologiniams procesams (apdorojimui), kad būtų tinkama galutiniam, tiesioginiam ir betarpiškam žmogaus vartojimui. Mano, kad šios aplinkybės yra nustatytos minėtais Islandijos dokumentais. Juose paaiškinama, jog ikrai jokiu būdu nėra perdirbami, konservuojami ar kaip nors kitaip apdirbami, kaip tik natūraliai atskiriant juos, perplaunant ir užšaldant. Pagrindiniu motyvu, dėl kurio Danijos muitinės Tarifinio klasifikavimo centras savo išvadoje ikrus klasifikuoja ne 1604.30 subpozicijoje, o 0305.20 subpozicijoje, yra aplinkybė, kad tokie ikrai negali būti naudojami žmonių vartojimui, juos būtina dar papildomai perdirbti (apdoroti).

Muitinės laboratorijos ir Prekių klasifikavimo komisijos išvados bei kitų valstybių kompetentingų institucijų išvados dėl ginčo prekių TARIC kodo klasifikavimo iš esmės skiriasi, Muitinės departamentas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos skundą, tinkamai netyrė ir nevertino pareiškėjos pateiktų kitų valstybių kompetentingų institucijų išvadų, susijusių su ginčo preke, neatliko palyginamosios kompetentingų institucijų ir Muitinės laboratorijos išvadų analizės ir nepašalino iškilusių prieštaravimų dėl ginčo prekės charakteristikų, kurios gali įtakoti TARIC kodo nustatymą, todėl mano, kad ginčo sprendimas naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 60–63) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad AB “Klaipėdos Smeltė” 2008 05 16 BAD Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotoms prekėms – šaldytiems stintenės ikrams – įformino muitinės sandėliavimo procedūrą (Bendrijos statuso neturinčios prekės buvo padėtos į muitinės sandėlį laikinam saugojimui, neapmokestinant šių prekių importo muitais ir mokesčiais). BAD Nr. (duomenys neskelbtini) AB “Klaipėdos Smeltė” buvo nurodyta prekių gavėja, kuriai UAB draudimo kompanija “Lamantinas” išdavė draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 01 15) galimai atsirasti skolai užtikrinti. BAD Nr. (duomenys neskelbtini) šaldyti stintenės ikrai deklaruoti (duomenys neskelbtini) TARIC kodu. Klaipėdos TM 2008 06 18 sprendimu Nr. (LM19)-RŽ77-287 nusprendė pakeisti BAD Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą.

Ginčijamas Klaipėdos TM 2008 06 18 sprendimas Nr. (LM19)-RŽ77-287 priimtas AB “Klaipėdos Smeltė” (įmonės kodas – (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu. Šiuo sprendimu jokių įpareigojimų, taikytinų tiesiogiai ir pareiškėjai, nenustato. Pareiškėja tvirtina, kad kroviniui judant toliau, išleidžiant prekes į laisvą apyvartą Lietuvoje ar bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba eksportuojant jas iš ES ir importuojant į trečiąsias valstybes, toks KN kodo bei prekės aprašymo pakeitimas gali sukelti neigiamų pasekmių. BAD Nr. (duomenys neskelbtini) įforminta prekių siunta buvo reeksportuota į Baltarusiją, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad įformindama muitinės procedūras ir dokumentus Baltarusijos muitinėje (trečiojoje šalyje) dėl Klaipėdos TM 2008 06 18 sprendimo Nr. (LM19)-RŽ77-287 turėjo neigiamų pasekmių. Europos Sąjungos muitų teritorijoje pareiškėjos gabenami šaldyti stintenės ikrai priskiriami Kombinuotosios nomenklatūros 1604 30 subpozicijai.

Išnagrinėjus Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazę, rasta kitų ES valstybių panašioms prekėms išduota Privalomoji tarifinė informacija (toliau – PTI). Vokietijos muitinės administracijos išduotos PTI: Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 01 26, kurioje išplauti, pasūdyti kiaušinėliai be kiaušidės apvalkalo ir kitų prilipusių organų pateikiami pakuotėse po 1 kg, priskirti TARIC (duomenys neskelbtini) 90 subpozicijai, (duomenys neskelbtini) 2007 07 05, kurioje išplauti, be prilipusių organų tik pasūdyti kiaušinėliai priskirti TARIC (duomenys neskelbtini) subpozicijai.

Muitinės laboratorija, ištyrusi Klaipėdos TM prekių muitinės įforminimo metu paimtą mėginį, 2008 05 29 įformino išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatavo, kad valgomieji žuvų ikrai ir jų pakaitalai be kiaušidės plėvelės, pasūdyti, priskiriami Kombinuotosios nomenklatūros 1604 30 subpozicijai. Sušaldytų stintenės kiaušinėlių (ikrų pakaitalai) be kiaušidės plėvelės, išvalytų nuo lipnių organų, sūdyti, priklausomai nuo to, ar jie skirti perdirbti ar kitiems tikslams (pvz., tiesioginiam vartojimui), TARIC kodas gali būti (duomenys neskelbtini) 10 – skirti perdirbti, arba (duomenys neskelbtini) 90 – skirti kitiems tikslams.

Deklaracijoje nurodytu KN kodu (žr. BAD Nr. (duomenys neskelbtini) 33 langelyje nurodytą KN kodą – (duomenys neskelbtini)) klasifikuojami valgomieji žuvų ikrai su kiaušidės plėvelės apvalkalu, sušaldyti, kitaip neparuošti ir nekonservuoti (nesūdyti).

Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus Muitinės laboratorija rekomendavo Kombinuotosios nomenklatūros (duomenys neskelbtini) X0 kodą. Tokį pat kodą rekomendavo ir Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus. Prekės klasifikuojamos vadovaujantis 1998 07 23 Tarybos reglamentu Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo", 2007 09 20 Komisijos reglamentu Nr. 1214/2007 patvirtinta Kombinuotąja nomenklatūra (KN) bei 1 ir 6 Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis. Pagal 1 ir 6 Bendrąsias KN aiškinimo taisykles, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis. Muitinės departamento nuomone, pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių paneigti Muitinės laboratorijos konkrečios siuntos, įformintos BAD Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimų rezultatus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 10 27 nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 10 12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 07 02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio 1992 10 12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (Žin., 2004, Nr. 158-5774) 6 punktu, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo motyvus, surinko papildomus įrodymus ir apsvarstė AB “Klaipėdos Smeltė” 2008 05 16 BAD Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių – šaldytų stintenių ikrų - klasifikavimo klausimą Prekių klasifikavimo komisijoje. Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisija 2011 05 11 posėdyje pakartotinai apsvarstė AB ,,Klaipėdos Smeltė“ importuotų sušaldytų stintenės (Mallotus Villosus) ikrų tarifinį klasifikavimą. Prekių klasifikavimo komisija išsamiai išnagrinėjo gamintojo pateiktuose dokumentuose (Islandijos Maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 07 10 raštas Mast08070043/13.11.1.t, Islandijos Prekybos rūmų raštas Baltarusijos Respublikos Valstybiniam Muitinės komitetui ir ,,Iceland Seafood“ specifikacija) aprašytą stintenės ikrų apdorojimo procesą, kuris apima ikrų atskyrimą nuo žuvies ją pjaustant, valant, centrifuguojant ir plaunant jūros vandeniu (druska sudaro 2,8 – 3,1 proc. masės). Apdorojant ikrus šiuo būdu, pašalinama ir kiaušidės plėvė. Islandijos Prekybos rūmų rašte Baltarusijos Valstybiniam Muitinės komitetui teigiama, kad ikrai yra žaliava tolesniam perdirbimui ir nėra galutinis produktas, skirtas tiesiogiai vartoti. Islandijos Maisto gamybos ir apdorojimo skyriaus nuomone, dėl mažos stintenės kiaušidės su ikrais masės (2-5 g) negalima taikyti įprastos ikrų ruošimo technologijos. Dėl techninių apribojimų nenaudinga ir mechaniškai neįmanoma paruošti kaip žaliavą stintenių ikrus kiaušidės plėvelėje. Prekių klasifikavimo komisija įvertino Danijos muitinės Tarifinio klasifikavimo centro 2008-11-04 raštą, adresuotą Baltarusijos Respublikos Valstybiniam muitų komitetui dėl silkių ikrų, kurie yra eksportuojami Danijos įmonės Skagerak Fiskeeksport į Baltarusiją, įmonei Santa Bremor Ltd., klasifikavimo. Danijos muitinės nuomone, sūdyti (minimalus druskos kiekis 15 proc.), nesupakuoti silkių ikrai, laikomi šaltai (žemiau -8? C), turi būti klasifikuojami 0305 20 subpozicijoje, kuriai priskiriami žuvų kepenys ir ikrai, vytinti, rūkyti, sūdyti arba užpilti sūrymu. Kaip pagrindinis motyvas nurodoma tai, jog tokie ikrai negali būti tiesiogiai vartojami žmonių maistui, juos būtina dar papildomai apdoroti. Atkreipia dėmesį, kad Danijos muitinės klasifikavimo centro nuomonė pateikta dėl kitos prekės (silkių ikrų), skiriasi prekių gamintojas, buvo taikomas skirtingas prekių gamybos procesas, todėl daro išvadą, kad Danijos muitinės klasifikavimo centro nuomonė negali būti tiesiogiai taikoma klasifikuojant šaldytus stintenių ikrus.

Tarifinis prekių klasifikavimas atliekamas vadovaujantis Europos Sąjungos muitų teisės aktais ir EB Bendrojo muitų tarifo taikymo nuostatomis. Tik įvertinus prekių tarifinio klasifikavimo principų visumą, nustatoma konkreti prekės tarifinė subpozicija. Remiantis 2008 m. Kombinuotąja nomenklatūra, patvirtinta 2007 09 20 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2568/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, (duomenys neskelbtini) subpozcijos aprašyme išdėstyta, kad šiai subpozicijai priskiriama ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu). Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau - SS) paaiškinimų 3 skirsnio Bendrosiose nuostatose išdėstyta, kad šiame skirsnyje klasifikuojami valgomieji žuvų kiaušinėliai, t. y., žuvų ikreliai su kiaušidės plėvės apvalkalu, neparuošti ir nekonservuoti arba paruošti ar konservuoti taikant tik 3 skirsnyje nurodytus procesus, t. y., džiovinti, rūkyti, sūdyti arba užpilti sūrymu. Ikrai, priskirtini (duomenys neskelbtini) subpozicijai, turi būti su kiaušidės plėvelės apvalkalu. KN 1604 30 subpozicijos aprašyme nurodyta, kad šiai subpozicijai priskiriami ,,ikrai ir ikrų pakaitalai“. Šiai subpozicijai priskiriami valgomieji žuvų ikrai, paruošti arba konservuoti kitaip, negu nurodyta 3 skirsnyje, su kiaušidės plėvele arba be jos. KN 1604 pozicijai priskiriami ikrų pakaitalai, kurie vartojami kaip ikrai, bet paruošti ne iš erškėtinių žuvų (pvz., iš lašišų, karpių, lydekų, tunų ir kt.), juos išplaunant, išvalant nuo prilipusių prie jų organų, pasūdant ir kartais supresuojant arba išdžiovinant. Tokie ikreliai gali būti pagardinti ir nudažyti (SS paaiškinimų 3 skirsnio Bendrosios nuostatos; 1604 pozicijos paaiškinimai (HSENs, 2007).Esminiu požymiu, nulemiančiu nagrinėjamos prekės klasifikavimą, yra laikoma sąlyga, ar žuvų kiaušinėliai yra kiaušidės apvalkale, ar be kiaušidės apvalkalo. Žuvų kiaušinėliai kiaušidės apvalkale, priklausomai nuo jų apdorojimo, gali būti skiriami į 03 arba į 16 skirsnį, tuo tarpu žuvų kiaušinėliai be kiaušidės apvalkalo (ikrai) – tik į 16 skirsnį.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad sušaldyti stintenės ikrai yra žaliava, skirta perdirbti (KN 0303 pozicija), ir būtent dėl šios priežasties negali būti klasifikuojami 16 skirsnyje. Tačiau KN 1604 pozicijoje klasifikuojami ikrai gali būti tiek skirti vartoti tiesiogiai, tiek skirti perdirbti. Pastarąjį teiginį patvirtina TARIC (duomenys neskelbtini) 10 subpozicijos pavadinimas: ,,plauti, išvalyti nuo lipnių organų ir sūdyti arba užpilti sūrymu ikrai, skirti perdirbimui“.

Įvertinusi surinktą informaciją Prekių klasifikavimo komisija nusprendė, kad šaldytų stintenės ikrų klasifikavimo klausimui išspręsti pakanka esamų teisės aktų, reglamentuojančių prekių klasifikavimą Kombinuotoje nomenklatūroje, todėl netikslinga kreiptis į Europos Komisijos Muitinės kodekso komitetą. Prekių klasifikavimo komisija nutarė stintenės ikrus priskirti KN (duomenys neskelbtini) subpozicijai ir dėl jų klasifikavimo nesikreipti į Europos Komisijos Muitinės kodekso komitetą, kadangi nagrinėjamų stintenės (Mallotus villosus) ikrų kiaušidės plėvės pašalinimas ir kiaušinėlių išvalymas Kombinuotosios nomenklatūros (duomenys neskelbtini) subpozicijos aprašymo, SS 3 skirsnio Bendrųjų nuostatų atžvilgiu yra pagrindinis kriterijus, dėl kurio prekė negali būti priskirta (duomenys neskelbtini) subpozicijai; pareiškėjos teiginys, kad prekė skirta perdirbti ir todėl turi būti priskirta KN 030 80 90 subpozcijai, nėra teisingas, nes TARIC subpozcijoje (duomenys neskelbtini) 10 (plauti, išvalyti nuo lipnių organų ir sūdyti arba užpilti sūrymu ikrai, skirti perdirbti) klasifikuojami numatyti toliau perdirbti produktai; Danijos muitinės klasifikavimo centro rašte išdėstyta nuomonė dėl kitos, nei šaldyti stintenės ikrai, prekės – silkių ikrų klasifikavimo; yra ES valstybių narių patirtis, klasifikuojant panašias prekes.

Muitinės departamento nuomone, pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių paneigti Muitinės laboratorijos konkrečios siuntos, įformintos BAD Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimų rezultatų ir Prekių klasifikavimo padarytų išvadų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Atitinkamai daro išvadą, kad Klaipėdos TM 2008 06 18 sprendimas Nr. (LM19)-RŽ77-287 „Dėl prekės kodo pakeitimo ir duomenų taisymo Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ įformintame bendrojo administracinio dokumento importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 05 16)” ir Muitinės departamento 2011 07 28 sprendimas Nr. 1A-4.13-281 „Dėl Didžiosios Britanijos įmonės gordon trade&logistics ltd skundo“ yra teisėti ir pagrįsti Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatais, Europos Komisijos duomenimis ir taikomais teisės aktais. Kitų valstybių institucijų pateikti išaiškinimai nepaneigia konkrečios Muitinės laboratorijoje ištirtos prekių siuntos, neidentifikuoja BAD Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas prekes. Duomenys apie šaldytų stintenės ikrų priskyrimo Kombinuotosios nomenklatūros 1604 30 subpozicijai yra paskelbti oficialiame Europos Komisijos Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazėje, todėl Muitinės departamentas neturėjo priežasties jais nesivadovauti ir papildomai kreiptis tuo pačiu klausimu į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą.

Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b. l. 67-69) prašo skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad šiame ginče Klaipėdos TM nurodyta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes 2008 06 18 priėmė sprendimą Nr. (LM19)-RŽ77-287 ,,Dėl prekės kodo pakeitimo ir duomenų taisymo laivų krovos AB ,,Klaipėdos Smeltė“ įformintame bendrojo administracinio dokumento importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame nustatė, kad laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ iš Islandijos importavo šaldytus stintenės ikrus (Mallotus Villosus) ir 2008 05 16 įformino BAD importo rinkinį muitinio sandėliavimo procedūrai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prekę deklaravo TARIC kodu (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui dėl deklaruotos prekės kodo teisingumo, muitinio tikrinimo metu buvo paimtas prekės mėginys ir išsiųstas tirti į Muitinės laboratoriją. Klaipėdos TM 2008 06 09 gavo Muitinės laboratorijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 05 29), kurioje teigiama, kad tyrimui pateikti stintų šeimos žuvų stintenių (Mallotus Villosus) kiaušinėliai yra be kiaušidės plėvelės apvalkalo, išvalyti nuo lipnių organinių priemaišų, sūdyti ir priklausomai nuo jų paskirties (skirti perdirbti arba kitiems tikslams) turėtų būti klasifikuojami (duomenys neskelbtini) subpozicijoje. Vadovaudamasi 2007 09 20 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, Europos bendrijos Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais bei remdamasi Muitinės laboratorijos tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 05 29), Klaipėdos TM įformino Prekės klasifikavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 06 17), kuriame sušaldytus, pasūdytus ikrų pakaitalus (be kiaušidės apvalkalo plėvelės), neskirtus perdirbti, suklasifikavo TARIC kodu (duomenys neskelbtini). BAD Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 05 16) importuotiems sušaldytiems stintenės ikrams pakeistas TARIC kodas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir taisytas 31 langelis, nurodyta – sušaldyti, sūdyti stintenių (Mallotus Villosus) ikrų pakaitalai (be kiaušidės apvalkalo plėvelės), neskirti perdirbti.

Muitinės departamentas 2011 07 28 sprendimu Nr. 1A-4.13-281 patvirtino Klaipėdos TM sprendimą, atsižvelgdamas į Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus bei Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos, kuri išsamiai išnagrinėjo gamintojo pateiktuose dokumentuose (Islandijos Maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 07 10 raštas Mast08070043/13.11.1.t, Islandijos Prekybos rūmų raštas Baltarusijos Respublikos Valstybiniam Muitinės komitetui ir ,,Iceland Seafood“ specifikacija) aprašytą stintenės ikrų apdorojimo procesą ir įvertino Danijos muitinės nuomonę (Danijos muitinės Tarifinio klasifikavimo centro 2008 11 04 raštas, adresuotas Baltarusijos Respublikos Valstybiniam muitų komitetui) dėl silkių ikrų, kurie yra eksportuojami į Baltarusiją, klasifikavimo, rekomendacijas dėl ginčo prekių kodo nustatymo. Vadovavosi 19998 07 23 Tarybos reglamentu Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo“, 2007 09 20 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007 patvirtinta Kombinuotąja nomenklatūra (KN) bei KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, pagal kurias juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus ir skyrių bei skirsnių pastabas, o klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis. Be to, Muitinės departamentas papildomai išnagrinėjo Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazę ir rado kitų ES valstybių panašioms prekėms išduotą Privalomąją tarifinę informaciją, kuria rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą: Vokietijos muitinės administracijos išduotos PTI: Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 01 26, kurioje išplauti, pasūdyti kiaušinėliai be kiaušidės apvalkalo ir kitų prilipusių organų, pateikiami pakuotėse po 1 kg priskirti TARIC (duomenys neskelbtini) subpozicijai, (duomenys neskelbtini) 2007 07 05, kurioje išplauti, be prilipusių organų tik pasūdyti kiaušinėliai priskirti TARIC (duomenys neskelbtini) subpozicijai (Vokietijos muitinės administracijos išduoti dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) viešai paskelbti Europos Komisijos Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazėje). Taigi surinkęs papildomus įrodymus ir išsamiai ištyręs rašytinę bylos medžiagą Muitinės departamentas konstatavo, kad esminis požymis, nulemiantis nagrinėjamos prekės klasifikavimą, yra sąlyga, ar žuvų kiaušinėliai yra kiaušidės apvalkale, ar be kiaušidės apvalkalo. Žuvų kiaušinėliai kiaušidės apvalkale, priklausomai nuo jų apdorojimo, gali būti skiriami į 03 arba į 16 skirsnį, tuo tarpu be kiaušidės apvalkalo – tik į 16 skirsnį. Nagrinėjamų stintenės (mallotus villosus) ikrų kiaušidės plėvelės pašalinimas ir kiaušinėlių išvalymas Kombinuotosios nomenklatūros 0303 80 subpozicijos aprašymo, Suderintos prekių ir statistinės nomenklatūros 3 skirsnio Bendrųjų nuostatų atžvilgiu yra pagrindinis kriterijus, dėl kurio prekė negali būti priskirta (duomenys neskelbtini) („ikrai su kiaušidės plėvelės apvalkalu“) subpozicijai; o pareiškėjos teiginys, kad prekė skirta perdirbti, todėl turi būti klasifikuojama (duomenys neskelbtini) subpozicijoje, neteisingas, nes TARIC subpozicijoje (duomenys neskelbtini) 10 klasifikuojami ir numatyti toliau perdirbti produktai, t. y. „plauti, išvalyti nuo lipnių organų ir sūdyti arba užpilti sūrymu ikrai, skirti perdirbimui“, kas ir atitinka faktišką ginčo prekės aprašymą.

Muitinės departamentas neturėjo pagrindo papildomai kreiptis dėl ginčo prekių klasifikavimo į Muitinės kodekso komitetą, kadangi vadovavosi duomenimis apie šaldytų stintenės ikrų priskyrimo Kombinuotosios nomenklatūros 1604 30 subpozicijai, kurie yra paskelbti oficialiame Europos Komisijos Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazėje. Klaipėdos teritorinė muitinė palaiko šią Muitinės departamento poziciją.

Aiškina, kad Muitinės departamentas išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino faktines ir teisines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį buvo pranešta, todėl, vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 3 dalimi, nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ atsiliepime į skundą (b. l. 109-110) paaiškina, kad dėl pareiškėjos skundo nepasisako. Papildomai teismui paaiškino, kad 2008 05 16 į AB „Klaipėdos Smeltė“ muitinės sandėlį buvo padėtos prekės – sušaldyti stintenės ikrai (MALLOTUS VILLOSUS) ir šiai prekei AB „Klaipėdos Smeltė“, kaip muitinės sandėlio savininkė, vykdydama muitinės procedūras įformino BAD importo rinkinį muitinio sandėliavimo procedūrai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prekė buvo deklaruota TARIC kodu (duomenys neskelbtini), taip, kaip buvo nurodyta prekę lydinčiame dokumente – 2007 11 14 sąskaitoje Nr. i18467. Klaipėdos teritorinė muitinė, kilus įtarimų dėl nurodyto prekės kodo teisingumo, kreipėsi į Muitinės laboratoriją ir remdamasi šios laboratorijos išvadomis 2008 06 18 sprendimu Nr. (LMN19)-RŽ77-287 nusprendė pakeisti BAD importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės TARIC kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei patikslinti aprašymą, nurodyti – sušaldyti, sūdyti stintenių ((MALLOTUS VILLOSUS) ikrų pakaitalai (be kiaušidės apvalkalo plėvelės), neskirti perdirbti. Taip pat pataisė BAD importo rinkinio langelių duomenis.

Pažymi, kad remiantis Muitinės departamento direktoriaus 2003 09 18 įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintomis Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklėmis (28 punktas), muitinėje įformintų dokumentų duomenys taisomi teritorinėje muitinėje, kurioje buvo atliktas šių dokumentų muitinis įforminimas, įforminant dokumento taisymo (papildymo) pažymą. Klaipėdos TM 2008 06 18 įformino Dokumento taisymo (papildymo) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, AB „Klaipėdos Smeltė“ niekaip negalėjo įtakoti prekės TARIC kodo nustatymo, kadangi pildant BAD importo rinkinį buvo nurodomas prekės savininko nurodytas kodas, kurį vėliau pakeitė Klaipėdos TM.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus teiginius, dėl skundo reikalavimo paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčijamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 07 28 sprendimas „Dėl Didžiosios Britanijos įmonės Gordon Trade&Logistics LTD skundo“ Nr. 1A-4.13-281 (b. l. 32-35). Šiame sprendime nurodoma ankstesnė pareiškėjos skundo nagrinėjimo eiga iki teismas panaikino Muitinės departamento 2008 12 22 sprendimą Nr. 1A-4.13-735. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 02 01 nutartimi (administracinė byla Nr. A143-218/2011) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 02 08 sprendimas iš dalies pakeistas, pašalinta nuoroda dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 06 18 sprendimo panaikinimo. Po to Muitinės departamento sprendime dėstomi motyvai ir argumentai, kurių pagrindu atsakovas nusprendė Didžiosios Britanijos įmonės Gordon Trade & Logistics LTD skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 06 18 sprendimo Nr. (LM19)-RŽ77-287 „Dėl prekės kodo pakeitimo ir duomenų taisymo Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ įformintame bendrojo administracinio dokumento importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 05 16)“ atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos TM 2008 06 18 sprendimu (b. l. 111-112) pakeistas BAD importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 05 16) deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir patikslintas aprašymas, nurodyta sušaldyti, sūdyti stintenių (Mallotus Villosus) ikrų pakaitalai (be kiaušidės apvalkalo plėvelės), neskirti perdirbti.

Muitinės departamento sprendimas grindžiamas, tiriant ir vertinant tokius įrodymus ir pateikiant tokius teisinius argumentus:

1. Muitinės laboratorijos 2008 05 29 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-446-561/2010, b. l. 16), kurioje konstatuota, kad valgomieji žuvų ikrai ir jų pakaitalai be kiaušidės plėvelės, pasūdyti, priskiriami Kombinuotosios nomenklatūros 1604 30 subpozicijai, kad sušaldytų stintenės kiaušinėlių (ikrų pakaitalai) be kiaušidės plėvelės, išvalytų nuo lipnių organų, sūdyti, priklausomai nuo to, ar jie skirti perdirbti, ar kitiems tikslams (pvz. tiesiogiai vartoti), TARIC kodas gali būti (duomenys neskelbtini) – skirti perdirbti, arba (duomenys neskelbtini)– skirti kitiems tikslams, kad deklaracijoje nurodytu kodu (duomenys neskelbtini) klasifikuojami valgomieji žuvų ikrai su kiaušidės plėvelės apvalku, sušaldyti, kitaip neparuošti ir nekonservuoti (nesūdyti), rekomenduotas (duomenys neskelbtini) x0 kodas;

2. Tokį patį kodą kaip ir Muitinės laboratorija rekomendavo Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisija, kuri klasifikavo prekes, vadovaudamasi 1998 07 23 Tarybos reglamentu Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo“, 2007 09 20 Komisijos reglamentu Nr. 1214/2007 patvirtinta Kombinuotąja nomenklatūra (KN) bei 1 ir 6 Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis;

3. Pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių paneigti Muitinės laboratorijos konkrečios siuntos, įformintos BAD Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimų rezultatus;

4. Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos 2011 05 11 posėdžio sprendimo dėl prekių tarifinio klasifikavimo medžiaga;

5. Pateiktas teisinis reguliavimas – nurodyta, kad remiantis Kombinuotąja nomenklatūra, patvirtinta 2007 09 20 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2568/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (duomenys neskelbtini) subpozicijos aprašyme išdėstyta, kad šiai subpozicijai priskiriama ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu), suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – SS) paaiškinimų 3 skirsnio Bendrosiose nuostatose išdėstyta, kad šiame skirsnyje klasifikuojami valgomieji žuvų kiaušinėliai, t. y. žuvų ikreliai su kiaušidės plėvės apvalkalu, neparuošti ir nekonservuoti arba paruošti ar konservuoti taikant tik 3 skirsnyje nurodytus procesus, t. y. džiovinti, rūkyti, sūdyti arba užpilti sūrymu, akcentuota, kad ikrai, priskirtini (duomenys neskelbtini) subpozicijai turi būti su kiaušidės plėvelės apvalkalu, nurodomas KN 1604 30 subpozicijos aprašymas, kad šiai subpozicijai priskiriami ikrai paruošti arba konservuoti kitaip, negu nurodyta 3 skirsnyje, su kiaušidės plėvele arba be jos;

6. Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų baze, kurioje rasta kitų valstybių panašioms prekėms išduota Privalomoji tarifinė informacija, kai išplauti ir pasūdyti kiaušinėliai be kiaušidės apvalkalo ir kitų prilipusių organų, pakuotėse po 1 kg, priskirti TARIC 1604 30 90 90 subpozicijai, o pasūdyti priskirti TARIC (duomenys neskelbtini) subpozicijai.

Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisija, kaip nurodoma atsakovo sprendime, išnagrinėjo gamintojo pateiktuose dokumentuose aprašytą stintenės ikrų apdorojimo procesą, konstatavo, kad apdorojant ikrus dokumentuose nurodytu būdu, pašalinama ir kiaušidės plėvelė. Tačiau iš Muitinės departamento sprendimo negalima vienareikšmiškai ir aiškiai nustatyti, kokios pozicijos laikosi Prekių klasifikavimo komisija, tai pat ir Muitinės departamentas dėl ištirtų dokumentų: Islandijos Maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 07 10 rašto Mast08070043/13.11.1.t; Islandijos Prekybos rūmų rašto Baltarusijos Respublikos valstybinam muitinės komitetui ir „Iceland Seafoos“ specifikacijos. Yra tik konstatavimas, kad gaminant nurodytu tuose dokumentuose būdu pašalinama ir kiaušidės plėvelė. Taip pat atsakovo sprendime nurodyta, kad Prekių klasifikavimo komisija įvertino Danijos muitinės Tarifinio klasifikavimo centro 2008 11 04 raštą, adresuotą Baltarusijos Respublikos valstybiniam muitų komitetui dėl silkių ikrų. Pasisakoma, kad ši nuomonė yra dėl kitos prekės – silkių ikrų, skiriasi prekių gamintojas, buvo taikomas kitas prekių gamybos procesas, todėl padaryta išvada, kad Danijos muitinės klasifikavimo centro nuomonė negali būti tiesiogiai taikoma klasifikuojant šaldytus stintenių ikrus.

Muitinės departamento sprendime konstatuojama, kad esminiu požymiu, nulemiančiu nagrinėjamos prekės klasifikavimą, yra laikoma sąlyga, ar žuvų kiaušinėliai (ikrai) yra kiaušidės apvalkale, ar be šio apvalkalo, o žuvų kiaušinėliai kiaušidės apvalkale, priklausomai nuo jų apdorojimo, gali būti skirstomi į 03 arba į 16 skirsnį, tuo tarpu be apvalkalo – tik į 16 skirsnį. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ikrai negalėjo būti klasifikuojami 16 skirsnyje, nes tai tik žaliava, skirta toliau perdirbti, pasisakė, kad KN 1604 pozicijoje klasifikuojami ikrai gali būti tiek vartojami tiesiogiai, tiek skirti perdirbti, nes TARIC (duomenys neskelbtini) 10 subpozicijos pavadinimas yra „plauti, išvalyti nuo lipnių organų ir sūdyti arba užpilti sūrymu ikrai, skirti perdirbimui.“

Muitinės departamento sprendime atsižvelgiama į Prekių klasifikavimo komisijos nuomonę, kad šaldytų stintenės ikrų klasifikavimo klausimui išspręsti pakanka esamų teisės aktų, reglamentuojančių prekių klasifikavimą Kombinuotoje nomenklatūroje, todėl netikslinga kreiptis į Europos Komisijos Muitinės kodekso komitetą.

Sprendime remiamasi Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos posėdžio 2011 06 03 protokolu Nr. 1 (b. l. 95-97). Iš esmės visi svarstyti teiginiai yra perkelti į Muitinės departamento sprendimą.

Šioje byloje svarbu ir tai, kad Muitinės departamentas iš naujo nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 06 18 sprendimo Nr. (LM19)-RŽ77-287. Šiame sprendime, remiantis ta pačia teisine baze, kaip ir skundžiamame atsakovo sprendime, nutarta pakeisti TARIC kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) 90 ir taisyti 31 langelį, nurodant – sušaldyti, sūdyti stintenių (Maltotus Villosus) ikrų pakaitalai (be kiaušidės apvalkalo plėvelės), neskirti perdirbti (b. l. 111-112).

Pareiškėja ginčija ne tik Klaipėdos TM nustatytą kitą prekės klasifikavimo poziciją (0303 ar 1604), bet ir tai, kad stintenių ikrai klasifikuoti kaip neskirti perdirbti, o tai taip pat turi įtakos pilnam prekės TARIC kodui, taigi ir prekės klasifikavimui pagal Kombinuotąją nomenklatūrą. Kaip matyti iš visos paminėtos medžiagos ir teisinio reglamentavimo, kuriuo rėmėsi Muitinės departamentas, nustatant pilną TARIC kodą yra svarbu tai, ar sušaldyti, sūdyti stintenių ikrai skirti perdirbti, ar skirti kitiems tikslams. Muitinės 2008 06 17 Prekės klasifikavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-446-561/2010, b. l. 15) mėginio klaisifikavimo motyvai nurodyti tokie: cituojama Muitinės laboratorijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 05 29), kad pagal bendrąsias aiškinimo taisykles 1 ir 6 valgomieji žuvų ikrai ir jų pakaitalai be kiaušidės plėvelės, pasūdyti, priskiriami KN 1604 30 subpozicijai, konstatuojama, kad sušaldytų stintenių žuvų kiaušinėlių be kiaušidės apvalkalo plėvelės, pasūdytų, tai yra ikrų pakaitalų, neskirtų perdirbti TARIC kodas yra (duomenys neskelbtini) 90. Taigi prekės klasifikavimo aktas buvo grindžiamas Muitinės laboratorijos išvada, tuo tarpu toje išvadoje nebuvo pasakyta apie tokio kodo priskyrimą prekei. Muitinės laboratorijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 05 29 (ten pat, b. l. 16) nurodoma, kad sušaldytų stintenių kiaušinėlių (ikrų pakaitalų) be kiaušidės plėvelės, išvalytų nuo lipnių organų, sūdytų, priklausomai nuo to, ar jie skirti perdirbti ar kitiems tikslams (pvz. tiesiogiai vartoti), TARIC kodas gali būti: (duomenys neskelbtini) 10 – skirti perdirbti, (duomenys neskelbtini) 90 – skirti kitiems tikslams. Klaipėdos TM nustatė kodą (duomenys neskelbtini) 90 ir nurodė aprašyme (31 langelyje), kad ikrai neskirti perdirbti, bet Muitinės laboratorija tokio kodo nebuvo nustačiusi, ji tik rekomendavo kodą (duomenys neskelbtini). T. y. laboratorija nebuvo nustačiusi, ar prekė skirta perdirbti, ar vartoti, o Klaipėdos TM prekės klasifikavimo akte nėra jokių motyvų, kodėl parinktas būtent jame nurodytas kodas. Ši aplinkybė nebuvo išaiškinta ir Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos 2011 06 03 posėdžio protokole Nr. 1 (b. l. 95-97), nes čia buvo kreipiamas dėmesys tik į tai, kad prekė turi būti klasifikuojama 1604 pozicijoje. Tuo tarpu pagal Muitinės departamento 2004 04 27 įsakymu Nr. 1B-415 patvirtintų nuostatų 32 punktą galutinai dėl prekės klasifikavimo pasisako Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisija.

Muitinės departamento sprendime nurodoma, kad ne požymis, ar prekė skirta vartoti, ar perdirbti, nulemia, kokiai KN pozicijai priskirti prekę, o tik tai, ar žuvų kiaušinėliai yra kiaušidės apvalkale, ar ne, nes žuvų kiaušinėliai be kiaušidės apvalkalo gali būti priskirti tik į 16 skirsnį, o kurie apvalkale – į 03 arba 16, priklausomai nuo jų apdorojimo būdo. Tačiau tokiu būdu visai be motyvų stintenės ikrų TARIC kodas pakeistas bendrajame administraciniame dokumente į TARIC kodą (duomenys neskelbtini) 90 (neskirti perdirbti), kas reiškia, kad gali būti vartojami maistui neperdirbus. Dėl paskutinių dviejų kodo skaičių nei Muitinės departamento sprendime, nei Prekės klasifikavimo akte, nei Prekių klasifikavimo komisijos posėdyje nebuvo tiriamos jokios faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų aptariamos prekės paskirtį, kuri nulemia ir paskutinius du Klaipėdos TM nustatyto kodo skaičius.

Atsakovas remiasi Muitinės laboratorijos Prekės klasifikavimo 2008 05 09 aktu, dėl kurio vertinimo jau pasisakė teismas, t. y. teismas nustatė, kad šis dokumentas prieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai. Šiame akte aprašyta prekė – tyrimui pateikta gelsva šaldyta masė, supakuota plastikiniame maišelyje (negamyklinis įpakavimas). Prekės aprašyme nurodyta, kad tai yra stintų žuvų stintenių ikrai, be kiaušidės plėvelės apvalkalo (dėl šio fakto ginčo nėra), išvalyti nuo lipnių organų, sūdyti, pagal išvaizdą, dydį, skonines savybes ikrai nepriskirtini eršketų ikrams, tai yra ikrų pakaitalai. Pareiškėjos atstovai pademonstravo prekę ir teismo posėdyje. Klaipėdos TM 2008 06 18 sprendime nėra jokios motyvacijos, kodėl nuspręsta prekę klasifikuoti kodu (duomenys neskelbtini) 90 (kaip neskirta perdirbti). Prekė nėra panaši į tokią, kurią būtų galima vartoti neperdirbus. Pareiškėjos atstovai pademonstravo, kokie konservai gaminami iš šaldytų stintenių ikrų žaliavos.

Atsakovo sprendime nebuvo pašalintos abejonės, kurias sukelia pareiškėjos pateikti Islandijos dokumentai dėl ikrų apdorojimo būdo (išskyrus tai, kad ikrai yra be kiaušidės apvalkalo). Islandijos Maisto ir veterinarijos tarnyba aprašo apdorojimo procesą, iš kurio matyti, kad ikrai nėra sūdomi, o nuplaunami švariu jūros vandeniu, jokia papildoma druska nenaudojama (b. l. 76, 79). Atsakovas aiškina, kad Muitinės laboratorija tyrė konkrečią prekę, o šie aprašymai neaišku kokiai prekei duoti. Tačiau prekė įvežta ir deklaruota pagal Iceland Seafood bendrąją specifikaciją (b. l. 83-84). Iš šios specifikacijos taip pat matyti, kad ikrai perdirbami minimaliai, tai žalias, neparuoštas produktas, skirtas toliau apdoroti, nurodyta, kaip išgaunama žaliava – naudojamas jūros vanduo. Minėtuose Islandijos dokumentuose nėra nieko, ką Muitinės laboratorija būtų paneigusi Prekės klasifikavimo akte. Akte tik mėginio klasifikavimo motyvuose nurodyta – sušaldytų stintenių (Mallotus Villosus) žuvų kiaušinėlių be kiaušidės apvalkalo plėvelės, pasūdytų, t. y. ikrų pakaitalų, neskirtų perdirbti, TARIC kodas (duomenys neskelbtini). Iš tikro tai yra ne motyvas, o išvada, kuri akte nėra niekaip pagrindžiama. Netgi Muitinės laboratorijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-446-561/2010, b. l. 16) toks kodas nesiūlomas, o Klaipėdos TM nemotyvuotai nustatė, kad kodas turi būti būtent toks (neskirti perdirbti, gale - 90).

Muitinės departamentas skundžiamame sprendime remiasi Informacine duomenų baze, rasta kitų ES valstybių panašioms prekėms išduota Privalomąja tarifine informacija. Tačiau remiamasi panašių prekių klasifikavimu, kai panašios prekės buvo klasifikuojamos dviem skirtingais TARIC kodais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš Muitinės departamento sprendimo motyvacijos galima spręsti, kad pakeičiant prekės klasifikavimą esminis klausimas yra, į kokį skirsnį galima priskirti prekę – 03 ar 16. Ar visa TARIC subpozicija, kuriai prekę priskyrė Klaipėdos TM, yra teisinga, nebuvo analizuojama.

Muitinės departamentas remiasi sprendime Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, tačiau nenurodo, kokią teisinę galią turi ši sistema, kokiu tarptautiniu aktu ji patvirtinta.

2008 m. Kombinuotoje nomenklatūroje, kuri patvirtinta 2007 09 20 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2568/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir dėl bendrojo muitų tarifų 1 priede, vertinant tekstą anglų kalba, negalima teigti, kad (duomenys neskelbtini) subpozicijos aprašymas yra toks (atsakovo sprendime nurodyta): ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu). Kombinuotos nomenklatūros pozicijoje 0303 nurodyta „Fish, frozen“, t. y. šaldyta žuvis, 0303 80 nurodyta: „Livers and roes“, t. y. kepenys ir žuvų kiaušinėliai (ikrai), o 0303 80 90 – „others“ t. y. kita. Reglamento lietuviškame tekste 3 skirsnyje nurodyta pastaba, kad (1) šiame skirsnyje neklasifikuojami: <...> (punktas c) žuvys (įskaitant jų kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) <...> netinkami vartoti žmonių maistui dėl jų prigimties arba būklės <...> arba (punktas d) paruošti vartojimui ikrai ir jų pakaitalai, pagaminti iš žuvų ikrelių (1604 pozicija).

Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje 1604 30 anglų kalba nurodyta „caviar and caviar substitutes“, t. y. ikrai ir jų pakaitalai. 3 skirsnio (ang. „Fertilisers“) pavadinimas lietuvių kalba pateikiamas „Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai“, o 16 skirsnio (ang. „Preparations of meat, of fisch ar of crustaceans, molluscs or other aquatic invertebrates“) lietuviškame variante nurodomas taip: Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių. Reglamento 16 skirsnio pastaboje nurodyta, kad šiame skirsnyje neklasifikuojami: <...> žuvys, moliuskai arba kiti vandens bestuburiai paruošti arba konservuoti naudojant 2 ar 3 skirsnyje <...> nurodytus procesus. Taip pat pastabose nurodyta, kad žuvys ir vėžiagyviai, nurodyti 1604 arba 1605 pozicijos subpozicijose jų bendraisiais pavadinimais, yra tų pačių rūšių kaip ir žuvys ir vėžiagyviai, pavadinti tais pačiais pavadinimais 3 skirsnyje.

Toks klasifikavimo aprašymas neleidžia teigti, kad svarbiausias šiuo atveju požymis yra tai, ar žuvų kiaušinėliai yra kiaušidės apvalkale, nes klasifikavimo skirsnių pavadinimai ir skirsnių pastabos rodo, kad labai svarbi aplinkybė yra ir tai, ar kalbama apie žaliavas, ar apie gaminius, tinkamus naudoti žmonių maistui.

Kadangi dėl pakeisto kodo paskutinių 2 skaičių atsakovo sprendime joks tyrimas neatliktas, tuo pačiu nenustatyta, ar prekė priskirtina žaliavoms, netinkamoms žmonių maistu, ar gaminiui, todėl klasifikavimo teisingumas atsakovo sprendime nėra įrodytas.

Pareiškėjos skunde, kuris pateiktas Muitinės departamentui 2008 07 24 (b. l. 105-108), buvo išdėstyti motyvai ir dėl prekės gaminimo būdo (pvz. akcentuojamas plovimas, o ne sūdymas), dėl Islandijos mokslininko 2008 07 11 raštu pateiktos nuomonės (kuri Muitinės departamento sprendime nevertinta), dėl to, kad prekė teisingai buvo deklaruota TARIC kodu (duomenys neskelbtini), nes yra žaliava, niekaip neapdorota, skirta toliau perdirbti, skunde nurodyta, kad prekė teisingai aprašyta kaip sušaldyti stintenės ikrai (MALLOTUS VILLOSUS). Muitinės departamento sprendime dėl gamybos būdo iš esmės nieko nepasakyta, nurodoma, kad esminis požymis klasifikuojant prekę, yra tai, ar ikrai yra kiaušidės apvalkale, todėl galima suprasti, kad gamybos būdas įvertintas tik ta prasme, ar pašalintas apvalkalas.

Atsižvelgiant į tai, kad byla jau buvo nagrinėjama abiejų instancijų teismuose, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad Muitinės departamentas privalo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kodėl atmetamos Islandijos bei Danijos institucijų išvados, susijusios su tuo, ar sušaldyti, sūdyti stintenės ikrai gali būti vartojami iš karto, ar prieš vartojant turi būti privalomai perdirbami, yra pagrindas teigti, kad pakartotinai skundas nebuvo visa apimtimi išnagrinėtas taip, kaip nurodyta teismo sprendime. Iš Muitinės departamento sprendimo turinio daroma išvada, kad minėtas teismo nurodymas atmestas ir netirtas, nurodant, kad jis yra nesvarbus, o svarbu yra tik tai, ar ikrai yra apvalkale, ar ne. Atsakovas teigia, kad svarbiausias dokumentas yra Muitinės laboratorijos išvada (duomenys neskelbtini), tačiau ši išvada yra nemotyvuota ir joje nenurodytas galutinis rekomenduojamas kodas, tuo tarpu, nepaisant to Klaipėdos TM Prekės klasifikavimo 2008 06 17 akte Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-446-561/2010, b. l. 15) be paaiškinimo parinktas kodas (duomenys neskelbtini), kuris reiškia, kad prekė skirta žmonių maistui. Tokio kodo įrašymas deklaracijoje nemotyvuotas ir Muitinės departamento sprendime (kodėl ne (duomenys neskelbtini) ?). Kadangi gamybos procesas sprendime nebuvo tirtas, nepagrįsta ir sprendime esanti motyvacija dėl Danijos muitinės klasifikavimo centro raštu išreikštos nuomonės (Muitinės departamentas teigia, kad buvo taikomas kitas prekių gamybos procesas). Minėta, kad Islandijos dokumentai įvertinti vienpusiškai ir formaliai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios normos negalima vertinti formaliai, t. y. apsiriboti tuo, kad šiuo atveju Muitinės departamentas išnagrinėjo klausimą iš naujo ir tai reiškia, kad įvykdė teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsakovo sprendime turėjo būti atskleistos visos teismo nurodytos neaiškios aplinkybės, įvertinti teismo nurodyti prieštaravimai, jie pašalinti. Kadangi tai iš dalies nebuvo padaryta, liko visai neatsakyta į klausimą, ar Klaipėdos TM prekei suteiktas prekės kodas visa apimtimi yra teisingas. LVAT ne kartą pasisakė, kad ginčas negali būti išsprendžiamas tokiu būdu, kad liktų galimybė kilti kitiems ginčams tuo pačiu klausimu.

Todėl skundo reikalavimas dėl Muitinės departamento 2011 07 28 sprendimo Nr. 1A-4.13-281 panaikinimo ir ginčo perdavimo nagrinėti iš naujo Muitinės departamentui tenkinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. sprendimas pripažįstamas neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Dėl kreipimosi į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą. Muitinės departamento sprendime tuo klausimu pateikiami Prekių klasifikavimo komisijos motyvai. Atsakovas remiasi tuo, kad prekės klasifikavimas yra aiškiai teisiškai sureguliuotas, ir tuo, kad yra ES valstybių narių patirtis, klasifikuojant panašias prekes. Pačiame sprendime pateikiami du atvejai iš Prekių tarifinės informacijos, tačiau nėra aiškios motyvacijos dėl to, kad ginčo prekei taikytina būtent ta informacija, nes nurodyta, kad tai panašios prekės klasifikavimo duomenys, be to skiriasi tų prekių kodai.

Daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo kreiptis į Muitinės kodekso komitetą objektyvioms išvadoms (papildomus įrodymus) dėl atitinkamų prekių klasifikavimo gauti, nes Muitinės departamentas dar nepakankamai išnagrinėjo ginčo klausimą, tinkamai nepagrindė visų daromų išvadų. Teismas daro išvadą, kad Muitinės departamentas turi galimybę tinkamai įvykdyti teismo sprendimą ir nesikreipdamas į nurodytą instituciją. Tik neradus galimybių tinkamai klasifikuoti prekę, Muitinės departamentas gali kreiptis dėl išaiškinimo į ES instituciją.

Bylą nagrinėję teismai, kai pareiškėja skundė Muitinės departamento 2008 12 22 sprendimą Nr. 1A-4.13-735, nustatė, kad pareiškėja turėjo reikalavimo teisę skųsti muitinės įstaigų sprendimus, todėl šioje byloje šis klausimas nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendė:

pareiškėjos Didžiosios Britanijos įmonės Gordon Trade & Logistics Ltd skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. liepos 28 d. sprendimą „Dėl Didžiosios Britanijos įmonės Gordon Trade&Logistics Ltd skundo“ Nr. 1A-4.13-281 ir pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (LM19)-RŽ77-287 perduoti nagrinėti iš naujo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kitą pareiškėjos Didžiosios Britanijos įmonės Gordon Trade & Logistics Ltd skundo reikalavimą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIna KirkutienėHalina Zaikauskaitė