Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas ieškinys laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovui pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas 2020 m. gegužės 20 d., atsiliepimas į ieškinį nepateiktas. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius Bigbank AS filialas 2018 m. kovo 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas kreditas: bendra finansuojama suma – 4 200 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022-03-21, metinė palūkanų norma – 12,70 proc. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais grąžinti bendrą finansuojamą sumą, sumokėti palūkanas bei mėnesinį administravimo mokestį (bendrųjų sutarties sąlygų 2.1 punktas). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2019 m. gegužės 8 d. pranešimu sutartį nutraukė.

2018 m. lapkričio 8 d. pradinis kreditorius ir ieškovas sudarė Periodinę reikalavimo perleidimo sutartį, kurios bylų priėmimo–perdavimo aktu ieškovui perleista reikalavimo teisė į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas 2019 m. birželio 20 d. pranešimu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant grąžinti visą negrąžintą bendrą finansuojamą sumą, sumokėti iki nutraukimo dienos paskaičiuotas palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 3 559,66 Eur dydžio negrąžintą kreditą ir 31,27 Eur sutarties administravimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taipogi prašo iš atsakovo priteisti 583,48 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurias sudaro 154,94 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos (2019 m. gegužės 8 d.), ir 428,54 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., bei 12,70 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 559,66 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kaip minėta, pradinė kreditorė su atsakovu Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) siųstu pranešimu nutraukė 2019 m. gegužės 8 d., o ieškovas mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį tiek iki sutarties nutraukimo 2019 m. gegužės 8 d., tiek ir po jo - nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2019 m. gegužės 8 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovo reikalavimas dėl 428,54 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo ir 12,70 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 559,66 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas, o likusi šio reikalavimo dalis – dėl 154,94 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. gegužės 8 d., tenkinama. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis – atsakovas sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (bendrųjų sutarties sąlygų 6.1 punktas). Atsakovas neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl ieškovo reikalavimas dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 320,37 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų (CK 6.71-6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 4 066,25 Eur sumą (3 559,66 Eur negrąžinto kredito + 31,27 Eur sutarties administravimo mokesčio + 154,94 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų + 320,37 Eur delspinigių) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. balandžio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 90,47 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 91,37 Eur žyminio mokesčio (101 Eur x 90,47 proc.).

Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), pastarosios išlaidos nepriteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 559,66 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 66 ct) negrąžinto kredito, 31,27 Eur (trisdešimt vieną eurą 27 ct) sutarties administravimo mokesčio, 154,94 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 94 ct) mokėjimo palūkanų, 320,37 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 37 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 4 066,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 91,37 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.