Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai O. T., atsakovės atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. T. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Teisingumo ministerijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po įvykio ji gydėsi, vartojo vaistus, apie tai duomenys yra baudžiamojoje byloje.

Skundas netenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. liepos 11 d. padavė Teisingumo ministerijai prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 25-28). Pareiškėja nurodė, kad smurtiniu nusikaltimu jai buvo padaryta 800 Lt turtinė žala ir 4 000 Lt neturtinė žala, 163 Lt sumokėtos vykdymo išlaidos ir 1 200 Lt sumokėtos bylinėjimosi išlaidos. Žala jai nebuvo atlyginta, nurodytas antstolis, kuris vykdė išieškojimą. Pareiškėja prašė kompensuoti 2 163 Lt turtinę žalą ir 4 000 Lt neturtinę žalą.

Dėl šio prašymo Teisingumo ministerija priėmė 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (1.34.)-7R-5931 (b. l. 24). Teisingumo ministerija savo atsakymą grindė Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu 113 ir teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-26-847/2012 (proceso Nr. 1-54-1-00314-2011-3) Ž. K. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu. Iš Ž. K. O. T. priteista 800 Lt turtinei žalai atlyginti ir 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteista 1 200 Lt proceso išlaidų.

Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kaip pareiškėjos sveikata buvo sutrikdyta dėl prieš ją panaudoto fizinio ir psichologinio smurto. Šios aplinkybės nuosprendyje buvo vertinamos tik nustatant neturtinės žalos dydį, nepriteistos jokios gydymo išlaidos, kas rodytų buvus sveikatos sutrikdymą. Nuosprendyje tik konstatuojama, kad Ž. K. artėjo prie nukentėjusiosios, laikydamas rankoje beisbolo lazdą, užsidėjęs ant veido kaukę, vedė išsigandusią nukentėjusiąją į patalpą, O. T. buvo labai išsigandusi. Nuosprendyje konstatuojama, jog tai patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas.

Šiuo klausimu taip pat pasisakė ir Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1A-260-72/2012). Nutartyje nurodomas pareiškėjos ieškininio pareiškimo turinys: O. T. nurodė, kad po nusikaltimo jautėsi psichologiškai pažeminta, pablogėjo jos sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus dėl padarytos žalos, didžiulę baimę, dėl to teko kreiptis į gydytojus bei išeiti iš darbo, nes bijojo toliau dirbti toje degalinėje, iki šiol kankina nemiga ir baimė, jaučiasi nesaugi. Panevėžio apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo: „Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiosios O. T. atžvilgiu buvo vartojamas tiek psichinis, tiek ir fizinis smurtas. Tai, kad nukentėjusioji dėl Ž. K. nusikalstamos veikos padarymo patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, didžiulę baimę, t. y. kad dėl Ž. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai O. T. kilo dvasinio pobūdžio pasekmės, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį - abejonių nekyla. Tačiau nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kitas, kolegijos nuomone, svarbias aplinkybes - Ž. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai O. T. sveikata nebuvo sutrikdyta, t. y. fizinio pobūdžio pasekmių nekilo“.

Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad, nors pareiškėja ir buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje, tačiau baudžiamojoje byloje nėra konstatuota, kad pareiškėjos sveikata sutrikdyta sunkiai ar nesunkiai. Neturtinė žala pareiškėjai priteista tik dėl dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, didžiulės baimės. Pareiškėja apylinkės teismo nuosprendžio ar apygardos teismo nutarties dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių jos sveikatos sutrikdymo sunkumui nustatyti, neskundė.

Ginčui taikytinas Įstatymas. Įstatymo 2 straipsnyje išaiškinamos šiame įstatyme vartojamos sąvokos. Pagal 2 straipsnio 1 dalį, smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Taigi Įstatymas delegavo teisę Vyriausybei nustatyti smurtinių nusikaltimų sąrašą, tačiau nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtintos ir kitos kompensavimo sąlygos – nusikaltimas ne tik turi būti įtrauktas į specialų sąrašą, bet nusikaltimu turi būti sukeltos pasekmės, kurios nurodytos Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Dar viena sąlyga nustatyta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje – teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Šią sąlygą pareiškėja atitinka, tačiau Teisingumo ministerija privalo nustatyti, kad asmuo atitinka visas sąlygas, keliamas smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimui.

Vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą. Teisingumo ministras 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 patvirtino tokį sąrašą ir jame yra nurodytas Baudžiamojo kodekso 180 straipsnis „Plėšimas“ („1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. <...>“). Taigi pareiškėja atitinka dvi sąlygas – ji nukentėjo dėl smurtinio nusikaltimo, kuris įtrauktas į specialų sąrašą, teismas jai priteisė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau pareiškėja neatitinka trečios būtinos sąlygos – nusikaltimu nebuvo sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Nurodytoms aplinkybėms nustatyti baudžiamajame procese nepakanka vien pateiktų pažymų iš sveikatos priežiūros įstaigų. Ikiteisminio tyrimo metu nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymo sunkumas (mastas) nustatomas remiantis specialiomis taisyklėmis, kurios yra nustatytos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (dėl psichinių ligų – teismo ekspertai psichiatrai), nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele, t. y. pareiškėjai sveikatos sutrikdymo mastą turėjo nustatyti teismo medicinos ekspertai. Tai, kad pareiškėja gydėsi sveikatos priežiūros įstaigoje, nėra pagrindas pripažinti, jog jai dėl nusikaltimo buvo sutrikdyta sveikata. Tuo labiau, to pripažinti neturi įgaliojimų Teisingumo ministerija, spręsdama klausimą, ar yra pagrindas kompensuoti pareiškėjai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. (1.34.)-7R-5931 „Sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nenaikintinas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti Teisingumo ministeriją kompensuoti pareiškėjai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos O. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.