Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui S. S. dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir uzufrukto nustatymo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo N. B. AB, veikianti per N. B. AB Lietuvos skyrių

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė neturintis duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti dalį, galutinę nuomonę pateiks po įrodymų tyrimo (1 t. b.l. 75-84).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad turimą dalį namo ir žemės pardavė už 93 000 Eu, įsigijo butą už 55 000 Eu, už likusias lėšas turi nupirkti motinai ir broliui gyvenamąją patalpą. 2016-08-03 teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2016-07-24 išsikraustė iš atsakovo namų ir ten nebegyvena. Pripažino, kad nuo ieškinio pateikimo iki ieškovės išsikėlimo iš atsakovo namų atsakovas pirko maisto produktus dukrai, tačiau ne visus juos davė, taip pat nupirko striukę, basutes, dviratį, tačiau pažymėjo, kad išlaikymas buvo spontaniškas, nepakankamas, pripažino, kad atsakovas tuo metu padengė trečdalį vaiko išlaidų. Ieškovė 2016-08-16 teismo posėdyje paaiškino, kad išsikraustė iš atsakovo namų, jame liko tik kai kurie jos nereikalingi daiktai, kuriuos, kaip jau yra sakiusi atsakovui, jis gali išmesti.

Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei 190 Eu per mėnesį išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. 2016-08-03 teismo posėdyje paaiškino, kad jo gaunamas atlyginimas sudaro apie 225 Eu per mėnesį, bendros pajamos apie 1000 Eu per mėnesį, įmoka pagal kredito sutartį sudaro apie 360 Eu per mėnesį, teigė, kad ieškovei su vaiku gyvenant jo name atsakovas atveždavo produktų, kartu pirko drabužius vaikui, neprieštaravo ieškovės nurodytai aplinkybei, jog ji išsikraustė iš atsakovo namų, tačiau palaikė priešieškinio reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo. 2016-08-16 teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jo namuose liko ieškovės daiktų, todėl priešieškinys turi būti patenkintas visiškai. Atsakovo atstovas prašė ieškinį tenkinti toje dalyje, kiek jam neprieštarauja atsakovas, priešieškinį tenkinti visiškai, paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgti į tai, kad dalį reikalavimų atsakovas pripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas, byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo nutrauktina.

Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti uzufruktą gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilkyškių k., Vilniaus rajone, 24,96 kv.m. kambaryje (1 t. b.l. 1143-146). Teisme 2016-08-01 gautas ieškovas prašymas dėl atsisakymo nuo reikalavimo nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančias patalpas. 2016-08-03 ieškovė palaikė prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio, nurodė, nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (1 t. b.l.164-165).

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančias patalpas, nes tai nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei (LR (duomenys neskelbtini) str., 293 str. 4 p., 294 str. ). Byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą S. C., gim. 2014-08-27 (1 t. b.l. 18).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, atsakovas šiam reikalavimui iš esmės neprieštaravo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2016-05-10 išvadoje nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, ieškovė turi gyvenamąją vietą, tai yra iš esmės turi galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas nepilnamečio vaiko gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui (1t. b.l. 75-76). Teismo posėdyje skyriaus atstovė neprieštaravo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove nors ir pasikeitė ieškovės gyvenimo sąlygos. Įvertinęs paminėtą, vaiko amžių, aplinkybę, jog būdama vaiko auginimo atostogose ieškovė jį nuolatos prižiūrėjo, ieškovė įsigijo gyvenamąją vietą, teismas, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 380,00 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-378/2016)

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad išlaidos vaiko išlaikymui sudaro apie 300 Eu per mėnesį (1 t. b.l. 2), prie ieškinio pridėtoje detalioje vaiko poreikių sąmatoje nurodyta, kad išlaidos vaiko išlaikymui sudaro 550 Eu per mėnesį, iš jų 100 Eu maistas, 60 Eu sauskelnės, 40 Eu vitaminai, vaistai, 30 Eu higienos prekės, 120 Eu sezoniniai rūbeliai – žiemos sezonui su batais, 80 Eu sezoniniai rūbeliai šiltam sezonui su batais, 50 Eu - rūbeliai, tapkutės, vaikų darželis Bezdonių vaikų darželis vidutiniškai 45 Eu per mėnesį, būreliai – „Jamachos mokyklėlė“ – 30 Eu (1 t. b.l.19). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išlaidos vaiko aprangai (rūbams ir batams) vidutiniškai sudaro apie 50 Eu per mėnesį, rengiant ieškinį buvo nurodytos išlaidos Bezdonių vaikų darželyje, tačiau vaikų darželio kaina Vilniaus mieste yra didesnės, nors įrodymų, kiek jis gali kainuoti nepateikė, todėl teismas vadovaujasi detalioje vaiko poreikių sąmatoje nurodyta išlaidų vaikų darželiui suma, kuriai atsakovas neprieštaravo ((duomenys neskelbtini) str.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukra buvo operuota dėl įgimtos patologijos – kaklo fistulės, ateityje gali kilti skrandžio problemų (1 t. b.l.3), tačiau Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2016-04-18 buities tyrimo akte nurodyta, kad pagal pateiktą ieškovės informaciją dukra nuolatinių sveikatos sutrikimų neturi, pas gydytojus kreipiasi pagal poreikį, dažniausia kreipimosi priežastis – dėl vaiko kaklo fistulės (1 t. b.l. 78-79). Į bylą pateikti duomenys apie nepilnametei S. S. diagnozuotus sveikatos sutrikimus (1 t. b.l. 88-97), tačiau nėra pateikta įrodymų apie patirtas būtinas specialias išlaidas, nekompensuojamas valstybės, minėtiems sveikatos sutrikimams gydyti, todėl šios bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad nepilnametė S. C. turi specialių, papildomų nei įprasta išlaidų sveikatos poreikiams. Tačiau pažymėtina ir tai, kad vaikui augant, didėja jo poreikiai. Be to, kaip nurodė ieškovė vaikas pradės lankyti darželį, tad tikėtinos papildomos išlaidos vaiko sveikatai (CK 1.5 s.tr). Be to, pateikdama ieškinį ieškovė gyveno atsakovui priklausančiame name ir nemokėjo būsto išlaikymo išlaidų, bylos nagrinėjimo metu ji įsigijo nuosavą būstą, tad atsirado papildomų išlaidų dalis, skirta vaiko išlaikymui užtikrinant jo teisę į būstą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, taip pat duomenis apie vaikui užtikrintą aplinką iki šios bylos iškėlimo, o būtent Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2016-04-18 buities tyrimo akte nurodytas aplinkybes apie vaiko gyvenimo bei jo aprūpinimo sąlygas (1 t. b.l. 75-82), remiantis CK 3.3 str. prioritetiniu vaiko teisės apsaugos principus, kurio turinį taip pat sudaro vaiko teisė turėti tokias pat gyvenimo sąlygas iki jos buvo tėvams gyvenant kartu, jei tai yra įmanoma atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams sudaro 400 Eu per mėnesį (CK 1.5 str., 185 str.).

Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovės pajamas sudarė Vilniaus valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-11-27 sprendimu ieškovei nuo 2015-08-28 iki 2016-08-27 skirta 336,07 Eu pašalpa (1 t. b.l. 6). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad iki vaiko auginimo atostogų ji dirbo atsakovui priklausančioje įmonėje, tarp šalių kilus ginčams galimybės pasilikti minėtame darbe abejotinos, kitos darbo vietos susiradimas būtų apsunkintas dėl to, kad ieškovė augina mažą vaiką, tad nėra aišku, kokios jos pajamos bus pasibaigus motinystės atostogoms. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Bezdonių sen., Vilkiškių k., Kalno g. 10, 8515 Eu vertės (1 t. b.l. 9-10). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė jai priklausiusią dalį namo, ir žemės sklypo, esančio Lapių g. 5, Vilniuje (1 t. b.l.12-16) pardavė ir įsigijo butą, esantį Taikos g. 168-19, Vilniuje, už 55 000 Eu (1 t. b.l. 169-174). Ieškovė turi transporto priemonę, kurios pirmos registracijos data 2002 m. (1 t. b.l.). Ieškovė nurodė, kad ji turi išlaikyti pilnametę dukrą, kuri mokosi K. S. universitete (1 t. b.l.7), tačiau pažymėtina, kad pilnamečių vaikų teisė į išlaikymą nėra tapati nepilnamečių vaikų teisei, tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus baigiasi sulaukus pilnametystės ir ji gali būti konstatuota tik teismo sprendimu. Todėl nesant teismo sprendimo dėl išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo iš ieškovės, kaip ir duomenų apie E. J. turtinę padėtį, sveikatos būklę, iš tėvo gaunamą išlaikymą ir pan., ieškovės nurodyta aplinkybė dėl jos pareigos išlaikyti pilnametę dukrą neturi esminės teisinės reikšmės vertinant šalių turtinę padėtį šioje byloje.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo vardu registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus rajone, Bezdonių sen., Vilkiškių k., (duomenys neskelbtini), 26 616 Eu vertės (1 t. b.l. 9-10), atsakovas nuosavybės teise transporto priemonių neturi (1 t. b.l. 28). Atsakovas dirba trijose įmonėse, jo gaunamas darbo užmokestis yra nepastovus: 2016 m. vasarį sudarė 460,08 Eu, 2016 m. sausį – 251,34 Eu, 2015 m. gruodį – 175, 33 Eu neatskaičius mokesčių, (1 t. b.l. 22-24). Atsakovas turi įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį įsigyjant būstą. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jo kredito įmoka per mėnesį sudaro 360 Eu. Be to, remiantis atsakovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti V. S., gim. 2005-01-23, kuriai Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-28 sprendimu atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą po 115,85 Eu per mėnesį (2 t. b.l. 33-35). Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad turi kitų pajamų nei nurodyta oficialiuose dokumentuose. 2016-08-03 teismo posėdyje paaiškino, kad jo pajamos sudaro 1000 Eu į mėnesį, tuo tarpu 2016-08-16 posėdžio metu atsakydamas į atstovo klausimą patikslino, jog jo pajamos kiekvieną mėnesį nėra tolygios ir sudaro apie 700-750 Eu vidutiniškai per mėnesį, įrodymų apie jas pateikti negali, nes jos yra gautos ne Lietuvoje dirbant įgaliotu atstovu. 2016-06-01 teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad išnuomojo jam priklausantį namą, į bylą pateikė 2016-05-15 sutartį, iš kurios matyti, kad namas, esantis Kalno g.10, Vilkiškių k., Bezdonių sen. yra išnuomojama už 600 Eu per mėnesį, patalpų perdavimo data – 2016-06-15, nuomos terminas - 1 metai (1 t. b.l. 12-128). 2016-08-16 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad namas nėra nuomojamas, nors įrodymų, kad sutartis nutraukta į bylą nėra pateikta ((duomenys neskelbtini) str.). Taigi, atsakovo paaiškinimai apie gaunamas pajamas yra nenuoseklūs, tačiau jie ir kitų įrodymų visuma (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016-04-18 Buities tyrimo akte nurodyta, kad pasak S. C., jis rūpinasi vaiko išlaikymu, kiek maždaug išlaidų skiria vaikui per mėnesį nurodyti negali, kaip sako, neskaičiuoja) suponuoja netiesioginę išvadą esant geresnę atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas nei yra pateikti į bylą rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) str.). Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas po 190 Eu per mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytą, aplinkybę, kad nepilnametės Sofijos gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, tuo tarpu tam iš tėvų, kuris gyvena su nepilnamečiu vaiku paprastai tenka didesnė našta auginant vaiką, kurio nekompensuoja priteistinas išlaikymas, ieškovė šio sprendimo priėmimo metu nedirba ir nėra aišku, kokios jos pajamos bus artimiausiu metu, tačiau ji yra jauna ir darbingo amžiaus, kaip paaiškino teismo posėdyje padėjo atsakovui vystyti verslą, taigi, turi kvalifikacinių gebėjimų, sudarančių realią galimybę susirasti tinkamą darbą, todėl teismas laiko pagrįstu šioje byloje nukrypti nuo lygių dalių principo išlaikant nepilnametį vaiką ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 210 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (CK 1.5 str., 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.). Išaiškintina šalims, iš esmės pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę pateikti ieškinį teisme dėl išlaikymo vaikui pakeitimo.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2016-03-29. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pateikiant ieškinį ieškovė gyveno atsakovui priklausančiame name. 2016-08-03 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji išsikraustė iš atsakovo namo 2016-07-24, atsakovas minėtai ieškovės nurodytai aplinkybei neprieštaravo ((duomenys neskelbtini) str), tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos nurodydamas, jog ieškovei gyvenant jo namuose jis išlaikė nepilnametę dukrą, pirko maistą, rūbus, batus. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad nuo ieškinio pateikimo teismu iki išsikraustymo iš atsakovo būsto atsakovas teikė išlaikymą vaikui, tačiau jis nebuvo pakankamas, paaiškino, kad išlaikymas sudarė apie 100 Eu per mėnesį. Įvertinęs paminėtą bei ieškovės nurodytas aplinkybes, kad iki ieškinio pateikimo atsakovas teikė tinkamą išlaikymą vaikui (1 t. b.l.1-5), aplinkybę, jog nuo ieškinio pateikimo iki išsikraustant iš atsakovo būsto ieškovė nepatyrė išlaidų, būtinų gyvenamajai vietą išlaikyti ir ją turėti, teismas ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies ir nustato išlaikymo priteisimo momentą nuo ieškovės nurodytos išsikraustymo iš atsakovui priklausančio namo datą, tai yra 2016-07-24, kuriai 2016-08-03 posėdyje atsakovas neprieštaravo (CK 1.5 str., 185 str.).

Dėl reikalavimo iškeldinti ieškovę iš atsakovui priklausančio būsto

Byloje nustatyta, kad šalys gyveno kartu atsakovui priklausančiame name, esančiame Kalno g. 10, Vilkiškių k., Bezdonių sen. Šalių santykiams pašlijus, atsakovas nurodė ieškovei išsikraustyti iš jam priklausančio namo. Ieškovė, gindama nepilnamečio vaiko teisę į būstą pateikė ieškinį dėl uzufrukto nustatymo.

Remiantis CK 6.642 str. 1 d. kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jei panaudos sutartis nenustato kitokio termino. Byloje yra atsakovo 2016-05-15 raginimas ieškovei išsikraustyti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilkiškių k., Bezdonių sen. nuo 2016-06-15, nes patalpos yra išnuomotos, minėtas raginimas išsiųstas registruotu paštu 2016-05-25 (1 t. b.l. 124-125). Kitų rašytinių įrodymų, kad anksčiau informavo ieškovę apie panaudos sutarties nutraukimą, kaip tai nurodyta priešieškinyje (1 t.b.l. 55-56), atsakovas į bylą nepateikė ((duomenys neskelbtini) str).

Bylos nagrinėjimo metu 2016-08-01 ieškovė pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio dalyje dėl uzufrukto nustatymo, nurodė, kad nusipirko gyvenamąją patalpą ir išsikraustė iš atsakovo būsto. 2016-08-03 teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad ieškovė išsikraustė iš jam priklausančio būsto, tačiau palaikė priešieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo paaiškindamas, kad ikiteisminiame tyrime jam yra taikytos apsaugos priemonės, ribojančios jo teisę gyventi kartu su ieškove, todėl yra būtinas teismo sprendimas iškeldinti ieškovę iš jam priklausančio namo, esančio Kalno g. 10, Vilkyškių k., Vilniaus rajone. Be to, nesant teismo sprendimo iškeldinti ieškovę ji gali grįžti gyventi. 2016-08-16 teismo posėdyje atsakovas palaikė reikalavimą dėl iškeldinimo nurodydamas, kad ieškovė neišsikraustė iš jam priklausančių patalpų. 2016-08-16 teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji išsikraustė iš atsakovo būsto, kai kurie ten likę daiktai (drabužiai) jai yra nereikalingi ir ji prašė atsakovo juos išmesti. Įvertinus paminėtą, ieškovės į bylą pateikus duomenis apie tai, jog ji įsigijo kitą būstą, nuoseklius ieškovės paaiškinimus, jog ji išsikraustė iš atsakovo būsto 2016-07-24, tai yra nesuėjus 3 mėnesių terminui nuo įspėjimo gavimo ir jame nebegyvena, kuriems atsakovas minėtame teismo posėdyje neprieštaravo, teismas laiko byloje nustatytu, kad ieškovė 2016-07-24 išsikraustė iš atsakovui priklausančio būsto, esančio Kalno g. 10, Vilkiškių k., Bezdonių sen. ir jame nebegyvena ((duomenys neskelbtini) str.). Dėl nurodyto, priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės iškraustymo atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius, jog ieškovė pažeidė bei šiuo metu pažeidžia atsakovo nuosavybės teises į jam priklausantį būstą, nes jame gyveno teisėtai, atsakovo sutikimu bei išsikraustė per atsakovo nurodytą terminą (CK 6.629 str., 6.642 str. CK 4.98 str.). Aplinkybės dėl procesinių priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo metu atsakovo atžvilgiu šioje byloje teisinės reikšmės neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str.).

Ieškovės išlaidos šioje byloje sudarė 20 Eu žyminio mokesčio (1 t. b.l. 176), nuo likusios dalies (61 Eu) žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė buvo atleista. Remiantis CPK 87 str. 2 d., kai ieškovas atsisako ieškinio, jam grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atsisakius reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, žyminio mokesčio dalis jai negrąžintina (CPK 3 str. 7 d.).

Atsakovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 34,40 Eu žyminio mokesčio bei kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (1 t. b.l. 61 a), 500 Eu advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t. 193-194), tai yra viso 534,40 Eu.

Šioje byloje ieškovė atsisakė reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių, tačiau atsakovo reikalavimas dėl ieškovės iškeldinimo buvo atmestas, todėl laikytina, kad šioje dalyje šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis yra vienoda (po 16,67 procento visų bylos reikalavimų). Ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinus visiškai (33,33 procentus visų reikalavimų) bei reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo patenkinus iš dalies (84 procentus trečdalio bylos reikalavimų arba 28 procentus visų reikalavimų), darytina išvada, kad ieškovės naudai patenkintų reikalavimų dalis šioje byloje sudaro 78 procentai. Dėl nurodyto, atsakovas ieškovei turi atlyginti 15,60 Eu bylinėjimosi išlaidų, ieškovė atsakovui – 117,57 Eu bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 101,97 Eu bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Trečiojo asmens Nordea B. F. Plc bylinėjimosi išlaidos sudarė 546,68 Eu (1 t. b.l. 177-179). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių. Trečiojo asmens nurodytoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) numatytų dydžių, tačiau įvertinus tai, kad reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo buvo pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, teisinis santykis, dėl kurio tretysis asmuo pareiškė atsiliepimą nėra sudėtingas, ieškinio dalis ir jo priedai nėra didelės apimties, teismų praktika šiuo klausimu susiformavusi, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 350 Eu bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai turi būti priteista 75,60 už žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei 21 Eu žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (toje dalyje, kur ieškovė buvo atleista), 4,82 Eu pašto išlaidų (78 procentai visų 6,19 Eu pašto išlaidų), tai yra viso 101,42 Eu bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti pašto išlaidų dalis yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnametės S. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. I., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. C., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. C., a.k. (duomenys neskelbtini) po 210 Eur (du šimtai dešimt Eu) kas mėnesį nuo 2016-07-24 iki vaiko pilnametystės pavedant nepilnamečio vaiko motinai A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. C., a.k. (duomenys neskelbtini), 101,97 Eu (vienas šimtas vienas Eu, 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui N. B. AB, veikianti per N. B. AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas (duomenys neskelbtini)) 350 Eu (tris šimtus penkiasdešimt Eu) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. C., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 101,42 Eu (vienas šimtas vienas Eu, 42 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Bylą dalyje dėl ieškovės A. I. reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.