Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonsta“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-579-559/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kamsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonsta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 86 947,53 Lt skolai grąžinti, 6 260,22 Lt delspinigių, 8,49 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalys 2008 m. gegužės 6 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. VP-934/KAM/2008 dėl subrangos darbų atlikimo. Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovė įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė pažeidė savo prievolę apmokėti priimtus darbus ir suderintą skolą už šiuos darbus. Atsakovės skolos likutis už ieškovės atliktus ir atsakovės be pretenzijų priimtus darbus yra 86 947,53 Lt. Atsakovė pripažino savo prievolę sumokėti 86 947,53 Lt skolą, nes priėmė PVM sąskaitas faktūras, jas pasirašė ir iš dalies apmokėjo, PVM sąskaitos faktūros išrašytos pagal atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovė priėmė ir pasirašė be pretenzijų, šalys 2011 m. sausio 31 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino 86 947,53 Lt skolą, tačiau iki šiol jos nesumokėjo.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 86 947,53 Lt skolai grąžinti, 6 260,22 Lt delspinigių, 8,49 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (93 207,75 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 398,12 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir 2011 m. gruodžio 15 d. preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai buvo grindžiami visapusišku tarpusavio pasitikėjimu, lojalumu, todėl dalis darbų buvo aktuojama pasitikint ieškovės žodiniais patvirtinimais apie kokybišką darbų atlikimą. Be to, sutarties 5.4.1, 6.1.5 punktai nustatė, jog atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu dėl ieškovės kaltės nepašalinti nurodyti apmokėti pateiktų darbų defektai. Paaiškėjo, kad dalis darbų yra atlikti nekokybiškai, kai kurie darbai iš viso neatlikti, nors buvo užaktuoti. Ieškovė pripažino darbų trūkumus ir žadėjo atlikti darbus, kurie buvo užaktuoti, bet faktiškai neatlikti, tačiau minėto įsipareigojimo iki šiol neįvykdė. Vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, sutarties 5.4.1 punktu, atsakovė sustabdė savo prievolės vykdymą, nes ieškovei nepašalinus darbų trūkumų, atsakovei nekilo pareiga mokėti už nekokybiškai atliktus ir už faktiškai neatliktus darbus. Atsakovė, remdamasi sutarties 7.3 punktu, 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. 9252 informavo ieškovę, jog per 10 dienų nesiėmus priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, sutartis bus nutraukta be atskiro įspėjimo ir taikomos sankcijos, numatytos sutarties 9.1 ir 10.2.4 punktuose. Ieškovė darbų trūkumų per papildomai nustatytą terminą nepašalino, todėl sutartis buvo nutraukta be atskiro įspėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu paliko nepakeistą 2011 m. gruodžio 15 d. preliminarų sprendimą. Konstatavo, kad, priimdama darbus, atsakovė pripažino, jog darbai neturi esminių trūkumų (CK 6.662 str. 2, 3 d., 6.694 str. 4, 6 d.), atliktų darbų aktuose šalys neaptarė perduodamų (priimamų) darbų trūkumų. Nustatė, kad aktuose, kuriais ieškovės perduotus darbus pagal atliktų darbų aktus atsakovė perdavė užsakovui Kėdainių rajono savivaldybei, perduodamų darbų trūkumai taip pat neaptarti. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė tinkamai, laikydamasi CK 6.662, 6.694 straipsniuose numatytos tvarkos, pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Iš sutarties 5.4.1 ir 5.3 punktų analizės padarė išvadą, kad šalys sutartimi nustatė generalinio rangovo (atsakovės) teisę sulaikyti mokėjimus tik nepašalinus darbų defektų, kurie nustatyti priimant darbus, t. y. šie defektai turėjo būti nustatyti ir aptarti pasirašant atliktų darbų aktus, o kadangi aktuose darbų defektai bei kiti trūkumai nebuvo aptarti, sutarties 5.4.1 punktas negali būti taikomas. Atsakovės argumentus dėl statybos darbų trūkumų ir neatliktų darbų, kuriuos ji grindė savo ieškovei adresuotais raštais, vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad jie nepatvirtinti kitais rašytiniais įrodymais. Sprendė, kad ginčas dėl atliktų darbų trūkumų ar neatliktų darbų ir ieškovės kaltės turi būti sprendžiamas reiškiant ieškovei savarankiškus reikalavimus teisme. Kadangi atsakovė priešinio reikalavimo šioje byloje nereiškė, padarė išvadą, kad ginčas dėl atliktų ar neatliktų darbų, atliktų darbų kokybės yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgęs į liudytojo V. G. parodymus ir į tai, kad komisijos darbe nedalyvavo užsakovo (savivaldybės) atstovai, nelaikė pakankamu įrodymu ir atsakovės pateikto Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 8 d. rašto Nr. AS-2088 kopijos, kurioje nurodyta, kad techninės priežiūros atstovas 2012 m. vasario 20 d. nustatė, kad nepašalinti šildymo sistemos remonto darbų defektai. Konstatavo, kad, atsakovei pareiškus pretenzijas dėl ieškovės atliktų darbų kokybės po darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo, atsakovė neturėjo teisės sustabdyti darbų kainos apmokėjimo iki tol, kol ieškovė pašalins trūkumus. Sprendė, kad, nustačius darbų trūkumus po atliktų darbų aktų pasirašymo, turėtų būti taikomos darbų kokybės garantiją, jos teikimo sąlygas, trūkumų šalinimą garantiniu laikotarpiu reglamentuojančios civilinio įstatymo nuostatos. Pažymėjo, kad paslėpti darbų trūkumai nebuvo nustatyti. Nustatė, kad atsakovė tinkamai neinformavo ieškovės apie atsiskaitymų sulaikymą dėl neatliktų ir netinkamai atliktų darbų. Atmetė atsakovės argumentus, kad ji sulaikė prievolės įvykdymą ieškovės atžvilgiu dar ir dėl to, kad ieškovė neįvykdė rangos sutarties 6.2.15 punkte nustatytos pareigos pateikti 5 proc. sutarties kainos dydžio užtikrinimą – laidavimą bei civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, motyvuodama tuo, kad rangos sutartis nenumato atsakovės teisės sulaikyti mokėjimus ieškovei dėl šios pareigos nevykdymo. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą, subrangovas (ieškovė) neprivalėjo sudaryti atskiros draudimo sutarties, nes tokios pareigos nenustatė įstatymas. Konstatavo, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, pasirašyti abiejų šalių, yra tinkami įrodymai, patvirtinantys atsakovės prievolę visiškai atsiskaityti su ieškove.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neteisingai aiškintos tarp šalių pasirašytos sutarties 5.4.1. punkto nuostatos, neatsižvelgta į sutarties sąlygų visetą ir tikruosius šalių ketinimus, tuo pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles ir prievolės sustabdymą (CK 6.46 str. 2 d., 6.193 str., CPK 330 str.). Nepagrįsta išvada, kad šalys sutartimi nustatė generalinio rangovo (atsakovės) teisę sulaikyti mokėjimus tik nepašalinus darbų defektų, kurie nustatyti priimant darbus, t. y. šie defektai turėjo būti nustatyti ir aptarti pasirašant atliktų darbų aktus, o kadangi aktuose darbų defektai bei kiti trūkumai nebuvo aptarti, sutarties 5.4.1. punktas negali būti taikomas. Nevertintos sutarties 6.1.5, 6.1.8 ir 7.2. punktų nuostatos, koreliuojančios su 5.4 ir 5.4.1. punktais, numatančios atsakovės teisę nemokėti už nekokybiškai atliktą darbą ir mažinti einamojo mėnesio aktuojamųjų darbų apimtį ir vertę, jei išaiškėja, kad anksčiau priimti darbai yra peraktuoti arba atlikti nekokybiškai, darbų, medžiagų kiekiai neatitinka projekto normų arba konkursinės darbų kainos sudėtinių dalių, o įrenginiai netenkina konkurso dokumentuose numatytų reikalavimų. Darytina išvada, kad šalys sutartimi nustatė, jog net ir priėmus darbus ir juose nenurodžius, jog tam tikri darbai yra atlikti nekokybiškai, atsakovė, remiantis sutarties nuostatomis, neprarado teisės minėtais trūkumais remtis ateityje, o tuo pačiu sustabdyti mokėjimus ir nemokėti už nekokybiškai atliktą darbą. Be to, byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo pasirašyti atliktų darbų aktai ir daliai jų vėliau buvo išrašyti minusiniai aktai, nors, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, šie aktai negalėjo būti minusuojami, nes turėtų būti laikoma, jog juose nurodyti darbai yra atlikti tinkamai ir kokybiškai.

Nepagrįstai konstatuota, kad tarp šalių pasirašyta sutartis nenumatė atsakovės teisės sulaikyti mokėjimus ieškovei dėl ieškovės pareigos pateikti 5 proc. sutarties kainos dydžio užtikrinimą – laidavimą bei civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą nevykdymo, todėl atsakovė nepagrįstai remiasi sutarties 6.2.15. punkto nuostatomis. Nors sutartyje ir nėra konkrečiai nustatyta, kad atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus, jei ieškovė nepateikia 5 proc. sutarties kainos dydžio užtikrinimą – laidavimą bei civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau tai neeliminuoja atsakovės teisės pasinaudoti įstatymine (CK 6.46 str. 2 d.) prievolės sustabdymo teise ir sulaikyti mokėjimus dėl priešpriešinio ieškovės įsipareigojimų nevykdymo. Sutarties 5.5. punktas numato, kad vykdydamos šią sutartį šalys vadovaujasi įstatymais bei kitais teisės, norminiais aktais ir šia sutartimi. Tai, kad ieškovė pagal sutartį privalėjo pateikti 5 proc. sutarties kainos dydžio užtikrinimą – laidavimą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau jų nepateikė, lemia netinkamą ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei sutarties pažeidimą, todėl atsakovė pagrįstai sustabdė savo priešpriešinių prievolių vykdymą (CK 6.46 str. 2 d.).

Neteisingai aiškintos Statybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatos ir nepagrįstai konstatuota, kad subrangovas (ieškovė) neprivalėjo sudaryti atskiros draudimo sutarties, nes tokios pareigos nenumatė įstatymas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalį statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą, todėl subrangovas (ieškovė) šiuo atveju neprivalėjo sudaryti atskiros draudimo sutarties, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad civilinės atsakomybės draudimas apima generalinio rangovo ir subrangovų civilinę atsakomybę tiktai santykyje tarp užsakovo (Kėdainių rajono savivaldybės administracijos) ir generalinio rangovo (atsakovės), o subrangovo civilinės atsakomybės draudimas, apimantis ir jo subsubrangovų civilinės atsakomybės draudimą, reikalingas santykyje tarp subrangovo (ieškovės) ir generalinio rangovo (atsakovės).

Pažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių nuostatas ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinti byloje esantys įrodymai, nevertintas įrodymų visetas, kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, liudytojų paaiškinimai. Dėl to padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo stabdyti savo priešpriešinės prievolės ieškovei vykdymą.

Vadovautasi išimtinai tik į bylą pateiktais atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis faktūromis, tarpusavio suderinimo aktu ir ieškovės atstovų žodiniais paaiškinimais, tinkamai ir išsamiai nevertinant tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatų.

Nepagrįstai konstatuota, kad atsakovė savo argumentus dėl statybos darbų trūkumų ir neatliktų darbų grindžia tik savo ieškovei adresuotais raštais. Atsakovė taip pat pateikė 2011 m. rugpjūčio 19 d. aktą, kuriuo buvo įvertinti ir nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, neatlikti darbai, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 8 d. raštą Nr. AS-2088.

Nepagrįsta išvada, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. aktas surašytas dalyvaujant tik atsakovės atstovams. Ignoruotas faktas, kad, nustatant trūkumus, dalyvavo ir techninės priežiūros atstovas M. M., kuris savo parašu patvirtino akte nustatytų trūkumų buvimą. Techninės priežiūros paslaugas teikė ir atliko užsakovo samdyti asmenys, todėl jam buvo ar turėjo būti žinoma apie sudaryto akto egzistavimą ir jo turinį. Nepagrįstai vadovautasi V. G. paaiškinimais, jog jam apie 2011 m. rugpjūčio 19 d. aktą nėra žinoma. Surašant aktą dalyvavo techninės priežiūros atstovas M. M., kuris buvo techninės priežiūros komisijos narys. Bylos nagrinėjimo metu V. G. pripažino, kad, pasirašydamas aktus, jis vadovaujasi savo pavaldinio M. M. išvadomis. Tai, kad techninės priežiūros komisijos nariai nebendravo, 2011 m. rugpjūčio 19 d. akto nedaro niekiniu ir/ar negaliojančiu.

Netinkamai įvertintas atsakovės pateiktas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 8 d. raštas Nr. AS-2088, kuriame nurodoma, kad išaiškėjo šildymo sistemos trūkumai, dėl ko buvo sustabdytas 58 458,27 Lt mokėjimas atsakovei, nepagrįstai konstatuota, kad minėtame rašte esanti informacija prieštarauja liudytojo V. G. parodymams ir nėra patvirtinta kitais įrodymais. Faktas, kad užsakovas atsakovės atžvilgiu naudoja savigynos priemonę, t. y. mokėjimo sulaikymą, suponuoja išvadą, kad ir atsakovė, kaip generalinis rangovas, turi teisę subrangovo atžvilgiu taikyti tokią pačią savigynos priemonę. Šildymo sistemos darbus atliko ieškovė, šią aplinkybę patvirtina tarp šalių pasirašyta sutartis ir atliktų darbų aktas Nr. A001 už 2010-12 mėn. Be to, taikyti dvigubi standartai – nors rašte paminėti šildymo sistemos remonto darbų defektai buvo nustatyti techninės priežiūros, t. y. lygiai tiek pat kompetentingo asmens kaip ir V. G., tačiau teismas raštą ir jame nurodomą informaciją laikė nepakankamu įrodymu.

Nepagrįstai konstatuota, kad šalys negalėjo paaiškinti, pas ką yra specialiųjų darbų žurnalas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai pripažino, kad jie pildė specialiųjų darbų žurnalą, o apklausti liudytojai K. ir L. patvirtino, kad žurnalus vedė ieškovė ir minėti žurnalai yra jos dispozicijoje.

Nepagrįstai 2011 m. sausio 31 d. šalių finansininkų pasirašytas tarpusavio suderinimo aktas laikytas atsakovės skolos ieškovei pripažinimu. Buhalterinis skolos suderinimas pagal išrašytas sąskaitas faktūras neeliminuoja atsakovės teisės sustabdyti mokėjimus dėl netinkamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Nevertinta aplinkybė, jog dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ir sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, atsakovės išlaidų suma, būtina trūkumams pašalinti, sudaro apie 172 877,98 Lt. Vien dėl šios aplinkybės teismo sprendimas priteisti iš atsakovės skolą prieštarauja elementariai logikai ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Nepagrįstai nevertinti techninės priežiūros vadovo V. G. paaiškinimai, kad rangovas gali tą patį darbą užaktuoti du kartus, todėl gali atsirasti minusiniai aktai. Minusiniai aktai dažniausiai yra klaidų ir peraktuotų darbų atitaisymas, kai užaktuojama per daug darbų. Be to, V. G. nurodė, kad brokas gali išaiškėti po tam tikro laiko. Minėti paaiškinimai patvirtina, kad atliktų darbų aktų pasirašymas ne visada reiškia faktišką bei kokybišką jų atlikimą, todėl atsakovė, net ir pasirašiusi atliktų darbų aktuose, nepraranda teisės ateityje reikšti ieškovei pretenzijų.

Nepagrįstai konstatuota, kad ginčas dėl atliktų ar neatliktų darbų bei atliktų darbų kokybės yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė savo atsikirtimus grindžia prievolės sustabdymu dėl ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo bei netinkamai ir nekokybiškai atliktais darbais. Atsikirtimų pagrindas yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir turi tiesioginę reikšmę sprendžiant ieškinio patenkinimo ar atmetimo klausimą.

Nepagrįstai konstatuota, per visą sutarties vykdymo laikotarpį ir iki bylos iškėlimo teisme atsakovė iš ieškovės nereikalavo užtikrinimo – laidavimo. Atsakovė ne kartą žodžiu reikalavo ieškovę pateikti ne tik rangovo civilinės atsakomybės draudimą, bet ir užtikrinimą – laidavimą. Nevertintas atsakovės ieškovei siųstas 2010 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 9.184, kuriame iš ieškovės reikalaujama skubiai pateikti laidavimą sutarties įsipareigojimų vykdymui.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atliktų darbų aktai patvirtina, kad juose nurodyti darbai buvo atlikti visiškai ir tinkamai, o atsakovė, aktuose nenurodžiusi pretenzijų, pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį prarado teisę reikšti pretenzijas dėl akivaizdžių trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu. Priimant darbus, buvo tinkamai užpildyti visi žurnalai ir buvo pateikta visa reikiama techninė dokumentacija. Nėra pateikta įrodymų apie vėliau išaiškėjusius paslėptus darbų defektus. 2012 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu atsakovės direktorius V. J. pripažino, kad darbų priėmimo metu ieškovei nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, o liudytojas V. G., buvęs techninės priežiūros grupės vadovu, patvirtino, kad ieškovo darbai buvo atlikti tinkamai, buvo pateikta reikiama dokumentacija. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes už ieškovės atliktus darbus gavusi apmokėjimą iš užsakovo, nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieškove, vėliau ėmė nepagrįstai reikšti įvairias pretenzijas ieškovei dėl darbų kokybės, nors užsakovas atsakovei jokių pretenzijų dėl šių darbų nereiškė. Atsakovė nesustabdė apmokėjimų ir nepateikė jokio pranešimo ieškovei apie apmokėjimų sustabdymą nei žodžiu, nei raštu. Ne atsakovė, o ieškovė turėjo teisę sustabdyti sutartinių prievolių vykdymą ir ieškovė pagrįstai šia savo teise pasinaudojo, sustabdydama tolimesnį darbų vykdymą iki tol, kol atsakovė atsiskaitys už priimtus darbus. Atsakovė (generalinis rangovas) turėtų teisę sulaikyti apmokėjimus tik tuo atveju, jeigu atliktų darbų aktuose būtų nurodyti darbų defektai ir jų ieškovė (subrangovas) nepašalintų. Atsakovė negalėjo sulaikyti apmokėjimo ne tik pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal CK 46 straipsnio 2 dalies ir 6.58 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsakovė pirma pažeidė sutartį. Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, todėl ieškovė nebeturi vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant ir prievolės ištaisyti garantinius defektus, jeigu tokie būtų nustatyti. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 8 d. raštas Nr. AS-208 „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus sulaikymo“ yra pirma užsakovo pretenzija atsakovei (generaliniam rangovui), pareikšta tik 2012 m. gegužės 8 d., šioje byloje ginčas yra dėl skolos, kurios mokėjimo terminai suėjo 2010 metais. Minėtas raštas yra visiškai neinformatyvus ir nepagrįstas įrodymais, jog jame nurodyti defektai yra ieškovės atliktų darbų defektai. Prie vienašališkai atsakovės po pusantrų metų, kai buvo pasirašyti paskutiniai ieškovės atliktų darbų aktai, 2011 m. rugpjūčio 19 d. sudaryto akto nėra pridėta įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus defektus, akte nėra aprašytas defektų nustatymo būdas. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės darbų defektus, taip pat nėra įrodymų apie šių tariamų defektų ištaisymo išlaidas. Sutarties vykdymo pradžioje šalys žodžiu susitarė, kad atsakovė iš ieškovės nereikalaus sutarties 6.2.15 punkte numatytų dokumentų, o ieškovė iš atsakovės nereikalaus nuostolių dėl techninio projekto keitimo. Tokį šalių susitarimą patvirtina faktinis jų elgesys, nes ieškovė pradėjo vykdyti sutartį nepateikusi šių dokumentų, o atsakovė jų nereikalavo. Atsakovė raštuose nenurodė, kad sustabdo apmokėjimus ieškovei dėl to, kad pastaroji nepateikė sutarties 6.2.15 punkte nurodytų dokumentų. Dėl to laikytina, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutarties 6.2.15 punktą ir atsakovė leido ieškovei vykdyti darbus nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos ir privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Sutarties 5.4 punkte, numatančiame atsakovės, kaip subrangovo, teisę sulaikyti mokėjimus, nėra nustatyta, kad ji gali sulaikyti mokėjimus, ieškovei nepateikus sutarties 6.2.15 punkte numatytų dokumentų. Atsakovei nutraukus sutartį, ieškovė nebeturi prievolės pateikti sutarties 6.2.15 punkte numatytų dokumentų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nusprendė dėl šalių susitarimo bei statybos rangą reglamentuojančių įstatymų taikymo, darydamas išvadas apie statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo pasekmes, atsakovės teisę sulaikyti apmokėjimą už darbus, priešieškinio nepateikimą.

1.Dėl statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo teisinių pasekmių

Šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančia 2008-05-06 statybos rangos sutartimi Nr. VP-934/KAM/2008 ieškovė (subrangovė) įsipareigojo atlikti suderintus su atsakove (genrangove) viešosios bibliotekos pastato Kėdainiuose, Didžiosios Rinkos g.9 ir 11, rekonstrukcijos darbus pagal suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką, subrangovei atliktų darbų aktus suderinus su techniniu prižiūrėtoju ir jam priėmus darbus, pažymą forma F-3, PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktus pateikti genrangovei ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 24 dienos (1.1, 3, 5.1, 5.2 punktai). Už atliktus darbus genrangovė įsipareigojo atsiskaityti per 10 darbo dienų, gavusi lėšas iš užsakovės. Atsiskaitymas turėjo būti vykdomas pagal suderintą grafiką už darbus, atliktus per kalendorinį mėnesį, o galutinį apmokėjimą genrangovė turėjo atlikti, subrangovei atlikus visus sutartyje numatytus darbus. Atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė pagal atliktų darbų aktus (2008 m. 10 mėn., 2009 m. 02 ir 03 mėn., 2010 m. 08, 09 ir 11 mėn.), juos atsakovė pasirašė be papildomų pastabų ir pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės trūkumų (1 t. b. l. 17-50). Atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra priimtos ir pasirašytos, iš dalies apmokėtos. 2011-01-31 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu šalių vyr. finansininkės suderino 86947,53 Lt atsakovės skolą ieškovei. Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, priimdama darbus, atsakovė pripažino, jog darbai neturi esminių trūkumų (CK 6.662 str. 2, 3 d., 6.694 str. 4, 6 d.).

Nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju pagal sutarties 5.4.1 punktą ji turėjo pagrindą sulaikyti mokėjimus, ieškovei nepašalinus anksčiau nurodytų darbų defektų.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl vėlesnio rangos darbų trūkumų nustatymo pasekmių, šalims pasirašius priėmimo – perdavimo aktus, yra pabrėžęs, kad šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas-perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato faktinio naudojimo pradžios (CK 6.666 straipsnio 2 dalis), ir ar mokėjimų už atliktus darbus sustabdymas pagal prigimtį bei apimtis atitinka kurį nors iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų rangovo teisių gynimo būdų. Darbų priėmimo-perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009). Sprendžiant dėl vėliau, nei įvyko darbų perdavimas – priėmimas, nustatytų darbų trūkumų, paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Jaukurai“ v. UAB ,,Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Tuo vadovaujantis iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog 2011-01-31 šalių finansininkių pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas nereiškia atsakovės pripažinimo, jog ieškovė visus sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau apeliantės argumentai apie įrodytą teisę sustabdyti mokėjimus dėl netinkamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo nepripažintini pagrįstais.

Apylinkės teismas teisingai sprendė, kad atsakovės atsikirtimai apie vėliau, nei įvyko darbų priėmimas, nustatytus darbų trūkumus, nėra įrodyti nei trūkumų fakto konstatavimo pagrįstumo aspektu, nei tinkamai pareikštomis pretenzijomis ieškovei.

Darbų trūkumus, nustatytus po darbų priėmimo, atsakovė įrodinėja 2011-08-19 aktu, 2012-08-08 Kėdainių savivaldybės administracijos raštu nr.AS-2088, minusiniais aktais, raštais ieškovei (2011-05-20 Nr.11-257, 2011-05-23 Nr.9191, 2011-07-08 Nr.9245, 2011-07-15 Nr.9295, 2011-08-11 Nr.9281, 2011-11-15 Nr.340).

2011-08-19 akte nurodyta, kad neatlikti vėdinimo sistemos P1, P2, P3 darbai (nėra 31 ir 26 ugnies vožtuvų montavimas apvaliuose ortakiuose, 115 plafonų, grotelių oro kiekiui reguliuoti, kondicionavimo sistemos (nuo K1 iki K-9), nėra po 165 metrų skirtingo diametro varinių vamzdžių, 18 ir 78 metrų vamzdžių Wirbso – PEX, 182 metrų kabelio, tvirtinant apkabomis); pastato nr.9 stogo mineraline vata neapšiltinta 40,8 kv.m.; pastato nr.11 lietaus sistema turi defektų (lietaus surinkimo latakai sumontuoti ne pagal detalę, nesudėti tvirtinimo kronšteinai, nesukniedyti tarpusavyje, neužhermetizuoti, sulankstyta 17 m, į surinkimo įlajas suvesti netinkamai, naujų įlajų sumontuota 13 vnt, lietvamzdžių abiejuose pastatuose sumontuota 56 m.); užteršti betonu pastato 13 langų, nepašalintas likęs betonas; nerasta projektinė – išpildomoji dokumentacija (techniniai ir darbo projektai, statybos darbų žurnalas spec. darbams, medžiagų ir įrengimų pasai ir techniniai sertifikatai). Kėdainių savivaldybės administracijos 2012-05-08 rašto neoriginalaus dokumento kopijoje nurodyta, kad, sumokėjus „Jonstos“ bendrovei už 2010 m. gruodžio mėn. atliktus bibliotekos šildymo sistemos remonto darbus, techninės priežiūros atstovas 2012-02-20 nustatė, kad išaiškėję šių darbų defektai nepašalinti, todėl sulaikomas apmokėjimas už 2012 m. kovo mėn. atliktus darbus pagal PVM sąskaitą faktūra JJ Nr.1426 58458,27 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su peržiūrimo sprendimo išvadomis apie tai, jog 5.4.1 sutarties punkte įtvirtinta atsakovės teisė sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus (6.1.5 punkte - ir nemokėti už nekokybiškai atliktus darbus) atsakovės nurodomu pagrindu negali būti pripažįstama dėl to, kad, darbų priėmimo aktais konstatavusi trūkumų nebuvimą, ji nepateikė objektyvių įrodymų apie trūkumų faktą ir nebuvimą galimybės šiuos trūkumus nustatyti normaliai priimant darbą (nepateikti specialių žinių pagrindu parengti ar konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti įrodymai, dėl kurių atsakovės nurodytus trūkumus būtų galima laikyti paslėptais), tokiu būdu nagrinėjamoje byloje atsakovė nepaneigė ieškovės teiginio apie nurodytų defektų akivaizdumą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2011-08-19 darbų trūkumų konstatavimo aktas yra pasirašytas tik atsakovės atstovų. Nors atsakovė įrodė 2011 m. rugpjūčio 11 d raštu pranešusi ieškovei apie ketinimą įvertinti darbų kokybę, prašiusi atsiųsti atstovą, įspėjus apie sutarties nutraukimą, o surašant 2011-08-19 aktą, dalyvavo ir statybos techninės priežiūros atstovas M. M., nei aktas, nei atsakovės raštai apie trūkumus nėra patvirtinti kitais objektyviais įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės atliktus darbus ne pagal sąmatą, kokybės trūkumus ar paslėptą darbų pobūdį.

2011-05-20 rašte Nr.11-257 atsakovė pareiškė pretenziją dėl darbų, nesančių ieškinio pagrindu, nepradėjimo fakto. 2011-05-23 rašte Nr.9191 atsakovė teigė apie langų apteršimą betonu, paliktą sukietėjusį betoną, stogo apšiltinimą ne pagal projektą, nepilnai ištaisytus stoglangių montavimo defektus, dengtų darbų akto neįforminimą, užaktuotus darbus, kurių nereikėjo atlikti. 2011-07-08 raštu Nr.9.245 prašoma pateikti minusinį darbų aktą dėl 48,6 kv. m. užaktuotų ortakių, būtinumą peraktuoti vėdinimo darbus ir medžiagų kiekius dėl negaliojančios konkursinės sąmatos, lietvamzdžių ir stogo dengimo darbų kokybės trūkumų, atliekų pašalinimo, dengtų darbų aktų nebuvimo, vidaus vandentiekio darbų peraktavimo. 2011-07-15 rašte Nr.9295 yra įspėjama apie sutarties nutraukimą, 2011-08-11 raštu Nr.281 dėl sutarties nutraukimo prašoma atsiųsti atstovą darbų perdavimui ir kokybės įvertinimui. Atsakydama į raštus dėl darbų trūkumų, ieškovė nurodė, kad konkursinės sąmatos pakeitimai su ja nebuvo suderinti, todėl nesutinka minusuoti atliktus darbus, darbų kokybė buvo patikrinta techninės priežiūros atstovų, darbų kiekiai užfiksuoti ir patvirtinti statybos darbų žurnaluose, pasirašyti jų priėmimo aktai, teigė apie sutarties nutraukimo nepagrįstumą ( . 1 b.l. 104, 113, 115).

Įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal pakeistą konkursinę sąmatą (kad pakeitimai buvo su ieškove suderinti), atmestini jos argumentai apie pastato vėdinimo – kondicionavimo sistemos darbų neatlikimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, statybos darbų žurnaluose esančiuose paslėptų darbų patikrinimo aktuose konstatavus paslėptų darbų, susijusių su monolitinės gelžbetonio juostos perdangos betonavimo, armatūros karkaso betonavimo, įdėtinių detalių montavimo, stogo apšiltinimo mineraline vata darbų trūkumų nebuvimą, atmestini atsakovės argumentai apie darbų trūkumus, kurie negalėjo būti nustatyti darbų perdavimo – priėmimo metu. Tai, kad atsakovei buvo pateiktas specialiųjų darbų žurnalas, pakankamai patvirtina darbų priėmimo faktas (CPK 185 str.). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad, priimdama pastato nr.11 lietaus sistemos įrengimo darbus, negalėjo pastebėti daugybės jos nurodomų defektų. Jei ir būtų galima laikyti, jog akte nurodyti lietaus vandens nutekėjimo sistemos defektai yra, tai, kad jais įvardijamas daugybės detalių nesudėjimas ir penkios lietaus surinkimo latakų netinkamo sumontavimo pozicijos, rodo, kad atsakovė šiuos darbus priėmė neatidžiai, t.y. veikė savo rizika. Apeliacinės instancijos teismo manymu, esant tokiam daugetui trūkumų, generalinė rangovė negali remtis faktinėmis lietaus pasekmėmis kaip būtina sąlyga lietaus vandens nutekėjimo sistemos tinkamumo įvertinimui, nes neturėjo jokių pretenzijų dėl sistemos įrengimo atitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams, darbus priimant (CK 1.5 str. 4 d.). Darbų trūkumai, susiję su betono atliekomis ant langų ir statybvietės teritorijoje, yra akivaizdūs, o akte konstatuotas projektinės dokumentacijos nebuvimas nesudaro pagrindo nemokėti už atliktus darbus – nei darbų atlikimo eigoje, nei iki ieškovės pareikalavimo sumokėti už darbus atsakovė nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl to, kad darbus ji vykdė, pastarųjų dokumentų nesant (CK 6. 689 str. 4 d., 6.662 str. 4 d.).

Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su šildymo sistemos rekonstrukcijos darbų trūkumais, pažymėtina, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2012-05-08 rašto Nr. AS-2088 kopijoje teigiama apie apmokėjimo sulaikymą už darbus, atliktus 2010 m. gruodžio mėn. Byla buvo išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius). Ieškinys nebuvo grindžiamas aplinkybe, kad atsakovė neatsiskaitė už 2010 m. gruodžio mėnesį atliktus šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus pagal 2010 m. gruodžio mėn. darbų perdavimo – priėmimo aktą A001 t. 4 b.l. 12, ieškinio pagrindu yra atsakovės neatsiskaitymas pagal 2008 m. spalio – 2010 m. lapkričio mėn. PVM sąskaitas faktūras, abi šalys neginčijo ir minusinių atliktų darbų aktų bei fakto, kad juose nurodytos sumos į ieškinio reikalavimą nėra įtrauktos. Nors 2011-11-15 raštu nr. 340 tarp nekokybiškai atliktų darbų atsakovė nurodė ir šildymo sistemos darbus, prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovė nemotyvavo aplinkybe, kad ieškovė nekokybiškai pastaruosius darbus atliko, tie darbai nenurodyti 2011-08-19 nekokybiškų darbų konstatavimo akte. Tuo vadovaujantis sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta ieškovės pozicija, jog Kėdainių savivaldybės rašte nėra pakankamai informacijos apie apeliantės įrodinėjamą aplinkybę, raštas nepagrįstas nagrinėjamai bylai aktualiais įrodymais, jame minimas abstraktus defektų faktas nėra pakankamas padaryti išvadai, jog tai yra ieškovės padaryti defektai.

2.Dėl atsakovės teisės sulaikyti apmokėjimą už darbus, ieškovei neįvykdžius pareigos pateikti 5 procentų sutarties kainos dydžio užtikrinimą – laidavimą bei civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą

Pagal sutarties 6.2.15 punktą per tris darbo dienas nuo sutarties pasirašymo subrangovė privalėjo pateikti genrangovei 5 procentų sutarties kainos dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimą – laidavimą bei civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, šalių tarpusavio susitarimu neįtvirtinant genrangovės teisės sulaikyti apmokėjimą už atliktus darbus, pastarųjų įsipareigojimų subrangovei neįvykdžius. Nesutiktina su apeliante, kad tokiu atveju ji pagrįstai naudojasi CK 6.46 str. 2 dalyje įtvirtinta mokėjimų sulaikymo teise dėl priešpriešinio ieškovės įsipareigojimų nevykdymo. Visų pirma, mokėjimus ji ne sulaiko, o, nutraukusi sutartį ir prašydama atmesti ieškinį, atsisako atsiskaityti su ieškove. Be to, pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susiję taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Žinodama apie laidavimo nepateikimą nei sutartyje numatytu terminu, nei parašius ieškovei 2010-05-20 raštą Nr.9.184, atsakovė priiminėjo atliktus darbus, su ieškove atsiskaitinėjo (paskutinis mokėjimas – 2010-12-29), todėl šiuo pagrindu grindžiamas atsakovės atsisakymas sumokėti už darbą nėra pateisinamas (CK 1.5 str. 4 d., CPK 185 str.).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalį subrangovė neprivalėjo sudaryti atskiros draudimo sutarties - statinio projektuotojo ir rangovų civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą. Priešingai mananti atsakovė žinojo, jog per tris dienas nuo sutarties pasirašymo ieškovė nepateikė atskiros draudimo sutarties, tačiau nesuteikė tam teisinės reikšmės ir vykdė generalinės rangovės prisiimtus įsipareigojimus, darbus priimant ir iš dalies už juos atsiskaitant. Kaip ir nutarties ankstesnėje pastraipoje nurodytu atveju, tokia jos pozicija atima teisę naudotis įstatyminiu prievolės vykdymo sustabdymo pagrindu, nesant sutartinio.

Apygardos teismas iš dalies sutinka su apeliante, jog, nesutikimą su ieškiniu motyvuojant sutarties 6.1.5 punkte numatyta teise nemokėti už nekokybiškai atliktą darbą, ginčas dėl atliktų darbų kokybės yra spręstinas nagrinėjamoje byloje. Nors pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio, padarė priešingą išvadą, tai neįtakojo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės pateiktus įrodymus dėl darbų kokybės, nusprendė, kad pretenzijas dėl darbų kokybės atsakovė ieškovei ėmė reikšti tik po to, kai 2010 m. ieškovė nutraukė statybos darbus ir 2011-05-20 raštu pareikalavo atsiskaityti už atsakovės priimtus neapmokėtus darbus, todėl padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tinkamai, laikantis CK 6.662, 6.694 straipsniuose pareikštas pretenzijas dėl darbų kokybės. Be kitų argumentų, ieškinio patenkinimą motyvavo ir tuo, kad atsakovės nurodyti defektai nebuvo paslėpti. Sutikdamas su pastarąja išvada dėl nustatytų darbų defektų akivaizdumo, sutartinio ir įstatyminio pagrindo sulaikyti mokėjimus nebuvimo ir pirmojoje nutarties motyvų dalyje pasisakęs, kad dalies nekokybiškų darbų fakto atsakovė nėra įrodžiusi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Teismas teisingai sprendė, jog prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų ( CK 6.38 straipsnis). Tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Atsakovė pripažįsta, kad užsakovė yra su ja atsiskaičiusi už ieškinio pagrindu esančius darbus. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atliktų darbų priėmimo aktų esminę paskirtį, nebūtų teisinga sutikti, jog atsakovė turi teisę nemokėti už visą ieškovės atliktą ir priimtą darbą net ir tuo atveju, jei dalis nekokybiškų darbų būtų įrodyta - sutarties 6.1.5 punktas suteikia teisę nemokėti ne už visą, o tik už nekokybiškai atliktą darbą. Nekokybiškai atliktus darbus atsakovė nurodė prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, tačiau nepateikė įrodymų nei dėl darbų broko fakto, nei dėl paslėpto jo pobūdžio, t.y. neįrodė savo atsikirtimų (CPK 178 str.).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.