Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – V. V., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė vykdo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administravimo veiklą Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 98,44 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. Įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu šis butas nuosavybės teise priklausė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymu dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo Nr. 30-1826, atsakovė įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaryti su V. V. nuomos sutartį. 2014 m. liepos 29 d. tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir V. V. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/0521, kurios pagrindu V. V. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 5.22-20/1959, nuomos sutartis buvo nutraukta.

8. Esminis ginčas šioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei skolos susidarymo laikotarpiu, kyla prievolė sumokėti už butui bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.

9. Ieškovės teigimu, pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, įrodinėdama, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos V. V., o skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. buvo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ žinioje, todėl įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį turėtų būti nukreiptas į faktinį gyvenamųjų patalpų naudotoją ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkams apmokant proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalys).

11. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis).

12. CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Turto patikėtinis jam perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose) ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CK 4.109 straipsnio 1 dalis). Minėtų straipsnių pagrindu turto patikėtiniui yra suteikiamos iš esmės tapačios, kaip ir turto savininkui, teisės, leidžiančios ginti savo turimą turtą, tačiau šios normos neįtvirtina turto patikėtinio pareigos atsakyti pagal turto savininkui tenkančias prievoles, neįtvirtinta reikalavimo teisę turinčių asmenų pareiga savo reikalavimus reikšti būtent turto patikėtiniui, o ne turto savininkui.

13. Atsakovės, kaip ginčo buto savininkės pareiga apmokėti pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nustatyta imperatyviai įstatyme – CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse, CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Atsakovės sprendimas butą perduoti trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise, nustatė ir paskirstė tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens teises ir pareigas turto patikėjimo objekto atžvilgiu, tačiau savaime pareigos, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės savininkui, atsakovė trečiajam asmeniui neperdavė.

14. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017). Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

15. Viena vertus, pareigą padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kita vertus, tokia situacija, kai buto nuomininkas, kuris pagal buto nuomos sutartį ir privalo apmokėti mokesčius, susijusius su nuomojamo buto išlaikymu, teismo vertinimu, iš esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl nuomos santykių nesudarius rašytinės nuomos sutarties. Tai yra tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai - CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad būtų konstatuotas teisinis pagrindas administratoriui kreiptis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo bei kitų jo teikiamų paslaugų apmokėjimo į gyvenamųjų patalpų nuomininką, turi būti nustatytos trys kumuliatyvios sąlygos. Pirma, savivaldybės ir joms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomotojai yra pasinaudoję teise nuomos sutartyje nustatyti, jog bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka ne patys patalpų savininkai, o nuomininkai; antra, konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad tokia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, pagal kurią nuomininkas įsipareigoja apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti butų ir kitų patalpų savininkui; trečia, su tokios sutarties turiniu yra supažindinti tretieji asmenys, ypač teikiantys bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administravimo paslaugas, t. y. tokia sutartis yra išviešinta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktos nuomos sutarties 9, 10, 11 punktuose numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sudaryti sutartis dėl komunalinių paslaugų su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, šias sutartis pateikti nuomotojui ir laiku mokėti sutartyje nurodytus mokesčius, kitus sutartimi nustatytus mokėjimus. Pažymėtina, kad atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo V. V. būtų sudariusi sutartį su ieškove, taip pat, kad buto nuomos sutartis ieškinio pateikimo metu buvo įregistruota viešame registre ir apie jos sąlygas žinoma ieškovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nagrinėjamu atveju žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenantis trečiasis asmuo yra atsakingas už suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimą.

18. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad šioje byloje tinkamais atsakovais yra buvusi nuomininkė V. V. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuriai atsakovė perdavė patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įsteigdama savarankišką juridinį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neteko nuosavybės teisių į ginčo butą ( LAT 2015-10-30 d. nutartis civ.byloje 3K-3-568-313/2015, Vilniaus apygardos teismo 2021-09-15 d. nutartis civ.byloje e2A-558-656/2021 ).

19. Ieškovė teismui pateikė 12 sąskaitų, išrašytų už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas ir skolų valdymo ataskaitą, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. susidarė 98,44 Eur skola. Ginčo, dėl prašomos priteisti sumos dydžio, byloje nėra, tačiau atsakovė nurodė, kad jokių pranešimų dėl skolos iš ieškovės nebuvo gavusi. Visgi, atsakovė neginčija, kad sąskaitos nebuvo siųstos buto adresu, o tik nurodo, kad jos, kaip atsakovės, adresu nebuvo siųstos. Kadangi skola yra susidariusi už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, ieškovė pagrįstai siuntė sąskaitas šiuo adresu, o atsakovė, kaip buto savininkė, turėjo pareigą tikrinti į pašto dėžutę gaunamą korespondenciją.

20. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai, konkrečiu atveju ir sumokėti turto administratoriui už jo savininko turtui suteiktas paslaugas. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

21. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamą 98,44 Eur sumą (CPK 178, 185 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovei, kaip buto savininkei, kyla pareiga atsiskaityti už suteiktas nurodytų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 98,44 Eur skola (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalys, 4.84 straipsnio 4 dalis, 4.238 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (98,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 18 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 30 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, iš viso 50,64 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

24. Byloje iš viso patirta 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ši suma priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 98,44 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 44 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (98,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,64 Eur (penkiasdešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.