Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-02 · Administracinė byla Nr. I-2244-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
I-2244-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00494-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2244-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00494-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 430 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurios neužtikrino privatumo. Paaiškino, kad tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje ir atskirtas sienele ne aukštesne kaip 1,5 m aukščio ir užuolaida. Sienelė neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi nebuvo įrengta kabina. Pažymėjo, jog Lukiškių TI-K administracijos prašė gerinti privatumo sąlygas, tačiau buvo nurodyta, kad užuolaida yra pakankama apsauga privatumo užtikrinimui. Užuolaidos neužtikrino privatumo, kadangi buvo matomas prižiūrėtojams ir kitiems specialistams per duryse įrengtą stebėjimo langelį. Nurodė, jog sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Kameroje yra bendra ventiliacija, tačiau ji neveikė. Nors kameros vėdinamos per langą, tačiau rudens bei žiemos metu jie būna užsandarinami, kadangi per juos pučia vėjas. Pažymėjo, jog kamera buvo rūsyje, todėl neužsandarinus langų, į kamerą galėjo patekti sniegas. Nurodė, kad daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė. Be to, Lukiškių TI-K administracija nuolat atlieka pažeidimus, bando įbauginti psichologiškai. Taip pat ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl darbo suteikimo, tačiau buvo pateikiami atsakymai, jog nėra darbo vietų. Nesuteikus darbo turėjo gyventi iš išmokų, nes artimųjų neturi. Išmokos dydis yra 11,40 Eur, o už juos negalėjo nusipirkti visų norimų prekių. Pašalpa neužtikrino visų poreikių, nes nuo 2017 m. sausio mėn. galima išleisti iki 115 Eur būtiniausioms reikmėms. Akcentavo, jog matydamas, kaip kiti apsiperka už dideles sumas, jautėsi diskriminuojamas, o tuo labiau, jei kitiems buvo suteikiamas darbas. Be to, Lukiškių TI-K nesuteikus darbo jautėsi ne tik diskriminuojamas, tačiau tuo buvo pažeistas ir lygybės principas. Taip pat darbo nesuteikimas turės įtakos lygtiniam paleidimui. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracijos prašė taikyti užimtumą kasdien, tačiau užimtumas nebuvo suteikiamas kiekvieną dieną. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. vasario 5 d. didžiąją laiko dalį praleido užrakintas kameroje ir iki 2019 m. vasario 5 d. nėra vykdomi numatyti užsiėmimai nuo 18.30 val. iki 21.30 val. Paaiškino, jog į sporto salę vedamas kartą per savaitę, dušo dieną, kur leidžiama sportuoti vieną valandą. Taip pat į bendravimo kambarėlį vedamas vidutiniškai vieną kartą, o esant galimybėms ir du kartus per savaitę, kurie trunka 1–1,5 valandos. Stalo teniso užsiėmimai vyksta kas dvi savaites nuo 45 min iki 1 val. Vasaros metu vyksta krepšinio užsiėmimai, kurie vyksta kas dvi savaites ir trunka valandą laiko. Pažymėjo, jog Lukiškių TI-K administracija į socialinės reabilitacijos užsiėmimus kreipia dėmesį tik formaliai, kad atitiktų rekalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė diskomfortą, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, kankinimą, orumo sumenkinimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–23).

Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 11 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą.

Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Paaiškino, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nėra, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Paaiškino, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Lukiškių TI-K neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriuose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Pažymėjo, kad nėra reglamentuojamas sanitarinio mazgo vieta ir plotas, sanitarinio mazgo pertvaros plotis ir ilgis bei praustuvės įrengimo aukštis sanitariniame mazge. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai įrengti kaip atskiros kabinos su durimis arba atitverti 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Nurodė, kad nuo atvykimo į Lukiškių TI-K ir iki 2019 m. vasario 12 d. perkėlimo į Marijampolės pataisos namus, tęsti bausmės atlikimo, pareiškėjas dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, t. y.: Naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programoje, ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje, Pozityvaus užimtumo priemonėse, Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Taip pat buvo išvedamas žaisti stalo teniso, į lauką žaisti krepšinį bei tinklinį. Darbo, poilsio ir švenčių dienomis buvo išvedamas į Laisvalaikio užimtumo patalpas. Dalyvavo užsiėmime ,,Biblijos valanda”. Turėjo teisę į pasimatymą su artimaisiais, paskambinti telefonu, susitikti su advokatais, nueiti pas gydytojus, kiekvieną dieną turėjo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore, tai vyko už kameros ribų. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymėjo, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Akcentavo, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Nuteistajam buvo sudarytos sąlygos, kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų.

Pareiškėjas buvo informuotas, kad gavus valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) ,,(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir Įmonė) prašymą dėl laisvų darbo vietų, nuteistieji, pageidaujantys dirbti Įmonėje, užpildo nustatytos formos prašymą dėl priėmimo į darbą, kurį teikia kuruojančiam specialistui. Specialistas gautą nuteistojo prašymą užregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, registracijos žurnale ir jį pateikia Įmonės gamybos cecho viršininkui dėl tarpininkavimo (pritarimo / nepritarimo) priimti nuteistąjį į darbą. Įmonės gamybos cecho viršininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos privalo išnagrinėti gauto prašymo pagrįstumą. Įmonės gamybos cecho viršininkas, nepritariantis prašyme nurodyto nuteistojo priėmimui į darbą Įmonės gamybos ceche, tai pažymi gautame prašyme, nurodydamas tokio nepritarimo išsamius motyvus. Nuteistojo prašymas, kuriame užfiksuotas Įmonės gamybos cecho viršininko teigiamas tarpininkavimas (pritarimas) dėl nuteistojo priėmimo į darbą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Įmonės gamybos cecho viršininko pritarimo užfiksavimo jame dienos, grąžinamas nuteistąjį kuruojančiam specialistui, kuris gautą nuteistojo prašymą, suderinus su Sveikatos priežiūros skyriaus specialistais, pateikia Nuteistųjų įdarbinimo komisijai (toliau – ir Komisija). Komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į iš Įmonės gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas, pretendentams keliamus reikalavimus bei į Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1-175 ,,Dėl Nuteistųjų įdarbinimo komisijos sudarymo” patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus (toliau – ir Kriterijai), t. y. 1. Siekiant išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, Lukiškių TI-K Komisija įdarbinant nuteistąjį atsižvelgia į šiuos pagrindinius kriterijus: 1.1. nuteistojo darbingumą. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumą, sveikatos būklę, amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę; 1.2. nuteistojo turimą specialybę, profesiją; 2. Jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, Komisija atsižvelgia į šiuos papildomus kriterijus: 2.1. nuteistojo turimą darbinę patirtį (įskaitant laikotarpį, jei asmuo anksčiau dirbo įkalinimo įstaigoje); 2.2.įstaigos atitinkamų tarnybų ir skyrių rekomendacijas apie nuteistąjį; 2.3. nuteistojo drausmę (turimas drausmines nuobaudas ar paskatinimo priemones, elgesį) ir motyvaciją dirbti; 2.4. nuteistojo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privalantis mokėtis vaikams išlaikyti periodines išmokas; 3. Įdarbinant nuteistąjį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nėra kriterijus.

Įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug, todėl pirmenybė dirbti Įmonėje suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka daugiausiai Kriterijų. Akcentavo, jog nuo 2018 m. kovo mėn. Įmonė dėl naujų darbuotojų poreikio į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Pažymėjo, kad nuo pat atvykimo į įstaigą, pareiškėjas nuolat pažeidinėjo nustatytą tvarką ir elgesio taisykles, šiuo metu turi 7 galiojančias nuobaudas. Tinkamas elgesys bei adekvatus iškilusių problemų sprendimas palengvina bausmės atlikimą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. dėl privatumo užtikrinimo bei darbo suteikimo į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi po vieną kartą. Taip pat dėl užimtumo vykdymo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi du kartus.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sąžiningų mokesčių mokėtojų, sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į Lukiškių TI-K atsiliepimą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje tvyro nemalonus kvapas. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų, jame nėra durų, o vietoje jų – užuolaida. Pažymėjo, jog sanitariniame mazge įrengta užuolaida neuždengia matomumo nuo duryse įrengto stebėjimo langelio (b. l. 72–73).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, t. y. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacija, Lukiškių TI-K administracija nesuteikė darbo, todėl jis jautėsi diskriminuojamas. Pareiškėjas skunde taip pat neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. vasario 5 d. Lukiškių TI-K administracija neužtikrino socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo ir socialinių poreikių tenkinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3722-484/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02274-2018-9), o sprendimo šioje administracinėje byloje teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka yra perduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą iš Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Vienas iš pareiškėjo skundo argumentų buvo, jog Lukiškių TI-K administracija laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d. neužtikrino socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo ir socialinių poreikių tenkinimo. Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3722-484/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02274-2018-9) pareiškėjo reikalavimą dėl neužtikrintų socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo ir socialinių poreikių tenkinimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d. išnagrinėjo, todėl 2019 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d. atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (b. l. 9–10).

Teismas toliau nagrinės pareiškėjo skundo reikalavimus dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacija, Lukiškių TI-K administracija nesuteikė darbo, todėl jis jautėsi diskriminuojamas. Taip pat dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. Lukiškių TI-K neužtikrino socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo ir socialinių poreikių tenkinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, nes nebuvo įrengta kabina, o dėl įrengtų užuolaidų buvo matomas Lukiškių TI-K prižiūrėtojams bei kitiems specialistams.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Eksploatavimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėn. Pranešime ,,Dėl R. K. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos (b. l. 40–41).

Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Iš Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas kamerose Nr. 202 ir Nr. 98 (b. l. 16–23). Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas. Pažymėtina, jog Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (b. l. 16–23). Atsižvelgiant į tai, jog priežiūros posto pareigūnai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumą ir kontrolę, taip pat į aplinkybę, kad pareiškėjas visu ginčijamu laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Pareiškėjas skunde teigė, jog sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira vėdinimo sistema. Taip pat negalėjo kamerų vėdinti per langą, nes rudens bei žiemos metu langai buvo sandarinami.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėn. Pranešime ,,Dėl R. K. skundo“ nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 40–41). Pažymėtina, jog pareiškėjas savo skundą dėl privalomos įrengti atskiros oro šalinimo sistemos grindžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir Lietuvos higienos norma 76:2010), kuri galiojo iki 2015 m. spalio 31 d. Lietuvos higienos normoje 76:2010 buvo nustatytas reikalavimas, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu Lukiškių TI-K neturėjo pareigos sanitariniame mazge įrengti atskirą vėdinimo sistemą.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad negalėjo kamerų vėdinti per langą, nes rudens bei žiemos metu langai buvo sandarinami, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atidaromą langą ar, kad langai buvo sandarinami. Be to, Lukiškių TI-K langų rėmai tvarkingi ir lengvai atidaromi (b. l. 40–41). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė. Taip pat Lukiškių TI-K administracija nuolat atlieka pažeidimus, bando įbauginti psichologiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 30 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl pareigūnų veiksmų (b. l. 31–32). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, gavęs pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. skundą, pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Lukiškių TI-K (b. l. 29, 30). Lukiškių TI-K, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. skundą, 2018 m. lapkričio 22 d. raštu ,,Dėl pareigūnų veiksmų“ Nr. 96-4267 informavo pareiškėja, kad atliekant kratą kamerose, suimtieji (nuteistieji) išvedami iš kameros ir išrikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Išvestiesiems iš kameros suimtiesiems, nuteistiesiems atliekama dalinė krata. Pažymėjo, jog kameroje laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nėra numatyta galimybė stebėti kratos atlikimą kameroje. Taip pat nurodė, kad 2018 m. spalio 29 d., apie 22.10 val., pareigūnai pastebėjo, kad pareiškėjas kameroje Nr. 202 uždengė naktinį apšvietimą. Pareikalavus atidengti naktinio apšvietimo lempą, pareiškėjas reikalavimą įvykdė, tačiau pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, todėl buvo surašyti tarnybiniai pranešimai dėl pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo. Informavo, kad pareiškėjo skunde pateikta informacija dėl priežiūros poste Nr. 12 tarnybą galimai netinkamai atlikusio pareigūno bus patikrinta. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teigė, jog Lukiškių TI-K administracija neorganizuoja nuteistųjų išvedimo už kameros ribų į laisvalaikio užimtumo patalpas, sporto užsiėmimus, bei kitas veiklas, tačiau šį teiginį pats paneigia, nurodydamas konkrečią dieną, kada buvo išvestas į laisvalaikio užimtumo patalpą bei nurodydamas, kad atsisakė pasiūlytos galimybės apsilankyti sporto salėje. Akcentavo, kad siekiant pareiškėją reabilituoti bei padėti integruotis į visuomenę, priklauso ne tik nuo pataisos įstaigos administracijos, bet ir nuo paties pareiškėjo veiksmų bei rodomos iniciatyvos. Lukiškių TI-K administracija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu (b. l. 27–28).

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 29 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl to, kad Lukiškių TI-K administracija neveda žaisti stalo teniso (b. l. 46). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Lukiškių TI-K (b. l. 44–45). Lukiškių TI-K 2018 m. liepos 12 d. raštu ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 96-2695 informavo pareiškėją, kad nuteistiesiems / suimtiesiems yra sudaromos sąlygos žaisti krepšinį ir tenisą vidutiniškai kartą per dvi savaites, o esant galimybėms ir dažniau. Krepšinio ir teniso sąrašai yra atskiri, todėl suimtųjų / nuteistųjų grupės yra vedamos ir į krepšinį ir į tenisą nepriklausomai nuo to, į kurią sportinę veiklą buvo išvestos prieš tai. Lukiškių TI-K pareiškėjo teiginius vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio ir darė išvadą, jog skundas yra nepagrįstas (b. l. 42–43).

Pareiškėjas 2019 m. vasario 1 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl darbo suteikimo (b. l. 51). Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 12 d. raštu ,,Dėl prašymo suteikti darbą išnagrinėjimo“ Nr. 96-496 informavo pareiškėją, kad Įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug, todėl pirmenybė dirbti Įmonėje suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka daugiausiai Kriterijų. Taip pat informavo pareiškėją, kad šiuo metu Įmonėje nėra laisvų darbo vietų, todėl prašymas tenkinamas nebus (b. l. 49–50).

Pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl to, kad sanitarinis mazgas turi būti atitvertas nuo gyvenamosios patalpos su atskira ventiliacija (b. l. 53). Lukiškių TI-K 2019 m. sausio 24 d. raštu ,,Dėl kalinimo sąlygų“ Nr. 96-275 informavo pareiškėją, kad techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo vėdinimo sistemą nėra. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas, asmens privatumui užtikrinti, įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (b. l. 52).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui kreipiantis į Lukiškių TI-K administraciją, buvo pateikiami motyvuoti atsakymai į pareiškėjo prašymus ar skundus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė nei kokio pobūdžio Lukiškių TI-K atlieka pažeidimus, nei kaip pasireiškė įbauginimas, nei dėl kokių priežasčių pareiškėjas jautėsi įbaugintas ir ar dėl to pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kitas atsakingas institucijas. Teismo vertinimu, vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl to, kad kreipusis į Lukiškių TI-K administraciją nebuvo įgyvendinti pareiškėjo lūkesčiai ar tai, kad Lukiškių TI-K administracija atlieka pažeidimus bei bando įbauginti psichologiškai, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, todėl yra atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija nesuteikė darbo, todėl turėjo gyventi iš išmokų, kurių neužteko visoms norimoms prekėms įsigyti. Matydamas, kad apsiperka už dideles sumas, jautėsi diskriminuojamas ir tuo buvo pažeistas ir lygybės principas. Taip pat darbo nesuteikimas įtakos lygtinį paleidimą.

Pagal BVK, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 straipsnis). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 straipsnio 8 dalis). Aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą, LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016, konstatavo, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtas teisės normas yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-407/2014, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lukiškių TI-K esantys nuteistieji, kurie pageidauja dirbti Įmonėje turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą prašymą užregistruoja ir jį pateikia Įmonės gamybos cecho viršininkui dėl tarpininkavimo (pritarimo / nepritarimo) priimti nuteistąjį į darbą. Įmonės gamybos cecho viršininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos privalo išnagrinėti gauto prašymo pagrįstumą. Įmonės gamybos cecho viršininkas, nepritariantis prašyme nurodyto nuteistojo priėmimui į darbą Įmonės gamybos ceche, tai pažymi gautame prašyme, nurodydamas tokio nepritarimo išsamius motyvus. Nuteistojo prašymas, kuriame užfiksuotas Įmonės gamybos cecho viršininko teigiamas tarpininkavimas (pritarimas) dėl nuteistojo priėmimo į darbą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Įmonės gamybos cecho viršininko pritarimo užfiksavimo jame dienos, grąžinamas nuteistąjį kuruojančiam specialistui, kuris gautą nuteistojo prašymą, suderinus su Sveikatos priežiūros skyriaus specialistais, pateikia Komisijai. Komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į iš Įmonės gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas, pretendentams keliamus reikalavimus bei į nustatytus Kriterijus. Įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug, todėl pirmenybė dirbti Įmonėje suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka daugiausiai Kriterijų. Nuo 2018 m. kovo mėn. Įmonė dėl naujų darbuotojų poreikio į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 16–23).

Lukiškių TI-K Resocializacijos skyriaus 2019 m. vasario mėn. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie nuteistųjų, pageidaujančių dirbti Įmonėje, atrankos tvarką. Taip pat nurodyta, kad nuo pat atvykimo į įstaigą, pareiškėjas nuolat pažeidinėjo nustatytą tvarką ir elgesio taisykles, šiuo metu turi 7 galiojančias nuobaudas. Pažymėjo, kad tinkamas elgesys bei adekvatus iškilusių problemų sprendimas palengvina bausmės atlikimą (b. l. 47–48).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 1 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl darbo suteikimo (b. l. 51). Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 12 d. raštu ,,Dėl prašymo suteikti darbą išnagrinėjimo“ Nr. 96-496 informavo pareiškėją, kad Įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug, todėl pirmenybė dirbti Įmonėje suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka daugiausiai Kriterijų. Taip pat informavo pareiškėją, kad šiuo metu Įmonėje nėra laisvų darbo vietų, todėl prašymas tenkinamas nebus (b. l. 49–50).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Lukiškių TI-K turi teisę, bet ne pareigą nuteistuosius priimti į laisvas darbo vietas. Teismas pažymi, jog pareiškėjas per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas 7 kartus, jam buvo skirtos nuobaudos, o Komisija skirdama nuteistajam darbo vietą atsižvelgia į nuteistojo drausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas buvo vertinamas Komisijoje. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti, kad Įmonė turėjo pareiškėjo prašymo pateikimo metu laisvų darbo vietų, tačiau tyčiniais veiksmais atsisakė pareiškėją įdarbinti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog ginčo laikotarpiu Įmonė į Lukiškių TI-K administraciją dėl naujų darbuotojų poreikio nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K darbo neužtikrinimo teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 17/97).

Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones pagal jų statusą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas yra asmuo turintis specifinį teisinį statusą, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, taip pat į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skirtingai vertinamas su kitais nuteistaisiais. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu Įmonėje buvo laisvų darbo vietų. Todėl pareiškėjo argumentai, jog matydamas, kad kiti asmenys apsiperka už dideles sumas jis jautėsi diskriminuojamas, juolab, kad kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad darbo nesuteikimas įtakos lygtinį paleidimą, pažymėtina, jog teismas nevertina hipotetinio pobūdžio teiginių, kurie pasak pareiškėjo, turės įtakos jam ateityje. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kiekvieną dieną nebuvo suteikiamas užimtumas bei socialinės reabilitacijos užsiėmimai.

Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, t. y.: Naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programoje, ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje, Pozityvaus užimtumo priemonėse, Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Taip pat buvo išvedamas žaisti stalo tenisą, į lauką žaisti krepšinį bei tinklinį. Darbo, poilsio ir švenčių dienomis buvo išvedamas į Laisvalaikio užimtumo patalpas. Dalyvavo užsiėmime ,,Biblijos valanda”. Turėjo teisę į pasimatymą su artimaisiais, paskambinti telefonu, susitikti su advokatais, nueiti pas gydytojus, kiekvieną dieną turėjo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore, tai vyko už kameros ribų (b. l. 16–23, 47–48). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, priemonėse ir užsiėmimuose turėjo išreikšti norą. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo vedamas į sporto sale, bendravimo kambarėlį, stalo teniso užsiėmimus ir krepšinio užsiėmimus (b. l. 1–5). Be to, kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 22 d. rašto ,,Dėl pareigūnų veiksmų” Nr. 96-4267, pats pareiškėjas atsisakė pasiūlytos galimybės apsilankyti sporto salėje. Taip pat minėtame rašte Lukiškių TI-K pažymėjo, jog atsisakydamas dalyvauti pasiūlytose veiklose už kameros ribų, pats pareiškėjas riboja ir mažina savo laisvalaikio užimtumo galimybes (b. l. 27). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendina socialines reabilitacijos programas, priemones ir užsiėmimus, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2590-492/2015). Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė