- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- II-248-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00137-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pareiškėjas
- E. A.
- Kategorijos
nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. A. atstovo advokato padėjėjo E. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. A. (toliau – pareiškėja) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, nubausta 38 Eur bauda už tai, kad ji 2025 m. spalio 29 d., 12 val., adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdė tariamą savo teisę naudotis žemės sklypu, tai yra perėjo per žemės sklypo dalį, kurią valdo - naudoja L. A., neturėdama jo leidimo. Savo veiksmais E. A. savavališkai vykdė tariamą savo teisę, ginčijamą L. A., nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.23 straipsnio, 1 dalį, 4.26 straipsnio 4 dalį, 4.35 straipsnio 1 dalį, 4.37 straipsnio 1 dalį, CK 4.43 straipsnio 1 dalį.
Teismui pateiktas pareiškėjos E. A. atstovo advokato padėjėjo E. P. skundas dėl 2026 m. sausio 12 d. priimto nutarimo, kuriuo prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir pareiškėjos atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis priimtas dėl to paties 2025 m. spalio 29 d. įvykio, už kurį pareiškėja jau buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) jai jau buvo paskirta 38 Eur bauda. Nepaisant to, institucija pakartotinai pradėjo administracinę teiseną ir priėmė naują nutarimą dėl to paties fakto. Tokie veiksmai prieštarauja ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 8 punktui, kuris aiškiai nustato, kad administracinė teisena negali būti vykdoma, jei dėl to paties fakto jau yra priimtas sprendimas skirti nuobaudą. Taigi pareiškėjos pakartotinis baudimas pažeidžia non bis in idem principą ir negali būti laikomas teisėtu. Administracinio nusižengimo bylos aplinkybės buvo iškraipytos dėl techninių klaidų, susijusių su skirtingų ROIK numerių susiejimu. Dėl šių klaidų tas pats įvykis buvo dirbtinai „padalintas“ į kelias bylas, o vėliau pradėtas analogiškas nusižengimas kitu numeriu. Tačiau tokie formalūs neatitikimai nepaneigia esminės aplinkybės – pareiškėja jau buvo nubausta už tą patį įvykį, todėl pakartotinė atsakomybė negali būti taikoma. Be to, skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja galėjo patekti į savo valdomą žemės sklypo dalį ir statinius alternatyviu keliu – per (duomenys neskelbtini) gatvę. Ši išvada neatitinka faktinės situacijos ir yra paneigiama objektyviais įrodymais. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei matininko išvada patvirtina, kad toks patekimas faktiškai yra neįmanomas: nėra įrengto kelio, teritorija yra apaugusi, egzistuoja fizinės kliūtys. Todėl Institucijos išvada apie alternatyvų patekimą yra nepagrįsta ir neatitinka realių aplinkybių. Pareiškėja yra žemės sklypo ir jame esančių statinių bendraturtė. Jai asmeninės dalinės nuosavybės teise priklauso 6752/10129 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat dalys pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Kitam bendraturčiui – L. A. – priklauso likusi žemės sklypo dalis bei kiti statiniai. Todėl abi šalys turi Civilinio kodekso 4.37 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teises į tą patį žemės sklypą. Anksčiau visas žemės sklypas priklausė pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartis. Vėliau jo dalį valdė jos sutuoktinis K. A., o dar vėliau – L. A.. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri atitiko faktinį naudojimą ir galioja iki šiol. Tiek iki šios datos, tiek po jos, visi bendraturčiai į žemės sklypą ir jame esančius statinius patekdavo vieninteliu faktiškai naudojamu pravažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pažymėtu plane raide „A“. Šią nusistovėjusią naudojimosi tvarką patvirtina ir 2025 m. rugpjūčio 11 d. VĮ „Registrų centro“ atsakymas. Sklypui buvo įregistruotos daiktinės teisės: nuo 2007 m. – panaudos sutartis, o nuo 2020 m. – užstatymo teisė (superficies). Tačiau 2025 m. balandžio 8 d., remiantis L. A. 2025 m. kovo 31 d. prašymu, ši teisė buvo išregistruota neinformavus pareiškėjos, kaip bendraturtės. Nepaisant to, pareiškėja ir toliau teisėtai naudojosi nusistovėjusiu pravažiavimu, kuris buvo susiformavęs per visą sklypo naudojimo laikotarpį. Kai L. A. pradėjo riboti pareiškėjos teisę naudotis šiuo pravažiavimu ir atsisakė bendradarbiauti nustatant naują naudojimosi tvarką, pareiškėja buvo priversta imtis teisinių veiksmų. 2025 m. lapkričio 12 d. buvo parengtas naujas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas, kuris iš esmės atitinka ankstesnę – 2021 m. rugpjūčio 30 d. – tvarką ir įtvirtina anksčiau susiformavusį patekimą į sklypą (plane pažymėtą raide „D“). Šis pasiūlymas buvo išsiųstas L. A., suteikiant terminą atsakyti iki 2025 m. gruodžio 15 d. Tačiau 2025 m. gruodžio 18 d. jis pateikė atsakymą, kuriame nesutiko su siūloma naudojimosi tvarka.
Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja E. A. palaikė skundą pilna apimtimi, papildomai nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nes buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pareiškėjos teigimu, ji buvo pakartotinai nubausta už tą patį 2025 m. spalio 29 d. įvykį. Dėl šio įvykio jau yra priimta teismo nutartis 2026 m. vasario 19 d., kuria paliktas galioti Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimas, kuriuo jai buvo paskirta 38 Eur dydžio bauda. Pareiškėja nurodė, kad už tą patį administracinį nusižengimą ji buvo nubausta du kartus, todėl, jos nuomone, administracinio nusižengimo teisena negalėjo būti pradėta pakartotinai ir turi būti nutraukta. Ji taip pat paaiškino, kad susiklosčiusi situacija atsirado dėl to, jog visi jos padaryti pažeidimai buvo surašyti vienu šaukimu. Policijos pareigūnai jai nurodė, kad negali šių pažeidimų atskirti ir kiekvienam jų priskirti atskirų ROIK numerių. Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą, nes už tą patį pažeidimą ji jau yra nubausta.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, CK, kituose įstatymuose). Institucijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimu E. A. nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ANK 518 straipsnis atskirų dalių neturi, tai skundžiamame nutarime jis nurodytas netiksliai. Tačiau šis netikslumas, teismo vertinimu, nesudarė kliūčių atsakomybėn patrauktam asmeniui E. A. gintis nuo jai inkriminuojamo nusižengimo. Šiuo atveju yra pagrindas patikslinti skundžiamą nutarimą nurodant, jog E. A. padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
Iš bylos duomenų matyti, kad institucija 2026 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo E. A. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnį, nes 2025 m. spalio 29 d., 12 val., savavališkai vykdė tariamą savo teisę naudotis žemės sklypu, tai yra perėjo per žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kurią naudoja L. A., neturėdama jo leidimo. Pareiškėjai šiuo nutarimu buvo paskirta 38 Eur bauda. Tuo tarpu iš teismui pateiktos Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-89-434/2026 matyti, kad pareiškėja teismui buvo apskundusi institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo pagal ANK 518 straipsnį ji buvo nubausta 38 Eur bauda už tą patį veiksmą – 2025 m. spalio 29 d., 12 val., adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai perėjo per žemės sklypo dalį, kurią naudoja L. A., neturėdama jo leidimo. Teismas šia nutartimi paliko galioti 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Be to, teismui pareiškėja pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad prie administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) klaidingai buvo susietas kitas administracinis nusižengimas ROIK (duomenys neskelbtini), kurio turinys šiuo metu nevertinamas, ir technine prasme negalint atsieti šių nusižengimų, pastarasis buvo panaikintas, o tas pats nusižengimas pradėtas kitu numeriu – ROIK (duomenys neskelbtini). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad skundžiamu 2026 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja už tą patį administracinį nusižengimą buvo nubausta antrą kartą.
Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką administraciniai nusižengimai pripažįstami baudžiamosios prigimties pažeidimais ir be jokių išimčių patenka į non bis in idem principo taikymo sritį. Kasacinės instancijos teismai, remdamiesi EŽTT praktika, yra ne kartą pažymėję, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020 ir kt.). Be to, pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10 ir kt.).
Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucijos skyriaus 2026 m. sausio 12 d. nutarimu pareiškėja antrą kartą nubausta už tą patį nusižengimą, padarytą tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (vieta, laikas), t. y. pažeistas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas antrą kartą bausti už tą pačią veiką. Institucija nepagrįstai ir neteisėtai nubaudė E. A. pagal ANK 518 straipsnį, dėl ko Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas. ANK 565¹ straipsnio 8 punkte, be kita ko, nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 8 punktu, byloje nustačius non bis in idem principo pažeidimą, skundžiama nutartis panaikintina ir administracinio nusižengimo teisena E. A. pagal ANK 518 straipsnį nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjos E. A. atstovo advokato padėjėjo E. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį E. A. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.