Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 11 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, o nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2021 m. liepos 29 d. oficialiu įmonės direktoriumi ir realiai kontroliuodamas įmonės veiklą, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymo) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punktą ir 2 punkto nuostatas, reglamentuojančias, kad „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“ ir, tokiu būdu būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo dalies Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., o būtent: 2016 m. – 2019 m. laikotarpio pirminių apskaitos dokumentų t. y. išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų, kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos kvitų, didžiosios knygos (suvestinio registro), išrašomų sąskaitų faktūrų registro, gaunamų sąskaitų faktūrų registro, pirkėjų-tiekėjų skolų apskaitos registrų, ilgalaikio turto apskaitos registrų, įsigyto-nurašyto kuro registrų, atskaitingų asmenų registrų, kasos knygos ir tuo pažeidė šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nesilaikė 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalį nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, taip pat pažeidė 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintą „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ 10.15 punkto nuostatas, kuriose nustatytas minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų) saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų , dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. B. nurodė, kad įmonė yra bankrutavusi, bankrotas pripažintas netyčiniu. Ką pasakyti apie buhalteriją – nežino. Dėl motociklo buvo neteisingai išrašyta sąskaita, ten iš viso nė prie ko buvo PVM už motociklą. Po tyrimo FNTT tyrėjas parodė dokumentus, iš kurių pamatė, kad motociklas buvo nupirktas iš privataus žmogaus (duomenys neskelbtini). Antrą kartą PVM Lietuvoje jau nebereikia mokėti, buhalterija paprasčiausiai blogai išrašė sąskaitą. Nesupranta, kokie suklastoti dokumentai turimi omenyje, nes sutartys buvo sudarytos. Kad automobiliai nebuvo parduoti, tai yra kitas klausimas. Automobiliai nebuvo parduoti, bet sutartys buvo, tų automobilių buvo dar daugiau. Kaip minėjo VMI specialistas, už 7 mln. Eur buvo įvežta automobilių, dalis buvo įvežta iš trečiųjų šalių. Buvo mokami muito mokesčiai. Buvo trys VMI patikrinimai, kurių metų jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Dabar dėl vieno „Porche“ automobilio ir dėl dviejų sutarčių yra kaltinamas, kai įmonė jau bankrutavusi ir bankrotas pripažintas netyčiniu. Sutartys buvo sudarytos, tačiau paprasčiausiai nerealizuotos. Liudytojas T. L. nurodė, jog jis nepamena, ar buvo tos sutartys ar ne, bet jis nenurodė kategoriškai, kad tų sutarčių iš viso nebuvo. Tiek tyrimo metu, tiek teisme jam apskritai net niekas neparodė tų neva suklastotų sutarčių. Automobiliai buvo išgabenti, tačiau nebuvo realizuoti, jie buvo nukreipti kitur. Prekiavo ir su (duomenys neskelbtini), ir su (duomenys neskelbtini), ir su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įvairiais miestais. Automobilius gabeno, bet pakeliui galėjo būti pakeista kryptis. Sutartys buvo sudarytos su įmone, kuriai vadovauja T. L. Negali būti, kad automobilius pardavė Lietuvoje, kuriuos planavo vežti į (duomenys neskelbtini), nes FNTT tyrė, ar automobiliai buvo registruoti Lietuvoje. Jei jie būtų užregistruoti Lietuvoje, tokiu atveju įmonė privalėtų mokėti PVM. Automobiliai tikrai neparduoti Lietuvoje, o išvežti į kitą Europos Sąjungos šalį. FNTT davė užklausas į VĮ „Regitra“, ar nebuvo automobiliai parduoti Lietuvoje. Sudarytos sutartys buvo tarpininkavimo, pagal kurias turėjo būti parduota, tačiau jie nepardavė ir jis jiems nepardavė. Jis pats realizavo automobilius. Apie sutartis tikriausiai neatsimena, jų buvo daug. Jiems nieko nepardavė, o kam pardavė, negali įrodyti, nes neturi dokumentų. UAB (duomenys neskelbtini) veikla užsiėmė jis. Automobiliai buvo parduoti Europos Sąjungoje nuliniu tarifu, kur PVM nėra mokamas, o dokumentai neišsisaugojo. Jei dokumentai būtų likę, tai būtų matyti, kur automobiliai buvo parduoti, tačiau šie dokumentai dingo automobilyje, kuris pateko į autoįvykį. Šis automobilis buvo išnuomotas ir pateko į avariją. Buvo pradėtas tyrimas, (duomenys neskelbtini) policija pastatė kažkur tą automobilį, neleido juo naudotis, kol vyko tyrimas, o kai atidavė automobilį, daiktai jau buvo dingę. Tuo metu jis buvo įmonės vadovas, o dokumentai buvo automobilyje, nes juo naudojosi. Šių dokumentų buvo dvi dėžės. Automobilis buvo išnuomotas ne artimam žmogui, o draugų draugui. Dokumentus paprasčiausiai pamiršo išimti iš bagažinės. Šiuos dokumentus paėmė iš buhalterijos, nes ruošėsi keisti buhalterę. Juos vežiojosi gal savaitę su savimi automobilyje, o kai staigiai reikėjo automobilį išnuomoti, dokumentus pamiršo išimti. Kai VMI paprašė dokumentų, šie dokumentai jau buvo dingę, po įvykio buvo VMI patikrinimas. Dėl dokumentų dingimo kreipėsi į policiją, policija tyrė savaitę laiko, po to buvo priimtas sprendimas nutraukti tyrimą, šio sprendimo neapskundė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 9 d. įtariamasis A. B. nurodė, kad jam yra žinomas faktas dėl netinkamo mokesčių apskaičiavimo už UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvoje parduotą automobilį „Porsche Cayenne“ ir motociklą ,,BMW“. Jo žiniomis, šiuos mokėtinus mokesčius teismo sprendimu yra priteista sumokėti įmonei. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų jis (A. B.) neturi, kur jie gali būti – nežino. Kaip nurodė VMI darbuotojams, dokumentai buvo pavogti po autoįvykio iš (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio ,,ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie dokumentų dingimą yra parašęs pareiškimą policijoje. Didžioji dalis įmonės parduodamų automobilių buvo įsigyjama su 0 procentų PVM tarifu iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tuomet minėti automobiliai buvo parduoti (išgabenti) į trečiąsias šalis taikant 0 procentų PVM tarifą. Taip pat automobiliai buvo išgabenami į kitas Europos Sąjungos šalis ir parduodami įmonėms, PVM mokesčio mokėtojoms su 0 procentų PVM tarifu. Taip pat nori paminėti, kad per inkriminuojamą mokestinį laikotarpį VMI UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo atlikusi kelis patikrinimus (t. 1, b. l. 196-197).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 23 d. įtariamasis A. B. nurodė, kad nepamena, kas tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. vasario mėnesio bei kodėl nebuvo teikiamos UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių deklaracijos už 2016 m. mokestinį laikotarpį. Apie UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų dingimą iš įmonei priklausančio automobilio bagažinės pranešė įmonės apskaitą tuo metu tvarkiusiai M. B. žodžiu iš karto, kai pats tai sužinojo. Dingusių dokumentų kiekis buvo maždaug pusė lengvojo automobilio bagažinės. Siekiant atkurti įmonės apskaitos dokumentus nebuvo imtasi jokių priemonių, nes tai padaryti būtų buvę labai sudėtinga. Apskaitą baigus tvarkyti į pensiją išėjusiai M. B., iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atžvilgiu apskaitą tvarkė jis (A. B.) savarankiškai, kadangi veiklos apimtis tuo laikotarpiu nebuvo didelė. Mokesčių deklaracijas taip pat pateikinėjo savo vardu, kadangi turėjo prisijungimą prie VMI elektroninės deklaravimo sistemos (VMI EDS). Mokėtinus mokesčius, remdamasis pirminiais apskaitos dokumentais, jis apskaičiuodavo pats, nors neturi buhalterinio ar ekonominio išsilavinimo. Laikotarpiu nuo 2018 m. galo iki 2019 m. spalio 21 d., t. y. kai planavo vežti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus į buhalterinių paslaugų įmonę dėl paslaugų sutarties sudarymo, įmonės veikla buvo minimali, todėl neieškojo asmens, kuris tvarkytų įmonės buhalterinę apskaitą. 2019 m. gale planavo toliau vystyti veiklą, todėl ir buvo nusprendęs ieškoti kvalifikuotos įmonės ar asmens, kuris tvarkytų įmonės apskaitą (t. 2, b. l. 7-9).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 29 d. įtariamasis A. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Lietuvoje parduotos transporto priemonės, t. y. automobilis ,,PORSCHE“ ir motociklas ,,BMW“ į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą nebuvo įtraukti dėl neapdairumo. Dėl įtarime minimų automobilių, kurie buvo tariamai parduoti (duomenys neskelbtini) registruotai įmonei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registruotai įmonei (duomenys neskelbtini) nori paaiškinti, kad (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės vadovą jis pažįsta asmeniškai. Anksčiau jie su (duomenys neskelbtini) yra turėję verslo sandorių. Paskutinį kartą jis kaip privatus asmuo tarpninkavo padedant minėtai įmonei įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini), kadangi ten turi ryšių automobilių prekybos srityje. (duomenys neskelbtini) registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) dabar neprisimena, galbūt jis tik planavo sudaryti sandorius su minėtomis įmonėmis. Kokiems pirkėjams realiai buvo parduoti įtarime minimi automobiliai – neprisimena, kadangi praėjo nemažai laiko. Taip pat prisipažįsta dėl to, kad nesiėmė tinkamų priemonių UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų tinkamam saugojimui ir jų atkūrimui, kuomet jie dingo iš įmonei priklausiusio automobilio „SKODA OCTAVIA“ bagažinės. Taip pat sutinka su civiliniu ieškiniu, kuris jam bus pareikštas dėl padarytos žalos valstybės biudžetui (įtarime minimą 10080 ir 3263 eurų sumą), jį sumokės dalimis, kadangi neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą sumą (t. 2, b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 2 d. įtariamasis A. B. nurodė, kad lieka prie anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymų, tačiau nesutinka dėl jo atžvilgiu pareikšto civilinio ieškinio. Anksčiau įmonės veikla ne kartą buvo tikrinta VMI darbuotojų. Šiuo metu įmonė yra bankrutavusi, todėl neturi galimybės padengti žalos, nurodytos įtarime. Jis pats asmeniškai taip pat neturi finansinių galimybių atlyginti padarytą 13343 eurų žalą valstybės biudžetui. Kas tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą 2016 m. laikotarpiu po įmonės įsteigimo – nepamena. Neatmeta tikimybės, kad iš pradžių apskaitą galėjo tvarkyti ir jo (duomenys neskelbtini) O. J. Jis tuo metu su ja konsultuodavosi apskaitos vedimo klausimais, kadangi ji šioje srityje ji turi darbinės patirties. (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) vadovą Lietuvos pilietį T. L. jis pažįsta asmeniškai maždaug apie 20 metų, kiek jam žinoma, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur turi automobilių nuomos verslą. Paskutiniu metu apie 3-4 metus jokių ryšių su T. L. nepalaiko (t. 2, b. l. 22-24).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. nurodė, kad įvykis buvo 2019 metais, tuo metu jo įmonė ieškojo motociklo. Susirado tinkamą variantą ir ieškojo, kas galėtų padėti motociklą įsigyti ir parsigabenti į Lietuvą. Kreipėsi į savo draugą T. B. Jis pasakė, kad turi pažįstamą A. B., kuris tuo užsiima ir galėtų padėti. Visas bendravimas vyko per T. B. Kiek supranta, jam buvo persiųsta išankstinė sąskaita ir T. B. persiuntė ją jiems. Buvo sutarta, kad A. B. įmonė motociklą įsigys ir parsigabens, o jų įmonė nusipirks iš A. B. įmonės (duomenys neskelbtini) įmonės. Gavo išankstinę sąskaitą, kurios sumą buvo 18 800 Eur. Pagal susitarimą, iš anksto, dar neturėdami motociklo, pervedė 18 000 Eur. Pavedimas buvo padarytas per du mokėjimus 2019 m. vasario 15 d. Praėjus pusantro mėnesio, motociklas atkeliavo į Lietuvą ir jam motociklą įmonės adresu pristatė T. B. Padarė likutinį apmokėjimą 800 Eur ir užregistravo transporto priemonę. Vėliau buvo iškviestas į FNTT duoti parodymus dėl motociklo pirkimo. Motociklu naudojosi jų įmonė Lietuvoje, motociklas buvo registruotas Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 25 d. liudytojas M. G. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. 2019 m. vasario mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) atstovai pradėjo dviratės transporto priemonės paieškas, tinkama transporto priemonė rasta (duomenys neskelbtini) per internetinę svetainę (duomenys neskelbtini). Įvertinus, kad įmonės atstovai neturi tinkamų sąlygų ir galimybių įsigyti bei atsigabenti transporto priemonę, buvo ieškoma tarpininkų, galinčių tai padaryti. Klinikos pacientas T. B. pasiūlė kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini). Būtent minėtasis T. B. ir kontaktavo su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu A. B. Atstovas pažadėjo nupirkti ir atgabenti dviratę transporto priemonę į Lietuvą su galimybe vėliau UAB (duomenys neskelbtini) šią transporto priemonę įsigyti iš UAB (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, UAB (duomenys neskelbtini) nustatė mokestį už suteiktas paslaugas, tačiau kokio dydžio – neatsimena. Kada UAB (duomenys neskelbtini) suderino visas sąlygas su UAB (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą įmonei pervedė kelis avansinius mokėjimus dalimis: 2019 m. vasario 15 d. – 7999 Eur; 2019 m. vasario 18 d. – 10001 Eur. Kuomet 2019 m. balandžio 3 d. motociklas ,,BMW“, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas į Lietuvą, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 10 d. atliko dar vieną bankinį mokėjimo pavedimą, kuriuo buvo pilnai atsiskaityta už perkamą motociklą. 2019 m. balandžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė per klaidą pakartotinai atliko mokėjimo pavedimą UAB (duomenys neskelbtini) 800 Eur sumai, dėl ko susidarė permoka. Po to elektroniniu paštu buvo susisiekta su įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atstovais dėl permokos grąžinimo, tačiau permoka nebuvo grąžinta. UAB (duomenys neskelbtini) nėra PVM mokėtojas, todėl jiems nebuvo skirtumo, kad motociklą įsigijo pardavėjui deklaruojant schemą – maržą, vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis (t. 1, b. l. 142-144).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas liudytoja S. K. nurodė, kad iš kaltinamojo A. B. yra pirkę automobilį, draugas M. rekomendavo A. B. Ji turėjo įmonę, ieškojo sau automobilio transportui. Viskas vyko labai gretai, susitiko, pasakė, kokio automobilio nori. A. B. sakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), iš ten siuntė automobilio nuotraukas. Parvarė baltą „Porche“ automobilį, gamybos metų – neprisimena. Automobilis jau parduotas. Už automobilį atsiskaitė per įmonės sąskaitą. Dėl automobilio pirkimo FNTT prašė pateikti dokumentus, kurie buvo pateikti. Už automobilį buvo daromas pavedimas, dalis mokėta grynais. Kodėl taip atsiskaitė – negali pasakyti. Kieno buvo iniciatyva tokiems mokėjimams – nepamena, matomai buvo susitarimas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 21 d. liudytoja S. K. nurodė, kad anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose. 2016 m. pradžioje įmonė pradėjo ieškoti įsigyti apynaujį automobilį. Maždaug 2016 m. vasario mėnesio pradžioje ji susitiko su žmogumi, kaip vėliau paaiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. B. Papasakojus jam, kokie yra jų lūkesčiai, jis pasiūlė įsigyti automobilį ,,PORSCHE CAYENNE“ 2014 m. gamybos ir parodė jo nuotraukas, tačiau paminėjo, kad automobilis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir jį reikės pargabenti į Lietuvą. Nusprendus automobilį įsigyti, A. B. nurodė, kad didžiąją dalį automobilio vertės reikės pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. 2019 m. vasario 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 45000 Eur, prieš tai jokios išankstinės sutarties nepasirašė. Kai automobilis ,,PORSCHE CAYENNE“, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas į Lietuvą, 2016 m. gegužės 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pervedė dar 3500 Eur, o 2016 m. gegužės 3 d. sumokėjo 9500 Eur grynaisiais pinigais išrašant kasos pajamų orderį. Po to transporto priemonės pirkimą patvirtinantys dokumentai buvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nustatyta tvarka, o 2019 m. gruodžio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) automobilį pardavė (t. 1, b. l. 147-149).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. L. nurodė, kad kaltinamąjį A. B. pažįsta, susipažino prieš 20 metų, buvo draugai, dabar jokių santykių nebepalaiko. Anksčiau juos siejo ir darbiniai santykiai. Tiksliai negali prisiminti, bet buvo kažkokie verslo klausimai, įmonę turėjo prieš maždaug 10-15 metų. Įmonė vertėsi automobilių prekyba. Dabar verčiasi automobilių prekyba ir nuoma, įmonės pavadinimas (duomenys neskelbtini). Kuo verčiasi A. B. – nežino. Su A. B. nustojo bendrauti gal kokiais 2020 metais, kadangi išsiskyrė nuomonės. Jis iš jo (A. B.) lygtais buvo nupirkęs UAB (duomenys neskelbtini), tą įmonę, kurią valdo ir dabar. Įmonė (duomenys neskelbtini) yra jo buvusi įmonė. Bendrų sandorių A. B. ir jo (T. L.) įmonė neturėjo. Gal kažkokia preliminari sutartis buvo pasirašyta, tiksliai – nepamena. Jei ir buvo tokia sutartis pasirašyta, tai turinio ir datų – nepamena. Buvo lyg ir ketinimai atvežti automobilius į (duomenys neskelbtini), bet nieko neįvyko. Ar pasirašinėjo sutartį – nepamena. Abejoja, kad sutartis buvo, niekada nebuvo atvežti automobiliai. Sutarčių sudarytų 2016-2017 m. – nepamena, šių sutarčių jam niekas nepateikė. Automobiliai „Porche Carrera“, „BMW“, „Mersedez Benz“, jam tarpininkaujant, niekada nebuvo parduoti (duomenys neskelbtini), tokių automobilių – nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu darytą apklausą puikiai prisimena, po šios apklausos su A. B. nebendravo, nebuvo nei vieno skambučio ar susitikimo, neturėjo jokio kontakto. Jis (T. L.) susijęs su įmone (duomenys neskelbtini), tačiau jokių sutarčių nebuvo pateikta. Jo supratimu, tarpininkavimo sutarties esmė yra ta, kad, kai turtas priklauso juridiniam arba fiziniam asmeniui ir kitas juridinis subjektas turi potencialų klientą, tai gali vystyti ekonominę naudą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 20 d. liudytojas T. L. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Tarpininkavimo sutartis tarp įmonės (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) galėjo būti sudaryta, tačiau tikslios sutarties sudarymo datos, sutarties numerio ar turinio įvardinti negali, nes dokumentų kopijos neturi, o sutarties turinio nepamena. Jeigu tokia sutartis ir buvo pasirašyta, tai ją parengė A. B., tačiau antrojo sutarties egzemplioriaus jis (T. L.) neturi. A. B. yra siūlęs jam, kaip tuometiniam (duomenys neskelbtini) direktoriui, automobilius pardavimui, tačiau kokius automobilius ir kokiomis sąlygomis jie buvo pasiūlyti – nepamena. Lietuvos Respublikoje registruotą įmonę UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu atstovavo A. B. Tarpininkavimo sutartis galėjo būti pasirašyta tik kaip ketinimas priimti siūlomus automobilius pardavimui ar klientų, kurie galėtų juos įsigyti, suradimui, tačiau jokia sutartis ar piniginiai mokėjimai tokių sutarčių pagrindu įvykdyti nebuvo, įmonė (duomenys neskelbtini) tokių automobilių nėra pardavusi. Kiek pamena, jokie automobiliai tarpininkavimo sutarčių pagrindu, jeigu tokios buvo pasirašytos, nebuvo atgabenti į (duomenys neskelbtini) Karalystę. Tarpininkavimo sutarties tikslas buvo tarpininkauti parduodant siūlomus automobilius, tačiau įmonė (duomenys neskelbtini) nėra nei pirkusi, nei pardavusi automobilių, kurie priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ar kurie buvo UAB (duomenys neskelbtini) žinioje. Jokie piniginiai sandoriai tarp šių bendrovių nebuvo atlikti. Įmonė (duomenys neskelbtini) kažkuriuo laikotarpiu buvo registruota kaip PVM mokesčio mokėtoja. Šiuo metu, kiek jam žinoma, įmonė nėra registruota PVM mokesčio mokėtoja (duomenys neskelbtini). Lietuvoje įmonė taip pat nėra įregistruota kaip PVM mokesčio mokėtoja. Įmonė veiklos nevykdo maždaug 4-5 metus, tačiau nėra išregistruota iš juridinių asmenų registro (t. 1, b. l. 152-155).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnysis specialistas J. P., atlikęs 2017 m. kovo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad buhalterinės apskaitos paslaugas pagal 2016 m. sausio 4 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei teikia UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), VMI įgaliotas asmuo – M. B. Operatyvaus patikrinimo (toliau – OP) metu deklaruotu telefonu – (duomenys neskelbtini) susisiekta su buhalterinę apskaitą teikiančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu – M. B. ir 2017 m. vasario 1 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) bendrovei išsiųstas Mokesčių administratoriaus (toliau - MA) nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti patikrinimui veiklos dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Bendrovės vadovas A. B. nurodymo neįvykdė, nurodytu laiku 2017 m. vasario 8 d. veiklos dokumentų nepateikė. A. B. telefonu informavo, kad yra išvykęs ir dokumentus pateiks vėliau. Pakartotinis MA nurodymas pateikti veiklos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei išsiųstas 2017 m. vasario 17 d. el. paštu. Bendrovės vadybininkė O. J. el. paštu 2017 m. vasario 20 d. informavo, kad nurodyti dokumentai yra paruošti, bendrovės biure, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu 2017 m. vasario 21 d. dokumentai išimti tolimesniam patikrinimui Dokumentų poėmio aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus pateiktus dokumentus (muitinės deklaracijas, automobilių pirkimo - pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras, krovinio gabenimo dokumentus) už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. nustatyta, kad bendrovė iš Europos Sąjungos valstybių narių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) įsigijo 9 lengvuosius automobilius iš viso už 585000 Eur, kuriuos pardavė Europos Sąjungos valstybėse registruotiems PVM mokėtojams bei dalį automobilių iš Lietuvos Respublikos eksportavo į (duomenys neskelbtini). OP metu nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) įsigyti ir į (duomenys neskelbtini) eksportuoti 3 lengvieji automobiliai buvo parduoti žymiai mažesne nei pirkimo kaina: ,,BMW“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas už 68000 Eur, parduotas už 39200 Eur, skirtumas 28800 Eur, „Range Rover“, VIN: (duomenys neskelbtini), įsigytas už 63700 Eur parduotas už 50630 Eur, skirtumas 13070 Eur ir „Range Rover“, VIN: (duomenys neskelbtini), įsigytas už 59100 Eur parduotas už 48550 Eur skirtumas 10550 Eur. Iš viso minėtus 3 lengvuosius automobilius bendrove pardavė už 52420 Eur mažesnę kainą. Bendrovė per minėtą laikotarpį iš (duomenys neskelbtini) importavo 26 lengvuosius automobilius iš viso už 606500 Eur. Direktorius A. B. paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) importuojami lengvieji automobiliai yra išmuitinami ir įregistruojami VĮ „Regitra“. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 8 lengvieji automobiliai parduoti Europos Sąjungos valstybėse registruotiems PVM mokėtojams ((duomenys neskelbtini)). OP metu nustatyta, kad pagal pateiktą 2016 m. lapkričio 2 d. Tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) už 121400 Eur įsigytus 5 lengvuosius automobilius bendrovė išvežė į (duomenys neskelbtini) (pateiktas 2016 m. lapkričio 4 d. Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis be Nr. (CMR). OP metu nenustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) būtų registruota PVM mokėtoja. Pagal pateiktą 2016 m. spalio 7 d. Tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) už 182200 Eur įsigytus 8 lengvuosius automobilius bendrovė išvežė į (duomenys neskelbtini) (pateikti 2 CMR 2016 m. spalio 10 d. be Nr.). Pagal 2017 m. sausio 10 d. Tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) už 130200 Eur įsigytus 6 lengvuosius automobilius bendrovė išvežė į (duomenys neskelbtini) (pateiktas 2017 m. sausio 11 d. CMR be Nr.). OP metu nenustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) būtų registruota PVM mokėtoja. Pasirašytose Tarpininkavimo sutartyse numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) paveda (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau - Tarpininkai) realizuoti, t. y. rasti pirkėjus bendrovei nuosavybės teise priklausantiems lengviesiems automobiliams. Pagal sutartį numatyta, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir Tarpininkas įgyja teisę į atlyginimą po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Dėl vykdomos automobilių pardavimo veiklos bendrovės direktorius A. B. pateikė 2017 m. kovo 27 d. paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis PVM įstatymo 5-1 straipsnio nuostatomis, Lietuvos PVM mokėtojo įvykdytas savo prekių (automobilių) pervežimas i (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikomas PVM apmokestinamu prekių tiekimu – prekių pervežimu verslo tikslais į kitą valstybę narę. VMI duomenimis, Lietuvos įmonė prekių pervežimo momentu nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl toks prekių tiekimas į kitą valstybę narę (pervežimas verslo tikslais) apmokestinamas PVM taikant standartinį PVM tarifą. Šį tiekimą Lietuvos įmonė PVM mokėtoja turi deklaruoti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos II ir 29 laukeliuose. Pagal PVM įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies nuostatas prekių tiekimu už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių pervežimas verslo tikslais iš valstybės narės, kurioje prekės faktiškai yra į kitą valstybę narę, kai prekes perveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo. Taigi, Lietuvos bendrovės disponuojamų prekių pervežimas iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) verslo tikslais laikomas prekių tiekimu už atlygį. Tokiam pervežimui galėtų būti taikomas 0 proc. PVM tarifas tik tokiu atveju, jeigu Lietuvos bendrovė prekių pervežimo momentu būtų įregistruota PVM mokėtoja (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuvos bendrovė nėra bei prekių pervežimo momentu nebuvo įsiregistravusi minėtose šalyse PVM mokėtoja, vadinasi, toks prekių pervežimas neatitinka PVM įstatymo 49 straipsnyje numatytų nuostatų, todėl negali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas. Operatyvaus patikrinimo metu iš surinktos informacijos darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių lengvųjų automobilių pervežimas verslo tikslais iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) yra tiekimas, kurį bendrovė turi apmokestinti taikydama standartinį PVM tarifą. Bendrovei buvo siūloma patikslinti pateiktas PVM deklaracijas ir (duomenys neskelbtini) įsigytus ir į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komerciniais tikslais išvežtus lengvuosius automobilius (pagal išvežimo iš Lietuvos datą. t. y. atitinkamą mokestinį laikotarpį) deklaruoti kaip prekių tiekimą, apmokestinamą standartiniu 21 proc. PVM tarifu (t. 1, b. l. 178-181).

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje A. B. pareikšti kaltinimai pasitvirtino iš dalies. Nors kaltinamajam pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis būdamas bendrovės vadovu į apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie transporto priemonių įsigijimą, nurodydamas duomenis, kad kaltinime nurodytas transporto priemonės įsigytos, vadovaujantis ES PVM įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB 326 – 332 straipsniais, nors šias naudotas transporto priemones įsigijo iš ES įmonės PVM mokėtojos įforminant įsigijimo dokumentais (sąskaitomis faktūromis), kuriuose nurodomas, jog taikomas 0 % PVM tarifas išgabenant prekes iš šalies teritorijos, ir jas pardavė Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, dėl ko kilo pareiga mokėti PVM, tačiau teismas pažymi, jog BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, kas reiškia, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų. Už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė. Baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtini BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju matyti, jog, nors į apskaitą buvo įtraukti neteisingi duomenys apie mokėtiną PVM, tačiau VMI specialistams atlikus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, buvo nustatyta, kokia visgi turi būti mokamo PVM suma, kas reiškia, jog tokių duomenų neteisingumas netrukdė nustatyti Bendrovės įsipareigojimų valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, kaltinimo dalis dėl neteisingų duomenų apie mokėtiną PVM įtraukimas, nagrinėjamu atveju, nesukėlė būtinų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, todėl laikytina, jog ši kaltinimo, pareikšto A. B., dalis nepasitvirtino ir ji šalintina iš kaltinimo.

Taip pat A. B. buvo pareikštas kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl to, jog jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, siekdamas nuslėpti tikruosius galutinius automobilių pirkėjus, į apskaitą įtraukė suklastotas kaltinime nurodytas Tarpininkavimo sutartis į Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraščius (CMR). Pats A. B. nurodė, jog minėtos sutartys nebuvo suklastotos, tačiau jose nurodyti automobiliai buvo parduoti ne sutartyse nurodytiems subjektams, o kitiems asmenims, kurių jis nurodyti negalėjo. Teisme apklaustas liudytojas T. L., įmonės (duomenys neskelbtini), su kuria buvo sudaryta viena iš kaltinime nurodytų sutarčių, negalėjo kategoriškai paneigti, jog tokia sutartis nebuvo sudaryta, tačiau kategoriškai nurodė, jog pagal tokią sutartį jis iš A. B. vadovaujamos bendrovės jokių automobilių negavo. Pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas liudytojas G. W. H. (duomenys neskelbtini) vadovas nurodė, jog jis apskritai nežino UAB (duomenys neskelbtini) ir tik gali nuspėti, kad tai susiję su jo draugo pažįstamu asmeniu, tačiau (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) jokių sutarčių nesudarinėjo. Taigi, nors iš pateiktų liudytojų parodymų galima būtų spręsti, jog kaltinime nurodytos Tarpininkavimo sutartys nebuvo sudarytos, tačiau pažymėtina, jog minėtų dokumentų tikrumas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas, nes nei VMI atliktam mokestiniam patikrinimui, nei ikiteisminiam tyrimui UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai pateikti nebuvo. Kita vertus dėl šios kaltinimo dalies pažymėtina ir tai, jog pagal Finansinės apskaitos įstatymo 2 dalies 6 punktą finansinės apskaitos dokumentas – tai ūkinę operaciją patvirtinanti tekstinė informacija, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos, šio straipsnio 2 dalies 18 punkte įtvirtinta, kad ūkinė operacija - subjekto veikla arba nuo subjekto priklausantis ar nepriklausantis įvykis, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir (arba) struktūrą. Kaip nurodė teisme apklausta specialistė B. D. – tarpininkavimo sutartis yra susitarimas, kuriuo sutarties šalys prisiima tam tikrus įsipareigojimus, bet pati sutartis nėra apskaitos dokumentas. Specialistė taip pat pažymėjo, kad ir važtaraštis nėra laikomas apskaitos dokumentu ir šie dokumentai į apskaitą netraukiami. Apskaitos dokumentai, šioje situacijoje, būtų sąskaitos – faktūros, išrašytos pagal šiuos dokumentus. Pažymėtina, jog kaltinimas A. B. šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ne dėl tikrovės neatitinkančių sąskaitų, t. y. apskaitos dokumentų, įtraukimo į apskaitą, o dėl tarpininkavimo sutarčių ir CMR važtaraščių įtraukimo, kas, kaip nustatyta, nėra apskritai apskaitos dokumentai ir nėra traukiami į apskaitą, ir kaip minėta, jų netikrumas apskritai šioje baudžiamojoje byloje yra preziumuojamas. Taigi, teismo vertinimu, ir ši kaltinimo dalis nepasitvirtino, todėl šalintina iš kaltinimo.

A. B. šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas ir dėl to, jog jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą neišsaugojo dalies Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodytų kaltinime, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Teismo vertinimu, ši kaltinimo dalis pasitvirtino pilnai.

Pats kaltinamasis viso proceso metu iš esmės neneigė, jog jis buvo atsakingas už bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau teigė, kad dokumentų neišsaugojo dėl neatsargumo, o ne veikdamas tyčia, kadangi bendrovės apskaitos dokumentus laikė automobilio bagažinėje, vėliau tą automobilį išnuomojo, po ko automobilis pateko į eismo įvykį ir tie dokumentai pradingo. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo versija yra deklaratyvi, prieštaraujanti bylos duomenims ir laikytina tik jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės.

BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020).

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punktą ir 2 punkto nuostatas tiek už apskaitos organizavimą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, tiek už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo.

2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“; 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ 10.15 punkte imperatyviai įtvirtinta, jog minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų) saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų.

Taigi iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog pareiga išsaugoti teisės aktuose numatytą terminą juridinio asmens dokumentus kyla būtent juridinio asmens vadovui. A. B. neginčija tos aplinkybės, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu būtent jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir kad būtent jam kilo minėta pareiga. Kaip minėta, kaltinamasis šiuo atveju ginčija tik kaltės dėl dokumentų neišsaugojimo formą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos – (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto matyti, jog A. B., kaip mokesčių mokėtojo vadovui, apie tai, kad atliekamas mokestinis patikrinimas, tapo žinoma 2019 m. lapkričio 12 d., šią dieną jam taip pat tapo žinoma, jog VMI jis turi pateikti apskaitos dokumentus bei registrus, tačiau dokumentai pateikti nebuvo ir kaip nurodoma patikrinimo akte – dėl mokestiniam patikrinimui nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisme apklausta liudytoja M. B. nurodė, kad ji tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą iki kol 2018 m. išėjo į pensiją. Išeidama į pensiją dokumentus atidavė pagal aktą, kam konkrečiai – perdavė, neatsimena. Pats kaltinamasis negalėjo nurodyti, kam po M. B. išėjimo į pensiją buvo pavesta tvarkyti buhalterinę apskaitą, kokia buvo nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, tačiau neneigė, jog Bendrovės apskaitos dokumentus turėjo jis pats, laikė juos automobilio bagažinėje, o vėliau automobilį išnuomojo, bendrovės apskaitos dokumentus palikdamas automobilyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis negalėjo įvardinti asmens, kuriam jis išnuomojo automobilį, kuriame buvo bendrovės apskaitos dokumentai, nurodydamas, jog automobilį išnuomojo ne artimam žmogui, o draugų draugui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, protokolu – pareiškimu A. B. kreipėsi į policiją dėl dokumentų dingimo tik 2020 m. sausio 3 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai buvo pateiktas VMI reikalavimas pateikti apskaitos dokumentus patikrinimui. Be to iš pareiškimo turinio matyti, jog A. B. nurodė, jog jam tapo žinoma apie dingusius dokumentus jau 2019 m. spalio 21 d., todėl visgi teismui lieka neaišku, kodėl gi A. B., nors ir neva žinojo, jog iš automobilio dingo jo vadovaujamos Bendrovės apskaitos dokumentai, tačiau beveik tris mėnesius nesiėmė jokių veiksmų. Iš Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjo 2020 m. sausio 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pagal A. B. 2020 m. sausio 3 d. pareiškimą pradėtas nebuvo, kadangi negauta objektyvių duomenų, jog eismo įvykyje dalyvavusio automobilio bagažinėje būtų buvę A. B. nurodomi buhalterinės paskaitos dokumentai, o apklausus liudytojus, policijos pareigūnus nustatyta, kad automobilis visą laiką buvo įvykio vietoje dirbusių pareigūnų akiratyje, todėl niekas iš jo vidaus dingti, nematant policijos pareigūnams, negalėjo. Taip pat pažymėtina, jog byloje esančiame Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjo 2020 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog apklausus V. K., kuris jau po eismo įvykio atidavė automobilio raktelius A. B., kad šis pasiimtų automobilį, pastarasis nurodė, jog A. B. pasiimdamas automobilį jo bagažinės apskritai netikrino. Įvertinus šias aplinkybes, teismas laiko, jog A. B. iškelta versija, jog jo vadovaujamos bendrovės apskaitos dokumentai dingo iš automobilio, kuris pateko į eismo įvykį, yra atmestina kaip deklaratyvi ir visiškai nepagrįsta, atsiradusi tik tuomet, kai VMI pareikalavo pateikti šiuos dokumentus patikrinimui. Kita vertus, pažymėtina, jog netgi jei tokia A. B. versija ir pasitvirtintų – ūkio subjekto vadovo elgesys, kuomet jis apskaitos dokumentus, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi būti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka saugomi 10 metų, laiko automobilio bagažinėje, o tą automobilį perduoda nevienkartinai naudoti kitam asmeniui, jo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepaneigtų. Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta būtent tai, jog A. B., kaip ūkio subjekto vadovas žinodamas savo pareigą išsaugoti teisės aktuose numatytą terminą juridinio asmens dokumentus, sąmoningai šios pareigos nevykdė, kartu suvokdamas ir tai, jog be šių dokumentų bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šiems padariniams sąmoningai leido atsirasti, todėl teismo vertinimu tokie A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltės formą – A. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – neteistas (t. 6, b. l. 12-13), baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 16-24), SODROS duomenimis nedirbantis. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. B. už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą paskiriant – baudą, kurios dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimumui.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje 2023 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma 13343 Eur (t. 1, b. l. 92-95). Civilinį ieškinį sudaro nesumokėtas į valstybės biudžetą UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokestis. Pažymėtina, jog civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala yra siejama iš esmės su netinkamu mokesčių mokėjimu ir nėra kildinama iš to, jog A. B. pažeisdamas teisės aktų reikalavimus neišsaugojo finansinės apskaitos dokumentų, už ką jis yra pripažintinas kaltu šiuo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje turtinė žala gali būti priteisiama iš kaltinamojo tik už tokius jo neteisėtus veiksmus, už kuriuos jis yra nuteisiamas teismo nuosprendžiu, todėl civilinio ieškovo civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti valstybei nesumokėti mokesčiai, šioje baudžiamojoje byloje paliktinas nenagrinėtu.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 28-29), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, 7 kompaktiniai diskai su bylai reikšminga informacija, supakuoti į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 250 MGL, t. y. 12500 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, 7 kompaktiniai diskai su bylai reikšminga informacija, supakuotus į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.