Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2523-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
1-2523-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant kaltinamajam A. M. (A. M.), jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,prokurorei Vitai Gedvilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. birželio 29 d. apie 15.00 val. iš UAB „Palink“ valdomos parduotuvės „Iki“, esančios Antano Vivulskio g. 15, Vilniuje, prekybos salės prie kasų stebint apsaugos darbuotojui, o vyriausiajai kasininkei- prie parduotuvės įėjimo durų, pasikėsino atvirai pagrobti 13,49 eurų vertės vieną 0,7 litro talpos butelį brendžio „Torres 10“, bendros 14,20 eurų vertės dvi pakuotes krevečių „Wiking“ (vieneto kaina 7,10 eurų), 4,99 eurų vertės vieną pakuotę vytinto kumpio; 4,19 eurų vertės vieną pakuotę „Jubiliejinės“ dešros, 4,99 eurų vertės vieną maišelį pistacijų riešutų, 1,30 eurų vertės vieną kekę bananų, t. y. iš viso prekių už 43,16 eurų, ir praėjo pro kasas nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes Taraso Ševčenkos gatvėje prie pastato Nr. 19 buvo sulaikytas praeivio.

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad jam kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2017 m. birželio 29 d. jis ėjo į parduotuvę „Iki“, esančią Savanorių rajone, Vilniuje. Jis ėjo pavogti prekių. Pamatęs parduotuvę jis pagalvojo, kad užeis į pastarąją pavogti. Jis nenorėjo pirkti prekių, nes tuo metu jis neturėjo pinigų. Užėjęs į parduotuvę jis pasiėmė prie parduotuvės durų stovėjusį parduotuvės krepšelį, į kurį įsidėjo butelį brendžio „Torres“, bananų, dar kažką ir su krepšeliu bei pastarajame buvusiomis prekėmis išėjo pro duris į lauką. Išeidinėdamas iš parduotuvės jis negirdėjo, kad pardavėja būtų ką nors jam sakiusi- gal pardavėja jam tuo metu ką nors ir sakė, bet jis negirdėjo. Tuo metu parduotuvėje buvo kitų pirkėjų. Jis praėjo ne pro kasas, prie kasų jis net nebuvo priėjęs. Jis galėjo ir negirdėti, ką jam sakė kasininkė. Jis nežino, ar kasininkė ką nors riktelėjo. Jis nematė, kad jį kas nors stebėtų. Apsaugos darbuotojo prie kasų tikrai nebuvo, kasininkė buvo kasoje. Jei jis būtų žinojęs, kad jį stebi apsaugos darbuotojas, jis nebūtų ėmęs prekių. Nuo parduotuvės nuėjęs 20-30 metrų jis išgirdo, kad apsaugos darbuotojas jam rėkia „Stok“, tada jis paliko krepšį ir pradėjo bėgti. Jis suprato, kad apsaugos darbuotojas galėjo rėkti dėl to, kad jis paėmė prekes. Apsaugos darbuotojas rėkė, kai jis jau buvo lauke. Ko gero rėkė apsaugos darbuotojas, tačiau jis nebuvo tikras dėl to, kad rėkia apsaugos darbuotojas. Jei jam būtų pavykę su prekėmis pabėgti, jis būtų jas gėręs, valgęs. Jį sulaikė turbūt Naugarduko gatvėje, jis buvo nubėgęs gal 50-60 metrų, o gal ir daugiau. Jis krepšį paliko prie parduotuvės, įbėgęs į kiemą gal už 30 metrų nuo parduotuvės. Tuo metu jis dirbo neoficialiai, nes viską būtų nuskaičiavę antstoliai. Jis pripažįsta, kad padarė administracinę vagystę.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 75-76), A. M. parodė, kad jis prekes susidėjo į parduotuvės krepšį. Jis nematė, kad jį kas nors stebi. Krevetes, pistacijos riešutus jis įsidėjo į tą patį krepšį. Kai jis paėmė bananų kekę, jis nežinojo, kad jį kas nors stebi. Gal kasininkė jam ką nors ir sakė, bet jis nesuprato. Atstumas nuo kasos ir tos vietos, kur jis praėjo, buvo gal 4 metrai, o gal ir daugiau. Bėgdamas nuo apsauginio jis išmetė parduotuvės krepšį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 88-89), A. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 103-104), A. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Jam kasininkė gal ir sakė kažką, bet jis negirdėjo. Kasoje dar stovėjo žmonių, gal kasininkė minėtiems žmonėms ką nors sakė. Gal kasininkė ir jam sakė, o gal ir kam nors kitam sakė. Gali būti, kad kasininkė jam ką nors sakė, bet gali būti, kad kasininkė jam nieko nesakė. Jis nuėjo, nes jam buvo neįdomu, ką kasininkė sakė. Jis išėjo ne pro kasas. Jis kasas apėjo ratu ir išėjo pro išėjimą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad jis yra bedarbis, gauna pašalpą iš darbo biržos. Pragyvenimui jis užsidirba dirbdamas atsitiktinius darbus, tačiau jam pinigų neužtenka. 2017 m. birželio 29 d. apie 15.00 val. eidamas pro parduotuvę „Iki“, esančią Antano Vivulskio g. 15, Vilniuje, jis nutarė užeiti į šią parduotuvę ir pavogti maisto prekių bei gėrimų, kadangi jis neturėjo pinigų. Užėjęs į parduotuvę jis iš karto nuėjo prie alkoholinių gėrimų. Jis apsižvalgė aplinkui, tuo metu nieko nebuvo ir jis nuo lentynos paėmė vieną 0,7 l talpos butelį brendžio „Torres 10“, kurį įsidėjo į turėtą krepšį. Paskui jis nuėjo prie šaldytuvo, iš kurio paėmė dvi pakuotes krevečių, dvi pakuotes dešros ir viską įsidėjo į krepšį. Eidamas link išėjimo jis nuo lentynos paėmė vieną maišelį pistacijos riešutų ir pastarąjį įsidėjo į krepšį. Prie pat išėjimo durų jis paėmė vieną kekę bananų, kurią tai pat įsidėjo į krepšį. Jis nežinojo, ar jį kas nors stebi. Jis apsižvalgė aplinkui, nieko nebuvo, tada jis nesumokėjęs už paimtas prekes praėjo pro kasas. Kasoje sėdinti kasininkė jam kažką sakė, tačiau ką būtent, jis negirdėjo. Jis skubėjo pasišalinti su prekėmis iš parduotuvės. Nuėjęs apie 5-7 metrus nuo parduotuvės „Iki“ atsisukęs jis pamatė link jo bėgantį parduotuvės apsaugos darbuotoją. Kad tai apsaugos darbuotojas, jis suprato iš pastarojo aprangos. Jis taip pat pradėjo bėgti. Bėgdamas jis išmetė krepšį su prekėmis. Jis negirdėjo, tačiau galimai parduotuvės apsaugos darbuotojas jam kažką šaukė. Jis bandė nuo apsaugos darbuotojo atitrūkti. Jam bėgant gatve praeivis jį netikėtai pastūmė, dėl ko jis nukrito ant šalia stovinčio automobilio, sudužo automobilio galinis langas, jis susižalojo ranką. Tuo metu jį pavijo parduotuvės darbuotojas ir jį sulaikė. Sulaikytas jis buvo nuvestas atgal į parduotuvę „Iki“. Jis matė, kad apsaugos darbuotojas atnešė jo krepšį ir iš pastarojo ištraukęs visas prekes šias grąžino į parduotuvę. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Prekes jis vogė sau (T. 1, b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. papildomai parodė, kad į parduotuvę „Iki“, esančią Antano Vivulskio g. 15, Vilniuje, jis užėjo turėdamas tikslą pavogti maisto prekių. Išsirinkęs prekes jis jas visas įdėjo į pirkinių krepšelį, kurį visą laiką laikė rankoje. Priėjęs arčiau išėjimo iš parduotuvės durų jis laukė tinkamo momento, kol durys automatiškai atsidarys, kad jis galėtų nepastebėtas išeiti su prekėmis. Apsaugos darbuotojo jis nepastebėjo. Pasitaikius palankiai progai, durims atsidarius jis su prekėmis išėjo iš parduotuvės. Pirkinių krepšelį jis taip pat pavogė, kadangi neturėjo kur kitur susidėti prekių. Jis nepamena, ar jam kas nors ką nors sakė, tačiau sustabdyti jo išeinančio iš parduotuvės niekas nebandė. Jis nepastebėjo prie parduotuvės išėjimo durų stovinčios kasininkės. Būdamas lauke ir jau nuėjęs nuo parduotuvės durų apie 10 žingsnių jis pamatė iš parduotuvės išeinantį apsaugos darbuotoją, kuris vilkėjo uniformą su skiriamaisiais ženklais. Pastarasis sparčiai artinosi link jo ir jam kažką sakė, tačiau ką būtent, jis negirdėjo. Jis suprato, kad apsaugos darbuotojas jį nori sulaikyti. Laikydamas prekių krepšelį jis pradėjo bėgti, apsaugos darbuotojas pradėjo bėgti paskui jį. Jam su prekių krepšeliu bėgti buvo labai nepatogu, todėl jis nusprendė krepšelį su prekėmis mesti. Krepšelį su prekėmis jis numetė apytiksliai nuo parduotuvės durų nubėgęs 20 metrų. Jis manė, kad apsaugos darbuotojas sustos rinkti jo numestų prekių, tačiau šis nesustodamas bėgo paskui jį. Lauke buvo labai triukšminga, todėl jis negirdėjo, ar apsaugos darbuotojas jam ką nors šaukė. Jis norėjo greičiau pabėgti nuo apsaugos darbuotojo, tačiau jį iš šono netikėtai kažkas pastūmė, dėl ko jis pargriuvo ant šalia stovinčio automobilio „Toyota“ galinio stiklo, kurį alkūne išdaužė. Atsistojęs jis pamatė, kad jį sulaikė nepažįstamas vaikinas, o šalia jo stovėjo apsaugos darbuotojas. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (T. 1, b. l. 88-89, 103-104).

Teisiamojo posėdžio metu M. D. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamo įvykio dieną jis sėdėjo prie vaizdo kamerų, per kurias jis pastebėjo įtartiną jaunuolį. Pastarasis jam sukėlė įtarimų, kadangi jau ne kartą buvo apsivogęs kitoje parduotuvėje. Jis įtarė, kad jaunuolis vogs, nes pastarasis į krepšelį krovėsi prekes nežiūrėdamas, kokios tai prekės. Jis neprisimena, kokias prekes jaunuolis buvo pasiėmęs. Jis stebėjo minėtą jaunuolį per vaizdo kameras. Prisidėjęs į krepšelį prekių jaunuolis vaikščiojo po parduotuvę ir po truputį ėjo link išėjimo iš parduotuvės. Tada jis išėjo iš savo posto. Tuo metu kasininkė prie lentynų, esančių per kelis žingsnius nuo išėjimo iš parduotuvės, dėliojo prekes. Jis kasininkės paprašė, kad kai ši pastebės, kai minėtas jaunuolis išbėgs, ji jam šūktelėtų „vagis“ ar panašiai. Minėtas jaunuolis tuo metu buvo alkoholio skyriuje, esančiame priešingoje pusėje nei durys. Pasakęs kasininkei „jei kas nors apsivogs, sušauk“, jis grįžo prie vaizdo kamerų ir pasižiūrėjo, kad jaunuolis eina link išėjimo. Tada jis išėjo į prekybos salę ir užėjęs už lentynų šalia kolonos ėmė laukti. Parduotuvėje yra dvi kasos. Įėjimas į parduotuvę ir išėjimas iš jos yra toje pačioje vietoje. Lentynos, už kurių jis stovėjo, yra didesnės už jį, taigi stovėdamas už lentynų jis minėto jaunuolio nematė, o minėtas jaunuolis nematė jo. Jis stovėjo už lentynų nepasirodydamas jaunuoliui ir pastarajam neparodydamas, kad jaunuolis yra stebimas. Minėtam jaunuoliui jis nepasirodė todėl, kad jaunuolis parduotuvėje vogė pirmą kartą ir jis nebuvo įsitikinęs, kad jaunuolis vogs. Be to prie išėjimo iš parduotuvės durų galima pasirinkti ir kitų prekių. Jis neprisimena, ar tuo metu prie kasų buvo žmonių. Kasoje dirbo viena kasininkė, tačiau jis neprisimena, kurioje kasoje kasininkė dirbo. Po kurio laiko kasininkė jam šūktelėjo „vagis“, tada jis pradėjo jaunuolį vytis šaukdamas „Stok“. Jaunuolis nesustojo, pradėjo bėgti. Daugiabučio namo aikštelėje jaunuolis numetė prekes, bet nesustojo, taigi jis ir toliau vijosi minėtą jaunuolį. Jis šaukė žmonėms, esantiems gatvėje, kad šie padėtų jaunuolį sugauti. Iš galo jam bėgęs kitas jaunuolis vagį stumtelėjo ir pastarasis pargriuvo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 26), M. D. parodė, kad kasininkės šauksmą jis išgirdo būdamas kitoje pusėje nei kasininkė. Jo nuomone, jaunuolis turėjo gerai matyti kasininkę.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 39), M. D. parodė, kad jis stovėjo kitoje lentynų pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 56-58), M. D. parodė, kad jaunuolis turėjo suprasti, kad yra stebimas iš to, kad visi žino, jog parduotuvių salės yra stebimos per vaizdo kameras. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad 2017 m. birželio 29 d. apie 14.00 val. į parduotuvę „Iki“, esančią Antano Vivulskio g. 15, Vilniuje, užėjo vyras, kuris pradėjo apžiūrinėti parduotuvę bei keistai elgtis. Jam kilo įtarimų, kad vyras gali apsivogti. Kartu su kasininke atėję į apsaugos postą jie stebėjo minėtą vyrą per vaizdo kameras. Vyras dėjo prekes į krepšelį ir stebėjo, ar jį kas nors stebi, taip pat žiūrėjo į išėjimo pusę. Jis su kasininke nusprendė išeiti į salę. Kasininkė stovėjo arčiau durų, o jis- iš kitos pusės. Jis išgirdo, kaip kasininkė šaukia „padėkite, vagys“. Tada jis išbėgo iš parduotuvės ir pamatė tą patį vyrą, bėgantį su krepšeliu, kuriame buvo prekės. Jis minėtam vyrui šaukė, kad šis sustotų, bet vyras bėgo toliau. Už 100 metrų vyras išmetė krepšelį. Vyrą jis sulaikė ties pastatu, esančiu Taraso Ševčenkos g. 16A, Vilniuje (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. papildomai parodė, kad 2017 m. birželio 29 d. apie 14.00 val. jam dirbant apsaugos poste parduotuvėje „Iki“, esančioje Antano Vivulskio g. 15/Švitrigailos g. 6, Vilniuje, į parduotuvę užėjo iš matymo pažįstamas vyras, kurį anksčiau teko sulaikyti vagiantį iš minėtos parduotuvės. Minėtas vyras žinojo, kad parduotuvės savitarnos salė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Minėtam vyrui užėjus į parduotuvę pastarąjį jis pradėjo stebėti per vaizdo stebėjimo kameras, įrengtas apsaugos poste. Jis stebėjo, kaip minėtas vaikinas vaikšto po parduotuvės savitarnos salę, dedasi įvairias prekes į savo rankoje laikomą pirkinių krepšelį. Jam kilo įtarimas, kad vyras ketina pavogti visas pasirinktas prekes. Jis pakvietė vyriausiąją kasininkę- V. P., kuriai pranešė apie įtartiną vyrą. Jis V. P. liepė stovėti prie parduotuvės išėjimo- įėjimo durų ir stebėti minėtą vyrą, o pats nuėjo iš kitos pusės, arčiau kasų, kad galėtų gerai matyti įėjimo- išėjimo duris. Vyras, rankoje laikydamas prekių krepšelį, laukė tinkamo momento, t. y. kai į parduotuvę užeis pirkėjas ir atsidarius durims galės išeiti. Kol vyras nepraėjo pro kasas, jis neturėjo teisėto pagrindo šio sulaikyti, jis galėjo tik vyrą stebėti. Netikėtai į parduotuvę užėjus pirkėjui atsidarė durys ir tuo momentu vyras su visu krepšeliu, kuriame buvo įvairių prekių, pabėgo iš parduotuvės. Kasininkė, stovėjusi prie įėjimo- išėjimo durų, spėjo sušukti „padėkite, vagys“. Išgirdęs šiuos žodžius jis leidosi bėgti paskui vagį. Bėgdamas paskui vyriškį pastarajam jis šaukė „stok“, tačiau vyriškis į jo prašymus nereagavo. Maždaug už 100 metrų nuo parduotuvės vyriškis metė pirkinių krepšelį su visais pastarajame buvusiais daiktais ir bėgo toliau. Jis nesustodamas bėgo paskui minėtą vyriškį, šaukdamas jam sustoti. Jis prašė praeinančių žmonių pagalbos sulaikant vagį. Netikėtai ties pastatu, esančiu Taraso Ševčenkos g. 16A, Vilniuje, jį pralenkęs praeivis padėjo sulaikyti vagį. Nepažįstamas vyras griebė vagį už viršutinio rūbo, po ko praradę pusiausvyrą abu vyrai nukrito ant šalia stovinčio automobilio „Toyota Corolla“, dėl ko išdužo minėto automobilio galinis stiklas. Jis sustabdė pro šalį važiojantį policijos pareigūnų ekipažą. Policijos pareigūnai juos visus tris nuvežė į parduotuvę, kurioje buvo padaryta vagystė. Pakeliui buvo paimtas numestas pirkinių krepšelis su visais pavogtais daiktais, kurie buvo grąžinti į parduotuvę (T. 1, b. l. 56-58).

Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji prisimena, kad pamatė pro duris bėgantį jaunuolį su krepšiu. Ji šūktelėjo „gaudykit, vagis“, po ko paskui minėtą jaunuolį išbėgo apsaugos darbuotojas M. D.. Ji visko neprisimena. Ji dirba ir salėje, ir kasoje. Tuo metu ji dirbo salėje, po to nuėjo prie kasų. Kai ji pamatė, kad jaunuolis bėga, ji buvo arba prie pat kasos, arba pačioje kasoje. Apsaugos darbuotojas tuo metu buvo gal prie kamerų ar prie apsaugos durelių. Ji neatsimena, ar apsaugos darbuotojas jai prieš tai ką nors sakė. Ji nežino, ar prieš tai ji buvo mačiusi minėtą jaunuolį parduotuvėje. Jaunuolį ji pamatė tik tada, kai šis bėgo link durų. Tada ji sušuko „gaudykit, vagis“. Kad tai vagis, ji suprato iš to, kad šis jau bėgo pro duris. Ji nematė, kas vyko toliau. Įvykio metu ji stovėjo arba pačioje kasoje, arba prie kavos aparato arčiau durų. Ji negali pasakyti, kokiu atstumu iki durų ji stovėjo. Durys atsidarinėja automatiškai. Jaunuolis pradėjo bėgti su prekėmis, parduotuvės durys iš karto atsiveria metro atstumu. Tuo metu parduotuvėje buvo pirkėjų. „Vagis“ ji rėkė garsiai, kad išgirstų kasininkai ir apsaugos darbuotojas. Jai sušukus jaunuolis lyg ir nesureagavo. Parduotuvėje atstumas tarp prekių lentynų nedidelis. Ji neprisimena, kur stovėjo apsauginis. Ikiteisminio tyrimo metu ji geriau viską prisiminė.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus V. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 41), V. P. parodė, kad ji turbūt matė, kad jaunuolis pradėjo keistai elgtis. Kai žmonės ateina vogti, šie elgiasi kitaip nei kiti pirkėjai. Jei taip parašyta jos apklausoje, turbūt ji matė jaunuolį. Būna atvejų, kad ji eina ir stebi per kameras. Ji stovėjo prie kasų. Atstumas nuo kasų iki durų nedidelis. Ji neatsimena, kaip ji su M. D. stebėjo vagį. Ji dėliojo prekes ir stebėjo, ką daro minėtas jaunuolis. Į pastarąjį ji turbūt žiūrėjo paslapčia. Būna, kad ji potencialų vagį stebi atvirai, tačiau ji neatsimena, kaip buvo šiuo atveju. Jaunuolis galėjo matyti, kad ji šį stebi, bet galėjo ir nematyti.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus V. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 61-62), V. P. parodė, kad ji neatsimena, ar ji matė M. D. tuo metu, kai šis stovėjo už lentynų. Greičiausiai, kad jai apsaugos darbuotojo nesimatė. Apsaugos darbuotoją vagis galėjo matyti nebent per tarpelį tarp lentynų. Gali būti, kad jaunuolis matė, kad yra stebimas, nes ji į jaunuolį žvilgčiojo. Ji negali pasakyti, ar jaunuolis suprato, kad ji ir apsaugos darbuotojas jį stebi. Ji stovėjo prie kasos arčiau įėjimo. Vagis pro ją nebėgo. Pastarasis galėjo prabėgti trijų metrų atstumu nuo tos vietos, kur ji stovėjo. Jai atrodo, kad ji garsiai šūktelėjo tuo metu, kai vagis jau ėjo pro duris. Parduotuvėje pastoviai groja muzika, tačiau ne taip garsiai, kad žmogus negirdėtų, kad jam šaukiama. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad 2017 m. birželio 29 d. apie 14.00 val. į parduotuvę „Iki“, esančią Antano Vivulskio g. 15, Vilniuje, užėjo vyras, kuris pradėjo apžiūrinėti parduotuvę bei keistai elgtis. Tai pastebėjo ir parduotuvės apsaugos darbuotojas M. D., su kuriuo kartu atėję į apsaugos postą jie stebėjo minėtą vyrą per vaizdo kameras. Vyras dairėsi į šonus, taip pat žiūrėjo į išėjimo pusę. Ji su M. D. nusprendė išeiti į salę. Ji atsistojo prie išėjimo durų, o M. D.- iš kitos pusės. Vyras laukė, kol atsidarys automatinės durys. Įėjus klientui durys atsidarė ir minėtas vyras su krepšeliu ir prekėmis iš parduotuvės išbėgo. Ji sušuko „padėkite, vagys“. Tada M. D. išbėgo iš parduotuvės ir pradėjo minėtą vyrą vytis (b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad 2017 m. birželio 29 d. apie 14 val., kiek ji pamena, ji dirbo parduotuvės „Iki“ savitarnos salėje. Netikėtai ji pastebėjo po savitarnos parduotuvės salę vaikštantį įtartiną vyrą, kuris vaikščiodamas vis dairėsi į šonus bei į rankoje laikomą pirkinių krepšelį krovė įvairias prekes. Ji tiksliai nepamena, tačiau galimai prie jos priėjęs apsaugos darbuotojas M. D. pranešė apie įtartiną vyrą, kurį jis pastebėjo. Ji kartu su apsaugos darbuotoju M. D. nuėjo į apsaugos postą, kur per vaizdo stebėjimo kameras stebėjo įtartiną vyrą. M. D. jai pasakė, kad šį vyrą jis yra anksčiau sulaikinėjęs kaip vagį ir galimai šiandien šis vyras taip pat vogs. Per vaizdo monitorių ji matė, kad vyras vis dairydamasis į šonus krovė į krepšį įvairias prekes ir artėjo link išėjimo- įėjimo durų. Ji su M. D. nusprendė nueiti į parduotuvės savitarnos salę, kad vyras nespėtų pasišalinti iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Ji atsistojo netoli kasų arčiau įėjimo- išėjimo durų, o M. D.- priešais ją, netoli įėjimo- išėjimo durų į parduotuvę. Vyras gerai matė, kad yra stebimas. Netikėtai į parduotuvę užėjus klientui durys automatiškai atsidarė ir tuo metu vyras, nieko nelaukęs, leidosi bėgti pro duris. Ji vyrui sušuko „sustok“. Ji matė, kad vyras net neketina sustoti, tuomet ji sušuko „gaudykit vagį“. Vyras tuo metu bėgo pro atidarytas įėjimo- išėjimo duris laikydamas rankoje pirkinių krepšelį, kuriame buvo prekės. Paskui vyrą išbėgo apsaugos darbuotojas M. D.. Maždaug po 30 minučių M. D. grįžo į parduotuvę su vagimi ir pastarojo pavogtomis prekėmis, kurios buvo grąžintos į prekybos apyvartą (T. 1, b. l. 61-62).

Teisiamojo posėdžio metu V. L. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis ėjo po darbo ir eidamas gatvele išgirdo neaiškų šauksmą. Paėjęs toliau jis pamatė du asmenis ir šauksmas pasikartojo. Vienas asmuo bėgo, o kitas- vijosi. Vyras, kuris vijosi bėgantįjį, paprašė pagalbos padėti sulaikyti bėgantįjį. Pasitikslinęs, ar tikrai reikia pagalbos, jis perbėgo gatvę, pasivijo ir sustabdė bėgantįjį žmogų. Jis suprato, kad apsaugos darbuotojas vijosi įtariamąjį. Apsaugos darbuotojas vilkėjo uniforma, o bėglys vienintelis iš minios bėgo. Jis neatsimena, ar bėglys ką nors rankose nešėsi.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 65-66), V. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, kad 2017 m. birželio 29 d. apie 15 val. eidamas Taraso Ševčenkos gatve, Vilniuje, jis išgirdo vyro šauksmą, tačiau į tai neatkreipė dėmesio. Paėjęs kelis metrus jis pamatė du bėgančius asmenis- vienas, bėgantis pirmas, buvo apsirengęs tamsiai rudais rūbais, o kitas, bėgantis pastarajam iš paskos- mėlynais marškiniais ir juodomis kelnėmis. Pastarieji vienas nuo kito bėgo apytiksliai 5-7 metrų atstumu. Minėti vyrai bėgo kitoje gatvės pusėje, nei jis ėjo. Bėgdamas antrasis vyras prašė praeivių pagalbos sulaikyti pirmąjį vyrą. Iš vyro aprangos ženklinimo jis suprato, kad vyras yra apsaugos darbuotojas. Jis pasitikslino, ar tikrai reikalinga pagalba, vyras atsakė teigiamai. Tuomet jis perbėgo gatvę ir pasivijo pirmąjį bėgantį vyrą. Jam vyrą kliudžius pastarasis praradęs pusiausvyrą nukrito ant šalia stovėjusio automobilio „Toyota Corolla“, dėl ko išdužo minėto automobilio galinis stiklas. Prie jo ir vyriškio pribėgęs apsaugos darbuotojas sulaikė vyrą, kurį vijosi. Apsaugos darbuotojas paprašė jį palydėti kartu su sulaikytu vyru iki parduotuvės „Iki“, esančios Antano Vivulskio gatvėje. Jis sutiko. Jiems einant apsaugos darbuotojas sustabdė pro šalį važiuojantį policijos patrulių ekipažą, kuris apsaugos darbuotoją su sulaikytu vyru pristatė į parduotuvę (T. 1, b. l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad 2017 m. birželio 29 d. apie 14.05 val. ji, būdama darbe Taraso Ševčenkos g. 16A, Vilniuje, lauke išgirdo triukšmą, vyrų šauksmus ir suveikusią mašinos signalizaciją. Išėjusi į terasą ji pamatė trijų vyrų grumtynes prie jos vyrui priklausančio automobilio „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ji naudojosi. Tai pat ji pamatė, kad yra išdaužtas automobilio bagažinės dangčio stiklas, kurio vertė 300 eurų. Ji išėjo į lauką. Prie automobilio stovėjo trys vyriškiai- parduotuvės „Iki“ apsaugos darbuotojas bei dar du vyriškiai. Vieno vyriškio rankos buvo surakintos antrankiais. Apsaugos darbuotojas jai paaiškino, kad bandant sulaikyti parduotuvėje apsivogusį vyriškį grumtynių metu buvo išdaužtas jos automobilio stiklas. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Sulaikytas jaunuolis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Jai padaryta 300 eurų turtinė žala (T. 1, b. l. 51).

2017 m. birželio 29 d. apžiūrėjus parduotuvės „Iki“, esančios Antano Vivulskio g. 15, Vilniuje, patalpas nustatyta, kad įėjimas į parduotuvę yra pro stiklines automatiškai atsidarančias dviejų pusių duris. Parduotuvės dešinėje pusėje įrengtos kasos, o kairėje pusėje- lentynos su prekėmis (T. 1, b. l. 20-24).

UAB „Palink“ valdomos parduotuvės „Iki Express“ Nr. 808 materialiai atsakingo asmens I. T. 2017 m. birželio 29 d. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. birželio 29 d. 14.00 val. apsaugos darbuotojas M. D. sulaikė A. M., kuris pro kasas išsinešė 43,16 eurų vertės prekes, už šias nesumokėjęs. Prekės gražintos prekybos centrui (T. 1, b. l. 25).

2017 m. birželio 29 d. apžiūrėjus automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis stovi ties pastatu, esančiu Taraso Ševčenkos g. 19, Vilniuje, prie kelkraščio dešinės pusės. Išdaužtas automobilio bagažinės dangčio stiklas (T. 1, b. l. 47-48).

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu A. M. prisipažino iš parduotuvės „Iki“ vogęs prekes, tačiau šiuos savo veiksmus A. M. vertina ne kaip nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje- atvirąją vagystę, bet kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 108 straipsnyje- smulkią vagystę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad baudžiamosios teisės doktrinoje laikomasi nuomonės, kad tinkamas vagystę kvalifikuojančio požymio „atvirai“ nustatymas turi ypatingą praktinę reikšmę- padeda atskirti administracinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos, baudžiamąjį nusižengimą nuo nusikaltimo, paprastą nusikaltimą nuo kvalifikuoto. Kvalifikuojantis kaltininko veiką požymis lemia, kad vietoj administracinio nusižengimo ar baudžiamojo nusižengimo inkriminuojamas apysunkis ar net sunkus nusikaltimas, už kurį kyla daug sunkesnių teisinių padarinių. Taigi neišsamus vagystę kvalifikuojančio požymio „atvirai“ ištyrimas, netikslus jo įvertinimas lemia klaidingą vagystės kvalifikavimą, neteisingos bausmės kaltinamajam paskyrimą, nevienodą baudžiamojo įstatymo supratimą ir taikymą (Armanas Abramavičius, A. V.. Atviroji vagystė ir jos kvalifikavimo ypatumai. Teisė, 2017, Nr. 105, p. 9). Šiuo metu baudžiamosios teisės teorijoje vagystė laikoma atvirąja, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, o kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 2009, p. 289). Prof. Armano Abramavičiaus teigimu, siekiant vagystę kvalifikuoti kaip atvirąją, būtina nustatyti du atvirumo požymio kriterijus: objektyvųjį ir subjektyvųjį. Atvirumo konstatavimą objektyviuoju požiūriu lemia šios aplinkybės:

1) pagrobimas padarytas nusikalstamos veikos padarymo vietoje, esant kaltininkui pašaliniam asmeniui;

2) pašalinis asmuo pastebi ir suvokia kaltininko daromų veiksmų esmę;

3) pašalinis asmuo parodo, jog supranta, kad vyksta svetimo turto pagrobimas.

Tik visų paminėtų aplinkybių visuma sudaro objektyvųjį atviro pagrobimo kriterijų. Prof. Armanas Abramavičius akcentuoja, kad atviram pagrobimui konstatuoti būtina sąlyga ir tai, kad kaltininkui pašalinis asmuo parodytų suprantąs, jog vyksta svetimo turto grobimas. Todėl, kai svetimo turto pagrobimas padaromas pašaliniams asmenims stebint, tačiau apsimetant, kad nesuvokia, jog daromas pagrobimas, nagrinėjamas požymis netaikytinas (Armanas Abramavičius, et al. Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. Vilnius, 2001, p. 347). Analogiškas aiškinimas suformuluotas ir Lietuvos A. T. nutartyse Nr. 2K-415/2008, Nr. 2K-136/2011, Nr. 2K-91/2013: vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta.

Kalbant apie turto pagrobimą atvirai, baudžiamosios teisės doktrinoje pabrėžiamas paties kaltininko subjektyvus situacijos suvokimas. Ir Lietuvos, ir kitų šalių doktrinoje vyrauja nuomonė, kad esant objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų kolizijai prioritetas teiktinas subjektyviajam kriterijui. Prof. Olegas Fedosiukas nemano esant atviru pagrobimu atvejų, kai pašalinis asmuo pastebi, kad pagrobiamas svetimas turtas, tačiau kaltininkas yra įsitikinęs, kad veikia slaptai (Olegas Fedosiukas, et al. Lietuvos baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. Vilnius, 2013, p. 339). Slaptąja vagyste laikomi ir tie atvejai, kai nukentėjusysis ar kiti asmenys, nesantys vagystės bendrininkais, iš tikrųjų stebėjo kaltininką, tačiau jis to nežinojo. Pagal subjektyvaus suvokimo principą prioritetą reikėtų teikti subjektyviajam kriterijui (Olegas Fedosiukas, et al. Lietuvos baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. Vilnius, 2013, p. 339).

Taigi pagrobimą pripažinti atviru galima tik nustačius, kad jis padarytas nusikalstamos veikos vietoje dalyvaujant kaltininkui pašaliniam asmeniui, kuris pastebėjo vagystės faktą, suvokė kaltininko daromų veiksmų esmę ir parodė kaltininkui suprantąs, kad vyksta svetimo turto pagrobimas, o kaltininkas suvokė, kad veikia atvirai.

Šio baudžiamojo proceso metu nustatytas aplinkybes vertinant minėtos baudžiamosios teisės doktrinos kontekste pažymėtina, kad A. M. viso baudžiamojo proceso metu parodė, kad jis nežinojo esąs stebimas, taigi jis nesuvokė, kad veikia atvirai. Tai, kad A. M. stengėsi, kad niekas jo nepastebėtų vagiančio, patvirtina ir M. D. bei V. P. parodymai, kad A. M., atėjęs į parduotuvę, žvalgėsi, ar niekas jo nestebi. To, kad A. M. yra stebimas, parduotuvėje tuo metu buvę parduotuvės darbuotojai jam neparodė: M. D., per parduotuvėje esančias vaizdo kameras pastebėjęs A. M. ir įtaręs, kad pastarasis gali vogti, išėjo iš apsaugos posto ir pasislėpė už aukštesnių už save lentynų. M. D. parodė būdamas už lentynų nematęs A. M., V. P. taip pat patvirtino, kad jai būnant prie įėjimo- išėjimo durų jai apsaugos darbuotojo nesimatė; apsaugos darbuotoją vagis galėjo matyti nebent per tarpelį tarp lentynų. Teisiamojo posėdžio metu klausiamas, kodėl įtartinam jaunuoliui neparodė pastarąjį stebintis, M. D. parodė, kad jaunuolis parduotuvėje vogė pirmą kartą ir jis nebuvo įsitikinęs, kad jaunuolis vogs, be to prie išėjimo iš parduotuvės durų galima pasirinkti ir kitų prekių. Taigi teismas daro išvadą, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas A. M. jokiais veiksmais neparodė stebintis A. M.. Kita vertus teisiamojo posėdžio metu parduotuvės kasininkė V. P. parodė įtartiną jaunuolį stebėjusi slapčia į pastarąjį žvilgčiodama dėliodama prekes; jaunuolis galėjo matyti, kad ji šį stebi, bet galėjo ir nematyti. Taigi teismas daro išvadą, kad parduotuvės kasininkės veiksmai buvo nepakankami A. M. suvokti, kad jis yra stebimas, t. y. kad jis veikia atvirai.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė, kad A. M. suvokė esąs stebimas, kadangi A. M. vogė iš parduotuvės, kuri yra stebima vaizdo kameromis. Vertindamas šiuos prokurorės argumentus teismas pažymi, kad vagysčių iš parduotuvių atvejais, kai turto pagrobimas užfiksuojamas vaizdo kameromis, veikos kvalifikuojamos kaip slaptosios vagystės (Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-814/2013; Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-377-919/2017; Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-966/2017). Teismas taip pat pažymi, kad šiuolaikinėje visuomenėje viešasis gyvenimas iš esmės visur ir visada yra stebimas vaizdo kameromis, tačiau tokio abstraktaus kaltininko suvokimo nepakanka konstatuoti buvus atvirosios vagystės požymiui.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė Lietuvos A. T. nutartį Nr. 2K-136/2011, kurioje, anot prokurorės, teismas analogiškus kaltininko veiksmus pripažino atvirąja vagyste. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi teismas privalo vadovautis aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų bylose, kuriose buvo nagrinėjamos iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš prokurorės nurodytos Lietuvos A. T. nutarties Nr. 2K-136/2011 bei iš žemesnių teismų sprendimų minėtoje baudžiamojoje byloje, G.G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su R.K., iš UAB „Drogas“ parduotuvės kvepalų skyriaus paėmė tualetinio vandens, praėjo pro mokėjimo kasą nesumokėję už prekes. Pardavėjoms I.A. ir R.M. bandant juos sulaikyti, R.K. susistumdė ir abu pabėgo iš parduotuvės, taip atviros vagystės būdu pagrobė svetimą turtą. G.G. taip pat nuteistas už tai, kad jis UAB „Maxima Lt“ parduotuvėje iš lentynos paėmė prekių, kurias užsikišo už striukės, praėjo pro mokėjimo kasas nesusimokėjęs už prekes. Parduotuvės darbuotojui A.B. bandant sulaikyti, jis iš parduotuvės pabėgo, taip atvirosios vagystės būdu pagrobė svetimą turtą. G.G. taip pat nuteistas už tai, kad jis UAB „Maxima Lt“ parduotuvėje alkoholinių gėrimų skyriuje už striukės užsikišo viskio butelius, praėjo pro mokėjimo kasas nesusimokėjęs už prekes. Apsaugos darbuotojui R.Z. bandant sulaikyti, jis išsivilko iš striukės, pametė šią ir turėtus butelius, taip atvirosios vagystės būdu pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (Tauragės apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-140/2010), liudytoja R.M. parodė, kad ji bandžiusi kaltinamąjį R.K. sulaikyti prie parduotuvės lauko durų, tačiau pastarasis ją nustūmęs ir nesumokėjęs už prekes, išbėgęs iš parduotuvės. Nuo gauto smūgio ji jautusi skausmą, tačiau sužalojimų jai nebuvę padaryta; liudytojas R.Z. parodė, kad jis išėjęs iš savo patalpos, kuri randasi jau už kasų ir greta prie išėjimo, ir bandęs kaltinamąjį G.G. sulaikyti, tačiau kaltinamasis išsimovęs iš striukės ir pabėgęs. Pavogti buteliai iškritę, tačiau nesudužę. Iš minėtų teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad šios bylos ir prokurorės nurodomos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi- prokurorės nurodomoje byloje parduotuvių darbuotojai aktyviais veiksmais parodė nuteistajam, kad jis yra pastebėtas kaip pavogęs prekes, ir aktyviais kontaktiniais veiksmais bandė pastarąjį sulaikyti, tačiau nuteistasis aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui- vienu atveju jis nustūmė pardavėją, o kitu atveju grumdamasis su apsaugos darbuotoju išsinėrė iš striukės ir pabėgo. Akivaizdu, kad minėtais atvejais nuteistasis dėl aiškiai išreikštų parduotuvės darbuotojų veiksmų privalėjo suvokti esąs pastebėtas. Tuo tarpu šio baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, kad parduotuvės darbuotojai aktyviais veiksmais būtų parodę A. M., kad jis yra stebimas, tokiu būdu leidę pastarajam suvokti, kad jis veikia ne slaptai- vienas darbuotojas pasislėpė už lentynų, o kitas darbuotojas slapčia žvilgčiodamas stebėjo A. M., taigi nėra teisinio pagrindo šioje baudžiamojoje byloje vadovautis prokurorės nurodytoje Lietuvos A. T. nutartyje Nr. 2K-136/2011 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kadangi iš esmės skiriasi šių baudžiamųjų procesų metu nustatytos faktinės aplinkybės.

Teismas pažymi, kad ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkui buvo inkriminuotas atvirosios vagystės požymis, buvo nustatyta, jog pašaliniai asmenys aktyviais aiškiai išreikštais veiksmais kaltininkui leido suprasti, jog jis veikia ne slaptai: N.B. nuteistas už atvirąją vagystę, nes, prisipylus kuro, sėdant ant motorolerio, degalinės darbuotojas G.D. bandė sulaikyti N.B., tačiau pastarasis, ištrūkęs iš G.D. rankų, užšoko ant motorolerio ir iš degalinės teritorijos pabėgo (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-12-699/2016). Kitoje Lietuvos A. T. nagrinėtoje byloje (Nr. 2K-91/2013) M.B. nuteistas už tai, kad jis iš parduotuvės „Dalia“ atviros vagystės būdu pagrobė du butelius sidro. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (Tauragės apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-187-140/2012), liudytoja B.M. parodė, kad ji buvusi parduotuvėje „Dalia“ ir kalbėjosi su savo pažįstama pardavėja S.A. Tuo metu į parduotuvę atėjęs kaltinamasis ir prašęs pardavėjos S.A. duoti jam skolon butelį degtinės. Jos pažįstama pardavėja atsisakiusi duoti kaltinamajam skolon butelį degtinės. Ji su pardavėja S.A. kalbėjosi, o tuo metu kaltinamasis pasiėmęs du butelius sidro, užsikišęs juos už treningo ir išėjęs iš parduotuvės nesusimokėjęs. Taigi ir minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatytos akivaizdžios aplinkybės, leidusios teismui pagrįstai konstatuoti, kad kaltininkas suvokė veikiantis atvirai.

Šio baudžiamojo proceso metu taip pat nustatyta, kad V. P., pamačiusi A. M. iš parduotuvės išeinantį su pavogtomis prekėmis, sušuko „gaudykit, vagis“. Baudžiamojo proceso metu A. M. parodė, kad jam išeinant iš parduotuvės pardavėja kažką lyg ir šūktelėjo, tačiau jis, nesupratęs, kad šūktelėjimas skirtas jam, iš parduotuvės išėjo. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, pakankamų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, leidžiančių pagrįstai paneigti A. M. parodymus, esą jis nesupratęs, kad parduotuvės darbuotoja jam kažką sako- V. P. parodė, kad įvykio metu parduotuvėje grojo muzika, taip pat parduotuvėje buvo žmonių, taigi negalima paneigti A. M. parodymų, kad jis negirdėjo, kaip parduotuvės darbuotoja jam kažką sako, o jei ir girdėjo, jis nesuprato, kad sakoma būtent jam. Teismas akcentuoja, kad parduotuvės darbuotojos veiksmai šūktelint „gaudykit, vagis“ nebuvo pakankami A. M. suvokti, kad jis yra pastebėtas vagiantis. Tokia pozicija grindžiama ir tuo, kad kitose šiame nuosprendyje išvardintose bylose kaltininkams akivaizdžiais bei aktyviais kontaktiniais veiksmais (grumiantis su kaltininku) būdavo parodoma, kad šie yra pastebėti darantys nusikaltimą, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui paneigti A. M. parodymų, esą jis negirdėjo, kad parduotuvės darbuotoja jam kažką sako, o jei ir girdėjo, jis nesuprato, kad sakoma būtent jam. Ši A. M. pozicija galbūt galėtų būti paneigta peržiūrėjus parduotuvės vaizdo kameromis užfiksuotą įvykio vaizdo įrašą, tačiau, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime (T. 1, b. l. 43), vaizdo įrašas neišsaugotas. Minėtus A. M. parodymus galima neigti tik prielaidomis, esą žmogus, darantis nusikaltimą, bet kokiu atveju turi būti pasiruošęs, kad jį pastebės, ir į kiekvieną garsesnį garsą reaguoti kaip į ženklą, kad jis yra pastebėtas, tačiau, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) teismas aplinkybę, kad A. M. suvokė veikiantis atvirai, laiko neįrodyta.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei kaltininkas, nusikalstamos veikos darymo vietoje užkluptas nukentėjusiojo ar pašalinių asmenų, atsisako ketinimų tęsti vagystę, t. y. paimti ar užvaldyti turtą (pavyzdžiui, išmeta paimtą turtą ten, kur buvo užkluptas), jo veiksmai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti slaptąją vagystę (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-288-296-2008; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-397/2015) ir priešingai- slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-91/2013). Šio baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad A. M., pamatęs, jog jį vejasi parduotuvės apsaugos darbuotojas, išmetė su savimi turėtą krepšį su prekėmis, tikėdamasis, kad parduotuvės darbuotojas jo nebesivys, taigi, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika aiškinant atvirosios vagystės požymius, A. M. veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti slaptąją vagystę.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pažymi nustatęs tokias aplinkybes: A. M., turėdamas tikslą slaptai pagrobti svetimą turtą, 2017 m. birželio 29 d. apie 15.00 val. iš UAB „Palink“ valdomos parduotuvės „Iki“, esančios Antano Vivulskio g. 15, Vilniuje, prekybos salės, pasikėsino slaptai pagrobti 13,49 eurų vertės vieną 0,7 litro talpos butelį brendžio „Torres 10“, bendros 14,20 eurų vertės dvi pakuotes krevečių „Wiking“ (vieneto kaina 7,10 eurų), 4,99 eurų vertės vieną pakuotę vytinto kumpio; 4,19 eurų vertės vieną pakuotę „Jubiliejinės“ dešros, 4,99 eurų vertės vieną maišelį pistacijų riešutų, 1,30 eurų vertės vieną kekę bananų, t. y. iš viso prekių už 43,16 eurų, ir praėjo pro kasas nesumokėjęs, tačiau veikos nebaigė, nes išėjęs iš parduotuvės į lauką ir pastebėjęs jį besivejantį parduotuvės apsaugos darbuotoją jis minėtas prekes išmetė. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi baudžiamoji atsakomybė, nesant BK 178 straipsnio 2 dalyje kvalifikuojančių požymių, galima tik tais atvejais, kai pagrobto turto vertė viršija 3 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL) sumą. A. M. pasikėsino slapta pagrobti turtą, kurio vertė yra 43,16 eurų, t. y. ši vertė neviršija BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos minimalios 3 MGL dydžio sumos, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi A. M. padarė ne nusikalstamą veiką, bet administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Minėta, kad A. M., iš parduotuvės „Iki“ vogdamas svetimą turtą, veikė slapta, jo pasikėsintų pagrobti prekių vertė nesiekia dydžio, būtino baudžiamajai atsakomybei kilti, taigi A. M. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 79-80), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Išteisinti A. M. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas