- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1505-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00392-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- E. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo E. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui E. B. bei atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė R. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi ieškiniu į teismą, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, atsakovui natūra priteisiant automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1 700 Eur vidutinės rinkos vertės, įgytą 2016 m. liepos 30 d., automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 950 Eur vidutinės rinkos vertės, įgytą 2019 m. balandžio 20 d., transporto priemonę (priekabą) BRENDERUP 1205, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vidutinės rinkos vertės, įgytą 2019 m. rugsėjo 21 d.; 3) ieškovei priteisti 2 075 Eur kompensaciją iš atsakovo už jam natūra atitenkantį turtą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas E. B. (toliau – atsakovas) pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) pripažinti ieškovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esantis žemės sklypas, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ir šiame sklype esantys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), pastatas – viralinė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtą natūra priteisti atsakovui; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 30 000 Eur kompensaciją už natūra priteistą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esantį nekilnojamąjį turtą; 4) priteisti ieškovei natūra automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę (priekabą) BRENDERUP 1205, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 700 Eur; 5) priteisti atsakovui natūra lengvąjį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 600 Eur; 6) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įrašyti viešame registre įrašą dėl nekilnojamojo turto, nurodyto šios nutarties 2 punkto 2) papunktyje, nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 2) įpareigoti ieškovę iki sprendimo šioje byloje priėmimo netrukdyti atsakovui gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), (toliau - Gyvenamasis namas) ir naudotis šioje sodyboje esančiais daiktais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad išvykęs iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos po ieškovės ieškinio pateikimo teismui, visus savo asmeninius daiktus, drabužius, dokumentus, nepadalintą buitinę techniką, įrankius, baldus ir pan. paliko Gyvenamajame name. Priešieškiniu atsakovas prašo šioje vietoje esantį nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti. Atsižvelgiant į tai, kad galutinio procesinio sprendimo priėmimas šioje civilinėje byloje gali užtrukti, siekiant išvengti galimo nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą perleidimo bei sodyboje esančių kilnojamųjų daiktų paslėpimo iki jų padalijimo sutuoktiniams, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iš dalies. Teismas nutarė iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui gyventi jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei naudotis šioje sodyboje esančiais daiktais.
6. Nurodė, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro nustatė, kad Žemės sklypas bei Gyvenamasis namas su statiniais nuo 2018 m. birželio 11 d. išimtinai registruotas ieškovės vardu. Tuo tarpu santuoka tarp šalių sudaryta 2016 m. liepos 2 d. Tad esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra tokia tikimybė, jog atsakovui apsigyvenus ginčo objekte turtas buvo pagerintas santuokos metu.
7. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė ketina parduoti nekilnojamąjį turtą ar kitu būdu jį perleisti. Atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra tik deklaratyvūs teiginiai. Nesant minėtų įrodymų, o tai reiškia – ir neegzistuojant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, teismas negali be teisinio pagrindo taikyti nagrinėjamo turto perleidimo draudimo. Todėl šioje dalyje atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Šalies argumentai
8. Patikrinęs Gyventojų registro duomenis, teismas nustatė, jog atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), priešingai nei nurodo atsakovas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra atsakovo nurodytu adresu, o ne Gyventojų registre nurodytu adresu. Esant šiai aplinkybei, teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas kartu su ieškove gyveno Gyvenamajame name santuokos metu, tad natūralu, jog atsakovas ten laiko ir asmeninius daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinęs tai, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2016 m. liepos 2 d., t. y. daugiau nei 6 metus, teismas darė išvadą, jog per tiek laiko šalys neabejotinai turėjo bendro turto, gerino gyvenimo sąlygas Gyvenamajame name, tvarkė aplinką ir pan. Teismo vertinimu, turint duomenų, jog ieškovė galimai siekia trukdyti atsakovui patekti į iki šiol buvusią nuolatinę gyvenamąją patalpą, kurioje yra ir jo asmeniniai daiktai, sprendė, jog iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, atsakovas turi teisę patekti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, naudotis joje paliktais daiktais bei joje toliau gyventi. Todėl atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje dalyje teismas tenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė R. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
11. Nurodė, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nenurodė ir nemotyvavo kodėl jų nepritaikius kyla grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Teismas padarė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, jog šalys neabejotinai turėjo bendro turto bei gerino gyvenimo sąlygas gyvenamajame name, tvarkė aplinką ir pan., nors atsakovas su pateiktu priešieškiniu nepateikė visiškai tai pagrindžiančių įrodymų. Iš tiesų, Gyvenamasis namas nebuvo pagerintas, yra tokios pat būklės, kokį ji paveldėjo bei įgijo asmeninės nuosavybės teise.
12. Ginčo turtas įregistruotas ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise. Taigi, kol neįrodyta kitaip, iškovė yra vienintelė Gyvenamojo namo savininkė ir turi teisę spręsti, kas jame gali gyventi. Taigi, šiuo atveju pripažintina, kad teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti atsakovo gyvenamosios vietos klausimo, tuo labiau, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
13. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebūdamas Gyvenamojo namo savininku ir dar neišnagrinėjus ginčo dėl jo nuosavybės, atsakovas siekia įgyti išimtines teises naudotis ieškovės nuosavybe, todėl atsakovo pareikštos papildomos laikinosios apsaugos priemonės ne tik nesusijusios su priešieškinio reikalavimais, bet ir nepagrįstos.
14. Pažymėjo, kad atsakovas dėl konfliktinių tarpusavio santykių pats nusprendė išsikraustyti iš ginčo Turto, kuriame gyveno kartu su ieškove, o išsikraustydamas susirinko visus savo asmeninius daiktus. 2023 m. balandžio 15 d. ieškovė netgi kvietė policijos pareigūnus, nes grįžusi į namus nerado ir jai priklausiusių daiktų.
15. Nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir leisdamas atsakovui gyventi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Gyvenamajame name, teismas visiškai neatsižvelgė į pačios ieškovės interesus ir į tai, ar ieškovė turės kur išeiti gyventi, jei į namą sugrįš agresyvus atsakovas. Gyvenamojo namo gyvenamasis plotas yra 46,11 kv.m., name yra 2 kambariai, virtuvėlė, vienas tualetas, jeigu atsakovas grįš gyventi į namą, ieškovė liks be gyvenamosios vietos, nes kur išsikraustyti ji neturi, o kartu gyvenimas tokiame mažame plote yra neįmanomas dėl atsakovo konfliktiško būdo.
16. Ieškovė taip pat prašo priimti naujus įrodymus: Gyvenamojo namo nuotrauka, kurios įrodo, kad nebuvo atlikti jokie pagerinimai (stogo danga nekeista, pamatai apžėlę samanomis, dažai atsilupę, aplinka nesutvarkyta); SMS žinutė, kuri įrodo, jog buvo kviesti policijos pareigūnai.
17. Nurodo, kad neturėjo galimybės su šiuo atskiruoju skundu pateikiamų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepranešus ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
20. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
22. Ieškovė su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus (Gyvenamojo namo nuotraukas ir SMS žinutę). Nurodė, kad neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų anksčiau pirmosios instancijos teismui, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepranešus ieškovei. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes bei įvertinęs, kad naujų įrodymų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos nutaria priimti ieškovės teikiamus papildomus įrodymus ir juos vertina.
Dėl bylos esmės
23. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai nustatomos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, tai yra, jeigu asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai (prima facie) pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir jeigu šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
24. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo pateikto priešieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluoti ieškinio reikalavimai, ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai, pateikti įrodymai, kurie, atsakovo įsitikinimu, patvirtina jo nurodytus argumentus ir reikalavimus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas būtų pasirinkęs akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą.
26. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Gyvenamasis namas su statiniais nuo 2018 m. birželio 11 d. įregistruotas ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise, o ieškovės santuoka su atsakovu sudaryta 2016 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.
28. Taigi, kol neįrodyta kitaip, ieškovė yra vienintelė ginčo turto savininkė ir turi teisę spręsti, kas jame gali gyventi. Šiuo atveju byloje atsakovas prašo teismo pripažinti ieškovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtą natūra priteisti atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui gyventi jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei naudotis šioje sodyboje esančiais daiktais, nepagrįstai suvaržo ieškovės teises ir, nesant tam teisinio pagrindo, suteikia atsakovui teisę naudotis ieškovės turtu dar nesat išnagrinėtam ginčui dėl nuosavybės teisės.
29. Pastebėtina ir tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su priešieškinyje pareikštais reikalavimais, todėl jų pritaikymas neatitinka šio instituto tikslo užtikrinti atsakovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Taipogi atsakovas nenurodė pagrindų, kurie įrodytų grėsmę palankaus sprendimo įvykdymui jei nebūtų priraikytos jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės (įpareigojimas ieškovei netrukdyti atsakovui gyventi Gyvenamajame name).
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2023 m. kovo 3 d., savo noru nusprendė išsikraustyti iš ieškovės Gyvenamojo namo ir gyventi atskirai. Ieškovė nurodo kitos gyvenamosios vietos neturinti.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.