Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą. ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų arba administracinį areštą iki 30 parų.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų reikšmingų bylai įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas apsiribojo tik A. K. ir A. A. apklausa bei formaliu rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu. Tačiau minėti įrodymai šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą – rašytiniai asmenų paaiškinimai apie konflikto aplinkybes yra neišsamūs, tam tikra dalimi prieštaringi, remiantis jais negalima daryti kategoriškos išvados dėl A. K. kaltės padarius ATPK 174 straipsnio pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame A. A. paaiškinime (b. l. 5) apskritai neužfiksuota neginčytinų ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių – iš paaiškinimo matyti, kad apsaugos darbuotojui pasakius „storas nulipkite nuo stalo“, būtent A. A. atsakė keiksmažodžiu, po ko apsaugos darbuotojas pasakė, kad A. A. keikiasi viešoje vietoje ir iškvietė policiją (b. l. 4-5). Byloje pateiktame vaizdo įraše (b. l. 11) nėra užfiksuotas garsas, taip pat nematyti jokių aktyvių A. K. veiksmų, tačiau kita vertus, įraše užfiksuota, kad šalia buvo liudytojų – kasininkė, vadybininkas, kiti už kasos stovėję asmenys. Tačiau nagrinėjamoje byloje jokie asmenys (jų tarpe ir S. M., kurio rašytinis paaiškinimas pateiktas byloje, b. l. 6-7), matę įvykį teismo posėdžio metu apklausti nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. K. (A. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.