Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo bei atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. 2016-05-24 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2015-06-01 – 2016-04-19 (duomenys neskelbtini), ant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) statoma mūrinė blokelių tvora, kurios ilgis 148,79 m, aukštis nuo vidutinio žemės paviršiaus 2,18 m. statyba užfiksuota 2016-03-25 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-457. Tvora statoma neturint statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo neypatingo statinio statybai. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 15 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 23 straipsnio 28 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 15 straipsnio 8 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Tokie E. L. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK 159 straipsnio 5 dalį).

Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teismui. Nurodo, jog teismas neginčijamai nustatė, kad pažeidėjas jam inkriminuotą pažeidimą pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį padarė, tačiau netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimo senaties institutą, teismų praktiką, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų.

ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - Klaipėdos skyrius) surašytame 2016-05-24 administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytas pažeidimo padarymo laikas nuo 2015-06-01 iki 2016-04-19. Trunkamojo pažeidimo pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį padarymo faktinės aplinkybės ir pradžios data buvo užfiksuotos Inspekcijos 2016-03-23 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. SPA-457 (16.2) (toliau - Aktas), kurio lentelės „Bendri duomenys apie statybvietę“ 2.1. papunktyje nustatyta, kad statyba pradėta 2015 m. vasaros gale; 2.4. papunktyje nurodyta, kad statyba neužbaigta; 4.1. papunktyje pažymėta reikšmė „Ne“, nustatanti, kad statybos darbai vykdomi mažiau kaip 6 mėnesius, bei lentelės 4.2. papunktyje nurodyta, kad statybos darbai patikrinimo metu nevyko, tačiau pažymėta, kad prie Akto pridėtose nuotraukose matosi vertikalūs armatūros strypai, išlindę virš tvoros, tai patvirtina statybos neužbaigtumo aplinkybes. Pažeidėjui inkriminuotas pažeidimas tęsėsi iki tos dienos, kada buvo surašytas 2016-04-19 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-160419-00002/SSA (toliau - SSA aktas), kuriuo savavališka statyba buvo sustabdyta bei pareikalauta nevykdyti jokių savavališkai statomo statinio - tvoros statybos darbų. Šis teisinis reguliavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas.

Teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi tik liudytojo T. S. ir dviprasmiškais pažeidėjo parodymais, visiškai neatsižvelgdamas ir neaptardamas anksčiau išdėstytų pažeidimo padarymo ir nustatymo aplinkybių visumos. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo T. S. parodymais apie pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo padarymo laiką nuo 2015 rugpjūčio mėn. pradžios iki 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigos ir nepagrįstai konstatavo, kad užteko duomenų išvadai, jog jokie statybos darbai nuo 2015-09-01 nevyko. Šiuos parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi bylos nagrinėjimo metu liudytojas T. S. jokių dokumentų, pagrindžiančių jo, kaip rangovo, statuso statybos, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), vietoje nepateikė, t. y. teismui nebuvo pateiktos jokios statybos paslaugų teikimo sutartys bei duomenys apie teisėtą galimybę užsiimti statybos paslaugų teikimo veikla.

Taip pat teismas neteisingai įvertino pažeidėjo posėdžio metu teiktus dviprasmiškus parodymus apie vykdytus statybos darbus, atvirkščiai nei dėstoma ginčijamajame nutarime, pažeidėjas aiškino, kad ginčo tvoros statybos darbų nebaigė. Nurodytus pažeidėjo teiginius apie nebaigtą statybą įrodo Akte konstatuotos faktinės aplinkybės, su kurių turiniu pažeidėjas sutiko šį aktą 2016-03-25 pasirašydamas, bei prie jo teikė paaiškinimus apie tai, kad statybos darbų nebaigė, kad nuo statybų pradžios buvo tikslas pastatyti mūrinę tvorą su vieliniu tinklu virš jos. Svarbu tai, kad Akto surašymo metu jokie statybos darbai vykdomi nebuvo todėl, kad apie planuojamą atlikti statybos patikrinimą pažeidėjas buvo informuotas iš anksto. Akte užfiksuotos faktinės aplinkybės bei teismui pateikti pažeidėjo 2016-04-13 paaiškinimai reg. Nr. 1D-5155 ir Nr. 1D-5204 aiškiai atskleidžia trunkamojo teisės pažeidimo pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį faktą bei pažeidėjo subjektyviosios pusės - tyčios buvimą, t. y. pažeidėjas aplaidžiai, nesidomėdamas apie tvorų statybai būtinus statybos projektavimo ir leidimo statyti dokumentus, neturėdamas rašytinio žemės sklypo savininko sutikimo dėl statybos darbų ant sklypo ribos bei turėdamas tikslą aptverti jo valdomą „(duomenys neskelbtini)“, sąmoningai siekė statyti Akte fiksuotą statinį - mūrinę akliną tvorą su vieliniu tinklu virš jos, tačiau neteisėtos veikos nebaigė, nes ji buvo nutraukta Klaipėdos skyriaus SSA aktu. Šią faktinę aplinkybę pažeidėjas patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu, aiškindamas, kad ant virš tvoros išsikušusių armatūrų dar ketina pristatyti vielinę tinklo tvorą.

Atskiruoju skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius taip pat prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti (spręsti) iš naujo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliacinis skundas teisme buvo gautas 2016-11-25. ATPK 302⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos. Pagal ATPK 249 straipsnio 2 dalį procesinių terminų skaičiavimo tvarka administracinių teisės pažeidimų bylose nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 100 straipsnyje nurodoma, jog skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas, o dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015-09-17 įsakymu Nr. 6P- 141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ pavirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 28 punktą, jeigu procesiniam dokumentui pateikti yra nustatytas terminas, laikoma, kad procesinis dokumentas yra pateiktas nepraleidžiant nustatyto termino, jeigu jis yra išsiųstas iš LITEKO VEP posistemio paskyros iki paskutinės termino dienos 24 val. 00 min. Inspekcija, pasinaudodama teismų viešąja elektroninių paslaugų teikimo sistema, iš LITEKO VEP posistemio paskyros apeliacinį skundą dėl teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7.-493-904/2016 išsiuntė 2016-11-24. Pažymi, kad ATPK 302⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas apeliaciniam skundui paduoti pasibaigė 2016-11-24 24 val. 00 min., šią faktinę aplinkybę patvirtina 2016-12-05 išrašas iš Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti Inspekcijos apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo

ATPK 302⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos. Skundžiamas nutarimas priimtas ir paskelbtas 2016-11-04, vadinasi, dvidešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo 2016-11-05 00.00 val. ir baigiasi 2016-11-24 24.00 val. Iš apygardos teismui kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų (b. l .115-116) matyti, jog apeliacinis skundas išsiųstas 2016-11-24, vadinasi terminas apeliaciniam skundui paduoti nebuvo praleistas. Teismas, priešingai negu teigiama atskirajame skunde, teisingai nurodė, kad apeliacinis skundas teisme buvo gautas 2016-11-25, tai patvirtina ant apeliacinio skundo esanti gavimo žyma (b. l. 106), tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kada apeliacinis skundas buvo išsiųstas, kas nagrinėjamu atveju yra svarbu sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kadangi duomenys dėl apeliacinio skundo išsiuntimo datos apylinkės teismui nebuvo žinomi, todėl teismas šios aplinkybės tinkamai ir neįvertino.

Apeliantas prašo apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo, tačiau kadangi apylinkės teismas apeliacinio skundo priėmimo klausimą jau nagrinėjo ir padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas, apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo, apygardos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu, turi teisę pats apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliacinis skundas priimamas.

Dėl apeliacinio skundo motyvų pasisakoma toliau šioje nutartyje.

Dėl apeliacinio skundo

E. L. administracinėn atsakomybėn prašoma patraukti už ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas, atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-15-2015).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo tvora buvo pradėta statyti 2015 m. vasarą (b. l. 9-24, 47, 73-74, 99-100), ir faktiškai statybos/mūrijimo darbai truko ne ilgiau kaip iki 2015-09-01. Jokių duomenų apie tai, kad statyba būtų vykusi ir po šio termino, nėra. 2016-03-23 Statybos patikrinimo akte (b. l. 9-24) užfiksuota, kad patikrinimo metu statybos darbai nevyko, nustatyto pažeidimo padarymo laikas nurodomas 2015 m. vasaros gale. Teismo posėdyje apklausiama liudytoja I. S., kuri atliko patikrinimą, patvirtino (b. l. 98-99), kad nuvykus į įvykio vietą statybininkų nebuvo. Liudytojas T. S. taip pat parodė (b. l. 99-100), kad tvorą baigė mūryti rugpjūčio pabaigoje. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o tai, kad šis liudytojas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad gali teisėtai užsiimti statybos paslaugų teikimo veikla, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šiuo atveju nesprendžiama, ar T. S. turi teisę teikti statybos paslaugas.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apie planuojamą atlikti statybos patikrinimą E. L. buvo informuotas iš anksto, tai neduoda pagrindo teigti, kad nežinodamas apie patikrinimą jis būtų kokius tai statybos veiksmus atlikinėjęs. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad tvoros mūrijimo darbai buvo baigti vėliausiai 2015-09-01.

Nors E. L. pripažino ateityje planavęs tęsti tvoros statybos darbus, tai jis nurodė savo rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdžio metu (b. l. 47, 73-74), tačiau tokie ketinimai ateityje tobulinti statinį, nereiškia, kad tvoros statybos darbai ir šiuo metu toliau atliekami. Protokolas E. L. surašytas už tai, kad jis statybą vykdė neturėdamas statybos leidimo. Byloje nėra jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokie darbai turėtų būti atlikti užbaigti tvoros statybą. Nenustatyta, kad po to, kai 2015-09-01 tvora buvo sumūryta, jis dar tęsė tvoros statybos darbus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju teisės pažeidimas turi būti laikomas baigtu nuo to momento, kai faktiškai nebevykdomi statybos/mūrijimo darbai, t. y. vėliausiai nuo 2015-09-01. Pripažįstama, kad atliekant patikrinimą buvo nustatytas ne tebedaromas trunkamasis teisės pažeidimas, o jau padarytas teisės pažeidimas, todėl terminas administracinei nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas ne nuo Statybos patikrinimo akto surašymo 2016-03-23, o nuo 2015-09-01, kai buvo baigti mūrijimo darbai.

Teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Todėl patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal šį teisinį reguliavimą nebegalimas, pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminams ir administracinė byla nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu – kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Nustatęs, jog buvo užfiksuotas jau baigtas trunkamasis pažeidimas, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. L. nutraukė. Todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir byloje priimti kitokį sprendimą, nėra teisinio pagrindo.

Kartu pastebėtina, jog 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Tačiau ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kadangi ANK sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, šiuo atveju ANK nuostatos netaikomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo priimti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.