Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. Ž. teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis kaltę pripažįsta iš dalies (detalūs parodymai yra nurodyti prie kiekvieno epizodo).

Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, teismo nuomone, patvirtina ne tik jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Dėl UAB „X” kompiuterinės įrangos

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 06 21 jis nuvyko į UAB „X“ biurą, (duomenys neskelbtini), kur susitarė įsigyti kompiuterinę įrangą. Kompiuterinės įrangos reikėjo UAB „R“ veiklai. UAB „R“ direktorius apie tai, kad V. Ž. pirks kompiuterinę įrangą žinojo. Jam išrinkus UAB „X“ kompiuterinę įrangą, bendrovė išrašė jai, t.y. UAB „R“, sąskaitą – faktūrą. Apie tai, kad pirks kompiuterinę įrangą UAB „X“, bendrovės „R“ direktorius G.E. B. nežinojo, V. Ž. veikė savarankiškai, kaip bendrovės „R“ tech. direktorius. G.E. B. tiesiog žinojo, kad reikės įsigyti kompiuterių, bet kada, kaip ir iš ko V. Ž. įsigys bendrovei kompiuterinę įrangą, jis pranešęs nebuvo. V. turėjo teisę, kaip UAB „R“ tech. direktorius, bendrovės vardu įsigyti kompiuterinę įrangą. Taigi, UAB „X“ išrašius sąskaitą UAB „R“, V. Ž. ją pasirašė kaip bendrovės tech. direktorius. Su UAB „X“ susitarė, kad apmokėjimą už kompiuterinę įrangą atliks pavedimu. Jis UAB „X“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba prisijungė prie savo Šveicarijos banko „UBS“ sąskaitos ir padarė pavedimą eurais į UAB „X“ banko sąskaitą. Kiek tiksliai pinigų pervedė, neatsimena. Jis atliko pavedimą ir monitoriuje pamatė, kad operacija įvykdyta. UAB „X“ darbuotojui pamačius, kad pavedimas įvykdytas, perdavė V. Ž. išsirinktą kompiuterinę įrangą, keturis kompiuterius, tikslių modelių neatsimena (kompiuterių modeliai gali būti nurodyti įtarime). Vėliau iš UAB „X“ direktoriaus J. K. sužinojo, kad UAB „X“ jo atlikto mokėjimo – pavedimo už kompiuterinę įrangą negavo. V. Ž. susisiekė su Šveicarijos banku „UBS“, kur jam pasakė, kad negali paaiškinti, kodėl pavedimas grįžo atgal, o nebuvo išsiųstas UAB „X“. UAB „X“ direktorius J. K. nenorėjo, kad įvykdytų pavedimą pakartotinai, todėl 11 000 litų buvo pervesta į UAB „X“ banko sąskaitą iš UAB „R“ banko sąskaitos. Daugiau pinigų UAB „R“ banko sąskaitoje nebuvo, todėl V. Ž. pasirašė UAB „X“ vekselį, nurodant, kad pinigus grąžins iki tam tikros dienos (tikslios datos nurodyti negali, neatsimena). UAB „X“ yra skolingas 11 700 litų kaip fizinis asmuo. Skolą UAB „X“ pripažįsta. Kur dabar yra įsigyti kompiuteriai iš UAB „X“, nurodyti negali. Jam įsigijus kompiuterinę įrangą, ji buvo laikoma UAB „R“ biure, (duomenys neskelbtini) (b.l.80-82 14 t.).

Liudytojas J. K. teismui parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jo įmonės klientas. UAB „X” parduoda nešiojamus kompiuterius. 2013 m. UAB „P“ įsigijo iš UAB „X“ kompiuterinę įrangą ir už ją pilnai atsiskaitė. V. Ž. bendravo su UAB „X“ kaip UAB „P“ atstovas dėl įsigytos kompiuterinės technikos tech. aptarnavimo. 2013-06-21 V. Ž. atvykęs į UAB „X“ biurą pasakė, kad nori kaip UAB „R“ darbuotojas įsigyti kompiuterius, kurie reikalingi jo darbuotojams. Kompiuterius norėjo pasiimti iš karto, bet atsiskaityti norėjo ne grynais pinigais, o pavedimu – padarant tarptautinį pavedimą iš Šveicarijos. UAB „X“ patikrino, ar V. Ž. dirba UAB „R“, be to, sužinojo, kad UAB „P“ direktorius irgi yra UAB „R“ akcininkas. Dėl to, kad UAB „P“ direktorius yra UAB „X“ pastovus klientas, o pastarasis yra ir UAB „R“ savininkas, UAB „P“ yra patikimas klientas, daug perkantis ir atsiskaitantis laiku. Buvo nuspręsta V. Ž. padarius pavedimą, kompiuterinę įrangą perduoti V. Ž. iš karto.

NK Dell XPS 14, serijos Nr. 3KCK1W1, 5 000 Lt vertės.ALIENWARE M14X, serijos Nr. GMPRWW1, 4 000 Lt vertės.NK Dell XPS 14, serijos Nr. 1VB4LV1, 3 700 Lt vertės.NK ALIENWARE M18X, 10 000 Lt vertės.

V. Ž. buvo išrašyta sąskaita – faktūrą Nr. X -007371, 22 700 Lt sumai. Prekes gavo V. Ž. (ant sąskaitos yra jo rankraštinis įrašas ir parašas). V. Ž. atsisėdo prie biure esančio UAB „X“ priklausančio nešiojamojo kompiuterio ir jo akivaizdoje prisijungė prie Šveicarijos banko „UBS“ banko sąskaitos. Kieno vardu buvo banko sąskaita - neatsimena. Sąskaitos valiuta buvo eurais ir joje buvo apie 20 000 eurų. V. prisijungė prie banko sąskaitos el. bankininkystės pagalba ir įvedė visus reikalingus kodus ir slaptažodžius, o po to padarė pavedimą į UAB „X“ „Swedbank“ banko sąskaitą. J. K. anksčiau niekada nebuvo susidūręs su tuo banku, iš kurio buvo padarytas pavedimas, nežino, ar tai to banko sistema. Bet viskas buvo padaryta tikroviškai ir įtarimų nekėlė.

V. padarius pavedimą, visa kompiuterinė įrangą buvo jam perduota. Pinigų pagal V. padarytą pavedimą UAB „X“ negavo. 2013-06-27 V. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atsiuntė Swift ir pavedimo kopiją. J. K. pastebėjo, kad Swift data yra 2013-06-27, o ne 2013-06-21, kai buvo daromas pavedimas. Tai sukėlė įtarimą, todėl paskambino į „Swedbank“ banką ir buvo informuotas, kad sąskaita ir pavedimo kopija galimai yra suklastoti ir pinigų pagal V. Ž. padarytą pavedimą UAB „X“ banko sąskaitoje nėra.

J. K. paskambinus V. Ž. ir pasakius, kad įtaria, kad pastarasis apgaulės būdu įgijo kompiuterinę įrangą, pastarasis 2013-07-01 iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė pavedimo sąskaitos kopiją. J. K. pasakė, kad pavedimas yra netikras, tokios banko sąskaitos, kuri nurodyta pavedime, nėra. Buvo išsiaiškinta V. Ž. įmonės akcininkai: V. Ž., R. G. ir G.E. B.. Susisiekus su R. G., pastarasis sakė, jog V. Ž. taip pat turi pasiėmęs ir jo kompiuterių. Po šio pokalbio buvo apmokėta pusė sąskaitos, t.y. V. Ž. 2013-08-13 iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė mokėjimo nurodymą Nr. 21, kuriame nurodyta, kad mokėtojas – UAB „R“ į UAB „X“ banko sąskaitą pervedė 11 000 Lt (kaip dalinį apmokėjimą pagal išrašytą sąskaitą faktūrą). UAB „X“ šiuos pinigus gavo.

J. K. taip pat buvo susisiekęs su UAB „R” direktoriumi G.E. B., kuris 2013-06-16 kartu su V. buvo atvykęs į UAB „X“ biurą ir sakė, kad nieko nežinojo apie tai, kad V. Ž. UAB „R” vardu įsigijo kompiuterinę įrangą. G. B. sutiko pasirašyti UAB „R“ vardu taikos sutartį ir garantuoti, kad V. Ž. iki 2013-10-01 grąžins UAB „X“ susidariusią skolą. Bendraujant su G.E. B. suprato, kad pastarasis tiki V. Ž., kad V. turi finansinių sunkumų, bet skolą už kompiuterinę įrangą grąžins, todėl ir sutiko pasirašyti taikos sutartį su UAB „X“ bendrovės „R“ vardu. Jokių pinigų UAB „X“ iki 2013-10-01 negavo, todėl pareikalavo, kad V. Ž. pasirašytų vekselį. 2013-10-02 V. Ž. pasirašė vekselį 11 700 Lt. UAB „X“ padaryta 11 700 Lt turtinė žala. 2013-12-17 notaro biure išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš V. Ž. pagal 2013-10-02 pasirašytą vekselį. UAB „X“ žala nėra atlyginta. Turi pretenzijas V. Ž. ir įmonei UAB „R“. Pagal vekselį nieko nėra gavę. Kompiuteriai nėra grąžinti.

2013 12 13 J. K. pateikė pareiškimą, o 2014 02 06 patikslintą pareiškimą dėl V. Ž. veiksmų apgaule užvaldant 4 kompiuterius 22 700 Lt (6574,37 EUR) vertės (b.l. 19-20 1 t.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. K. pateikė 2013-06-27 „Swift“, 2012-01-02 pavedimo kopiją, PVM sąskaitą–faktūrą, laidavimo sutartį, 2013-10-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 2013-09-16 taikos sutartį, vykdomąjį įrašą (b.l. 31-50 1 t.). Iš 2013 06 21 PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog prekės (4 kompiuteriai) buvo imtos UAB „R“ vardu, prekes paėmė technikos direktorius V. Ž.. 2013 09 16 V. Ž. su UAB „X“ pasirašė laidavimo sutartį už UAB „R“ skolą – 11700 Lt, taip pat šiai sumai 2013 10 02 yra V. Ž. pasirašytas paprastasis vekselis bei išduotas vykdomasis įrašas (b.l. 42-45, 49 1 t.)

Tiek ir ikiteisminio tyrimo metu J. K. pagal nuotraukas (b.l. 28-30 1 t.), tiek ir teisme J. K. atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris 2013-06-21 apgaulės būdu išviliojo kompiuterinę įrangą.

Liudytojas G.E. B. parodė, jog 2013 m. liepos mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, paskambino UAB „X“ atstovas, kuris pareiškė, kad negavo apmokėjimo už įsigytus kompiuterius. G.E. B. atsakė, kad už 2013-06-11 įsigytą kompiuterį „NK Dell Alienware M18x“ yra apmokėta ir sąskaitą apmokėjo UAB „P“. UAB „X“ atstovas pareiškė, kad UAB „R“ 2013 m. vasarą įsigijo dar 4 kompiuterius. G.E. B. nurodė, kad jokių kompiuterių UAB „R“ daugiau nepirko ir tada UAB „X“ atstovas į jo el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė dokumentus, o būtent V. Ž. pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „R“ įsigijo 4 kompiuterius bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. UAB „X“ atstovas nurodė, kad visus dokumentus gavo iš el. pašto (duomenys neskelbtini) UAB „R“ kompiuterinės technikos nepirko, UAB „X“ nurodytos sąskaitos-faktūros neišrašė, apmokėjimo nevykdė, be to, el. pašto (duomenys neskelbtini) neturi. V. įgaliojimo pasirašyti UAB „R“ dokumentacijos neturėjo.

G.E. B. paklausė V. Ž., kodėl jis UAB „R“ sudarinėja sutartis ir kur yra kompiuterinė įranga. V. atsakė, kad turi problemų ir pasinaudojo UAB „R“, o kompiuterinę įrangą užstatė, bet kur ir kam nesakė. V. žadėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos apmokėti UAB „X“ už kompiuterinę įrangą. Be to, sakė, kad kompiuterinę įrangą perduos UAB „R“. Kiek jam žinoma, V. Ž. UAB „X“ dalį pinigų grąžino. Kompiuterinės įrangos UAB „R“ nematė ir negavo (b.l. 23-24 12 t.).

Dėl UAB „P” kompiuterinės įrangos

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kompiuterinės įrangos reikėjo UAB „R“ veiklai – grafiniams darbams vykdyti. Visą kompiuterinę įrangą įsigijo UAB „P“ direktorius R. G., kuris investavo pinigus - įsigijęs kompiuterinę įrangą į UAB „R“ veiklą. Pinigus kompiuterinei įrangai įsigyti UAB „P“ pervedė ne į UAB „R“ banko sąskaitą, o į jo brolio D. Ž. banko sąskaitą (dalį pinigų, tikslios sumos nurodyti negali) ir į „Ebay“ pardavėjo nurodytą banko sąskaitą (dalį pinigų, tikslios sumos nurodyti negali). Visą įtarime nurodytą įrangą jie su R. išsirinko kartu 2013 m. birželio - liepos mėn., internetinėje sistemoje „Ebay“, užsakymą padarė kartu būnant UAB „P“ biure. Visą kompiuterinę įrangą, įsigytą per „Ebay“, atsiėmė R. G.. 2013 m. liepos mėn. visą kompiuterinę įrangą UAB „P“ perleido UAB „R“, bet ar buvo pasirašyti kokie nors dokumentai, pasakyti negali, neatsimena. Kompiuteriais naudojosi UAB „R“, (duomenys neskelbtini). UAB „R“ pagrindinis projektas vyko labai lėtai ir R. G. nenorėjo ilgai laukti pelno, todėl norėjo atsiimti visus į UAB „R“ veiklą investuotus pinigus. Kompiuterinės įrangos vertė sumažėjo ir jie susitarė, kad kompiuterinę įrangą R. G. perleis jam, kaip fiziniam asmeniui, išsimokėtinai. 2013 m. spalio mėn., tikslios datos nurodyti negali, jis R. grynais pinigais perdavė 10 000 Lt. Tą pačią dieną su R. G. pasirašė įrangos perdavimo sutartį, pagal kurią turėjo R. G. sumokėti virš 100 000 Lt, taip pat pasirašė kelis vekselius (tikslaus skaičiaus nurodyti negali, neatsimena). 2013 m. spalio mėn., tikslios datos nurodyti negali, visą kompiuterinę įrangą jis pagal nuomos sutartį perleido Kinijos valstybės bendrovei „V“. Sutartį paruošė Kinijos valstybės bendrovė „V“ ir atsiuntė jam faksu, o jis pasirašęs išsiuntė jiems pasirašytą sutartį atgal. Kompiuterinę įrangą perdavė būdamas UAB „R“, (duomenys neskelbtini), per Kinijos valstybės bendrovė „V“ kurjerį. 2013 m. spalio 16 d. buvo sulaikytas, todėl su R. atsiskaityti už kompiuterinę įrangą nespėjo, t.y. neturėjo galimybės. Už kompiuterinę įrangą yra pasiruošęs apmokėti (b.l. 83-89 14 t.).

Liudytojas R. G. parodė, kad su V. Ž. maždaug 2013 m. kovo mėnesį supažindino bendras pažįstamas G.E. B.. 2013-05-06 buvo įkurta UAB „R“, V. buvo technikos direktorius (atleistas 2013-10-31 už pravaikštas). UAB „R“ įstatinį kapitalą sudaro 10 000 Lt. UAB „R“ akcininkai yra V., kuris kaip idėjos autorius turi 40 vnt. akcijų (vienos akcijos vertė – 100 Lt), G.E. B. turi – 25 vnt. akcijų ir jis, R. G., kaip pagrindinis investuotojas turi 35 vnt. akcijų. UAB „R“ pagrindinė veiklos sritis – informacinių technologijų paslaugos. UAB „R“ registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), bet realiai bendrovė ten veiklos niekada nevykdė, o nuomojo patalpas (duomenys neskelbtini).

Mintis dėl UAB „R“ įkūrimo ir veiklos buvo V. ir G.. V. išmanė kompiuterius ir reklamos verslą, bet tam, kad pradėti veiklą, reikėjo įsigyti brangią kompiuterinę techniką, su kuria atliktų įvairius užsakymus dėl reklamos kūrybos. Kadangi nei G.E. B., nei V. Ž. neturėjo pinigų, todėl jis sutiko už dalį akcijų investuoti į UAB „R“ nuperkant kompiuterinę techniką. V. Ž. sakė, kad Lietuvoje reikalinga technika labai brangiai kainuoja ir pasiūlė įsigyti pagal skelbimą internetinėje svetainėje „Ebay“. Pagal skelbimą V. Ž. iš Vokietijos užsakė 2 kompiuterius „Apple Mac Pro 12-Core“, 2 kompiuterius „Apple iMac Intel Core i7 Quad-Core“; įrangą – „Cisco Extreme Networks Appliance“. Bendra prekių vertė 96 910,05 Lt. Apmokėjimas vyko per „PayPal“. Pinigus prekėms įsigyti davė jis, kaip UAB „P“ direktorius, bet ne grynais pinigais, o visą šią sumą pavedimais, kurie buvo padaryti 2013-04-18, 2013-04-24, 2013-04-25, 2013-04-29 dienomis. Pavedimai buvo padaryti iš UAB „P“ į V. Ž. brolio D. Ž. sąskaitą. V. Ž. aiškino, kad reikia daryti pavedimą per brolį, nes jis neva prieš porą dienų juos užsakė ir jeigu pirks per jį, gaus „bonusą“ – 2 kompiuterius, kurių vertė apie 16 000 Lt.

Prekės, nupirktos internetinėje erdvėje, į Lietuvą buvo atsiųstos, bet ne visos - nebuvo 2 kompiuterių „Apple iMac Intel Core i7 Quad-Core“. Paklausius V., kodėl nėra 2 kompiuterių, pastarasis aiškino, kad įvyko klaida ir jis susisiekė su „Ebay“ ir jam pažadėjo, kad pinigus už 2 kompiuterius grąžins į jo brolio banko sąskaitą, nes apmokėjimas už prekes vyko iš brolio banko sąskaitos ir kad bus grąžinta 15 813,82 Lt. Tačiau nei prekių, nei pinigų grąžinta nebuvo.

Taip pat, UAB „P“ įsigijo dar:

1. 2013-06-13 iš UAB „Skytegh“ grafinę planšetę Wacom Intuos 4XL CAD, 2 416 Lt. vertės.

2. 2013-05-27 iš UAB „Sedum kompiuteriai“ 3 atminties korteles ir GoPro Hero3 Black Edition kamerą, bendros vertės 4740 Lt.

3. 2013-06-13 iš UAB „Desktop Publishing Compiuters“ MacBook Pro 15.4, kurio vertė 9 799 Lt.

4. 2013-05-18 iš UAB „Desktop Publishing Compiuters“ Time Capsule 2TB Hard Drive, 999 Lt vertės.

5. 2013-06-11 iš UAB „X“ NK Dell Alieware M18x, 9 998,99 Lt vertės.

Pirkimas vyko pavedimais. V. Ž. surasdavo reikiamą prekę, o jis prašė UAB „P“ buhalterės, kad darytų įmonėms pavedimus. Visa kompiuterinė įranga buvo laikoma UAB „R“ biure (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, tikslios datos nurodyti negali, pastebėjo, kad visą įranga dingo. V. Ž. sakė, kad įranga yra pas jį, žadėjo grąžinti į biurą, bet negrąžino. Pareiškimo dėl įrangos dingimo, o būtent dėl to, kad V. Ž. pasisavino UAB „R“ įrangą, jis nerašė, nes tikėjosi, kad V. ją grąžins, be to, įranga pagal dokumentus priklausė UAB „P“. UAB „P“ turėjo perleisti nuosavybės teises į įrangą UAB „R“, bet nespėjo, nes įranga dingo.

T.y. UAB „P“ laikotarpyje nuo 2013-04-18 iki 2013-06-13 įsigijo įvairią kompiuterinę įrangą, kuri 2013-07-01 pagal įrangos panaudojimo sutartį Nr. 2013/10 bei materialinių vertybių priėmimo perdavimo aktą perduoti UAB „R“ ir buvo laikomi (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nurodyti negali, iš UAB „R“ direktoriaus G.E. B. R. G. sužinojo, kad V. Ž., prisidengdamas, tuo, kad jam reikia užprogramuoti įrangą (kokius konkrečiai veiksmus pastarasis norėjo atlikti su kompiuterinę įrangą, nežino, nes kompiuterinėje įrangoje nieko neišmano), iš biuro pasiėmė visą įrangą ir iki šiol negrąžino.

kompiuterį Apple Mac Pro 12-Core, kurio vertė 5 599 eurų (19 332,23 Lt.)kompiuterius Apple Mac Pro 12-Core, kurių vertė 5 680 eurų (19 611,90 Lt)įrangą Cisco Extreme Networks Appliance, kurios vertė 14 350 eurų (49 547,68 Lt.)2 kompiuterius Apple iMac Intel Core i7 Quad-Core, kurio vieneto vertė 947, 50 eurų (3 271,53 Lt), kurių vertė 1 895 eurų (6 543,06 Lt).

Bendra prekių vertė 27 524 eurų (eurų vertė pagal Lietuvos banko kursą 3,4528 Lt.), t.y. kompiuterinės įrangos vertė 95 034,87 Lt. Taip pat, UAB „P“ priklausančią įrangą:

1. 2013-06-13 iš UAB „Skytegh“ įsigytą grafinę planšetę Wacom Intuos 4XL CAD, 1 996,69 Lt vertės.

2. 2013-05-27 iš UAB „Sedum kompiuteriai“ įsigytą GoPro Hero3 Black Edition kamerą, 3471,07 Lt vertės, ir 3 atminties korteles: 64 GB SanDisk Mobile, 173,55 Lt vertės; 64 GB Transcend Micro 173,55 Lt vertės; 32 GB Transcend micro 99,17 Lt vertės.

3. 2013-06-13 iš UAB „Desktop Publishing Compiuters“ įsigytą MacBook Pro 15.4, kurio vertė 8098,35 Lt.

4. 2013-05-18 iš UAB „Desktop Publishing Compiuters“ įsigytą Time Capsule 2TB Hard Drive, 825,62 Lt vertės.

5. 2013-06-11 iš UAB „X“ įgytą NK Dell Alieware M18x, 2393,31 eurų, t.y. 8263,62 Lt vertės.

Bendra kompiuterinės įrangos vertė - 118 136,49 Lt. UAB „P“ padarytas turtinės žalos dydis 118 136,49 Lt (34 214,68 EUR).

Taip pat V. Ž. jam (R. G.) melavo, kad su UAB „B“ pasirašyta sutartis, skubiai reikalingi investiciniai pinigai.V. Ž. rodė pasirašytą sutartį su UAB „B“, R. G. patikėjo ir pervedė UAB „R“ 12 500 Lt. Dėl šios sumos sudarytos 2 paskolos sutartys 2013-06-13 ir 2013-07-23 dienomis. Pinigai pervesti tomis pačiomis dienomis per banką. Tačiau paaiškėjo, kad jokio projekto V. Ž. nevykdo, o sutartyje pasirašęs asmuo, kaip neva UAB „B“ darbuotojas - nedirba. R. G. apie tai pasakė V., pastarasis paaiškino, kad šis asmuo neva dirba (duomenys neskelbtini), o pagal įgaliojimus atstovauja UAB „B“.

R. G. pateikė mokėjimą patvirtinančius dokumentus, paskolos sutartis, sąskaitas faktūras; tarptautinio mokėjimo nurodymus 14350 EUR, 20463,81 Lt, 20165,64 Lt, 1907,81 EUR sumoms; 2013 07 01 UAB „P“ įrangos panaudos sutartį su UAB „R“; 2013 07 01 materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktą (b.l. 74-98 1 t.).

Liudytojas L. E. teismui parodė, kad nuo 2011 pradėjo dirbti UAB „B“ gen. direktoriumi. Nuo 2013-12-01 bendrovės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Dėl 2013-07-12 sutarties tarp UAB „B“ ir UAB „R“ dėl programavimo darbų paslaugos „VRND“ programos sukūrimo, parodė, jog ant sutarties kopijos yra uždėtas UAB „B“ apvalus antspaudas ir sutartis yra pasirašyta UAB „B“ IT skyriaus vadovo L. N., tačiau L. N. UAB „B“ niekada nedirbo. Be to IT skyriaus vadovas neturi įgaliojimo pasirašinėti jokių sutarčių su juridiniais asmenimis. Ant sutarties apvalus antspaudas panašus į UAB „B“ antspaudą, bet tai nėra UAB „B“ antspaudas. Kategoriškai tvirtina, kad tokios sutarties UAB „B“ niekada nepasirašinėjo, ši sutartis yra netikra, joje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Dėl darbų perdavimo – priėmimo akto L. E. parodė, kad tokio dokumento UAB „B“ niekada nepasirašinėjo, jokių pinigų UAB „B“ bendrovei UAB „R“ pagal šį aktą nepervedinėjo. UAB „B“ neturėjo jokių reikalų su UAB „R“. L. E. V. Ž. nepažįsta. V. Ž. niekada nedirbo UAB „B“. UAB „B“ tech. inžinieriumi dirbo J. Ž., kuris buvo atleistas 2013-08-14.

Iš liudytojo G.E. B. parodymų matyti, jog G.E. B. ir V. Ž. 2013-05-06 kartu įkūrė UAB „R“, kurioje jis yra direktorius, o V. buvo techn. direktorius. UAB „R“ įstatinį kapitalą sudarė 10 000 Lt. UAB „R“ akcininkas buvo V., kaip idėjos autorius turėjo 40 vnt. akcijų, jis, kaip bendrovės direktorius, turėjo – 25 vnt. akcijų ir R. G., kaip pagrindinis investuotojas - 35 vnt. akcijų. UAB „R“ pagrindinė veiklos sritis - IT paslaugos. UAB „R“ registracijos adresas - (duomenys neskelbtini), bet realiai bendrovė ten jokios veikos niekada nevykdė. UAB „R“ nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini) (nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., nuomos sutartis nutraukta už įsiskolinimą). UAB „R“ turėjo banko sąskaitą SEB banke. Užsienio bankuose jokių banko sąskaitų UAB „R“ neturėjo.

Mintis dėl UAB „R“ įkūrimo ir veiklos srities buvo V. V. išmanė kompiuterius ir reklamos verslą, bet tam, kad pradėti veiklą reikėjo įsigyti brangią kompiuterinę techniką, kurios pagalba atlikinėti įvairius užsakymus dėl reklamos kūrybos. Bet nei jis, nei V. neturėjo pinigų, todėl jo pažįstamas R. G., UAB „P“ direktorius, sutiko už dalį akcijų investuoti į UAB „R“ nuperkant kompiuterinę techniką. UAB „R“ be jo ir V. dirbo dar 4-5 darbuotojai, R. G. atvykdavo kartą per savaitę verslo pasitarimams. Numatomiems darbams atlikti buvo reikalingi kompiuteriai, kita įranga, o V. Ž. sakė, kad Lietuvoje reikalinga technika labai brangiai kainuoja ir pasiūlė įsigyti pagal skelbimą internetinėje svetainėje „Ebay“. Pagal skelbimą V. iš Vokietijos užsakė 4 kompiuterius ir įrangą (bendra prekių vertė 27 524 eurų). Pinigus prekėms įsigyti davė UAB „P“, bet ne grynais pinigais, o pavedimu. Pavedimas buvo į V. Ž. brolio banko sąskaitą, nes V. vykdė apmokėjimą „PAY PAL“ pinigais ir pasakė, kad taip bus geriau. G.E. B. nežino visų subtilybių dėl pirkimo-pardavimo internetinėje erdvėje bei apmokėjimo „Pay Pal“ pinigais, todėl ją vykdė V., o jis nesikišo.

Prekės, nupirktos internetinėje erdvėje, į Lietuvą buvo atsiųstos į UAB „P“, bet ne visos, t.y. nebuvo 2 kompiuterių. Paklausus V., kodėl nėra 2 kompiuterių, pastarasis paaiškino, kad įvyko klaida. Jis susisiekė su „Ebay“, ir jam pažadėjo, kad pinigus už 2 kompiuterius grąžins į jo brolio banko sąskaitą, nes apmokėjimas už prekes vyko iš brolio banko sąskaitos.

Gauti kompiuteriai bei kita įranga buvo pervežti ir laikomi UAB „R“ biure (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos mėn., tikslios datos nurodyti negali, pastebėjo, kad visa įranga dingo. V. pasakė, kad įranga yra pas jį, kad reikia kažką suinstaliuoti ir pan., žadėjo grąžinti į biurą, bet negrąžino. Pareiškimo dėl įrangos dingimo dėl to, kad V. Ž. pasisavino UAB „R“ įrangą, G.E. B. nerašė, nes tikėjosi, kad V. ją grąžins, be to, įranga pagal dokumentus priklausė UAB „P“. UAB „P“ turėjo perleisti nuosavybės teisę į įrangą UAB „R“, bet nespėjo, nes įranga dingo. Po mėnesio UAB „R“ aktyvios veiklos pastebėjo, jog V. Ž. pradėjo mažiau dėmesio skirti darbui, nuolat jo nebūdavo darbe, kartą matė, jog prie ofiso buvo V. Ž. ir dar kelių asmenų konfliktas.

G.E. B. taip pat parodė, kad apklausos metu jam buvo parodytas stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas „Apple“, „Power Mac G4“. Šis stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas stovėjo UAB „R“, (duomenys neskelbtini). Šis kompiuteris nebuvo pajungtas, kompiuteriu niekas nesinaudojo. Šį stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką 2013 m. gegužės-birželio mėn., tikslios datos nurodyti negali, į biurą atnešė V., nurodydamas, kad jis yra įgytas už UAB „P“ lėšas per „Ebay“, nors „Ebay“ sąskaitoje nurodytas stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas „Apple“ „Mac Pro 12 Core“, o ne „Power Mac G4“.

2013 m. rugsėjo–spalio mėn., jam ir V. Ž. būnant UAB „R“ biure, (duomenys neskelbtini), V. Ž. per SEB banką, elektroninės bankininkystės pagalba įvykdė apmokėjimą už biuro nuomą UAB „Ž“. UAB „R“ buvo skolinga už nuomą, todėl savininkai reikalavo išsikraustyti ir, pastariesiems atvykus į biurą, V. pasiūlė įvykdyti apmokėjimą pavedimu iš kitos bendrovės banko sąskaitos. Iš kokios bendrovės banko sąskaitos V. norėjo įvykdyti pavedimą, o vėliau ir įvykdė, G.E. B. nežino. V. pavedimą galbūt įvykdė iš UAB „R“ biure stovėjusio stacionaraus kompiuterio, bet nėra įsitikinęs. UAB „Ž“ pinigų pagal V. padarytą pavedimą taip ir negavo. Apie tai, kad V. padarytas pavedimas per SEB banką buvo imituotas, jis nežinojo.

Nuo 2013 m. liepos mėnesio, G.E. B. į mobilaus ryšio telefoną kaip UAB „R“ direktoriui pradėjo skambinėti įvairūs asmenys, kurie reikalavo apmokėjimo už įvairias prekes (G.E. B. parodymai apie santykius su kitomis įmonėmis išdėstyti prie tų įmonių epizodų). Šiuo metu UAB „R“ kaip įmonė nėra likviduota, tačiau ji jokios veiklos nevykdo.

Iš Sodros ir INFO duomenų matyti, kad G.E. B. UAB „R“ dirbo nuo 2013 05 20 iki 2013 10 31 direktoriumi (b.l. 9-10 12 t.).

G.E. B. parodymus apie V. Ž. imituotą atsiskaitymą su UAB „Ž“ ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtinęs ir liudytoju apklaustas A. M..

Skolų apyvartos žiniaraštis, liudytojo A. M. parodymai, sąskaita (b.l. 10, 25 6 t.) patvirtina G.E. B. nurodytas aplinkybes apie UAB „R“ nuomotojui UAB „V“ įsiskolinimą už patalpų nuomą. Iš 2013 10 03 teismo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 11-23 6 t.) matyti, jog bute (duomenys neskelbtini), kitos kompiuterinės technikos, išskyrus kompiuterį su monitoriumi - nėra.

Liudytojas D. Ž. (kaltinamojo brolis) teismui parodė, kad 2013 m. vasaros pradžioje, jo brolis V. paprašė leidimo pasinaudoti jo „Swedbank“ banko sąskaita, sakė, kad į banko sąskaitą bus padarytas pavedimas. D. Ž. sutiko, nes tai jo brolis, kuriuo pasitikėjo. Kas, kada ir kokiu tikslu perves į jo banko sąskaitą pinigus, D. Ž. V. neklausė. Po kažkurio laiko, tikslios datos nurodyti negali, brolis paprašė patikrinti, ar į jo „Swedbank“ banko sąskaitą „atėjo“ pinigai. Patikrinęs „Swedbank“ banko sąskaitą, D. Ž. pamatė, kad jo sąskaitos balansas buvo apie 14 000 eurų. Kas buvo pinigų siuntėjas, neatsimena, bet galbūt UAB „P“. Pranešus broliui, kad pinigai sąskaitoje, V. Ž. paprašė išgryninti 10 000 eurų. D. Ž. taip ir padarė, iš bankomato nusiėmė 10 000 eurų ir išgrynintus pinigus perdavė broliui. Likusius pinigus V. Ž. iš D. Ž. „Swedbank“ banko sąskaitos, jo sutikimu, pervedė į D. Ž. „Pay Pal“ banko sąskaitą, kurią, pastarojo leidimu, prie „Swedbank“ banko sąskaitos sukūrė V. Ž., ir tik V. Ž. naudojosi „Pay Pal“ sąskaita, tik jis žinojo visus prisijungimo kodus. D. Ž. „Pay Pal“ sąskaita nesinaudojo, prisijungimo kodų nežino. V. Ž. žinojo D. Ž. „Swedbank“ elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodį. Kur V. Ž. dėjo į jo banko sąskaitą pervestus pinigus, jis nežino, sakė, kad pirks kompiuterius, bet kokius ir kam jam buvo reikalingi kompiuteriai, D. Ž. nežino. V. Ž. minėjo, kad kompiuteriai reikalingi UAB „R“ veiklai.

Jo santykiai su broliu yra geri. Kiek žino, brolis yra įkūręs UAB „R“ ir ten dirbo. Paskutinis automobilis, kuriuo važinėjo brolis, buvo „Chrysler“, valstybinio numerio nežino. Iš kur brolis turi šį automobilį, neklausė, todėl nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. leido susipažinti su jo banko sąskaitomis, 2014-02-27 iš „Swedbank AB“ gauti išrašai, kuriuose matyti gauti 14 350 Lt iš UAB „P“ bei pinigų panaudojimas. Taip pat pateikta IP adresai, iš kur buvo prisijunta prie elektroninės bankininkystės (b.l. 116-137 1 t.).

Iš 2013 04 25 tarptautinio mokėjimo nurodymo (b.l. 55 16 t.) matyti, jog UAB „P“ pervedė 14 350 Eur į D. Ž. sąskaitą. Mokėjimo paskirtis nurodyta: išankstinis apmokėjimas už kompiuterinę techniką INvoice 20135699856“.

Iš lėšų nurašymo pranešimo matyti, kad 2013 04 24 į PAYPAL *(duomenys neskelbtini) iš UAB „P“ pervesta 20 165,54 Lt, 2013 04 18 - 20 463,81 Lt, o 2013 04 29 į (duomenys neskelbtini) – 1 907,81 EUR ( b.l. 56-58 16 t.).

Iš G.E. B. pateiktų sąskaitų faktūrų (b.l. 27-32 12 t.) matyti, jog UAB „P“ už įvairią įrangą The notebook Shop, Pasl pay, UAB „D, UAB „S) 2013 05-27-2013 06 13 yra sumokėjęs 2 895,91 EUR, 27 524 EUR, 999 Lt, 4 740 Lt, 2416 Lt, 9 799 Lt.

Iš UAB „R“ direktoriaus G.E. B. pranešimo matyti, jog įmonės ofise laikytos UAB „P“ ir V. Ž. paimtos įrangos vertė 118 136,49 Lt (b.l. 102 1 t.).

Iš 2013 07 01 įrangos panaudos sutarties ir materialinių vertybių perdavimo akto (b.l. 96-98 1 t.) matyti, jog UAB „P“ perdavė UAB „R“ nupirktą (121 442,49 Lt bertės) įrangą panaudos pagrindais be teisės ją perleisti kitiems asmenims.

3-4) Dėl J. T. foto įrangos

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dėl fotoįrangos pirkimo iš J. T. parodė, kad fotoįrangą – fotoaparatą ir du objektyvus „Canon“ iš J. T. įsigijo 2013 metais liepos – rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali. J. T. vizitinę kortelę jam davė pažįstamas fotografas, nurodęs, kad J. užsiima foto įrangos prekyba. Foto įrangą norėjo įsigyti UAB „R“ veiklai – grafiniams darbams vykdyti. Su UAB „R“ direktoriumi G.E. B. foto įrangos pirkimo nederino, kadangi buvo bendrovės techninis direktorius. Vėliau nusprendė, kad foto įrangą įsigys ne UAB „R“, bet asmeniškai sau. Su J. T. buvo susitikęs du kartus, prie UAB „R“ biuro (duomenys neskelbtini). Per pirmą susitikimą su J. T. iš jo įsigijo fotoaparatą „Canon SD Mark 3“, susitikimas vyko 2013 metais liepos mėn. prie UAB „R“ biuro. Būtent prie biuro J. T. ir perdavė jam fotoaparatą „Canon“. Apmokėjimas už fotoaparatą vyko ne grynais pinigais, o pavedimu, t.y.: per Šveicarijos banką jis užpildė ruošinį pavedimui, kadangi buvo šeštadienis ar sekmadienis. Pavedimas turėjo būti įvykdytas darbo dieną. Ruošinį pavedimui užpildė per Šveicarijos banką, prisijungęs el. bankininkystės pagalba prie savo pažįstamo M. (asmens duomenų nurodyti negali) bendrovės „R“ (pavadinimas gali būti netikslus) banko sąskaitos. Elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus M. jam padiktavo telefonu. M. jam leido atlikti pavedimą, t.y.: iš M. bendrovei priklausančios banko sąskaitos pervesti pinigus į J. T. banko sąskaitą. Pavedimo atlikti nepavyko, nes buvo savaitgalis, tik užpildė ir patvirtino ruošinį pavedimui. M. bendrovės banko sąskaita yra eurais, todėl ruošinyje pinigų suma buvo nurodyta eurais, bet tikslios sumos neatsimena. Su J. T. buvo sutarta, kad iš jo bus įsigyti 2 objektyvai „Canon“, todėl 2013 metų vasaros pabaigoje jam prie UAB „R“ biuro pedavė 2 objektyvus „Canon“. Buvo sutarta, kad sumokės grynaisiais pinigais, nes pavedimu J. T. nenorėjo po to, kai pinigų už fotoaparatą negavo, nes V. Ž. darant pavedimą už fotoaparatą J. buvo nurodęs neteisingus duomenis, bet kokius tiksliai, neatsimena. Ar J. dalyvavo jam atliekant pavedimą, t.y., kai pildė ruošinį pavedimui, pasakyti negali, neatsimena. Iš kokio kompiuterio buvo prisijungęs prie M. banko sąskaitos el. bankininkystės pagalba, neatsimena. Su J. buvo sutarta, kad už fotoaparatą ir 2 objektyvus bus sumokėta grynais. Grynųjų pinigų V. Ž. tuo metu neturėjo, todėl susitarė, kad sumokės, kai turės, o J. V. Ž. pasirašė vekselį 21500 Lt sumai. Pinigus norėjo J. grąžinti, bet nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jokio imituoto apmokėjimo už prekes – fotoįrangą jis atlikęs nebuvo. Įsigytą fotoįrangą laikė biure, bet kur ji yra dabar, nežino. Ar fotoįrangą pardavė, nurodyti negali, neatsimena. M. bendrovės Šveicarijos banko sąskaitos numerio nurodyti negali, neatsimena (b.l. 64-71 14 t.).

Iš nukentėjusiojo J. T. teismui duotų parodymų matyti, jog 2013 m. birželio mėn. interneto svetainėse jis patalpino skelbimą apie tai, kad nori parduoti naują fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“ už 8200 Lt ir du objektyvus „Canon 24-70mm F 2.8 L II“ už 5900 Lt ir „Canon 70-200 mm F2.8L IS 2“ už 6400 Lt. Fotoaparatas ir objektyvai priklausė jam, techniką įsigijo Anglijoje (per internetinę svetainę – igadjit.co.uk).

2013-07-27, šeštadienį, į jo telefoną paskambino iki tol nepažįstamas V. Ž., kuris pasakė, kad nori nupirkti fotoaparatą be objektyvų. Sakė, kad sumokės daugiau nei nurodyta skelbime, jei sandoris įvyks tą pačią dieną. Jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), UAB „R“ patalpose tą patį vakarą 21 val., kai biuras jau neveikė. V. Ž. atrakino biuro duris, surinko signalizacijos apsaugos kodą, ir jie užėjo į vidų. V. Ž. J. T. sakė, kad čia yra jo įmonės biuras, pateikė savo kaip UAB „R“ technikos direktorius vizitinę kortelę su kontaktais bei pasą, kurio kopiją jis padarė sau telefonu. J. T. su savimi atvežė fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“, kuris buvo dėžutėje, sutarė parduoti už 9200 Lt (2665 EUR). V. sakė, kad fotoaparatą nori nupirkti ne sau kaip fiziniam asmeniui, o bendrovei UAB „R“, sakė, kad apmokėjimą nori įvykdyti iš įmonės banko sąskaitos. J. T. sutiko ir nurodė savo „Swedbank“ sąskaitos numerį. V. iš biure esančio stacionaraus kompiuterio, jam matant, prisijungė prie el. bankininkystės kažkokio ne Lietuvos banko (banko pavadinimo neatsimena) ir iš UAB „R“ sąskaitos (šios bendrovės pavadinimas buvo matomas ant kompiuterio ekrano) į jo nurodytą sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė sutartus 2665 EUR (pervedė eurais). J. T. matė, kad, V. įvykdžius pavedimą, operacija buvo patvirtina ir pinigai pervesti. V. įvykdžius pavedimą jokio įsigyjimą patvirtinančio dokumento – kvito J. T. V. Ž. neišrašė, nes su savimi neturėjo kvitų knygutės. Jie susitarė, kad parduos ir šio aparato objektyvus už 3565 EUR, todėl kitą ketvirtadienį, kaip buvo sutarta, tame pačiame biure, apie 18 val., čia jis perdavė V. Ž. objektyvus, o jis neva pervedė jam pinigus, kaip ir pirmą kartą. Iki susitikimo su V. Ž. antrą kartą jis tikslinosi, kaip ilgai pinigai pervedami iš Europos bankų į jo, banke jam paaiškino, kad per 4-5 darbo dienas. Tą žinant jam nekilo įtarimų, kad jį gali apgauti. Sudarant sandorius V. Ž. jam jokių pakvitavimų neišrašė.

Rugpjūčio pradžioje J. T. kilo įtarimų, kad pervedimai nebuvo atlikti, skambino V. Ž., o pastarasis aiškino, kad pavedimas buvo nepasirašytas, vėliau – kad suklydo buhalterė, po to – rugpjūčio 8 – V. Ž. pareiškė, kad pakartotinai pervedė pinigus iš savo sąskaitų bankuose „SEB bankas“ ir „D“ bei pateikė šių mokėjimų išrašus (sakė, kad pervedė, o išrašus iš el. bankininkystės sistemos pateikė elektroniniu paštu), tačiau pinigai į jo sąskaitą taip ir nebuvo pervesti. Iki V. Ž. suėmimo J. T. bendravo su V. Ž., lankėsi jo darbovietėje, visą tą laiką V. Ž. tikino, kad pinigai buvo sumokėti, vėliau – žadėjo sumokėti ar grąžinti techniką, tą garantuojant V. Ž. 2013-08-22, pasirašė paprastą vekselį 21 500 Lt sumai. Vekselį pasirašė kaip UAB „R“ atstovas, sakė, kad turi įgaliojimą veikti bendrovės vardu ir išrašyti vekselį, bet jokio įgaliojimo nerodė. Vekselis buvo surašytas su klaidomis (taisyta data), todėl vėliau sužinojo, kad taisytas vekselis yra negaliojantis. Vekselio ruošinį paruošė J. T. ir atspausdino jis, bet V. Ž. prašymu ranka buvo pataisyta pinigų grąžinimo data.

Vis reikalaujant sumokėti už techniką, maždaug rugsėjo viduryje, J. T. matant iš to paties stacionaraus kompiuterio V. Ž. prisijungė prie „SEB“ el. bankininkystės asmens pavarde „S“ ir iš jos sąskaitos pervedė visą sumą į J. T. naujai nurodytą sąskaitą „SEB banke“. Kas yra „S“ jis nežino, bet V. paaiškino, kad tai UAB „R“ darbuotoja. Be to, prisijungiant prie „S“ banko sąskaitos el. bankininkystės pagalba, V. kalbėjo su ja telefonu, ir būtent ji diktavo jam prisijungimo prie el. bankininkystės kodus. Jis padarė išvadą, kad V. bendrauja su „S“. Ant kompiuterio monitoriaus jis matė, kad V. įvykdžius pavedimą, operacija buvo patvirtina ir pinigai pervesti. Padarius pavedimą, V. Ž. taip pat prašė grąžinti vekselį, bet J. T. vekselio negrąžino, nes norėjo įsitikinti, kad pinigai buvo tikrai pervesti. Po kelių dienų jis įsitikino, kad pinigai vėl pervesti nebuvo, susisiekė su V. Ž., pareikalavo grąžinti techniką. V. sakė, kad technikos neturi, todėl 2013-09-27 J. T. paruošė ir atspausdino naują vekselį ir 2013-09-27 susitikus su V. Santariškių ligoninėje (pastarasis ten gydėsi), pastarasis pasirašė jam vekselį dėl 21 500 Lt grąžinimo. Vekselį pasirašė kaip fizinis asmuo, o ne UAB „R“ atstovas.

2013-10-14 apie 20 val. su V. Ž. susitiko „Statoil“ degalinėje, (duomenys neskelbtini), išspręsti klausimą dėl skolos grąžinimo, bet jokių pinigų V. J. T. taip ir negrąžino, tik žadėjo, kad pardavus įrišimo stakles pinigus grąžins. Įrišimo stakles jis matė, šias stakles buvo jam palikęs 2013 m. rugsėjo mėnesį kaip užstatą, o susitikimo degalinėje metu tas stakles jis jam grąžino, nes V. Ž. teigė, kad surado klientą ir važiuoja parduoti stakles, o pardavus atveš pinigus. Į susitikimą su staklių pirkėju V. jo nepaėmė ir pinigų neatvežė. V. aiškino, kad fotoaparato su objektyvais jis jam grąžinti negali, nes technikos neturi, su ja dirbama, bet kur ir kas su ja dirba, nieko neaiškino. Daugiau V. nematė, o vėliau iš televizijos sužinojo, kad pastarasis yra suimtas už sukčiavimą.

2013-07-27 ir 2013-08-02 J. T. perdavė V. Ž. naują fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“ už 8200 Lt ir du objektyvus „Canon 24-70mm F 2.8 L II“, kurio vertė 5 900 Lt ir „Canon 70-200 mm F2.8L IS 2“ – 6 400 Lt vertės.

Dėl V. Ž. 2013-09-27 pasirašyto vekselio 2013-11-13 Vilniaus m. 20-asis notaro biuras išdavė vykdomąjį įrašą. Pinigų už parduotą techniką iš V. Ž. J. T. negavo, pastarasis jį apgavo – imituojant finansinės operacijas, pinigų pervedimą bei pasisavino jam priklausantį turtą – fotoaparatą ir 2 objektyvus bei padarė 21 500 Lt (6226,83 EUR) turtinę žalą.

Taip pat J. T. buvo kreipęsis į UAB „R“ direktorių G.E. B., pastarasis teigė, jog apie fototechnikos pirkimus jis nieko nežinojo, patarė skolos klausimus spręsti su V.

Tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrime J. T. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris 2013-07-27 ir 2013-08-02 UAB „R“ patalpose, (duomenys neskelbtini), jo akivaizdoje savo kompiuteriu rodydamas, kad prisijungia prie elektroninės bankininkystės ir apmoka už perkamą prekę, imitavo apmokėjimą už perkamas prekes – fotoaparatą ir objektyvus, tačiau iš tikrųjų pinigų į J. T. banko sąskaitą nepervedė, taip apgaule savo naudai įgijo J. T. turtą – fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“ 9 200 Lt vertės, objektyvus „Canon 24-70mm F 2.8 L II“ ir „Canon 70-200 mm F2.8L IS 2“, kurių vertė 6 230 Lt (b.l. 183-184 1 t.).

Parodymų patikrinimo metu J. T. parodė UAB „R“ patalpas, (duomenys neskelbtini), kur perdavė V. Ž. kompiuterinę įrangą, o V. Ž. imitavo apmokėjimą už prekes elektroninės bankininkystės pagalba (b.l. 185-187 1 t.).

J. T. pateikė dokumentus, įrodančius, kad parduota įranga priklausė jam, taip pat pateikė jam pateiktą V. Ž. paso kopiją (b.l.156-166 1 t.).

2013 08 08 sudaryta dvišalė sutartis dėl įrangos pirkimo. Iš išrašų matyti, jog 2013 08 07 V. Ž. imitavo 6 230 EUR pervedimą J. T. už foto įrangą (b.l. 144-146, 167-168, 170-171 1 t.).

Iš liudytojo E. K. parodymų matyti, jog jis 2013 08 06 skelbimų portale „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad yra parduodamas objektyvas „NIKON 24-70 mm“. Pagal šį skelbimą jis paskambino pardavėjui, susitarė susitikti Ukmergėje, degalinės teritorijoje. Maždaug apie 18-19 val., E. K. susitiko su iki tol jam nepažįstamu V. Ž., kuris parodė įsigyti pageidaujamą objektyvą, kurį apžiūrėjus E. K. pastebėjo nedidelį defektą prie fokuso reguliatoriaus. Pasiteiravus apie šį defektą, V. Ž. sakė, kad gali defektą sutvarkyti, ir jie susitarė, kad tai padarys V. Ž., ir E. K. V. Ž. padavė 3 000 litų. V. Ž. jam jokių savo duomenų nenurodė, jie jokių sutarčių ar kitų dokumentų nepasirašė, buvo pasitikėta. Kelias dienas jie bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį V. Ž. davė susitikimo metu, nors internete buvo kitas telefono numeris, žadėjo, kad artimiausiu laiku objektyvas bus sutvarkytas ir atvežtas į Panevėžį. V. sakė, jog taip pat turės foto objektyvą „CANON 24-70 mm“ ir pasiteiravo, ar tai jį domina. Atsakius teigiamai ir po kelių dienų susitikus Panevėžio rajone, prie aplinkkelio esančio viešbučio „Š“, degalinėje, V. Ž. parodė objektyvą „CANON 24-70“, kuris buvo supakuotas į dėžutę. Buvo matyti, kad objektyvas yra naujas. Kadangi prekė E. K. patiko, todėl jis ją (šį objektyvą) įsigijo už 5000 litų. Jokių sutarčių ar kitų dokumentų nepildė, jis V. Ž. padavė pinigus, o pastarasis jam atidavė minėtą objektyvą. Kitų CANON firmos fotoprekių V. Ž. neturėjo ir jam nerodė, tačiau teigė, kad dar turi, ar turės artimiausiu laiku. E. K. tuo susidomėjo ir susitarė susiskambinti. Pasiteiravus, kada bus jo prieš tai pirktas objektyvas, V. Ž. teigė, kad jis dar nesutvarkytas, tačiau artimiausiu laiku jį sutvarkys. Po kelių dienų jie vėl susitiko toje pačioje vietoje, nes bendraujant telefonu V. pasiūlė įsigyti objektyvus „NIKON NIKKOR 70-200 2,8L II“ ir „NIKON NIKKOR 24-70 2,8L“ bei fotoaparatą NIKON D4. Šių prekių V. neparodė, tačiau E. K., pasitikėdamas juo, sumokėjo 15 000 litų, o V. pažadėjo maždaug per parą prekes pateikti, tačiau nei po paros, nei vėliau to nepadarė. Jokių dokumentų dėl pinigų perdavimo ar prekių įsigijimo sudaryta nebuvo, tačiau vėliau V. E. K. atsiuntė dvišalės sutarties pavyzdį apie tai, kad iki 2013-08-16 jo užsakytos prekės jam bus pateiktos. Jokių parašų ant pavyzdžių nebuvo. Vėliau bendraujant telefonu V. teigė, kad yra vis kokios nors kliūtys pateikti prekes, ir įsigytų prekių E. K. negavo iki šiol. Sunerimęs, kad po paros negavo užsakytų prekių, jis atvyko į Vilnių, kur susitiko su V. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), prie neva jo darbovietės. Pasiteiravus, kur jo prekės, V. Ž. teigė, kad šiuo metu jis jų pateikti negali, tačiau būtinai jas gaus. Vėliau bendraujant telefonu aiškino, kad atsirado problemų, pateikti prekių negali, teigė, kad grąžins pinigus, tačiau tai padarys ne iš karto, kadangi jis šiuo metu jų neturi. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, jie vėl susitiko Ukmergės mieste esančioje degalinėje ir pasirašė vekselį, kad V. Ž. yra E. K. skolingas 8 000 litų, tačiau šie pinigai nėra grąžinti iki šiol.

Prieš tai E. K. buvo atvykęs pas V. Ž. į darbovietę ir buvo susitaręs, kad V. Ž. elektroninės bankininkystės pagalba grąžins pinigus. Biure V. Ž. buvo vienas. V. Ž., E. K. matant ir stebint jo veiksmus, iš savo sąskaitos SEB banke pervedė į E. K. nurodytą sąskaitą 18 000 Lt, tačiau E. K. šių pinigų negavo, t.y. į jo banko sąskaitą realiai jie nebuvo pervesti. 2013 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje iš V. Ž. įsigytą objektyvą „CANON 24-70 mm“ pardavė Panevėžio turguje nepažįstamam asmeniui. Pretenzijų V. Ž. neturi.

Analogiškus parodymus E. K. buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 193-195 1 t.).

E. K. asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris siūlė iš jo įsigyti foto įrangą (b.l. 196-198 1 t.).

Liudytojas G.E. B. parodė, jog 2013 m. rugpjūčio mėnesį jam kaip UAB „R“ direktoriui paskambino J., pavardės nežino, kuris pasakė, kad UAB „R“ atstovui V. Ž. pardavė foto įrangą, o apmokėjimo už parduotas prekes negavo. G.E. B. paaiškino, kad UAB „R“ jokios foto įrangos neturi ir nepirko. Kada ir kokiomis aplinkybėmis V. Ž. pirko iš J. foto įrangą, nežino. G.E. B. bandė pasikalbėti su V. dėl foto įrangos pirkimo, bet pastarasis nieko aiškinti nenorėjo

Be to, 2013 m. rugpjūčio mėnesį jam skambino E. K. (tel. 864707601), kuris pasakė, kad iš V. Ž. įsigijo fotoįrangą bei davė avansą - apie 15 000 Lt už kažkokią foto įrangą. G.E. B. paaiškino, kad UAB „R“ foto įrangos prekyba neužsiiminėja. V. G.E. B. buvo sakęs, kad turi fotoobjektyvą ir nori jį parduoti, todėl mano, kad pastarasis parduodant objektyvą skelbime nurodė ir jo kontaktinį numerį. G.E. B. buvo suinteresuotas, kad V. parduotų fotoobjektyvą, nes pastarasis buvo jam skolingas pinigų ir tikėjosi, kad jam pardavus G.E. B. atgaus savo pinigus. Iš kur V. turėjo foto objektyvą ir ar turėjo dar kokią nors fotoįrangą nežino. Dėl V. Ž. paimto iš E. K. avanso, dėl foto įrangos kurią pardavė ar planavo parduoti V., G.E. B. nieko nežino (b.l. 23-24 12 t.).

Liudytojas G.E. B. dėl 2013-12-09 kratos metu patalpose (duomenys neskelbtini), paimtos fotoįrangos gali pasakyti tik tai, kad visa fotoįranga priklauso jo mamai R. B., bet naudoja jis kaip UAB „F“ darbuotojas. Patalpas (duomenys neskelbtini), UAB „F“ yra išsinuomojusi iš V. Ž. (b.l. 23-24 12 t.).

Iš liudytojos R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, jog ji dirba UAB „F“ direktorės pareigose. Bendrovės biuras yra (duomenys neskelbtini). UAB „F“ marketingo vadovu dirba ir jo sūnus G.E. B.. UAB „F“ pagrindinė veiklos sritis – mokesčių konsultacijos.

Jos sūnus G.E. B. yra UAB „I“ direktorius ir 100 vnt. akcijų valdytojas. UAB „I“ pagrindinė veiklos sritis – foto studija ir foto paslaugos. UAB „I“ savo salono/biuro neturi, veikla yra sustabdyta. UAB „F“ išnuomotose patalpose, (duomenys neskelbtini) yra vykdoma foto studijos veikla, ir kurią vysto jo sūnus G.E. B.. Foto studija turi fotoįrangą, kuri nuosavybės teise priklauso jai, nes yra nupirkta už jos pinigus, t.y. 2007-2008 metais ji, kaip fizinis asmuo, paskolino UAB „I“ apie 110 000 Lt ir už šiuos pinigus G.E. B. kaip UAB „I“ direktorius nusipirko įvairią foto įrangą. Skolos UAB „I“ jai negrąžino, todėl laiko, kad foto įranga priklauso jai. Kokia tiksliai fotoįranga buvo įgyta, nurodyti negali, nes šios srities neišmano. Ar G. 2013 metais pirko kokią nors fotoįrangą, ji nežino, nurodyti negali. V. Ž. pažįsta tik iš matymo. Žino, kad jos sūnus G.E. B. kartu su V. Ž. 2013 metais įkūrė UAB „R“, kurios biuras buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 174-175 9 t.).

Kratos metu G.E. B. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), buvo paimta fotoįranga, kuri po apžiūros, R. B. pateikus įsigijimo dokumentus, pagal pakvitavimą buvo grąžinta R. B. (b.l. 159, 179-183, 186 9 t.).

5) I. A. foto įranga

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dėl foto įrangos įsigijimo iš I. A. parodė, kad foto įrangą: foto kamerą Canon, du objektyvus Canon ir foto blykstę iš I. A. pirko 2013 08 01. Tą dieną I. A. atvyko į UAB „R“ biurą, (duomenys neskelbtini), kur susitarė su V., kad foto įrangą parduos už 9322,56 litų. Jiems būnant UAB „R“ biure, V. Ž. iš stacionaraus kompiuterio, prisijungęs prie Šveicarijos banko „UBS“ elektroninės bankininkystės padarė mokėjimą – pavedimą į I. A. banko sąskaitą. Kompiuterio ekrane jis ir I. A. matė, kad operacija įvykdyta sėkmingai, todėl I. A. perdavė V. foto įrangą: fotoaparatą, du objektyvus ir fotoblykstę. Pavedimą atliko eurais (tikslios sumos nurodyti negali). Foto įrangą pirko bendrovės UAB „R“ veiklai. UAB „R“ direktoriaus G.E. B. apie pirkinį neinformavo. Vėliau iš I. A. sužinojo, kad jo pervestos pinigų sumos už foto įrangą ji negavo. V. Ž. negalėjo patikrinti savo Šveicarijos „UBS“ banko sąskaitos (kodėl - neatsimena), todėl su I. A. pasirašė dvišalę sutartį, pagal kurią V. Ž. įsipareigojo pervesti pinigus už įsigytą fotoįrangą. Pinigų iki šiol I. A. negrąžino. Kodėl I. A. negavo V. pervestų pinigų iš Šveicarijos banko „UBS“, jis nežino. I. A. darė pavedimą iš savo AB „D“ banko sąskaitos kaip apmokėjimą už foto įrangą pagal dvišalę sutartį. Šis pavedimas įvykdytas nebuvo, nors banko sąskaitoje pinigų buvo, bet pinigai buvo rezervuoti el. mokėjimo sistemos „N“, gal ir kitos el. mokėjimo sistemos, tiksliai pasakyti negali, neatsimena. Skolą I. A. pripažįsta, įsipareigoja grąžinti (b.l.80-82 14 t.).

Nukentėjusioji I. A. teismui parodė, kad 2013 metais, liepos pabaigoje, interneto svetainėse „skelbiu.lt“, ji patalpino skelbimą apie tai, kad nori parduoti naudotą fototechniką – fotoaparatą „Canon EOS 40D“, kurio vertė – 1 800 Lt objektyvą „Canon 85 mm 1,2 L I“, kurio vertė 4 500 Lt, objektyvą „Canon 24-70 2,8 L“, kurio vertė 2 500 Lt, foto blykstę „580 EX“, kurios vertė 522,56 Lt. Visi daiktai priklausė jai.

2013-08-01 iš numerio (duomenys neskelbtini) į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis, kuris pareiškė, kad apžiūrėjęs norėtų įsigyti foto įrangą. Jie susitiko jos ofise (duomenys neskelbtini). V. pažiūrėjo techniką, susitarė, kad ji 2013-08-01 apie 18.30 val. atvyks į jo biurą (duomenys neskelbtini), kur dar kartą apžiūrėjus, apmokės už įrangą. Jai atvykus, prie biuro ją pasitiko V. Ž.. Jis sakė, kad yra UAB „R“ tech. direktorius, davė savo vizitinę kortelę su kontaktais. Ji atvežė visus skelbime nurodytus daiktus, V. Ž. atrakino biuro duris, jie užėjo į vidų, biure daugiau nieko nebuvo. V. apžiūrėjo jos atneštą foto įrangą ir fotoaparatą, sakė kad nori šią techniką pirkti ne sau kaip fiziniam asmeniui, o bendrovei UAB „R“. Visą foto įrangą ji sutiko parduoti už 2 700 eurų. V. pasakė, kad apmokėjimą nori įvykdyti iš UAB „R“ banko sąskaitos, o būtent iš bendrovės Šveicarijos banko sąskaitos. Ji sutiko ir nurodė AB „Swedbank“ banko sąskaitos numerį. Tada V. iš savo nešiojamojo kompiuterio, jai matant, prisijungė prie el. bankininkystės kažkokio ne Lietuvos banko ir iš savo asmeninės banko sąskaitos (buvo matoma ant kompiuterio ekrano) į jos nurodytą sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė aptartus 2 700 eurų (pervedė eurais). Elektroninės bankininkystės puslapis buvo vokiečių kalba, bet V. atlikęs pervedimą parodė jai ant kompiuterio monitoriaus banko lentelės išrašą, kuriame buvo matoma, kad V. Ž. į jos banko sąskaitą pervedė 2 700 eurų. Ji suprato, kad pinigai į jos banko sąskaitą yra pervesti.

Kitą dieną ji patikrino savo AB „Swedbank“ banko sąskaitą, tačiau joje pinigų nebuvo. Ji žinojo, kad pinigai iš Europos bankų į jos banką - AB „Swedbank“ „keliauja“ kelias dienas, todėl nekilo įtarimo, kad ją gali apgauti. V. įvykdžius pavedimą ji perdavė jam fotoaparatą „Canon EOS 40D“, objektyvą „Canon 85 mm 1,2 L I“, objektyvą „Canon 24-70 2,8 L“, foto blykstę „580 EX“.

2013-08-09, negavusi V. Ž. pervestų pinigų, ji paskambino V. ir paklausė, kodėl nėra pinigų. Pastarasis aiškino, kad nežino, kad pavedimą jis padarė ir viskas turi būti gerai. Ji paprašė V. surašyti sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad jis iš jos įsigijo fotoaparatą „Canon EOS 40D“, objektyvą „Canon 85 mm 1,2 L I“, objektyvą „Canon 24-70 2,8 L“, foto blykstę „580 EX“.

V. sutiko ir iš el. pašto (duomenys neskelbtini) ji gavo dvišalės sutarties ruošinį. Ji atspausdino dvišalę sutartį, pasirašė ją ir nuskanavusi išsiuntė atgal V., o V., pasirašęs sutartį, skanuotą variantą el. paštu atsiuntė jai atgal. Pinigai į jos banko sąskaitą pervesti taip ir nebuvo. Ji vis skambino V. ir reikalavo įvykdyti apmokėjimą. V. 2013-08-12 iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė jai „D“ banko ruošinį dėl pinigų pervedimo iš V. Ž. banko sąskaitos į jos „Swedbank“ banko sąskaitą. Ji pamatė, kad V. atsiuntė jai ne apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, o tik ruošinį, todėl susiskambinusi su V. paklausė, kodėl jis nevykdo pinigų pervedimo pagal sutartį. Ji nusprendė atsiimti iš V. jos parduotą jam foto įrangą, V. sutiko susitikti, bet į susitikimą neatvyko, ragelio nekėlė. Tuomet ji nuvažiavo į 2013-08-09 dvišalėje sutartyje V. nurodytą adresą – (duomenys neskelbtini), ir ten sužinojo, kad joks V. ten negyvena ir negyveno, pastarojo niekas nepažįsta. Pinigų už jos parduotą techniką iš V. Ž. ji iki šiol negavo, mano, kad pastarasis ją apgavo – imituojant finansinę operaciją - pinigų pervedimą pasisavino jai priklausančius daiktus: fotoaparatą, du objektyvus ir foto blykstę. V. Ž. iš jos apgaulės būdu išviliota foto įranga jokių individualių požymių neturėjo. Foto įrangos identifikavimo numerių nurodyti negali, nes neturi išsaugojusi jokios įsigijimo dokumentacijos.

Iš esmės analogiškus parodymus I. A. buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 5-7, 18-19 2 t. ) bei nurodžiusi savo pareiškime (b.l. 1 2 t.).

I. A. atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris apgaulės būdu – imituojant apmokėjimą, išviliojo fotoįrangą (b.l. 20-22 2 t.).

Tai, kad V. Ž. iniciavo fiktyvų apmokėjimą už I. A. parduodamą foto įrangą, teismo nuomone, patvirtina ir el. paštu persiųsti neva atliktą apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (b.l. 9-17 2 t.).

Iš liudytojo E. K. parodymų (detaliai išdėstytų aukščiau prie J. T. epizodų) matyti, jog V. Ž. iš I. A. foto objektyvą „CANON 24-70 mm“ pardavė E. K..

6) Dėl IĮ „I“ pareiškimo

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dėl IĮ „I“ parodė, jog 2013 metais jis, kaip fizinis asmuo, nusprendė įsigyti spaustuvę lankstinukams spausdinti, nes turėjo užsakymą iš Šveicarijos bendrovės (susitarimas buvo žodinis). 2013 m., tikslios datos neatsimena, susitiko su A. R., kuris pasakė, kad gali investuoti į jo būsimą verslą ir įsigyti spaustuvę Latvijos bendrovės „R“ vardu. V. Ž. susidomėjo, nes norėjo įsigyti IĮ „I“ spaustuvę, (duomenys neskelbtini), už 968 000 Lt. Su IĮ „I“ direktoriumi G.E. S. 2013 m., tikslios datos nurodyti negali, susitiko UAB „R“ ofise, prieš tai viską derino tik telefonu. IĮ „I“ direktoriui sakė, kad spaustuvės patalpas įformins UAB „R“ vardu, todėl G.E. S. žinojo, kad derybas vykdo kaip UAB „R“ atstovas, o ne Latvijos bendrovės „R“ atstovas, nors minėjo, kad pirkėju pagal dokumentus bus Latvijos bendrovė „R“. 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nurodyti negali, jam ir G.E. S. būnant IĮ „I“ biure, (duomenys neskelbtini), pasirašė patalpų preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartį jis pasirašė kaip Latvijos bendrovės „R“ atstovas, turėjo žodinį Latvijos bendrovės „R“ direktoriaus V. O. leidimą. Pagal pasirašytą sutartį, tą pačią dieną, jis, būdamas IĮ „I“ biure, (duomenys neskelbtini), iš savo nešiojamojo kompiuterio prisijungė prie A. R.(-iaus) nurodytos Latvijos banko elektroninės bankininkystės, bendrovės pavadinimo neatsimena, ir padarė pavedimą į G.E. S. nurodytą banko sąskaitą. Pavedimą padarė eurais, tikslios sumos nurodyti negali. Visus prisijungimo kodus gavo iš A. R. į mob. telefoną kaip internetinę žinutę (MSN Jiesenger). G.E. S. nematė jo daromo pavedimo. Raktus nuo spaustuvės G.E. S. perdavė jam (datos nurodyti negali, neatsimena) iki sutarties pasirašymo, kai lankėsi su G.E. S. spaustuvėje. 2013 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nurodyti negali, jis paskambino G.E. S. ir pasakė, kad turi pirkėją įrišimo aparatams. Žinojo, kad G.E. S. turi įrišimo aparatus, nes matė aparatus, kai lankėsi spaustuvėje. G.E. S. leido parduoti įrišimo aparatus ir nurodė, kad vieneto vertė 1 000 Lt. V. Ž. turėjo raktus nuo spaustuvės, todėl 2013 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nurodyti negali, nuvyko į spaustuvę, paėmė 10 įrišimo staklių. Ar kas nors buvo spaustuvėje - neatsimena. Pasiėmęs įrišimo stakles jis perdavė potencialiam pirkėjui (pastarojo anketinių duomenų, perdavimo vietos nurodyti negali, neatsimena). Pirkėjas turėjo sumokėti grynais pinigais, bet susitikimo metu sumokėjo tik už vieną aparatą 1 500 Lt, o likusią pinigų sumą pažadėjo atiduoti per kelias dienas, bet negrąžino. Todėl 8 įrišimo aparatus jis atsiėmė ir atvežė atgal G.E. S. į spaustuvę. Vieną įrišimo aparatą jis paliko pirkėjui, nes pastarasis žadėjo už vieną atsiskaityti, bet iki šiol neatsiskaitė. Skolą G.E. S. V. Ž. pripažįsta. Apie tai, kad G.E. S. negavo jo įvykdyto pavedimo - avanso pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, jis nežinojo. Kodėl G.E. S. negavo jo įvykdyto pavedimo - nežino (b.l. 83-89 14 t.).

Iš liudytojo G.E. S. parodymų matyti, kad prieš metus-dvejus jis paskelbė, kad IĮ „I“ parduoda spausdinimo stakles. Pagal skelbimą jam į mobilaus ryšio telefoną iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino vaikinas. Jie susitarė susitikti dėl staklių apžiūros tą pačią dieną apie 15 val. IĮ „I“ spaustuvėje, (duomenys neskelbtini). Į susitikimą tamsios spalvos automobiliu atvyko iki tol nepažįstamas V. Ž., kuris apžiūrėjo spausdinimo stakles, pradėjo domėtis spaustuve ir įranga. G.E. S. pamatė, kad vaikinas yra potencialus pirkėjas, o jis norėjo parduoti spaustuvę. V. pokalbio metu pasakė, kad norėtų išsinuomoti iš jo spaustuvės patalpas bei įrangą. G.E. S. jau metus bandė parduoti spaustuvės įrangą, tačiau pirkėjo vis nebuvo. V. Ž. pasakius, kad jis nori įsigyti ir spaustuvės įrangą ir pačias patalpas, prasidėjo derybų procesas. Derybų metu G.E. S. kelis kartus susitiko su V., kelis kartus buvo UAB „R“ biure (duomenys neskelbtini), nes V. nurodė, kad yra UAB „R“ darbuotojas. Susitarė, kad V. spaustuvę ir įrangą įsigis iš jo kaip juridinis asmuo, kad pirks: pastatą-cechą, esantį (duomenys neskelbtini); spausdinimo įrenginį, kirtimo mašiną, kieto kuro katilą, sekcinius vartus; popieriaus pjovimo stakles. Bendra turto pardavimo kaina - 968 000 Lt. G.E. S. pasakė V., kad prieš pradedant tvarkyti pirkimo–pardavimo dokumentus, nori gauti avansą.

2013 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nurodyti negali, G.E. S. būnant UAB „R“ biure, V. pasakė, kad nori sumokėti jam užstatą/avansą. G.E. S. sutiko, ir V. iš biure esančio stacionaraus kompiuterio prisijungė prie UAB „I“ SEB banko elektroninės bankininkystės ir iš UAB „I“ banko sąskaitos į IĮ „I“ SEB banko sąskaitą padarė pavedimą 14 500 eurų. Jis matė, kad UAB „I“ banko sąskaitoje buvo 200 000 eurų, o V. padarius pavedimą monitoriuje matė patvirtinimą, kad operacija atlikta sėkmingai. Kodėl V. padarė pavedimą iš UAB „I“ banko sąskaitos, jis neatsimena. V. apsimetė verslininku, kuris dirba ir bendradarbiauja su keliomis Lietuvos ir užsienio bendrovėmis. Biure be G.E. S. ir V. daugiau nieko nebuvo.

Po kelių dienų patikrinus IĮ „I“ banko sąskaitą V. pervesto avanso nebuvo. Susiskambinus su V. pastarasis pasakė, kad pavedimo padaryti nepavyko, nes suma viršijo dienos limitą. G.E. S. kilo abejonių dėl V. sąžiningumo, bet 2013-09-04 IĮ „I“ biure, (duomenys neskelbtini), tarp jo kaip IĮ „I“ direktoriaus ir V. Ž., kaip bendrovės „R“ atstovo, buvo pasirašyta preliminari pastato-cecho ir sutartų įrenginių pirkimo – pardavimo sutartis. Bendra pardavimo suma 968 000 Lt. V. pasakė, kad atstovauja R“ Pagal pasirašytą sutartį V. į jo nurodytą IĮ „I“ banko sąskaitą turėjo pervesti avansą - 50 000 Lt., o pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2013-10-04. Pasirašius sutartį G.E. S. perdavė V. raktus nuo spaustuvės (duomenys neskelbtini). Už kelių dienų iš jo spaustuvės darbuotojo V. R. G.E. S. sužinojo, kad į spaustuvę buvo atvažiavęs „naujas“ savininkas – V. Ž. (spaustuvės darbuotojas žinojo, kad G.E. S. parduoda spaustuvę V. Ž. ir pažinojo jį, nes pastarasis kelis kartus iki sutarties pasirašymo buvo atvažiavęs į spaustuvę dėl įrangos įvertinimo ir žadėjo darbuotojui darbo vietą įsigijus spaustuvę), kuris iš spaustuvės pasiėmė 10 vnt. įrišimo aparatų, kurio vieno vertė apie 1 000 Lt. G.E. S. iš karto susiskambino su V., kuris pasakė, kad neprisiskambino jam, o surado klientus įrangai, todėl leido sau pasiimti aparatus. Susitarė, kad be G.E. S. žinios V. daugiau taip nedarys, o už įrangą pinigus grąžins.

2013-09-10 V. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė G.E. S. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) patvirtinimą apie užstato/avanso, pagal 2013-09-04 preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjimą. Pinigai į IĮ „I“ banko sąskaitą taip ir nebuvo gauti. G.E. S. skambino V., bet pastarasis vengė susitikimo. G.E. S. suprato, kad sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo yra apsimestinė ir kad V. pagrobė iš jo įrišimo aparatus.

2013 m. rugsėjo mėn. pabaigoje G.E. S. nusprendė paskambinti UAB „R“ direktoriui G.E. B., nes V. dirbo šioje bendrovėje ir keli jų susitikimai vyko būtent šios bendrovės biure, (duomenys neskelbtini). Paskambinus G., G.E. S. pasakė, kad V. Ž. apgaulės būdu, imituodamas turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą, suklaidino ir išviliojo, pagrobė 10 įrišimo aparatų. G. pasakė, kad nieko nežino, kad pats nukentėjo nuo V., bet pažadėjo pakalbėti su V. Ž.. Tą pačią dieną iš savo spaustuvės darbuotojo V. R. sužinojo, kad spaustuvėje (duomenys neskelbtini), surado 8 įrišimo aparatus, kuriuos buvo pasiėmęs V.. Kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis grąžino aparatus nežino, pasakyti negali, niekas iš spaustuvės darbuotojų nematė, todėl mano, kad V. vis dar turėdamas raktus nuo spaustuvės, atnešė aparatus ir paliko spaustuvėje. Spynas spaustuvėje pakeitė tik po šio V. apsilankymo. Spaustuvės teritorija nėra filmuojama.

Iš liudytojo G.E. B. parodymų matyti, jog jam kaip UAB „R“ direktoriui skambino IĮ „I“ atstovas G. S. , kuris sakė, kad UAB „R“ atstovas V. Ž. vykdė derybas dėl spaustuvės su patalpomis (vertė apie 1 000 000 Lt) pirkimo. Vykstant deryboms, V. Ž. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jau ne kaip UAB „R“ atstovas, o kaip Latvijos bendrovės „S“ atstovas, pagal kurią imitavęs pinigų pervedimą iš Latvijos bendrovės „S“ į IĮ „I“ banko sąskaitą, bet pinigų IĮ „I“ taip ir negavo. Be to, imitavus pinigų pervedimą, jis perdavė V. Ž. spaustuvės raktus, o V. Ž. išnešė ir pasisavino iš ten spaustuvės turtą.

G.E. B., sutikęs V., pastarajam sakė, kad G. eis į policiją, jeigu pastarasis negrąžins pasisavintos įrangos/daiktų. Kiek žino, V. dalį daiktų IĮ „I“ grąžino, nes G. vėl skambino G.E. B. ir dėkojo už pagalbą.

Su Latvijos bendrove „S“ G.E. B. nieko bendro niekada neturėjo. Kas yra šios bendrovės savininkas, direktorius, nežino. Ar V. realiai dirbo Latvijos bendrovėje „S“ - nežino, bet abejoja. G.E. B. suprato, kad V. vykdo kažkokias aferas. Apie tai, kad V., vykdydamas nusikalstamas veikas, naudoja UAB „R“ vardą, jis suprato 2013 m. rudenį, kai pradėjo skambinėti žmonės ir reikšti pretenzijas.

G.E. S. asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu nurodė, kad V. Ž. yra pažymėtas Nr. 4, būtent jis 2013 m. rugsėjo mėn., apgaulės būdu, imituodamas turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą ir avanso apmokėjimą pagal sutartį, suklaidino jį ir išviliojo, pagrobė 10 įrišimo aparatų, iš kurių 8 vėliau grąžino (b.l. 43-45 2 t.).

Parodymų patikrinimo vietoje G.E. S. parodė vietą, iš kur V. Ž. be leidimo pasiėmė 10 įrišimo aparatų (b.l. 46-48 2 t.).

Iš pareiškimo (b.l. 34 2 t.) matyti, jog V. Ž. pasisavino 10 įrišimo aparatų.

Dokumentų pateikimo protokolu Guy E. S. pateikė įrišimo aparatų įsigijimo dokumentus, buhalterinę pažymą, 2013-09-04 preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, el. pašto susirašinėjimą (b.l. 49-88 2 t.).

G.E. S. parodymus apie V. Ž., save įvardijusio „R“ atstovu, ketinimus neva įsigyti pastatus patvirtina 2013 09 04 preliminari sutartis ( b.l. 92 2 t.), kurią pasirašė G.E. S. ir V. Ž. iš kurios matyti, jog pirkėjas „R“ (atstovaujama V. Ž.) privalo sumokėti 50 000 Lt. Iš G.E. S. pateiktų mokėjimo pavedimų, gautų iš V. Ž. matyti, jog V. Ž. G.E. S. el.paštu persiuntė tarptautinio pinigų (50 000 Lt) pervedimo iš „R“ patvirtinimo kopiją, t.y. V. Ž. imitavo apmokėjimą pagal sutartį.

7. Dėl R. Z. kompiuterio

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dėl kompiuterio įsigijimo iš R. Z. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nurodyti negali, surado skelbimą, kad parduodamas kompiuterius „iMac 27“. Susitarė su pardavėju susitikti UAB „R“ ofise. UAB „R“ reikėjo kompiuterinės įrangos. UAB „R“ direktorius G.E. B. apie tai, kad bendrovei reikėjo kompiuterinės įrangos, žinojo, bet apie tai, kad planuoja ir pirks ją iš R. Z., V. Ž. pastarajam nepranešė, susitikimus planavo ir derybas vykdė savarankiškai, kaip UAB „R“ tech. Direktorius. Be to, buvo sutarta, kad už visos reikalingos UAB „R“ veiklai įrangos įsigyjamą atsako būtent jis (V. Ž.), t.y. įrangos įsigijimas buvo jo pareiga. Vėliau nusprendė, kad fotoįrangą įsigis ne UAB „R“, o sau asmeniškai. 2013-09-12 į UAB „R“ biurą atvyko R. Z., kuris atsinešė naudotą kompiuterį „iMac 27“. Susitarė, kad kompiuterį įsigis už 6 200 Lt ir apmokėjimą įvykdys pavedimu. Jis nesakė R. Z., kad yra Latvijos bendrovės „R“ atstovas. Jiems būnant biure V. Ž. iš UAB „R“ biure buvusio stacionaraus kompiuterio prisijungė prie „D“ elektroninės bankininkystės, prie jo asmeninės banko sąskaitos, ir padarė pavedimą iš savo banko sąskaitos į R. Z. nurodytą banko sąskaitą. Monitoriuje matė, kad operacija yra atlikta, bet vėliau sužinojo, kad R. Z. pinigų negavo, todėl jie susitarė, kad sumokės grynais pinigais, bet nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kompiuterį pagal nuomos sutartį (dienos neatsimena) perleido Kinijos valstybės bendrovei „V“. Sutartį paruošė Kinijos valstybės bendrovė „V“ ir atsiuntė jam faksu, o jis pasirašęs išsiuntė jiems pasirašytą sutartį atgal. Kompiuterinį perdavė (datos neatsimena), būdamas UAB „R“ ofise - (duomenys neskelbtini), per Kinijos valstybės bendrovės „V“ kurjerį. Skolą R. Z. pripažįsta (b.l. 83-89 14 t.)

2013-09-26 R. Z. parašė skundą/pareiškimą dėl kompiuterio „iMac 27 QCi5“ užvaldymo apgaule (b.l. 98-120 2 t.).

Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Z. parodymų matyti, jog jis į skelbimų portalą „skelbiu.lt“ patalpino, kad parduoda nešiojamą kompiuterį „iMac 27“už 6499 Lt. 2013-09-12 iš mobilaus telefono (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo, prisistatęs V. iš „R“ įmonės. Tą pačią dieną apie 15-16 val. R. Z. nuvyko į UAB „R“ biurą, (duomenys neskelbtini), kur jį lauke pasitiko kaltinamasis, prisistatė V. Ž., parodė savo pasą (telefono pagalba R. Z. padarė paso nuotrauką). UAB „R“ biure be V. daugiau nieko nebuvo. V. apžiūrėjo kompiuterį, pasakė, kad jam tinka, nuderėjo kainą iki 6 200 Lt. V. pasakė, kad yra bendrovės „R“ atstovas ir bendrovė perka kompiuterinę įrangą, sakė, kad nori padaryti pavedimą el. bankininkystės pagalba. V. iš UAB „R“ biure buvusio kompiuterio prisijungė prie Šveicarijos banko „UBS“, paruošė ruošinį pavedimui padaryti, tada parodė jam paruoštą ruošinį duomenims patikrinti. V. turėjo pervesti į jo SEB banko sąskaitą 1 800 eurų. Patikrinus įvestus duomenis, V. patvirtino apmokėjimą bei parodė jam, kad operacija įvykdyta. Pamatęs, kad pavedimas įvykdytas, R. Z. perdavė Viliui kompiuterį „iMac 27“, ir jie išsiskyrė. Jis paprašė V. atsiųsti jam į el. paštą (duomenys neskelbtini) padaryto pavedimo kopiją.

2013-09-13 9.55 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) gavo laišką iš V. Ž., kuriame pastarasis parašė, kad pinigus turi gauti šiandien arba pirmadienį, ir atsiuntė apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Iš V. atsiųsto dokumento pamatė, kad jis padarė jam pavedimą iš Šveicarijos banko „UBS“, „R“ kompanijos banko sąskaitos.

2013-09-14 R. Z. pamatė, kad V. pervesti pinigai į jo „SEB“ banko sąskaitą neįplaukė. Pradėjo skambinti V., klausti, kodėl nėra pinigų banko sąskaitoje. V. telefono ragelį kėlė, bet nuolat sugalvodavo priežastį: kad užstrigo pavedimas ir pan.

2013-09-24 V. pasakė, kad nežino, kodėl negauna pinigų ir pasakė, kad padarys pavedimą iš savo asmeninės „Danske Bank“ banko sąskaitos. Tą pačią dieną iš el. pašto (duomenys neskelbtini) V. atsiuntė jam pavedimo ruošinį, pagal kurį pastarasis iš savo banko sąskaitos į jo banko sąskaitą pervedė 6 400 Lt. Jokių pinigų jis taip pat negavo. Tada suprato, kad V. apgaulės būdu, imituodamas apmokėjimą už kompiuterį el. bankininkystės pagalba išviliojo jam priklausantį kompiuterį. V. Ž. padarė 6 200 Lt (1795,64 EUR) turtinę žalą.

R. Z. tiek teisme, tiek ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris pasisavino jam priklausantį kompiuterį (b.l. 132-133 2 t.), pateikė V. Ž. - kompiuterio „iMac 27 QCi5“ paso, susirašinėjimo el. paštu su V. Ž. kopijas.

R. Z. parodymus apie V. Ž., save įvardijusio „R“ atstovu, ketinimus neva įsigyti kompiuterį patvirtina V. Ž., kaip „R“ atstovo susirašinėjimas, sąskaita faktūra (b.l. 102-114 2 t.). Iš R. Z. pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog pinigai į R. Z. sąskaitą pervesti nebuvo (b.l. 115-117 2 t.), t.y. iš aukščiau išdėstytų įrodymų galima daryti išvadą, kad V. Ž. imitavo apmokėjimą pagal sąskaitą faktūrą ir įtikinęs, kad apmokėjimas padarytas apgaule ir R. Z. perdavus kompiuterį, užvaldė R. Z. priklausantį turtą (b.l. 125-129 2 t. - pateikti kompiuterio dokumentai).

8. 9. Dėl M. K. kompiuterinės įrangos

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dėl kompiuterinės įrangos įsigijimo iš M. K. parodė, jog M. K. pažįsta apie 1 metus, santykiai – verslo, kompiuterinės įrangos pirkimo-pardavimo srityje. 2013 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nurodyti negali, V. Ž. paskambino M. K. ir paklausė, kokius kompiuterius turi pardavimui. Pastarasis nurodė, kad turi 2 kompiuterius „Apple Macbook pro 15.4?“, vieną – „Apple Macbook Air 13.3?“, vieną - „Apple Macbook Pro“. Jie susitarė, kad M. visą kompiuterinę įrangą patikrinimui atveš į UAB „R“ ofisą. M. K. atvažiavo 2013-09-12. Apžiūrėjus kompiuterius, kaip „bonusą“ M. K. pasiūlė mobilaus ryšio telefoną „Apple Iphone 5“. Susitarė, kad 4 kompiuterius ir mobilaus ryšio telefono aparatą parduos V. Ž. už 17 264 Lt. Ar pirko kaip UAB „R“ atstovas, ar kaip fizinis asmuo, nurodyti negali, neatsimena, bet kompiuterinės įrangos reikėjo UAB „R“ veiklai. Susitarė, kad apmokėjimą padarys per banką. M. paliko kompiuterius ir išėjo, o V. Ž., būdamas UAB „R“, biure iš stacionaraus kompiuterio prisijungė prie Šveicarijos banke „UBS“ jo vardu atidarytos banko sąskaitos ir padarė pavedimą iš savo Šveicarijos banko sąskaitos į M. K. nurodytą banko sąskaitą. M. K. savo banko sąskaitos numerį buvo jam pranešęs anksčiau, turėjo užsirašęs. Pavedimą padarė eurais. Savo kompiuterio monitoriuje, atidarytame Šveicarijos banko „UBS“ lange, pamatė, kad operacija įvykdyta sėkmingai, pinigai pagal pavedimą nuskaityti nuo jo banko sąskaitos.

Vėliau iš M. K. sužinojo, kad pinigų pastarasis negavo. Susitarė, kad V. Ž. atsiskaitys grynaisiais. Be to, M. pasiūlė įsigyti dar kompiuterinės įrangos – 8 kompiuterius. V. Ž. sutiko ir M. K. 2013-09-16 vėl atvyko į UAB „R“ ofisą, kur perdavė jam kompiuterius. Ar 2013-09-16 darė pavedimą į M. K. banko sąskaitą - neatsimena. 2013-09-17 UAB „R“ ofise pasirašė M. K. vekselį, kad įsipareigojo už kompiuterius atsiskaityti. Neatsiskaitė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Skolą M. K. pripažįsta.

Dalį kompiuterinės įrangos pagal nuomos sutartį (sutarties pasirašymo dienos neatsimena) perleido Kinijos valstybės bendrovei „V“. Sutartį paruošė Kinijos valstybės bendrovė „V“ ir atsiuntė jam faksu, o jis pasirašęs išsiuntė jiems pasirašytą sutartį atgal. Kompiuterinę įrangą perdavė (datos neatsimena) būdamas UAB „R“, (duomenys neskelbtini), per Kinijos valstybės bendrovės „V“ kurjerį. Kitą dalį kompiuterinės įrangos pardavė Lietuvoje per pažįstamus (b.l. 83-89 14 t.).

2013-09-17 M. K. pateikė skundą dėl jam priklausančios kompiuterinės įrangos pasisavinimo (b.l. 138 2 t.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. parodė, kad jis užsiima individualia veikla superka ir parduoda kompiuterius. Buvo įtalpinęs skelbimus internete. 2013-09-12 jam paskambino asmuo, norėjęs pirkti iš jo kompiuterius. Susitarė susitikti. Tą pačią dieną nuvyko į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), biure Nr. (duomenys neskelbtini) (užrašyta ant durų), trečiame aukšte. Pirkėjas prisistatė V. Ž., sakė esąs UAB „R“ technikos direktorius ir dar dirba „S“ kompanijoje.

M. K. V. Ž. perdavė keturis nešiojamus kompiuteriu ir vieną mobiliojo ryšio telefoną APPLE iPHONE 5. Išrašė sąskaitą – faktūrą, kurioje pasirašė V. Ž.. V. Ž. M. K. akivaizdoje padarė pavedimą į jo nurodytą sąskaitą AB „SEB“ banke, tačiau kadangi nebuvo įsitikinęs, kad pinigai buvo pervesti į sąskaitą (nes tuo metu jų ten dar nebuvo), paprašė V. Ž., kad jis surašytų įsipareigojimą, kad įsipareigoja jam pervesti pinigus. V. Ž. parašė savo ranka sutartį, kurioje įsipareigojo jam už kompiuterius pervesti 17 264 Lt. Iki šiol tų pinigų negavo.

2013-09-16 V. Ž. vėl paskambino, pasakė, kad pas jį atvažiavo rusai ir reikia jiems parduoti kompiuterius, sakė, kad vežtų viską, ką turi Vilniuje, o mokėjimą jis atliks iš Lietuvos banko, kad pinigai iškart patektų į sąskaitą. Žadėjo pervesti pinigus už abu kartus. M. K. tą pačią dieną tame pačiame biure V. Ž. perdavė dar devynis APPLE nešiojamus kompiuterius. V. Ž. M. K. akivaizdoje atliko pavedimą SEB banko elektroninės bankininkystės pagalba į M. K. nurodytą sąskaitą „SEB“ banke, tačiau pinigų į sąskaitą M. K. negavo. Prie jo V. Ž. paskambino neva „SEB“ bankui, klausė, kodėl negali pervesti pinigų. Paskui jis paaiškino, kad jam atsakė, jog pinigai bus pervesti tik kitą dieną. 2013-09-16 V. Ž. atsiuntė jam el. laišką, neva gautą iš SEB klientų skyriaus, kad jam yra padarytas pavedimas už per abu kartus perduotus kompiuterius – viso 48 339 Lt. V. Ž. pažadėjo, kad rytoj jo sąskaitoje pinigai bus. Kitą dieną pinigų sąskaitoje nebuvo, todėl paskambino V. Ž. (tel. (duomenys neskelbtini)). Pastarasis žadėjo nuvykti į banką išsiaiškinti, žadėdavo susitikti, bet į susitikimą neatėjo, telefonu žadėdavo pervesti pinigus, tačiau nepervesdavo. Tada M. K. pareikalavo bent grąžinti kompiuterius. Jis sutiko grąžinti, bet to taip pat nepadarė. V. Ž. negrąžino jo kompiuterių bei nesumokėjo už juos pinigų. Atliekant pavedimus atsidarydavo el. banko langai, todėl įtarimų, jog tai gali būti netikri pavedimai - nekilo.

Analigoškus parodymus M. K. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 144-146 2 t.).

M. K. tiek teisme, tiek ir ikiteisminiame tyrime asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris pasisavino jam priklausantį turtą (b.l. 147-148 2 t.).

Iš 2013-09-12 sąskaitos faktūros Nr. GRE 0568 (17 264 Lt bendros vertės) ir 2013-09-16 sąskaitos faktūros Nr. GRE 0577 matyti, jog už prekių (31 075 Lt bendros vertės) gavimą pasirašė V. Ž..

Iš specialisto išvados Nr. 11-398 (14), matyti, kad 2013-09-12 sąskaitoje faktūroje Nr. GRE 0568 rankraštinį įrašą „prekes gavau Technical director V. Ž.“ parašė V. Ž.. Nustatyti ar šalia minėto įrašo pasirašė V. Ž., ar M. K., nebuvo galima. 2013-09-16 sąskaitoje faktūroje Nr. GRE 0577 rankraštinį įrašą „prekes gavau V. Ž.“ parašė V. Ž.. Nustatyti ar šalia minėto įrašo pasirašė V. Ž., ar M. K., nebuvo galima. 2013-09-12 sutartį surašė, rankraštinį įrašą „V. Ž.“ parašė ir šalia pasirašė V. Ž. (t. 2, b.l. 184-186).

Iš el.susirašinėjimo matyti, jog V. Ž. informavo M. K. apie 14 000 EUR sumokėjimą į pastarojo sąskaitą (b.l. 156, 160 2 t.). Iš M. K. sąskaitos išrašo matyti, jog iš V. Ž. pinigai į M. K. sąskaitą pervesti nebuvo ( b.l. 157 2 t.), t.y. iš aukščiau išdėstytų įrodymų galima daryti išvadą, kad V. Ž. imitavo apmokėjimą pagal sąskaitą faktūrą ir įtikinęs, kad apmokėjimas padarytas, apgaule užvaldė M. K. priklausantį turtą.

10) Dėl AB „D“

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra „D“ klientas, jo vardu yra mokėjimo kortelė, kurios sąskaitos Nr. (duomenys nesklebtini). 2013 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nurodyti negali, per kelis kartus jis iš jam priklausančios „D“ sąskaitos bandė įsidėti pinigus iš kortelės į internetinę mokėjimo sistemą „N“. Jis pamatė, kad į „N“ pinigai neįplaukė, o iš banko sąskaitos nurašyti, todėl „online“ susisiekė su „N“ tiesioginės pagalbos skyriumi, kur jam pasiūlė kreiptis į banką, todėl 2013-09-16 (savo buvimo vietos neatsimena) jis iš savo mobilaus ryšio telefono (duomenys nesklebtini) paskambino į „D“ banko klientų konsultavimo centrą trumpuoju telefono numeriu 1636 ir pranešė, kad iš savo banko sąskaitos padarė pavedimą į internetinę mokėjimo sistemą „N“, bet pinigų „N“ sąskaitoje nėra, bei paprašė anuliuoti mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys nesklebtini) rezervacijas lėšoms sumoje 13 285,83 Lt dėl neįvykusių apmokėjimų įmonei „N“. Bankas paprašė atsiųsti susirašinėjimą per internetinę mokėjimo sistemą „N“, nes būtent „N“ pasiūlė kreiptis į banką. Jis taip ir padarė, bet el. pašto, iš kurio siuntė laišką nurodyti negali, neatsimena. Tą pačią dieną rezervaciją pinigams sumoje 13 285,83 Lt „D“ jam panaikino ir pinigus jis nusiėmė - dalį banke „D“, (duomenys nesklebtini), o kitą - bankomate, (duomenys nesklebtini). Jis to, kad banke „D“ įvyko nesusipratimas ir kodėl „N“ pateikė reikalavimą „D“, paaiškinti negali. Taip pat negali paaiškinti, kodėl „D“ pervedė pinigus „N“ už neįvykdytą operaciją (b.l. 83-89 14 t.).

2013-09-23 AB „D“ pateikė skundą/pareiškimą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d. (b.l. 1-20 3 t.).

Liudytoja O. G. parodė, kad ji dirba „D“ AS Lietuvos filiale, projektų vadove. 2013-07-23 bankas sudarė sutartį su V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys nesklebtini), ir jam išdavė debetinę VISA kortelę.

2013-09-15 ATM Ozo g. 25 V. Ž. savo sąskaitą papildė 5800 Lt ir iškart internete „N“ jis atliko operaciją 1017,5 Eur, 407,00 Eur, 249,29 Eur. 2013-09-15 V. Ž. vėl įnešė į savo sąskaitą 1000 Lt ir iškart vėl „N“ atliko internetu operaciją 192,02 Eur sumai. 2013-09-10 į savo sąskaitą įnešė 1800 Lt ir vėl iškarto „N“ atliko operaciją 519,94 Eur sumai.

2013-09-16 9.45 val. į AB „D“ klientų konsultavimo centrą trumpuoju numeriu 1636 paskambino asmuo, prisistatęs V. Ž. vardu, ir pareiškė pretenziją dėl to, kad el. paštu gavo pranešimą iš elektroninės mokėjimo sistemos „N“ (įsikūrusi Londone, Anglijoje), kuri informavo, kad jo „Visa“ kortelė yra neaptarnaujama ir operacijos, nurodytos „N“ el. pašte, yra atidėtos – operacijos atliktos laikotarpyje nuo 2013-09-13 iki 2013-09-15.

AB „D“ praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl neteisingai atliktos kliento autorizacijos ir pan. bankui tenka atšaukti pinigų rezervaciją už atliktą operaciją. Pinigai yra rezervuojami klientui atlikus finansinę operaciją - įvykdžius apmokėjimą su banko sąskaitoje esančiais pinigais t.y. klientas mato pinigus savo banko sąskaitoje, bet rezervuotos sumos naudoti negali. Bankas gauna reikalavimą sumokėti sumokėtą sumą praėjus 2 dienom po atsiskaitymo ir gavęs reikalavimą nurašo pinigines lėšas nuo kliento banko sąskaitos.

AB „D“ darbuotojai nustatė, kad V. Ž. nuo 2013-08-21 yra AB „D“ klientas ir turi debetinę „Visa“ kortelę, kurios pagalba galima atlikti ir mokėjimus elektroninėje erdvėje.

2013-09-16 09.53 val. iš el. pašto (duomenys nesklebtini) į AB „D“ klientų aptarnavimo el. paštą V. Ž. atsiuntė savo susirašinėjimo su „N“ kopiją bei prašė, kad bankas panaikintų pinigų rezervaciją jo kortelės banko sąskaitai.

AB „D“ darbuotoja 2013-09-16 apie 11 val. panaikino rezervaciją 13 285, 83 Lt, manydama, kad įvyko autorizacijos klaida.

2013-09-18 AB „D“ gavo reikalavimą iš elektroninės mokėjimo sistemos „N“ dėl pinigų pervedimo nuo V. Ž. mokėjimo kortelės, suma - 13 285, 83 Lt.

Patikrinus V. Ž. banko sąskaitą, buvo nustatyta, kad jo banko sąskaitos likutis apie 85 Lt ir šios sumos neužtenka elektroninės mokėjimo sistemos „N“ reikalavimui įvykdyti.

Patikrinus V. Ž. banko sąskaitą buvo nustatyta, kad AB „D“ 2013-09-16 apie 11 val. darbuotojai panaikinus V. Ž. prašymu pinigų rezervaciją elektroninėje mokėjimo sistemoje „N“, pastarasis 2013-09-16 būdamas (duomenys nesklebtini), nuo 11.37 val. iki 11.10 val. išgrynino 5 200 Lt iš AB „D“ bankomato. Be to, 2013-09-16 11.32 val. iš banko AB „D“ filialo (duomenys nesklebtini), pagal kasos išlaidų orderį pasiėmė 8 000 Lt.

AB „D“ suprato, kad V. Ž. apgaulės būdu užvaldė AB „D“ pinigines lėšas – 13 285,83 Lt. Bankas dėl V. Ž. sukčiavimo patyrė 13285,83 Lt žalą.

Liudytoja O. G. 2013-09-19 skambino V. Ž. telefono numeriu, kuris yra nurodytas klientų duomenų bazėje, ir prašė atvykti į AB „D“, (duomenys nesklebtini), ir paaiškinti susiklosčiusią situaciją. V. Ž. atvykęs paaiškino, kad 2013-09-13 iki 2013-09-15 elektroninės mokėjimo sistemos „N“ įvykdė kelis mokėjimus AB „D“ mokėjimo kortelės pagalba, bet „N“ elektroninė mokėjimo sistema lėšų neužskaitė. Kodėl AB „D“ gavo reikalavimą iš „N“, paaiškinti negali. V. Ž. pažadėjo grąžinti AB „D“ 13 285, 83 Lt

Analogiškus parodymus liudytoja O. G. buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 24-27 3 t.).

Banko sąskaitų išrašai, sutartys, V. Ž. el laiškai, bei persiųsti neva su N susirašinėjimo dokumentai (b.l.2-16, 18-20 3 t.) chronologiškai sutampa ir patvirtina O. G. parodymus.

11) Dėl A. V. sutarties

V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dėl šio epizodo (patalpų (duomenys nesklebtini)) parodė, kad jis nežino, kam priklauso šios patalpos pagal Registro centro duomenis, dokumentų nematė. Turėjo patalpų planą, kurį 2013 metais (tikslios datos nurodyti negali) gavo iš A. D.. Patalpų plano perdavimo aplinkybių neatsimena. A. D. planą jam davė, nes jis norėjo tarpininkauti pastarajam parduodant minėtas patalpas. A. D. pasakė, kad patalpas parduotų už jam prieinamą kainą, todėl jis nusprendė užsidirbti pinigų ir pasiūlė savo pažįstamam A. V., kuris užsiiminėjo nekilnojamo turto pirkimu – pardavimu, įsigyti patalpas. Pasiūlė A. įsigyti patalpas iš savęs, nes V. Ž. norėjo įsigyti patalpas iš A. D. ir perparduoti A. Pinigus, reikalingus patalpoms įsigyti, planavo pasiskolinti. Galutinės patalpų kainos nei su A. D., nei su A. V. jis suderinti nespėjo, nes buvo sulaikytas. Su A. V. buvo nuvykęs apžiūrėti patalpų, prieš tai A. D. telefonu pranešęs, kad su žmogumi nori apžiūrėti patalpas, ir pastarasis leido. Apžiūrėjus su A. V. patalpas, A. V. išreiškė norą įsigyti patalpas. A. V. per du kartus perdavė V. Ž. grynaisiais pinigais 36 000 litus: pirmą kartą – 20 000 litų, o antrą kartą – 16 000 litų. A. V. jam perdavė pinigus už tai, kad būtų pirmas eilėje įsigyti iš jo patalpas, esančias (duomenys nesklebtini), po to, kai jis jas įsigys iš A. D.. Pinigų perdavimo aplinkybių V. Ž. neatsimena. Gavęs pinigus iš A., V. Ž. pasirašė vekselį 40 000 litų sumai, pasirašė vekselį didesnei sumai, kad sandėriui neįvykus, A. V. užsidirbtų 4 000 litų. A. V. nereikalavo, kad jam būtų grąžinami 40.000 litų. Jokio imitavimo dėl pinigų grąžinimo A. el. bankininkystės pagalba V. Ž. neatliko. Jokių sutarčių su A. V. dėl patalpų nepasirašė. Daugiau jokių patalpų įsigyti iš jo A. V. nesiūlė. Apklausos metu jam buvo nurodyta 2013 09 30 preliminari patalpų pirkimo – pardavimo sutartis. Kas, kada, kokiomis aplinkybėmis paruošė sutartį, jis nežino. Kas, kur ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė sutartį, jis taip pat nežino. D. D. pažįsta nuo 2010 m., jų santykiai yra draugiški.

Dėl patalpų, esančių (duomenys nesklebtini), pirkimo – pardavimo nieko pasakyti negali. Šių patalpų niekada neketino pirkti, kam priklauso patalpos ir kur šios patalpos randasi - nežino (b.l. 64-71 14 t.). Be to, kaltinamasis V. Ž. parodė, kad G.E. B. nieko nežinojo apie jo susitarimą su A. V. dėl sandorio – patalpos, esančios (duomenys nesklebtini), pirkimo – pardavimo. Kas paruošė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį patalpoms (duomenys nesklebtini)- neatsimena. 2013 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nurodyti negali, iš A. V. per 2 kartus gavo 36 000 Lt (20 000 Lt+16 000 Lt). Jokių pinigų G.E. B. perdavęs nebuvo. G.E. B. A. V. nepažįsta. Kur panaudojo gautus iš A. V. pinigus - neatsimena (b.l. 83-89 14 t.).

Iš 2013-11-29 A. V. pranešimo matyti, jog V. Ž. iš pastarojo, imitavęs patalpų pirkimą-pardavimą, išviliojo 40 000 Lt (b.l. 59 3 t.).

Nukentėjusysis A. V. teismui parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. jo pažįstamas V. Ž. (pažįstami nuo vaikystės) pasiūlė uždirbti pinigų - jam nupirkti butą, (duomenys nesklebtini), ir komercines patalpas, (duomenys nesklebtini), o vėliau parduoti ir užsidirbti pinigų. V. pasakė, kad butas ir patalpos parduodami pigiai, nes žmonės, kurie parduoda butą/patalpą skiriasi ir nori skubiai parduoti, todėl kaina yra žemenė nei rinkos. Ir buto, ir patalpų kaina buvo po 370 000 Lt (prašė pardavėjai), o rinkos kaina ir buto, ir patalpų po apie 500 000 Lt. A. V. susigundė V. pasiūlymu. Jie kartu nuvažiavo apžiūrėti komercines patalpas (duomenys nesklebtini), kur buvo įsikūrusi stomatologijos klinika. Prieš užeinant į patalpas V. paskambino savo pažįstamam A. Į patalpas juos įleido stomatologijos kabineto gydytoja, leido apžiūrėti. Apžiūrėję patalpas, jie nusprendė jas įsigyti. Buto, (duomenys nesklebtini), A. V. nematė. Nei buto, nei komercinių patalpų savininko jis nematė, susitikęs nebuvo, su savininku bendravo V.. V. pasakė, kad su buto bei komercinių patalpų pardavėjais reikia pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti pardavėjams avansą. Pasak V., pardavėjai pinigų norėjo grynais. V. teigė, jog jis jau yra sumokėjęs savo avanso dalį, rodė savininko pasirašytą vekselį, paprašė duoti 40 000 Lt avansui. A. V. 2013-09-23 davė V. 20 000 Lt ir paprašė šiai sumai pasirašyti vekselį. 2013-09-26 apie 21 val. V. jo automobilyje pasirašė jo iš anksto paruoštą vekselį, pagal kurį jis perdavė jam 20 000 Lt grynais pinigais, o pastarasis iki 2013-10-04 įsipareigojo pinigus jam grąžinti (vekselį paprašė pasirašyti apsidraudimui, kad V. jo neapgautų ir būtų dokumentas, patvirtinantis pinigų perdavimo faktą). Pinigus jis perdavė V. Ž. prekybos centre „Panorama“. Kai tik jis sumokėjo pinigus, V. skambino jam girdint A. (pardavėjui), sakė, kad turi pinigų ir nuveš jam. A. V. taip pat girdėjo, kaip ir V. Ž. skambino A., klausė, kada būsi, kada privažiuosi.

2013-09-30 apie 15 val. (duomenys nesklebtini), automobilyje jis perdavė V. dar 20 000 Lt ir pastarasis pasirašė jam vekselį. A. V. pasakė V., kad jis nelabai nori duoti pinigų, nes dar nėra pasirašyta net patalpų/buto preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. V. pasakė, kad grynieji pinigai jam dabar reikalingi, nes jis važiuoja pas pardavėją atiduoti užstatą ir pasiūlė, jeigu jis nori, jo akivaizdoje, pervesti į jo banko sąskaitą, jo perduotus jam 40 000 Lt. V. turėjo su savimi nešiojamąjį kompiuterį „Apple“ ir jis sėdint jo automobilyje prisijungė prie savo SEB banko sąskaitos ir pervedė į jo „Nordea“ banko sąskaitą 40 000 Lt (pervedė eurais - 11 600). A. V. Viliaus kompiuteryje matė patvirtinimą, kad operacija įvykdyta sėkmingai. A. V. kelias dienas tikrino savo banko sąskaitą, bet pinigų jo banko sąskaitoje nebuvo. V. sakė, kad pinigai pervesti ir siūlė laukti, kol jie įplauks į jo banko sąskaitą. 2013 m. spalio mėn. V. pasakė, kad preliminari pirkimo-pardavimo sutartis dėl komercinių patalpų (duomenys nesklebtini), bus pasirašoma pas jo pažįstamą teisininką, kurio vardas G., biure prie (duomenys nesklebtini).

Sutarties pasirašymo metu biure buvo jis, V. ir G. Kam priklausė biuras - nežino, bet G. pasakė, kad biuras priklauso jo bendrovei. Komercinių patalpų savininkės A. V. nematė, susitikęs nebuvo, žino tik, kad jos vardas D.. V. ir G. pasakė, kad patalpų savininkė jau buvo ir sutartį pasirašė. Preliminarią patalpų pirkimo-pardavimo sutartį atnešė G., sutartis jau buvo pasirašyta patalpų (duomenys nesklebtini), savininkės. Jis pasirašė sutartį V. ir G. akivaizdoje, sutarties kopijos neturi, V. jam nedavė, pasakė, kad pats nuveš į Registrų centrą užregistruoti ir jis sutiko.

Spalio mėn. pirmomis dienomis su V. buvo susitarę patalpų perrašymo klausimams aptarti susitikti prie „Akropolio“ Vilniuje. V. sakė, kad atvažiuos ir A., nes V. turi jam perduoti 100 000 Lt, sakė, kad reikia išgryninti pinigus iš sąskaitos. Jie susitiko banke, bet V. jokių operacijų nevykdė, jis jo palaukė, jie pašnekėjo ir tiek. Jiems būnant „SEB“ banke, V. buvo išėjęs pakalbėti, galbūt jis kalbėjo su A. Jie pabuvo, išėjo iš banko, V. pasakė, kad užsakė pinigus išgryninimui, viskas yra gerai, ir po to išsiskyrė.

Daugiau V. A. V. nematė, vėliau sužinojo, kad V. yra sulaikytas policijos. Dėl komercinių patalpų (duomenys nesklebtini), pirkimo-pardavimo sandorio jis nieko pasakyti negali, sandoris, kiek jis suprato, neįvyko, o jo 40 000 Lt V. jam negrąžino. V. apgaulės būdu išviliojo iš jo 40 000 Lt, imituojant komercinių patalpų pirkimo-pardavimo operaciją bei imituojant pinigų pervedimą iš savo SEB banko sąskaitos į jo Nordea“ banko sąskaitą.

A. V. kreipėsi į UAB „S“ dėl skolos išieškojimo iš V. Ž., vyksta teisminis skolos išieškojimas.

A. V. asmens atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino G.E. B. kaip asmenį kurio akivaizdoje (duomenys nesklebtini), 2013 m. spalio mėn. pasirašė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį patalpoms, esančioms (duomenys nesklebtini) (b.l. 70-72 3 t.).

A. V. pateikė banko išrašus, kad jis buvo iš sąskaitos išsigryninęs daugiau nei 20 000 Lt (b.l. 77-78 3 t.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. V. parodė patalpas (duomenys nesklebtini), kurias jam pardavinėjo ir aprodė V. Ž. ir už kurias jis sumokėjo V. Ž. avansą (b.l. 73-74 3 t.).

Iš liudytojo G.E. B. parodymų matyti, jog V. Ž. paprašė jo parengti sutartį dėl patalpų (duomenys nesklebtini), pirkimo – pardavimo. V. pasakė, kad tarpininkauja parduodant patalpas ir už tarpininkavimą gaus procentus. Jis sutiko ir 2013 m. rugsėjo mėn., būdamas savo mamos biure (duomenys nesklebtini), paprašė mamos teisininkų – UAB „F“ darbuotojų, surašyti sutarties projektą. V. pateikė jam pirkėjo ir pardavėjo anketinius duomenis. Teisininkai parengė projektą ir jis (G.E. B.) projektą perdavė V., kuris pasakė, kad nori sutartį nunešti kažkam parodyti. 2013 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nurodyti negali, V. paskambino jam ir paklausė, ar gali atvykti į jo mamos biurą su klientu suderinti sutartį. G.E. B. sutiko ir V. kartu su vaikinu vardu A. atvyko į jo mamos biurą. V. su A. apie valandą susitikimo kambaryje kalbėjo apie patalpas, bet G.E. B. į pokalbį nesikišo, nes patalpų pirkimo-pardavimo aplinkybių nežinojo. Apie tai, kad sutartis dėl patalpų (duomenys nesklebtini), buvo fiktyvi, jis nieko nežinojo. Jokių pinigų nei iš V. nei iš A. pagal anksčiau nurodytą sutartį jis negavo. Jam matant A. jokių pinigų V. nemokėjo. Tuo pačiu liudytojas nurodė, jog didžiausią nusistebėjimą sukėlė tai, jog jie išeidami sutartį paliko ant stalo.

Tikslindamas savo parodymus G.E. B. nurodė, kad V. prašė paruošti jam ne vieną, o dvi preliminarias patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, o būtent patalpoms, esančioms (duomenys nesklebtini), ir butui, esančiam (duomenys nesklebtini). Sutarčių projektus paruošė G.E. B. prašymu mamos teisininkai - UAB „F“ darbuotojai (kas iš teisininkų konkrečiai paruošė sutarties projektą, neatsimena, nurodyti negali, bet bendrovėje dirba 3 teisininkai). V., pateikdamas pirkėjo ir pardavėjo anketinius duomenis, padiktavo telefonu nurodė, kad pardavėjo vardas ir pavardė D. D., o pirkėjas – A. V., taip pat padiktavo jų asmens kodus bei adresus. V. pažadėjo, kad už paslaugą, t.y. už sutarties sudarymą/surašymą UAB „F“ jis sumokęs, bet raštu susitarimas tarp UAB „F“ ir V. Ž. dėl paslaugų suteikimo ir apmokėjimo surašyta nebuvo, nes jų santykiai su V. dar buvo draugiški ir tikėjosi, kad pastarasis sumokės, gavęs pinigus už tarpininkavimo paslaugas (parduodant butą bei patalpas). UAB „F“ priklauso jo mamai, o jis bendrovėje dirba vadybininku, todėl leido sau sudaryti žodinį susitarimą su V. dėl paslaugos suteikimo. 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigoje UAB „F“ teisininkai paruošė preliminarias pirkimo pardavimo sutartis ir butui ir patalpoms. Sutartyse buvo nurodyti V. pateikti jam duomenys (pardavėjo – D. D. ir pirkėjo–A. V.). 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tikslios datos nurodyti negali, surašytas sutartis davė V., kuris pasakė, kad nori jas nunešti kažkam parodyti. Pastarasis praėjus kelioms dienoms, sutartis atnešė jam į biurą (duomenys nesklebtini), ir grąžino. Sutartys buvo įdėtos į įmautę, jis jų nežiūrėjo.

Po kurio laiko (dienos ar kelių dienų), V. pasakė, kad nori atvykti su klientu ir parodyti jam surašytą pirkimo-pardavimo sutartį ir pranešė, kad klientas nori pasikonsultuoti su UAB „F“ teisininkais dėl sandorio mokestinės prievolės. G.E. B. atsakė V., kad tą dieną niekas iš UAB „F“ teisininkų priimti jo kliento negalės, visi užimti. Bet V. pasakė, kad į biurą nori atvykti būtent šiandien ir parodyti klientui sutartį. G.E. B. sutiko ir V. atvyko į biurą, (duomenys nesklebtini), su vaikinu vardu A., kurio G.E. B. asmeniškai nepažinojo. Jiems atvykus ir užėjus į UAB „F“ biurą, G.E. B. atnešė atspausdintas sutartis (tas pačias sutartis, kurias jam V. grąžino prieš kelias dienas) dėl patalpų (duomenys nesklebtini), ir buto (duomenys nesklebtini), pirkimo-pardavimo. V. su A. kalbėjo apie patalpas, bet jis (G.E. B.) į pokalbį nesikišo, nes patalpų ir buto pirkimo-pardavimo aplinkybių nežinojo. Kada ir kokiomis aplinkybėmis sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo pasirašė D. D., jis nežino, nurodyti negali, jis jos nepažįsta, niekada nematė.

Iš G.E. B. pateiktos 2013 09 30 preliminarios patalpų pirkimo pardavimo sutarties dėl patalpų (duomenys nesklebtini), matyti, jog joje yra rankraštinis pardavėjo įrašas „D. D.“ ir parašas (b.l. 46-47 12 t.), o preliminari pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto (duomenys nesklebtini) taip pat surašyta 2013 09 30 (b.l. 48-51 12 t.).

Iš liudytojos D. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, kad patalpos, esančios (duomenys nesklebtini), jai priklauso nuosavybės teise. Šių patalpų ji niekada nepardavinėjo. Ten yra įsikūrusi odontologijos klinika „D“, kurioje ji dirba. V. Ž. ji matė, bendravo kelis kartus, jis jos vyro A. D. pažįstamas, ji su juo jokių bendrų reikalų neturėjo. Paskutinį kartą jį matė maždaug 2013 m. pavasarį. Apie tai, kad V. Ž. bandė parduoti šias patalpas, ji sužinojo iš policijos pareigūnų, po to, kai išaiškėjo, kad jis buvo atėjęs apžiūrėti ir parodyti patalpas su pirkėju. Dėl jai parodytos 2013-09-30 preliminariosios patalpų pirkimo pardavimo sutarties gali pasakyti, kad joje yra įrašyti neteisingi jos asmens duomenys, neteisingas asmens kodas, gyvenamoji vieta, ji niekada negyveno (duomenys nesklebtini), niekuo nėra susijusi su šiuo adresu. Sutarties gale vardas ir pavardė įrašyti ne jos ranka, parašas yra ne jos. Kas darė šiuos įrašus, ji nežino. Dėl 2013-09-30 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RN-25KD ten taip pat įrašyti neteisingi jos asmens duomenys, neteisingas asmens kodas, gyvenamoji vieta, paso duomenys, duomenys įrašyti ne jos ranka, kas juos įrašė, ji nežino. Jokių dokumentų ji niekada V. Ž. nepasirašinėjo, jokios kalbos apie kokius nors bendrus reikalus, nekilnojamojo turto pardavimą nebuvo, niekada nebuvo davusi jam savo asmens dokumentų. Kam priklauso patalpos (duomenys nesklebtini), ji nežino (b.l. 82-83 3 t.).

Liudytojas A. D. teismui parodė, kad V. Ž. pažįsta keletą metų. Kartais susitikdavo. 2012 m. rudenį V. Ž. jis paskolino grynaisiais 12 000 Lt, kurių jis kurį laiką negrąžino, nors žadėjo grąžinti po mėnesio. Pinigus grynais grąžino praėjus maždaug pusmečiui. Patalpos - stomatologijos klinika, esanti (duomenys nesklebtini), nuosavybės teise priklauso jo žmonai D. D.. Tai ne jų bendra nuosavybė, o jo žmonos D. D. asmeninė nuosavybė. Šių metų rudenį jam paskambino V. Ž. ir pasakė, kad norėtų su draugu atsidaryti stomatologijos kliniką. Kadangi žinojo, kad jo žmona turi kliniką, anksčiau lankėsi joje, norėjo pažiūrėti, kaip įsirengti patalpas. A. D. tuo metu nebuvo Vilniuje, sutiko, pasakė, kad gali užeiti ir pažiūrėti. Skambino žmonai, bet kai paklausė, kur ji yra, ir ji pasakė, kad ne klinikoje, tuomet A. D. paskambino kitai darbuotojai D. N., kuri tuo metu buvo klinikoje, ir pasakė, kad įleistų ir aprodytų patalpas atvykusiam jo pažįstamam. Po to V. Ž. dar kartą skambino, sakė, kad apžiūrėjo patalpas, pasakė, kad viskas gerai, padėkojo. Nei A. D., nei jo žmona D. D. patalpų-klinikos nepardavinėjo ir neplanavo parduoti. Apie tai su V. Ž. jokios kalbos nebuvo. Jokių dokumentų, pirkimo pardavimo sutarties nepasirašinėjo, jokių pinigų negavo.

Liudytoja D. N. teismui parodė, kad galbūt 2013 09 24, vakare, išgirdo skambutį į klinikos duris, kurioje ji dirba. Durys buvo užrakintos, nes tuo metu klinikoje dirbo viena. Atidarius klinikos duris, ten stovėjo vienas tamsių plaukų vyriškis. Jis pasakė, kad su ja nori pakalbėti Alvydas, padavė savo telefoną. Telefonu pradėjo kalbėti A. D., savininkės vyras, kuris pasakė, kad ateis du jo draugai, apžiūrėti kliniką, paprašė juos įleisti. Abu vaikinus ji matė pirmą kartą, ji jų neįsidėmėjo, nes bendravo labai trumpai. Ji įleido vaikinus, pati nuėjo į kabinetą toliau dirbti. Kadangi iki to laiko savininkė D. D. buvo minėjusi, kad reikia perplanuoti klinikos patalpas, kad reiktų iškviesti žmogų, kuris pažiūrėtų, kaip geriau padaryti, ji galvojo, kad vaikinai to ir atėjo. Vaikinai pavaikščiojo po patalpas, ji jų nelydėjo, po kokių 10 min. jie išėjo.

Dokumentų pateikimo protokolu G.E. B. pateikė 2013-09-30 preliminariąją buto (duomenys nesklebtini) pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 45-51 12 t.).

Iš specialisto išvados Nr. 11-188 (14) matyti, kad 2013-09-30 preliminarią pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 84-85 3 t.) objektui, esančiam (duomenys nesklebtini), pasirašė ir rankraštinį įrašą „D. D.“ įrašė V. Ž. (b.l. 96-97 3 t.).

Iš liudytojo S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, kad butas (duomenys nesklebtini), priklauso jo seseriai J. B. ir jos vyrui C.W. B.. Šį butą jie nusprendė parduoti jau maždaug prieš metus laiko. Dėl pardavimo bendravo su nekilnojamojo turto agentūra „R“, buvo įdėtas skelbimas internete, ir jis dar papildomai buvo įdėjęs į skelbimų portalą „Aruodas“. Norinčių pirkti neatsirado, nes buvo didelė kaina, per tą laikotarpį butą apžiūrėjo 2-3 asmenys. Butą žiūrėjo gal pavasarį, o nuo rugpjūčio mėn. butą nusprendė išnuomoti. A. D., D. D., V. Ž., G.E. B. jam nepažįstami, niekada su tokiais asmenimis dėl buto pardavimo nebendravo, buto niekada jiems nerodė (b.l. 110-111 3 t.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. S. neatpažino nei V. Ž., nei G.E. B., nurodydamas, kad nei vieno asmens nepažįsta ir nei su vienu nėra bendravęs dėl buto (duomenys nesklebtini), pardavimo (b.l. 112-115 3 t.).

Iš liudytojos R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, jog ji dirba UAB „F“ direktorės pareigose. Bendrovės biuras yra (duomenys nesklebtini). UAB „F“ marketingo vadovu dirba ir jo sūnus G.E. B.. UAB „F“ pagrindinė veiklos sritis – mokesčių konsultacijos. Jos sūnus G.E. B. yra UAB „I“, kurios pagrindinė veiklos sritis – foto studija ir foto paslaugos, direktorius. UAB „I“ savo salono/biuro neturi, veikla yra sustabdyta. V. Ž. pažįsta tik iš matymo. Žino, kad jos sūnus G.E. B. kartu su V. Ž. 2013 metais įkūrė UAB „R“, kurios biuras buvo (duomenys nesklebtini) (b.l. 174-175 9 t.).

Kratos metu G.E. B. gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys nesklebtini), buvo rasti ir paimti:

1. Nešiojamas kompiuteris HP, modelis HSTNN-I85C-5;

2. Nešiojamas kompiuteris APPLE, modelis A1370, serijinis numeris C17DJWS1DDQW;

3. Planšetinis kompiuteris APPLE (b.l. 143 9 t.).

2013-12-16 G.E. B. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė V. Ž. priklausantį nešiojamą kompiuterį „IBM ThinkPad“, serijinis numeris L3-BFTLL (b.l. 187 9 t.).

Buvo paskirta užduotis atlikti informacinių technologijų tyrimą kompiuteriams – 1. Nešiojamam kompiuteriui HP, modelis HSTNN-I85C-5; 2. Nešiojamam kompiuteriui „APPLE“, modelis A1370, serijinis numeris C17DJWS1DDQW; 3. Planšetiniam kompiuteriui „APPLE“, „IBM ThinkPad“, serijinis numeris L3-BFTLL (b.l. 190-191 9 t.). Vizualiai apžiūrėjus informaciją esančią nešiojamuose kompiuteriuose HP, modelis HSTNN-I85C-5 ir APPLE, modelis A1370, serijinis numeris C17DJWS1DDQW bei planšetiniame kompiuteryje APPLE su juodos spalvos dėklu, jokios tyrimui reikšmingos informacijos rasta nebuvo.

Dėl nešiojamo kompiuterio „IBM THINKPAD“ surašyta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3574 (13) (b.l. 201-203 9 t.).

12) UAB „M“ dėl ratinio ekskavatoriaus krautuvo

V. Ž. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad A. R. pažįsta apie 10 metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini). V. Ž. paskambinęs A. R. pasiūlė susitikti. Susitikę prie A. R. namų, jie nuvažiavo prie „IKI“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su vyru, kuris prisistatė UAB „I“ direktoriumi V. O.. V. O. pasiūlė V. Ž. dirbti UAB „I“ vadybininku, o paskui direktoriumi. Sakė, kad įmonė bendradarbiauja su Latvijos įmone „R“ ir yra galimybė uždirbti daug pinigų. Jis pasirašė sutartį su V. O., kad įsidarbino UAB „I“. Pokalbyje taip pat dalyvavo A. R.. A. R. pasakė, kad UAB „I“ reikalingas traktorius, kurį pirks per latvius, daugiau jam nieko žinoti nereikia, o ką daryti pasakys telefonu. A. R. pasakė nuvažiuoti į UAB „M“, adresu (duomenys neskelbtini), ir suderinti klausimą dėl traktoriaus pirkimo. Sakė, kad būtina nupirkti traktorių JCB 4X, daugiau duomenų neatsimena. Jis nuvažiavo į šią įmonę ir prisistatė UAB „I“ atstovu V. O., nes V. O. jam sakė, kad iki paskyrimo direktoriumi gali prisistatinėti jo vardu. Įmonės darbuotojas vardu T. pasiūlė jį dominantį traktorių nupirkti už 68000 eurų. Jis paskambino ar V. O., ar A. R. ir pasakė, kad traktorių galima nupirkti už 68000 eurų. Jis girdėjo, kad jie tarėsi su kažkokiu Latvijos įmonės atstovu R. P., ir patvirtino, kad kaina tinka. Jis sugrįžo į UAB „M“ ir darbuotojui T., pavardės neatsimena, pasakė, kad traktorių pirks. Tada paskambino A. R. ir paklausė, kas pirkimo – pardavimo sutartyje turi būti įrašytas pirkėju. A. R. pasakė, kad Latvijos įmonė „R“ ir direktorius R. P. S.. Tada T. sutartį nusiuntė A. R. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena, pašto galas @gmail.com. Po tam tikro laiko T. šią sutartį į savo kompiuterį gavo pasirašytą. Sutartis buvo pasirašyta po apmokėjimo, o būtent jis T. akivaizdoje iš V. Ž. darbinio kompiuterio, kurį jam davė A. R., prisijungė prie „S“ banko sąskaitos Latvijos SEB banke, prisijungimo kodus jam davė A. R. telefonu, ir atliko banko mokėjimo pavedimą 68 000 eurų sumai. Po apmokėjimo jis paskambino A. R., kad pasiimtų traktorių. A. R. pasakė, kad traktorių reikia pristatyti į objektą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tą pasakė T.. T. sutiko pristatyti traktorių. Jis pasakė T., kur pristatyti traktorių, o būtent (duomenys neskelbtini) plente, prie statomo objekto „T“. Į minėtą vietą jis nuvažiavo su T., kuris iškrovė traktorių, traktoriaus dokumentus atidavė jam. Į Vilnių sugrįžo su T., po ko A. R. perdavė traktoriaus dokumentus. Kas buvo toliau su traktoriumi nežino. T. jam skambino kelias dienas ir domėjosi, kodėl į sąskaitą neįplaukia pinigai. Jis skambino A. R. ir klausė, kodėl nėra pinigų. A. R. pasakė, kad tai tarptautinis pavedimas ir vėluoja. Jokių banko mokėjimo dokumentų, kad atliktas apmokėjimas už traktorių, T. nesiuntė. Kad jis padarė netikrą banko mokėjimo pavedimą, nežinojo. Sužinojo apklausos metu. T. jam sakė, kad dėl pinigų už traktorių bendravo su įmonės „R“ direktoriumi R. telefonu. Taip pat T. jam telefonu pasakė, kad pinigai į sąskaitą neįplaukė, R. tikslaus atsakymo dėl pinigų nedavė, todėl važiuos paimti traktorių, nes traktorius buvo visą laiką stebimas GPS stebėjimo sistema. Jo žiniomis, traktorius yra sugrąžintas UAB „M“ (b.l. 33-35 14 t.).

Liudytojas T. P. parodė, kad 2013-10-03 jam iš telefono, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino vyras, kuris pageidavo įsigyti ratinį ekskavatoriaus krautuvą, modelio JCB 4CX Eco T4. Susitarė susitikti 2013-10-04 10 val. įmonės biure, (duomenys neskelbtini). Susitikus vyras prisistatė Latvijos Respublikos įmonės „R“ atstovu V. O.. T. P. su V. O. suderino ratinio ekskavatoriaus krautuvo komplektaciją ir kainą – 68 000 eurų. Po to V. O. išvyko derinti su savo vadovais pirkimą. V. O. į jų įmonės biurą sugrįžo apie 14.30 val., pasakė, kad turi leidimą pirkti krautuvą, kurį norėjo pasiimti iš karto, todėl T. P. akivaizdoje iš savo nešiojamo kompiuterio atliko mokėjimą internetinėje „SEB“ banko bankininkystėje. T. P. V. O. kompiuteryje ant darbalaukio matė, kad prisijungta prie „R“ „SEB“ banko sąskaitos, matė, kad sąskaitoje yra pinigų – 467000 eurų, o po pavedimo liko 399 000 eurų bei pasirodė užrašas, kad mokėjimas įvykdytas, todėl buvo tikras, kad mokėjimas atliktas. „SEB“ banko internetinės bankininkystės puslapyje visi užrašai buvo lietuvių kalba. V. O. po apmokėjimo pasakė, kad krautuvas jam reikalingas statybos aikštelėje Lietuvoje kelioms dienoms ir pageidavo, kad ratinis ekskavatoriaus krautuvas būtų nugabentas į maždaug 15 (duomenys neskelbtini) plento kilometrą, todėl buvo užsakytas tralas ir krautuvas į minėtą vietą nuvežtas. Apie 18 val. V. O. paėmė prie prekybos centro „BIG“ ir kartu nuvyko į krautuvo iškrovimo vietą, t. y. prie „T“ statomo terminalo. Po krautuvo iškrovimo jį paliko prie statybinių vagonėlių. Prie jų niekas nebuvo priėjęs, nors objekte žmonės buvo. Į Vilnių V. O. sugrįžo su T. P.. Išlipęs prie prekybos centro BIG, V. O. nuėjo prekybos centro BIG kryptimi. Pinigai į jų įmonės sąskaitą neįplaukė, todėl pradėjo skambinti V. O., pastarasis atsiliepdavo, sakė, kad pinigai banke užstrigo, gal tai banko problema, kad pinigai neįplaukia į jų įmonės sąskaitą. 2013-10-08, apie 19 val., T. P. vėl su V. O. susitiko prie prekybos centro „RIMI“ Šiaurės miestelyje, kur pastarasis dar kartą parodė elektroninėje „SEB“ bankininkystėje, kad pavedimas įvykdytas ir, nukopijavęs tarptautinio mokėjimo nurodymą savo kompiuteryje, jį persiuntė į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), tačiau iki dabar pinigai negauti. Pagal GPS stebėjimo sistemą buvo matoma, kad krautuvas 2013-10-06 nukeliavo į Latviją. Parduotą krautuvą jų dukterinės įmonės Latvijos Respublikoje darbuotojai rado pagal GPS signalą Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), 2013-10-11, apie 12 val. Kai krautuvo vieta buvo nustatyta ir ten buvo jų dukterinės įmonės darbuotojai, jam iš telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambino vyras kalbantis angliškai, kuris prisistatė „R“ direktoriumi vardu R.. Jis pasakė, kad nori atvykti į jų įmonę susitikti ir aptarti kilusias problemas dėl ratinio ekskavatoriaus krautuvo. Jis atsakė, kad skambintų jo tiesioginiam vadovui Estijoje, kuris tuo metu buvo prie krautuvo. Iš savo vadovo žino, kad šis vyras jam skambino ir žadėjo sutvarkyti finansinius reikalus, kad nepaimtų krautuvo. Kiek žino, jo vadovas atsakė, kad pinigai turi būti sąskaitoje ir negali būti jokių derybų. Išankstinio mokėjimo sąskaitoje 2013-10-04 Nr. PUZ-737549 buvo įrašytas kitas serijinis numeris, nes galvojo, kad esantį Vilniuje krautuvą nespės paruošti, o Pasvalyje turėjo paruoštą su minėtu seriniu numeriu, tačiau Vilniuje spėjo paruošti ir buvo parduotas ratinis ekskavatoriaus krautuvas su Nr. VIN (duomenys neskelbtini). Visus elektroninius laiškus V. O. siuntė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Išankstinio mokėjimo sąskaitoje 2013-10-04 Nr. PUZ-737549 V. O. jo akivaizdoje savo ranka parašė „(duomenys neskelbtini)“, o užrašą „DIREKTORIUS“ parašė jis. Kai pinigai į sąskaitą neįplaukė, jų įmonės buhalterija susisiekė su įmone „S“ ir sužinojo, kad šioje įmonėje nieko nežinoma apie ratinio ekskavatoriaus krautuvo įsigijimą. 2013-10-09 V. O. persiuntė elektroninį laišką iš Latvijos „SEB“ banko, kad mokėjimas vėluoja, kuris pasirašytas J.G. Padarius bankui užklausimą, gavo atsakymą, kad toks žmogus nedirba banke. 2013-10-11 V. O. jam atsiuntė el. p. SWIFT pavedimo kopiją apie apmokėjimo įvykdymą pagal sandorį. Pagal GPS stebėjimo sistemą nustatė, kad jų parduotas krautuvas nuo „T“ statomo terminalo prie (duomenys neskelbtini) pl. pajudėjo 2013-10-06, variklis buvo paleistas 11.43.26 val. ir išjungtas 11.49.06 val., po ko su nedirbančiu varikliu buvo nugabentas į Latvijos Respubliką į ankščiau minėtą vietą ir variklis buvo paleistas 17.56.06 val. ir išjungtas 18.04.00 val. Daugiau variklis neveikė iki 2013-10-11, t. y. iki ratinio ekskavatoriaus krautuvo suradimo. Jis buvo įjungtas tik tuo metu, kai po suradimo buvo gabenamas į Jelgavos policijos padalinį. Apie šį įvykį papasakojo bendradarbiams, ir R. S. pasakė, kad kažkas panašaus įvyko 2013-10-07 parduotuvėje UAB „B“, kur pirkėjas įsigijo padangas mokant vietoje internetinio banko pagalba, tačiau pinigus parduotuvė negavo. Kadangi parduotuvėje buvo vaizdo stebėjimo sistema, atsiuntė to asmens nuotraukas ir paaiškėjo, kad tai tas pats žmogus, kuris jam prisistatinėjo V. O. ir įsigijo krautuvą.

Krautuvo dokumentų niekas negrąžino. Įrenginį surado dukterinės „S“ įmonės darbuotojai. Po to, kai jis kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių, iš suradimo vietos paėmė Jelgavos policijos pareigūnai, t.y. niekas jiems šio įrenginio laisvanoriškai negrąžino.

Pirkėjas, prisistatęs V. O., kai imitavo savo kompiuterio pagalba apmokėjimą už prekę, niekam neskambino, jis turėjo „SEB“ banko kodų generatorių. Jis, prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, į turimą kodų generatorių jo akivaizdoje suvedė kodą. Kodų generatoriuje atsiradus kodui, kurį reikėjo suvesti, kad įvyktų prisijungimas, jis sakė, kad blogai mato ir paprašė jam padiktuoti kodą iš kodų generatoriaus. T. P. jam iš kodo generatoriaus padiktavo kodą, kurį jis suvedė į kompiuterį ir imitavo prisijungimą prie elektroninės bankininkystės, po to jis imitavo darant pavedimą ir dar kartą suvedė kodą iš kodų generatoriaus, tai yra imitavo apmokėjimą už prekę.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, jog dėl ratinio ekskavatoriaus krautuvo pasisavinimo į policijos įstaigą buvo kreiptasi 2013 10 11 (b.l. 1 4 t.). Iš lito ir valiutų santykio oficialaus kuro matyti jog nurodyta ratinio ekskavatoriaus krautuvo 68 000 EUR vertė (nustatyta pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą (b.l. 15-18 4 t.) litais sudarė 234 790,40 Lt (b.l. 12-13 4 t.).

Iš krovinio važtaraščio (b.l. 19 4 t.) matyti, jog ratinio ekskavatoriaus krautuvo pardavėjas UAB „M“, o pirkėjas „R“ (adresas nurodytas Latvijos Respublikoje (b.l. 19 4 t.). Iš susirašinėjimo elekroniniu paštu matyti, jog buvo daromas tarptautinis mokėjimas iš Latvijoje SIA SEB banko, kad apmokėjimas už įsigyjamą prekę „strigo“ (b.l. 20-30 4 t.).

2013 09 24 įmonei UAB „R“ pradėtas įmonės likvidacijos procesas (b.l. 36 4 t.).

Iš GPS signalo duomenų matyti, jog ratinis ekskavatoriaus krautuvas (b.l. 40-61 4 t.) buvo nuvežtas į Latvijos Respubliką.

T. P. pateiktos nuotraukos ir jo parodymai patvirtina, kad UAB „B“ vaizdo kamerose užfiksuotas tas pats asmuo (V. Ž.), kuris lankėsi ir UAB „M“ (b.l.62-63 4 t.). Kaip matyti iš liudytojo T. P. parodymų bei teismui pateiktų dokumentų, V. Ž. įgyjant ratinį ekskavatorių krautuvą prisistatė V. O.. Iš UAB „T“ pateiktų įrašų (b.l. 67-68 4 t.) matyti, jog būtent V. Ž. rūpinosi ratinio ekskavatoriaus krautuvo transportavimu ir jo iškrovimu UAB „T“ teritorijoje. Latvijoje rasto ir UAB „M“ grąžinto ( b.l. 117-118 4 t.) ratinio ekskavatoriaus krautuvo gamykliniai duomenys sutampa su „R“ atstovui parduoto krautuvo duomenimis (b.l. 39, 74-80, 82-90 4 t.), už krautuvą V. Ž. neatsiskaitė. Iš liudytojo parodymų matyti, jog V. Ž. inscenizavo apmokėjimą už krautuvą. Realiai jokie pinigai gauti nebuvo.

Šiuo konkrečiu atveju V. Ž. prisistatė ne savo, bet išgalvotu vardu ir pavarde, nes, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, A. R. nuo 2013-04-24 yra paieškomas (b.l. 53 7 t.), o asmuo vardu V. O. neegzistuoja (b.l. 54 7 t.).

2013-10-16 UAB „T“ pateikė kamerų vaizdo įrašą, kur stebima bendrovės teritorija (duomenys neskelbtini) (b.l. 65-66 4 t.).

2013-10-11 buvo paskelbta ratinio ekskavatoriaus krautuvo, modelis JCB 4CX Eco T4, VIN (duomenys neskelbtini), paieška (t. 4, b.l. 91-92). Paieška nutraukta 2014-02-27 (b.l. 95-96 4 t.)

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba informavo, kad ratinio ekskavatoriaus krautuvas buvo rastas 2013-10-11 Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). El. paštu iš Latvijos pareigūnų buvo gauti paaiškinimai ir kiti dokumentai dėl ratinio ekskavatoriaus krautuvo (b.l. 97-115 4 t.).

Nustatyta, kad 2013-10-04, apie 18.00 val. ratinio ekskavatoriaus krautuvas buvo iškrautas prie „T“ statomo terminalo, (duomenys neskelbtini). UAB „M“ pagal GPS stebėjimo sistemą nustatė, kad parduotas ratinis ekskavatoriaus krautuvas nuo „T“ statomo terminalo, prie (duomenys neskelbtini), pajudėjo 2013-10-06, variklis buvo paleistas 11.43.26 val. ir išjungtas 11.49.06 val., po ko su nedirbančiu varikliu buvo nugabentas į Latvijos Respubliką, (duomenys neskelbtini) ir variklis buvo paleistas 17.56.06 val. ir išjungtas 18.04.00 val. Daugiau variklis neveikė iki 2013-10-11, t. y. iki ratinio ekskavatoriaus krautuvo suradimo momento, jis buvo įjungtas tik tuo metu, kai po suradimo buvo gabenamas į Jelgavos policijos padalinį.

2014-02-10 prokuroro nutarimu UAB „M“ grąžintas ekskavatorius krautuvas (b.l. 117-119 4 t.), o iš liudytojo T. P. paaiškinimų matyti, kad ratinis ekskavatoriaus krautuvas, modelis JCB 4CX Eco T4, VIN (duomenys neskelbtini), yra grąžintas. Iš Latvijos jis buvo transportuotas atgal 2013-12-18 ant krovininio automobilio (b.l. 81 4 t.).

Vykdant teisinės pagalbos prašymą Latvijoje (b.l. 1-145 8 t.), į užduotus klausimus liudytojas R.F. parodė, jog nei jis asmeniškai, nei jam priklausanti įmonė - „T“ niekada neturėjo sandorių su įmone „R“. Apie minėtą įmonę nėra girdėjęs.

Į klausimą, ar įmonė „D“ praeitais metais pirko ekskavatorių - krautuvą (modelis JCB 4CX, ECO T4, VIN (duomenys neskelbtini)), liudytojas R.F. atsakė, jog jis yra minėjęs, kad Latvijos Respublikoje nėra registruotos bendrovės „D“, tai yra jo mamos deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, kur trumpam buvo pastatytas ekskavatorius – krautuvas JCB 4CX, ECO T4. Dėl jau minėto ekskavatoriaus - krautuvo patekimo į namų ūkio „D“ teritoriją gali pasakyti, kad 2013 metų gegužę įmonė SIA „T“ vykdė užsakymą oro uosto „Ryga“ teritorijoje, kur vyko oro uosto teritorijos platinimo darbai. Įmonė SIA „T“ turėjo pristatyti birų krovinį, o jis, kaip įmonės SIA „T“ savininkas, kartas nuo karto pasirodydavo oro uosto „Ryga“ teritorijoje, kad kontroliuotų SIA „T“ vykdomą užsakymą. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau užsakymo vykdymo metu susipažino su P. R., kuris prisistatė kaip vadovas įmonės, kuri irgi dalyvauja oro uosto „Ryga“ teritorijos platinimo darbuose, jis italas, o Latvijoje neseniai pradėjo verslą. Kokios įmonės vadovas jis buvo, nepasakė. Pokalbių metu P.R. sakė, kad nori plėsti verslą Latvijoje ir ieško sandorio galimybių, paliko savo telefono numerį. Oro uoste „Ryga“ įmonė SIA „T“ darbus baigė birželio viduryje, o P. R. kartkartėmis jam telefonu paskambindavo, kelis kartus buvo susitikę. Kalbėjo daugiausia apie verslo plėtimą ir apie bendradarbiavimą. 2013 metų rugsėjo viduryje P. R. jam paskambino ir pasakė, kad įsigijo naują ekskavatorių – krautuvą ir klausė, ar nebūtų galimybės jį kur nors neilgam pastatyti, nes jis tuo metu tokios galimybės neturėjo, kadangi reikėjo baigti iki galo forminti dokumentus, dar buvo būtina įrengti papildomus išėjimus hidraulikai. Į P. R. prašymą atsakė teigiamai ir sakė, kad tą galima padaryti (duomenys neskelbtini), namų ūkio „D“ teritorijoje, kur stovi ir įmonei SIA „T“ priklausanti technika. 2013 metų rugsėjo pabaigoje, ar spalio pradžioje, tikslios datos neatsimena, į namų ūkio „D“ teritoriją buvo atgabentas ekskavatorius-krautuvas JCB 4CX, ECO T4, tai yra į (duomenys neskelbtini). Ekskavatorių – krautuvą į namų ūkio „D“ teritoriją pristatė pats P. R.. Spėja, kad krautuvas buvo atgabentas sunkvežimiu ant platformos, bet pats asmeniškai to nematė. Taip pat nematė, kas buvo vairuotojas ir su kokia transporto priemone krautuvas buvo atgabentas, nes atgabeno vėlų vakarą, buvo tamsu. P.R. jam paliko priėmimo–perdavimo akto kopiją, Lietuvos Respublikos įmonės išrašytą sąskaitą dėl ekskavatoriaus – krautuvo JCB 4CX, ECO T4, krautuvo naudojimo instrukciją ir vieną komplektą raktų. Papildomai paprašius, P.R. paliko savo paso kopiją. Sakė, kad po kelių dienų atvyks ir paims krautuvą. Po kelių dienų į namų ūkio „D“ teritoriją atvyko Estijos Respublikos pilietis, kuris iš pradžių neprisistatė, tačiau atvykus Jelgavos nuovados policijos darbuotojams buvo paaiškinta, kad iš Estijos Respublikos atvykęs asmuo yra įmonės atstovas, užsiimantis traktorių technikos JCB prekyba. Jelgavos nuovados policijos darbuotojams R.F. pateikė informaciją apie ekskavatoriaus-krautuvo patekimą į namų ūkio ,,D“ teritoriją ir atidavė visų dokumentų kopijas, kurias jam paliko P.R.. Ekskavatorių-krautuvą paėmė policijos darbuotojai. Nuo tos dienos, kai P.R. atgabeno jam ekskavatorių-krautuvą, jis daugiau jam neskambino. Pats telefonu su juo susisiekti nemėgino, nes neturėjo jo telefono numerio. R. jam skambino iš kito telefono numerio. Nori pridurti, kad P. R. pasas nebuvo išduotas Latvijos Respublikoje, o, jeigu neklysta, Italijoje (b.l. 45-47, 89-92 8 t.).

Liudytojui Raivis Fridbergs buvo parodytos atpažinimui nuotraukos, pastarasis neatpažino V. Ž., G.E. B., J. I., V. N. (b.l. 48-55, 93-104 8 t.).

13) Dėl UAB „B“ padangų

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dėl epizodo, susijusio su UAB „B“ ir padangomis, parodė, kad 2013 metais spalio mėn. jo pažįstamas A. R. paprašė nuvykti į UAB „B“ biurą ir nupirkti keturias padangas (padangų išmatavimus buvo užsirašęs ant lapelio). Jis nuvykęs į UAB „B“ įsigijo A. nurodytas padangas. Apmokėjimas už padangas vyko UAB „B“ patalpose, pavedimu. Jis prisijungė prie UAB „I“ arba „S“ banko sąskaitos el. bankininkystės pagalba (prisijungimo prie banko sąskaitos metu susiskambino su A., kuris padiktavo jam el. bankininkystės kodus) ir iš UAB „I“ arba „S“ (tiksliai neatsimena) pervedė į UAB „B“ banko sąskaitą pinigus už padangas. Kokią pinigų sumą pervedė ir kokia valiuta, nurodyti negali, neatsimena. Per kokį banką prisijungė, nurodyti negali, neatsimena. Pavedimą atlikti pavyko, kompiuterio ekrane, o būtent interneto puslapyje, buvo nurodyta, kad pinigų pervedimo operacija įvykdyta. Pavedimą atliko iš savo nešiojamojo kompiuterio. Padangos iš UAB „B“ jam perduotos nebuvo, nes UAB „B“ Lietuvoje jų neturėjo. UAB „B“ pasiūlė padangas atsiimti Latvijoje. Jis sutiko. UAB „B“ atstovas padavė jam lapelį su kodais ir pasakė, kad pateikus lapelį UAB „B“ atstovybėje Latvijoje, jam bus duotos jo užsakytos ir pavedimu apmokėtos padangos. Padangas reikėjo atsiimti Latvijoje, Rygos mieste, tikslaus adreso neatsimena. Padangas iš Latvijos turėjo pasiimti A., bet pastarasis negalėjo, todėl paprašė V. Ž.. Į Latviją jis nuvyko kartu su G.E. B., paprašė pastarojo palaikyti jam kompaniją. Kokia transporto priemone važiavo į Latviją, nurodyti negali, neatsimena. Padangų atsiėmimo aplinkybių neatsimena, nurodyti negali, t.y. tiksliau negali nurodyti, kada važiavo, iš kur atsiėmė padangas, ar pasirašė kokius nors dokumentus atsiimant padangas. Grįžęs į Lietuvą padangas perdavė A., bet perdavimo aplinkybių papasakoti negali, neatsimena. Apie tai, kad UAB „B“ negavo pinigų pagal V. padarytą pavedimą, jis nežinojo, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Kodėl UAB „B“ negavo pinigų nežino, nurodyti negali. Apie tai, kur yra A., V. Ž. nežino, nurodyti negali. Mano, kad namie, adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 64-71 14 t.).

Liudytojas L. B. teismui patvirtino, kad 2013 10 06, 18-19 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino vyriškis, kuris norėjo nusipirkti džipui (R21 dydžio) žiemines naujas padangas. Skambino iš numerio: (duomenys neskelbtini). L. B. pasakė, kad šiuo metu jis atsakyti negali, reikia skambinti pirmadienį arba atvykti į servisą – parduotuvę, adresu: (duomenys neskelbtini). 2013 10 07, 10 val., asmuo vėl paskambino, klausė, ar turi padangų, kur randasi (skambino iš kito numerio: (duomenys neskelbtini), į kitą L. B. telefono numerį). 2013 10 07, 12 val., atvyko vyriškis, išsirinko padangas, paprašė išrašyti išankstinę sąskaitą apmokėjimui pavedimu. Išrašytą sąskaitą (7400 litų sumai) asmuo pasiėmė ir, išsitraukęs nešiojamąjį kompiuterį „Apple“, pradėjo daryti pavedimą. L. B. matė, kad pavedimas atliktas sėkmingai. Kai vyriškis prie jo (taip pat visa tai matė šalia visą laiką buvęs jo kolega V. B.), atsidaręs „SEB“ banko el. bankininkystės langą, atlikinėjo pinigų pervedimą, jam jokių įtarimų nekėlė, kadangi pervedant pinigus, jis su savimi turėjo PIN generatorių, iš kurio suvedinėjo banko reikalaujamus slaptažodžius. Padarius pavedimą, matėsi, kaip iš sąskaitos nusiskaičiavo pinigai, matė, jog pradžioje, prieš darant pavedimą toje sąskaitoje pinigų, t.y. eurų buvo virš 9 tūkstančių, o neva į jų bendrovės sąskaitą pervedus 2143,19 eurų, sąskaitoje iškart sumažėjo ir pinigų. Kadangi jokių įtarimų kliento elgesys nesukėlė, viskas atrodė labai tikroviškai, L. B. išrašė užsakymo (t.y. lapas su specialiu kodu) numerį, pagal kurį galima atsiimti prekes Latvijoje pas jų pagrindinį tiekėją Latvijoje, bendrovėje „L“. Vyriškis prie tyrimo pateiktą „SEB“ banko el. bankininkystės lango kopiją, kaip nurodė atsiuntė iškart prie jo nukopijavęs šį langą per „Printscrn“. Iš asmens elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavęs patvirtinimą dėl apmokėjimo, L. B. suteikė asmeniui teisę pasiimti padangas iš įmonės tiekėjo Latvijoje. Asmuo nurodė, kad padangas atvažiuos pasiimti kitas asmuo, kuris šiuo metu yra Latvijoje (J. B., a/k (duomenys neskelbtini) Įmonės patalpose yra įrengtos stebėjimo kameros, asmuo buvo nufilmuotas. Asmuo prisistatė kaip M. N., sakė, kad jo įmonė yra Latvijoje. Prieš asmeniui išeinant, L. jam atspausdino ant lapo užsakymo numerį ir sandėlio adresą ((duomenys neskelbtini)) (dokumentų kopijos pateiktos su pareiškimu). Kiek žinoma, padangos 2013 10 07 d. 17 val., buvo paimtos iš sandėlio (galimai paėmė tas pats asmuo, nes turėjo su savimi lapą, kurį L. B. jam davė). Dėl šio įvykio materialus nuostolis padarytas UAB „B“, suma: 7400 litų, nes pinigų už padangas negavo. Kai asmuo padangas gavo, o įmonė pinigų negavo, L. B. paskambino į telefono Nr.: (duomenys neskelbtini) ir pranešė asmeniui, kad nesulaukė apmokėjimo. Pastarasis pasakė, kad jam nuo sąskaitos pinigai yra nuskaičiuoti ir, jeigu įmonė iki vakaro negaus pinigų, jis paskambins į banką ir išsiaiškins situaciją. Kitą dieną įmonė negavo jokių pinigų. L. B. vėl paskambino asmeniui, kuris pasakė, kad pinigai grįžo atgal, ir jis vėl padarė pavedimą iš kitos sąskaitos, atsiuntė kopiją elektroniniu paštu (buvo pastebėta, kad skiriasi viena pavardės raidė, M. N.). Ir šį kartą įmonei nesulaukus pinigų, suprato, kad juos apgavo ir kreipėsi į policiją. Vėliau L. B. sužinojo, kad tas pats asmuo, tuo pačiu apgaulės būdu nusipirko traktorių įmonėje „M“, kuri yra (duomenys neskelbtini).

Padangos, kurios buvo apgaulės būdu įgytos iš UAB „B“, yra firmos „P“, modelis „SCORPION ICE AND SNOW RUN ON FLAT“. Apgaulės būdu įgytos 4 padangos, dviejų iš jų yra matmenų 285/35 R21, tokio dydžio padangos montuojamos ant priekinių ratų, o į automobilio galą montuojamos platesnės ir žemesnio profilio. Būtent kitų dvejų apgaulės būdu įgytų padangų matmenys ir buvo platesnės ir žemesnio profilio, t.y. 325/30R R21. Ant visų keturių padangų šonų buvo užrašas „SCORPION ICE AND SNOW RUN ON FLAT“, ant dviejų iš jų buvo skaičiai 285/35 R21, ant kitų dviejų buvo skaičiai 325/30R R21. Ant visų keturių padangų protektorius buvo iš vienodo dydžio rombo figūrų, kurios sudarė trys juostos. Taip pat ant protektoriaus šonuose buvo dvi juostos su stačiakampiais. Visos keturios padangos buvo pagamintos 2012 metais. Gaminimo metai pažymėti padangų šonuose, taip pat ant padangų rašoma kokią tiksliai savaitę buvo pagamintos padangos, pvz. rašoma 0112, tai reikštų, kad pagaminta 2012 metų pirmą savaitę. Toks padangų komplektas, t.y. kai priekinės padangos yra siauresnės ir aukštesnės už galines, montuojamos tik dviem automobilio modeliams BMW X5 ir BMW X6, kitiems automobiliams toks komplektas netiktų. 2014-01-30 kartu su Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS pareigūnais L. B. apžiūrėjo padangas, kurios buvo įmontuotos ant ratų automobilio BMW X 6, valst.. Nr. JG-3344 (Latvijos valstybės valstybiniai numeriai). Ant automobilio ratų uždėtos lygiai tokios pačios padangos, kokios 2013-10-07 apgaulės būdu buvo įgytos iš UAB „B“. Padangos kurios buvo įgytos apgaulės būdu iš UAB „B“, neturėjo individualių požymių, bet pagal pavadinimą ir išmatavimus, o būtent pavadinimas „Pirelli Scorpio ice and snow Run on Flat“, o išmatavimai - 325/30R21 ir 285/35R21. UAB „B“ sutinka priimti panaudotas padangas.

L. B. atpažinimo pagal jo nuotrauką metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris UAB „B“ patalpose Vilniuje apgaulės būdu išviliojo 4 naujas žiemines padangas (b.l. 139-141 4 t.).

Liudytojas G.E. B. parodė, kad 2013 m. rugsėjo pabaigoje jam paskambino V. Ž., ir jie apie 13 val. susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), prie „Statoil“ degalinės. V. atvažiavo automobiliu „Renault“, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinio numerio neatsimena. V. pasakė, kad labai nori pakalbėti ir išspręsti kilusias problemas dėl kompiuterinės įrangos (UAB “P“), bet jam skubiai reikia nuvažiuoti į Latviją, todėl pasiūlė jam kartu nuvažiuoti į Rygą ir važiuojant pakalbėti. Jis sutiko, o kokiu tikslu važiuoja į Latviją, nesiteiravo. V. sakė, kad į Rygą jam reikia tėvo reikalais. Į Latviją važiavo automobiliu BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis priklauso UAB „F“, bet važinėjo jis kaip bendrovės darbuotojas). Latvijoje jie buvo Rygoje, kur nuvažiavo į kažkokius sandėlius (tikslios vietos nurodyti negali, adreso nežino) aptvertoje teritorijoje, mūriniuose pastatuose. Prie vieno sandėlio jie ir sustojo. Į sandėlį nuėjo V.. Ar pastarasis su savimi pasiėmė kažkokius dokumentus, nurodyti negali, nematė. Maždaug už 15 min. V. grįžo iš sandėlio su 2-3 sandėlininkais, kurie atnešė 4 padangas - mažiausiai R 20 dydžio. V. sakė, kad padangos reikalingos jo tėvui, kad Latvijoje jos kainuoja pigiau. Grįžus į Lietuvą, apie 22 val. V. nuvežė G.E. B. į namus. Pstarasis leido V. paimti automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvežti padangas tėvui į namus. Automobilį V. grąžino ryte. Kur V. nuvežė padangas, jis nežino. Kur yra padangos, taip pat nežino, nurodyti negali (b.l. 40-41 12 t.).

Liudytojas V. B. teismui parodė, kad jis dirba UAB „B“. Kaltinamasis matytas, nes būtent jis atvykęs į bendrovę pirko 4 padangas. Prie V. B. ir L. B. iš savo kompiuterio padarė apmokėjimą. Pirkėjui buvo suteikta teisė jo prašymu padangas atsiimti Latvijoje, nes, pasak jo, tai gali padaryti koks nors jo pažįstamas. Padangos iš Latvijos sandėlių buvo paimtos, tačiau apmokėjimas už prekes nebuvo gautas.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, jog dėl 4 padangų pasisavinimo į policijos įstaigą buvo kreiptasi 2013 10 14 (b.l. 120 4 t.). Iš sąskaitos išankstiniam apmokėjimui (b.l. 161 4 t.) matyti, jog 4 padangų pardavėjas UAB „B“, o pirkėjas - M. N..

Įmonės SIA „R“ adresas nurodytas Latvijos Respublikoje (b.l. 19 4 t.). Iš susirašinėjimo elekroniniu paštu matyti, jog buvo daromas tarptautinis mokėjimas iš Latvijoje SIA SEB banko, kad apmokėjimas už įsigyjamą prekę „strigo“ (b.l. 20-30 4 t.).

Iš Latvijos bendrovės „L“ sąskaitos matyti, jog 2013 11 06 buvo parduotos 4 padangos (b.l. 143-144 4 t.), analogiškos padangos buvo rastos, uždėtos ant automobilio BMW X valst Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 146-157 4 t.)

Byloje buvo surašytas teisinės pagalbos prašymą į Latviją ir gautas atsakymas (b.l. 1-145 8 t.). Iš liudytojo V.A. parodymų matyti, kad jis yra SIA „L“ įgaliotas atstovas. Įmonė SIA „L“ pardavinėja padangas, jos adresas – (duomenys neskelbtini). Įmonė SIA „L“ turi tris sandėlius šiais adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). SIA „L“ kelerius metus bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos įmone SIA „B“. Remiantis 2013 10 07 d. važtaraščiu Nr. L13-277766 dėl SIA „B“ užsakymo, buvo išduotos 2 padangos Pirelli Scorpion ,ice and snow, 325/30 R21 XL ir 2 padangos Pirelli Scorpion ice and snow, 285/25 R21 XL. Kas paėmė minėtas padangas nurodyti negali. „B“ užsakė prekę elektroniniu būdu, be to, tai galima suderinti ir telefonu su SIA „L“ vadybininkais Lietuvoje. Paskui yra forminamas užsakymas, ruošiamas važtaraštis ir CMR dokumentai arba tik važtaraštis. Šiuo atveju buvo paruošti tik važtaraščiai. Ar užsakymo metu buvo nurodytas asmuo, kuris atsiims prekę, pasakyti negali. Remiantis SIA „L“ turima dokumentacija gali patvirtinti, kad po SIA „B“ 2013 10 07 d. padangų užsakymo atvyko galutinis pirkėjas, tai yra asmuo, kuris jas įsigijo iš Lietuvos įmonės SIA „B“. Padangas išdavė sandėlio vedėjas G. adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 56-57,105-107 8 t.).

A. G. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris labai panašus į tą, kuriam jis perdavė padangas (t. 8, b.l. 66-67, vertimas120-122)

14) Dėl UAB „M“

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis savo kaltės dėl epizodo, susijusio su UAB „M“, nepripažįsta, nieko pasakyti negali, jokių sutarčių su UAB „M“ jis niekada nepasirašinėjo. Jokio konjako 2013 10 09 jis įsigijęs nebuvo ir nenorėjo įgyti. UAB „M“ biure niekada nebuvo. UAB „M“ atstovo M. M. jis nepažįsta. Jokių pinigų į UAB „M“ banko sąskaitą jis pervedęs nebuvo, elektroninės bankininkystės būdu imitavimo apmokėjimo už prekes jis nevykdė (b.l. 64-71 14 t.).

Iš UAB „M“ pareiškimo matyti, jog 2013 10 09 Bendrovės darbuotojui M. M. į darbinį telefoną paskambino vyriškis, prisistatęs R., atstovaujančiu tarptautinę įmonę „R“, dirbančią ir Latvijoje, ir Lietuvoje. Teiravosi brangaus konjako, t.y. klausinėjo apie konjaką „Hennessy XO“ 0,7 1 talpose (kaina 699,00 LT su PVM už 1 vnt.) ir „Hennessy Paradis“ 0,7 talpose (kaina 2500 Lt su PVM už 1 vnt.). M. M. paprašius, kad atsiųstų užklausą el. paštu, tą pačią dieną atsiuntė. Pagal atsiųstą užklausą darbuotojas paruošė išankstinę sąskaitą apmokėjimui. Sutarta susitikti tą pačią dieną prekybos centre „EUROPA“, Vilniuje. Susitikus bei aptarus užsakymo detales, R. sutiko su siūlomomis sąlygomis ir patvirtino jog ketina įsigyti prekių, kurių bendra suma siekė truputį virš 150 000 Lt su PVM. Pasiūlė iš karto padaryti pavedimą elektroninėje bankininkystėje. Kaip vėliau paaiškėjo, buvo imituotas mokėjimo pavedimas - kodo pasitikslinimui, pavedimo patvirtinimui asmuo skambino savo kolegai, patvirtino pavedimą ir rodė savo nešiojamame kompiuteryje, jog pavedimas jau patvirtintas. Taip pat bandė rodyti, jog einamoje sąskaitoje yra pakankama suma pinigų. Sąskaita buvo Latvijos banke eurais.

Susitikimo metu M. M. paprašė, kad atsiustų el. paštu patikslinimą dėl pristatymo adreso. Grįžęs į darbo vietą iš susitikimo, M. M. rado atsiustą el. laišką, kuriame buvo nurodytas pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną kelis kartus skambino tas pats R., teiravosi, ar matomas jų padarytas mokėjimo pavedimas. Tačiau Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje pavedimo nebuvo ir tai sukėlė įtarimą. R. tikino, kad pinigai tikrai pervesti bei vis prašė pažiūrėti, ar dar nėra pinigų sąskaitoje. Tikino, jog užtruko dėl to, kad pavedimas padarytas iš kitos valstybės ir vadybininkas banke patvirtino, kad pinigai pervesti. Vėliau jau ėmė prašyti, kad bent dalį gėrimų Bendrovė perduotų negavusi pinigų, kadangi, kaip teigė, gėrimai bus reikalingi jau tos pačios dienos 15 val. Gėrimus perduoti buvo atsisakyta. Daugiau verslininkas R. į bendrovę nebesikreipė (b.l. 1158-162 3 t.).

Iš liudytojo M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, jog jis dirba UAB „M“ vadybininku, jo funkcija yra alkoholinių gėrimų pardavimas reprezentaciniams tikslams. 2013-10-09 į jo darbinį telefoną paskambino nepažįstamas vyras, kuris norėjo pirkti konjako, konkrečiai „Henessy X0“ ir „Hennessy Paradis“. M. M. pasiūlė jam parašyti į jo el. paštą užklausą dėl pageidaujamų prekių. Skambutis sukėlė įtarimą, nes žmogus visiškai nesiderėjo dėl kainos, nors iš savo praktikos žino, kad klientai bando „numušti“ kainą Tą pačią dieną iš el. pašto (duomenys neskelbtini)15.22 val. į M. M. darbinį el. paštą (duomenys neskelbtini) gavo užklausą, kad reikalinga „Hennessy X.O.“ 0,7 250 vnt. ir „Hennessy Paradis“ - 20 vnt. Pastebėjo, kad tas pats laiškas buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) M. M. išsiuntė išankstinę sąskaitą, užsakymo Nr. 5516232, kuriame pasiūlė pirkėjui jo pageidaujamas prekes. Tą pačią dieną M. M. susitiko su pirkėju prekybos centre „Europa“, adresu Konstitucijos pr. Pirkėjas prisistatė R. vardu, paaiškino, kad Lietuvoje organizuoja didelį renginį, bus daug svečių iš Rusijos ir Kinijos, todėl reikalingas didelis kiekis konjako. Susitikimo metu jis ištraukė savo nešiojamąjį kompiuterį „APPL“ sidabrinės spalvos. Pasakė, kad tuoj pat padarys pavedimą. Jam tai pasirodė įtartina, nes net verslininkai niekada tokių dalykų nedemonstruoja, maža to - tai daro finansininkai. Jis per daug nelindo, nežiūrėjo į pirkėjo kompiuterį. Pastarasis prisijungė prie savo bankininkystės. M. M. matė, kad SEB banko sąskaita buvo eurais, o ne litais. Taip pat pastebėjo sąskaitos įmonės pavadinimą – „R“. M. M. buvo paaiškinta, kad jo įmonė yra įsikūrusi Latvijoje, todėl pavedimas bus daromas eurais. Darydamas pavedimą, vieną ar du kartus kažkam skambino, kalbėjo lietuvių kalba, klausė prisijungimo kodų. Kai padarė pavedimą, atsuko į jo pusę kompiuterį, parodė, kad tikrai pavedimas atliktas. Akcentavo, kad jo įmonėje yra daug lėšų, rodė kitus darytus pavedimus. M. M. pasakė, kad kai tik sulauks pinigų, tarsis dėl prekių pristatymo. Tą pačią dieną 19.34 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) gavo laišką, kuriama buvo nurodyta prekes pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini). Kitą dieną asmuo vardu R. daug kartų skambino, klausė ar gavo pinigus, prašė gauti bent dalį butelių, aiškino, kad iki 15 val. būtinai turi gauti. Kadangi jų įmonės sistema sukurta taip, kad kol nėra pinigų įplaukos, prekių negali pakrauti ir išsiųsti. Taip ir buvo paaiškinta. Vėliau pirkėjas liovėsi skambinėti. M. M. suprato, kad buvo bandymas apgauti. Finansiškai UAB „M“ nenukentėjo.

M. M. elektroniniai susirašinėjimo laiškai su asmeniu, save įvardijusiu R. P., patvirtina M. M. nurodytas aplinkybes apie ketinimus įgyti „Hennessy X.O.“ 0,7 250 vnt. ir „Hennessy Paradis“ - 20 vnt. (b.l. 168- 169 3 t.).

M. M. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris apgaulės būdų bandė įsigyti iš UAB „M“ 270 vnt. butelių konjako. Pristatymo vieta nurodyta SIA „R“ adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 165-166 3 t.).

15) Dėl UAB „E” maisto produktų

V. Ž. ikiteisminiame tyrime parodė, kad A. R. pažįsta apie 10 metų. 2013 metų spalio mėnesio pradžioje jis susitiko su A. R., kuris buvo su savo draugu „V“. Jie pasiūlė jam įsidarbinti UAB „I“ vadybininku su tolimesne perspektyva tapti direktoriumi. Jis sutiko. Kaip vėliau sužinojo iš jo darbo pažymėjimo, „V“ buvo V. O. ar O., dabar tiksliai neatsimena. V. O. buvo UAB „I“ direktorius, taip buvo parašyta darbo pažymėjime. 2013-10-10 ryte, tiksliau laiko neatsimena, A. R. į jo telefoną atsiuntė elektroninę trumpą žinutę, kad reikia susitikti. Susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, lygtai (duomenys neskelbtini). A. R. buvo su V. O.. A. R. jam pasakė, kad UAB „I“ turi užsakymą maisto produktams, kokiems nesakė, bei pasakė, kad jam reikės nuvykti į vieną įmonę, kokią nenurodė, aptarti kainą ir atlikti apmokėjimą. Jis pasakė, į kokią įmonę reikės vykti. Po tam tikro laiko A. R. į jo telefoną vėl atsiuntė elektroninę trumpą žinutę, kad reikia susitikti. Antrą kartą susitiko Vilniaus centre, tiksliau vietos neatsimena. A. R. jam davė darbinį kompiuterį ir telefoną bei pasakė nuvykti į UAB „E“ (nurodė adresą) bei suderinti kainą ir atlikti elektroninės bankininkystės būdu apmokėjimą už prekes. Jis dar jam pasakė, kad pirkimą–pardavimą su UAB „E“ elektroniniu susirašinėjimu derino vadybininkas R. P.. Jam būtina tęsti R. P. pradėtą darbą dėl maisto produktų pirkimo – pardavimo. Jam jokių įtarimų nekilo ir tęsė R. P. darbą. Po pietų, tiksliau laiko neatsimena, nuvyko į UAB „E“, adreso neatsimena, ir jam duotu A. R. kompiuteriu atliko apmokėjimą už maisto produktus. Kokie tiksliai buvo maisto produktai, neatsimena, kokia buvo apmokėjimo suma, taip pat neatsimena, tik atsimena, kad mokėjimas buvo eurais. Apmokėjimą darė galbūt iš UAB „I“ sąskaitos bet galėjo būti ir kita įmonė, apmokėjimą darė iš įmonės banko sąskaitos SEB banke, ar tai buvo SEB banko Lietuvos padalinys, neatsimena. Prisijungimo kodai prie banko sąskaitos buvo kompiuteryje. Dėl papildomų kodų neatsimena, ar skambino A. R., ar turėjo kodų generatorių, nes įvairias atvejais būdavo įvairiai. UAB „E“ kompiuteriu pasinaudoti apmokėjimui nereikėjo, nes turėjo savo darbinį kompiuterį ir ten buvo įvesti visi kodai. Po apmokėjimo jam paskambino A. R. ir paklausė, ar apmokėjo. Atsakė, kad apmokėjo. Tada paklausė, ar galima atsiimti prekes. Atsakė, kad negalima. Prekes UAB „E“ darbuotojai atsisakė išduoti, kol į jų įmonės sąskaitą neįplauks pinigai. A. R. jam pasakė paklausti, gal reikalingas koks nors patvirtinimas. UAB „E“ darbuotojai pasakė, kad patvirtinimas reikalingas, koks tai patvirtinimas, neatsimena. Žino, kad A. R. į UAB „E“ atsiuntė kažkokį patvirtinimą, tačiau prekių jam neišdavė. Po visko dar kartą susitiko su A. R., laiko ir vietos neatsimena. A. R. jam pasakė nesijaudinti, kad prekes atsiims ryte, kad darbą atliko puikiai. Ryte jam dar skambino moteris iš UAB „E“, galbūt buhalterė, klausė, kodėl dar pinigai neįplaukė. Jis telefonu paklausė apie pinigus A. R.. A. R. jam pasakė paskambinti į UAB „E“, kad jie patikrintų paštą, nes viskas gerai, t. y. apmokėjimas įvykdytas. Po to A. R. iš jo paėmė darbo telefoną ir kompiuterį. Kaip vyko viskas toliau, nežino. Po kelių dienų A. R. jam pasakė, kad sandoris neįvyko, nes laiku nepavyko paimti prekių. A. R., V. O. ir savo darbinio telefono abonentinių numerių neatsimena. Vienu metu turėjo 3 jam duotus darbinius telefonus. Ar UAB „E“ prisistatinėjo R. P., neatsimena. Kur maisto produktai iš UAB „E“ turėjo „keliauti“ toliau, nežino, galbūt į Latviją, nes kažką tokio minėjo A. R.. Kad apgaule bandė įsigyti didelės vertės svetimą turtą, net nenutuokė (b.l. 45-47 14 t.).

Iš UAB „E” pareiškimo matyti, jog įmonė užsiima didmenine prekyba, distribucija ir logistika, tiekia plataus vartojimo prekes įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Prekių tiekimo pagrindas paprastai yra prekių pirkimo-pardavimo sutartis arba PVM sąskaita-faktūra. 2013 10 10 d., apie 13 val., UAB „E“ bendruoju telefonu paskambino asmuo, prisistatęs S. P., vienos iš įmonių vykdančiuoju direktoriumi. Jis nurodė, kad jo kompanija norėtų įsigyti įvairių maisto prekių (kavos, „Ferrero“ produkcijos ir kt.). Kadangi juridiniai ir fiziniai asmenys gali įsigyti Bendrovės prekių, nesudarę sutarčių, tačiau iš anksto apmokėję už prekes, todėl jis buvo sujungtas su darbuotoju, kuris formuoja prekių užsakymus. S. P. nurodė, kad ketina užsakyti maisto prekių (maždaug už 80 000 Eur ir elektroniniu paštu atsiuntė Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės „R“ rekvizitus (b.l. 121-122 3 t.). Jam buvo paaiškinta, kad prekių Latvijos įmonėms Bendrovė netiekia. Tada R. P. atsiuntė (duomenys neskelbtini), registruotos UAB „I“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) rekvizitus, bei nurodė, kad prekes pirks ši įmonė. Jis buvo informuotas, kad prekes jis galės paimti tik po to, kai už jas bus apmokėta ir pinigai pateks į Bendrovės sąskaitą. Taip pat jam buvo persiųsta sąskaita išankstiniam apmokėjimui (b.l. 125 3 t.). Po kiek laiko R. P. vėl paskambino ir pareiškė, kad pavedimą už prekes padarys UAB „E“ biure ((duomenys neskelbtini)). Kadangi pavedimas bus daromas iš AB banko SEB į Bendrovės sąskaitą, esančią taip pat šiame banke, todėl pinigus savo sąskaitoje matys iš karto. Į Bendrovės biurą S. P. atvyko apie 15 val. ir, dalyvaujant buhalterei D. L., jis prisijungė prie savo internetinio banko, prisijungimui naudojo elektroninių slaptažodžių generatorių ir į Bendrovės sąskaitą neva padarė 81 705,36 EUR dydžio vietinį pavedimą, elektroniniu laišku persiuntė pavedimo kopiją (b.l. 123 3t.). Po to R. P. išvyko neva organizuoti transporto priemonės prekių paėmimui. Tuo tarpu D. L. pastebėjo, kad pavedimas buvo padarytas iš Latvijos SEB banke esančios sąskaitos, todėl susisiekė su SEB banko vadybininke, kuri nurodė, jog pavedimas turėjo būti tarptautinis, kitaip pinigai Bendrovės sąskaitos nepasieks. Apie tai telefonu (duomenys neskelbtini) buvo informuotas R. P.. Jis patikino, kad atvykęs į Bendrovę padarys tarptautinį pavedimą. Apie 16.57 val. jis vėl atvyko į UAB „E“ ir, dalyvaujant D. L., padarė tarptautinį pavedimą 81 705,36 EUR sumai. D. L. taip pat matė, kad sąskaitoje, iš kurios buvo daromas pavedimas, neva buvo 330 000 Lt suma. R. P. ėmė raginti pakrauti jam prekes, nes pavedimą jis neva padarė, sakė, kad jau užsakė transporto priemonę, kuri apie 19 val. atvyks paimti prekių. Prekės bus vežamos į (duomenys neskelbtini), ir į Alytų, o iš ten - į Latviją. Jam buvo paaiškinta, kad kol pinigai nepasieks Bendrovės sąskaitos, prekių perduoti nėra galimybės. Tada R. P. išvyko, žadėjo vėl grįžti iki 19 val. su transporto priemone, nes pinigai iki to laiko jau turėtų neva pasiekti Bendrovės sąskaitą. Apie 19.13 val. bendrovė gavo elektroninį laišką, išsiųstą iš AB banko SEB bendrojo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo bankas neva pagal UAB „I“ prašymą informuoja, kad pinigai pasiekė bendrovės sąskaitą ir bus įskaityti darbo valandomis, t.y. kitą dieną (b.l. 120, 124 3 t.). R. P. toliau ragino perduoti jam prekes, bet pakartotinai buvo informuotas, kad nesant sąskaitoje pinigų, prekės nebus perduotos. Kitą dieną Bendrovės sąskaitoje pinigai neatsirado, todėl buvo susisiekta telefonu su R. P., kuris pasakė, kad nežino, kodėl pinigai dar neįskaityti, jis persiuntė neva Latvijos banko SEB vadybininko elektroninį laišką (išsiųstas iš pašto adreso: (duomenys neskelbtini)), kuriuo informuojama, kad pavedimas sėkmingai padarytas ir pinigai Bendrovės sąskaitą pasieks iki 2013 10 14 d. R. P. vėl buvo informuotas, kad prekių perdavimui tokio dokumento neužtenka. Po to su šiuo asmeniu daugiau susisiekti nepavyko, jo telefonas buvo išjungtas, į įmonę daugiau jis nesikreipė. Susisiekus su SEB banku, buvo patvirtinta, kad bankas niekada jokių laiškų apie minėtų sumų pervedimus nei bendrovei, nei kitiems asmenims nėra siuntęs ir šios piniginės lėšos pervestos nebuvo (b.l. 116-125 3 t.).

Liudytoja D. L. parodė, kad dirbo UAB „E“ buhalterės pavaduotojos pareigose, kai 2013 10 10 apie 15 val. į ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko asmuo, prisistatęs S. P., UAB „I“ vedančiuoju direktoriumi ir pageidavo atsiskaityti už jo užsakytas prekes (saldainiai, majonezas ir kava) elektroninės bankininkystės būdu. Jis atsinešė savo personalinį kompiuterį (nešiojamąjį) ir pasakė, kad atsiskaitymą pavedimu padarys D. stebint, kadangi prieš tai buvo pasakęs neturintis laiko tam padaryti ir atsiskaitymą padarys vietoje, t.y. UAB „E“ biure. Pavedimo suma turėjo būti 81705 eurai, ką ir rodė jo kompiuteryje esanti programa, tai buvo SEB banko puslapis. Matėsi, kaip sąskaitoje keičiasi likučiai, padarius pavedimą. Danutai tai nesukėlė įtarimų. Po neva įvykdyto pavedimo, programa rodė apie pavedimo įvykdymą. Po to pirkėjas išvyko, kaip sakė, ieškoti transporto. Kadangi sąskaitoje pinigai vis nepasirodė, apie tai pranešė pirkėjui ir jis vėl sugrįžo. Tada dar kartą padarė tarptautinį pavedimą ir vėl išvažiavo tvarkytis reikalų dėl transporto. Po kiek laiko vėl buvo susisiekta su pirkėju ir pasakyta, kad pinigų vis dar nėra firmos sąskaitoje, asmuo sakė, kad viską sutvarkys. Tuomet jis atsiuntė el. laišką, kad vykdo SEB banke pavedimą, sakė, kad apie 19-20 valandą atvažiuos jo automobilis MAN, nurodė jo valstybinius numerius. Tačiau asmeniui buvo pasakyta, kad kol nebus gauti pinigai, tol prekės nebus išduotos.

Pirkėjas į biurą daugiau neatvyko. Buvo skambinta į pirkėjo bendrovę, tačiau niekas telefonu neatsiliepė. Tada paskambinus pirkėjui, buvo paprašyta atsiųsti „SWIFT“ kopiją, kuri patvirtintų banko atsiskaitymą. Paskambinus į SEB banką Lietuvoje ir aiškinantis, ar yra daromas pavedimas, banko darbuotoja atsakė, kad pinigų nėra ir pervedimo nemato. Pirkėjas el. laišku pranešė, kad pavedimas bus įvykdytas 14 dieną. D. L. 14 dieną vėl paskambinusi į banką sužinojo, kad pinigų nėra. Tada ji suprato, kad buvo bandoma įvykdyti sukčiavimą. Pirkėjas daugiau telefonu nebeatsakė.

D. L. patvirtino, jog R. P. buvo pasiūlyta atlikti banko mokėjimą už prekes, pasinaudojant UAB „E“ kompiuteriu, bet jis pasakė, kad turi savo nešiojamą kompiuterį ir apmokėjimus atliks savo kompiuteriu. R. P. iš savo kompiuterio prisijungė prie interneto ir atidarė SEB banko puslapį, po ko naudodamas kodų generatorių, kurį turėjo su savimi, atliko banko mokėjimą už prekes, tačiau iš tikrųjų, kaip vėliau paaiškėjo, joks apmokėjimas nebuvo atliktas, nes pinigai į jų įmonės sąskaitą neįkrito. Su R. P. bendravimas telefonu vyko skambinant į jo nurodytą telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini).

D. L. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris prisistatė R. P. ir pasikėsino apgaulės būdu įsigyti maisto produktus (b.l. 132-134 3 t.).

Iš kompaktinės laikmenos apžiūros protokolo matyti, kad UAB „E“ pateiktoje kompaktinėje laikmenoje yra nuotraukos, kuriose matosi V. Ž. (b.l. 137-147 3 t.).

16. Dėl UAB „U” sojų rupinių

Įtariamasis V. Ž. ikiteisminiame tyrime parodė, kad A. R. pažįsta apie 10 metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš dvi savaites jis paskambino ir pasakė, kad galės dirbti UAB „I“ direktoriumi. 2013 metų spalio 5 d. ar 6 d. su A. R. susitiko (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“. A. R. buvo su vyru, kuris prisistatė UAB „I“ direktoriumi V. O.. V. Ž. pasirašė darbo sutartį, kad dirbs UAB „I“ vadybininku ir gali atstovauti V. O. kaip direktorių. 2013-10-10 jam į mobiliojo ryšio telefoną, abonentinio numerio neatsimena, paskambino A. R. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numerio neatsimena. Jis davė UAB „U“ telefono numerį, kurio neatsimena, ir pasakė suderinti sojos rupinių kainą. Jis paskambino ir susitarė, kad atvyks. Į minėtą įmonę atvyko 2013-10-11 apie 12.val. ir suderino sojos rupinių kainą, o būtent 1700 Lt už toną. Jis atvažiavo su savo darbo kompiuteriu, kurį jam davė A. R.. Jam A. R. pasakė, kad kaina negali būti didesnė nei 1700 Lt. Kadangi jie sutiko parduoti už tokią kainą, nusprendė pasirašyti sojos rupinių pirkimo – pardavimo sutartį, o būtent dėl 22 tonų sojos rupinių pirkimo. Kam buvo reikalinga prekė nežino. UAB „U“ darbuotojams pasakė rašyti į sutartį direktoriaus pavardę „V. O.“. Kai sutartis buvo paruošta, pasirašė už direktorių V. O.. UAB „U“ jis tik prisistatė, kad yra UAB „I“ vadybininkas, pavardės jie neklausė, o jis nesakė. UAB „U“ darbuotojai pasakė, kad jie turi tokį kiekį sojos rupinių ir pasiūlė iškart apmokėti, o jie po apmokėjimo krovinį įsipareigojo pristatyti į vietą, kurią nurodys. Tada jis paskambino A. R. vieno ar daugiau UAB „U“ darbuotojų akivaizdoje, ir A. R. jam padiktavo UAB „I“ elektroninės bankininkystės kodus. Jis iš savo darbinio kompiuterio prisijungė prie UAB „I“ banko sąskaitos ir UAB „U“ darbuotojų akivaizdoje atliko banko mokėjimą už sojos rupinius. Po to atvažiavo į Vilnių pas A. R. ir pasakė, kad sutartį pasirašė ir elektroninių būdu apmokėjo už prekę. Krovinį turėjo atgabenti UAB „U“. UAB „U“ vadybininkė S., pavardės nežino, atsiuntė į jo tarnybinį telefoną trumpą pranešimą su vairuotojo telefonu, kuris turėjo atvežti krovinį. Pagal sutartį krovinys turėjo būti atgabentas į (duomenys neskelbtini). Kas ten buvo, nežino, šį adresą jam pasakė A. R.. Paskui krovinio gabenimą su vairuotoju derino A. R.. 2013-10-11 vakare A. R. jam pasakė, kad reikia važiuoti pasitikti krovinį, tada jis, V. O. ir A. R. sėdo į pastarojo automobilį „VOYAGER“, su kuriuo buvo sulaikytas, ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur važiuoti sakė A. R.. Jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje, kur jį paėmė A. R.. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, prie degalinės LUKOIL jų laukė krovininis automobilis – vilkikas, numerių nežino. Tai buvo automobilis su sojos rupiniais. A. R. sėdo į krovininį automobilį, o V. O. ir jis važiavo jiems iš paskos. Jie nuvažiavo į kažkokį kaimą Vilniaus r., pavadinimo nežino, kur sojos rupinius iškrovė A. R., V. O. ir dar jam nepažįstamas vyras. Dėl krovinio iškrovimo viską derino A. R.. Po krovinio iškrovimo jis ir A. R. pastarojo automobiliu išvažiavo, o V. O. išvažiavo automobiliu AUDI A6, valstybinių numerių neatsimena. A. R. jį atvežė Vilniuje į centrą, o pats išvažiavo. Kas nutiko toliau su sojos rupiniais, nežino. Kai 2013-10-16 A. R. nurodymu nuvyko į UAB „U“ Širvintose derinti aliejaus pirkimo klausimą, jį sulaikė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai taip pat paėmė kompiuterį, kuriuo darė banko mokėjimo pavedimą už sojos rupinius. Asmens kratos metu pas jį paimti eurai yra „Monopolio“ pinigai. Kokiais naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriais, dirbdamas UAB „I“, neatsimena. Automobilis „VOYAGER“, su kuriuo jį sulaikė, yra A. R.. Pastarasis asmuo jam davė šį automobilį darbui. Kad jis padarė netikrą banko mokėjimo pavedimą, nežinojo. Jeigu būtų žinojęs, nebūtų antrą kartą važiavęs į UAB „U“ (b.l. 26-28 14 t.).

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dėl sojų epizodo įsigijimo iš UAB „U“ parodė, kad jam apklausos metu buvo parodytos V. N. ir J. I. nuotraukos. V. N. jis nepažįsta, niekada anksčiau matęs nebuvo.

J. I. pažįsta apie 1 metus. J. I. nėra panašus į V. O., t.y. ne V. O.. J. I. nedalyvavo jam įsigyjant sojos rupinius iš UAB „U“. 2013-10-11 jam nuvykus į UAB „U“ biurą ir įsigijus sojos rupinius, V. O. prašymu tą pačią dieną, iš ryto, Vilniuje, mieste, konkrečios vietos nurodyti negali, susitiko su J. I.. Susitikimo metu pasakė, kad yra pardavimui 22 tonos sojų, kad buvo pirkėjas, bet atsirado kažkokios problemos ir pirkėjas atsisako pirkti sojos rupinius. Apie tai, kad klientas atsisakė pirkti sojos rupinius sužinojo iš V. O.. Jis suprato, kad jeigu klientas atsisakė ir sojos rupinių nepirks, tai jis negaus savo procento už tarpininkavimą, todėl susitikimo metu J. I. pasiūlė įsigyti sojos rupinius. Pastarasis gyvena Alytuje, todėl ir pagalvojo, kad galimai turės kam parduoti. J. I. paskambino jam tą pačią dieną vakare ir pasakė, kad nori įsigyti sojos rupinius, kad turi klientą. Jis susitikimo metu pranešė V. O., kad turi pirkėją. Tada jie su A. R. nuvažiavo pasitikti sojos rupinius, nes pagal užsakymą sojos rupinius turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini), bet krovinį priimti sandėlis atsisakė (kodėl jis nurodyti negali, nežino), ir J. I. surado kitą vietą sandėliavimui. Su J. I. jis ir A. R. susitiko (duomenys neskelbtini), degalinėje „Lukoil“, kur pasitiko ir sojos rupinių krovinį. Vėliau sojos rupiniai buvo pristatyti į sandėlį Vilniaus rajone, tikslios vietos nurodyti negali, nes transportavimo vietą pasirinko J. I.. Jiems atvykus į sandėlį Vilniaus rajone, tikslios vietos nurodyti negali, J. I. atsiskaitė už sojos rupinius, t.y. grynais pinigais perdavė apie 35 000 Lt, t.y. perdavė pinigus jam, o jis iš karto atidavė A. R., kuris už tarpininkavimą davė jam 1400 Lt grynais pinigais. Kur J. I. transportavo sojos rupinis toliau, t.y. iš Vilniaus rajono, jis nežino, nurodyti negali. Daugiau nieko pasakyti neturi, išsamius parodymus davė anksčiau, apklausos metu (b.l. 83-89 14 t.).

Iš UAB „U” pareiškimo matyti, jog 2013 10 11 dieną UAB „U“ telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)) apie 9 valandą paskambino neprisistatęs asmuo pagal internetinio puslapio informaciją su prašymu skubiai jam parduoti sojos rupinius, paminėdamas tos pačios dienos prekių pristatymo būtinybę. Biuro administratorė R. K., skambinančiam asmeniui nurodė atsakingo asmens S. P., vadybininkės, mobilų telefono numerį - (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu su S. P. minėtas asmuo prisistatė V. vardu ir kaip UAB „I“ įmonės atstovas. Skambino iš telefono numerio - (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad bendradarbiauja su stambiais Latvijos gamintojų atstovais ir jam būtinai reikia gauti sojos rupinius (toliau - prekes) iki penktadienio vakaro 18 valandos į Vilnių. Iš karto jam nebuvo galimybės atsakyti dėl prekių tiekimo galimybės bei konkrečios kainos, todėl pokalbis buvo pratęstas po kurio laiko. Antro pokalbio metu S. P. informavo, kad yra galimybė pateikti prekes, nurodė prekių kainą, kuri jam tiko. Tačiau liko neišspręstas klausimas dėl mokėjimo, nes naujiems klientams prekes parduoda tik išankstinio mokėjimo sąlygomis. Asmuo pats pasiūlė atvykti į biurą Širvintose ((duomenys neskelbtini)) ir jų akivaizdoje padaryti mokėjimo pavedimą už prekes. Nors tokios sąlygos netenkino, tačiau šis asmuo atvyko į jų biurą tą pačią dieną (iki pietų). Jų įmonės vyr. buhalterės R. G. akivaizdoje buvo parengtas mokėjimo pavedimas ir atitinkamai išsiųstas elektroninio prisijungimo prie bankinės sistemos būdu per „SEB“ banko sistemą, tačiau kilo klausimas, kodėl mokama iš latviškos sąskaitos, nes įmonė registruota Lietuvoje. Buvo paaiškinta, kad Latvijoje įmonei yra suteiktas finansavimas, todėl mokama iš Latvijos banke esančios sąskaitos. Mokėjimo pavedimo kopijos jiems nedavė, bet atitinkamai jam buvo parengta išankstinio mokėjimo sąskaita bei prekių pardavimo sutartis (b.l. 3-4 5 t.), kurias pasirašė, bet be antspaudo. Buvo suderintas prekių tiekimas jo nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini). Tačiau vėliau jis paskambino ir paprašė vairuotojo telefono, kad būtų galimybė jį pasitikti. Pirmadienį, spalio 14 d. ryte, patikrinus įmonės sąskaitą ir aptikus, kad sąskaitoje nėra pinigų, kilo įtarimas, kad kažkas yra blogai. Buvo bandoma skambinti V. O., tačiau jo telefono numeris buvo išjungtas. Paskambinus jų įmonės šių prekių tiekėjui UAB „S“ (b.l. 2, 10-11 5 t.), kuris rūpinosi prekių pristatymu, įsitikino, kad prekės buvo pristatytos. Susisiekė su vairuotoju, kuris juos informavo, kad prekės buvo pristatytos kitu adresu, nes pagal minėto UAB „I“ atstovo V. O. teiginius vakare sutartyje minėtu adresu nebuvo galimybės išsikrauti. Vairuotojo paaiškinimu, prekės buvo iškrautos sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (UAB „D“ priklausančiuose sandėliuose).

Apie pietus pats V. O. susisiekė su direktoriumi K. P. bei S. P. ir dar kartą patikino, kad pavedimas atliktas ir be problemų gali atsiųsti mokėjimo pavedimo kopiją. Tačiau jau pokalbiai vyko kitu telefono numeriu - (duomenys neskelbtini). Taip pat 2013-10-14 11-04 val. buvo gautas vadybininkei parašytas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas (b.l. 5 5 t.), kuriuo dar kartą patvirtino, kad pinigai netrukus pasieks ir pats dar kartą atvyks į ofisą. Šis asmuo bandė tartis ir dėl kitų prekių – aliejaus pardavimo. Tačiau nei nurodytu laiku pirmadienį (per valandą), nei antradienį jis biure nepasirodė. Po telefoninių pokalbių antradienį ryte, kad atsiųstų mokėjimo pavedimo kopiją, taip pat siūlymų net ir Vilniuje susitikti, kad paimti pavedimo kopiją 2013-10-15 12:24 val. buvo gautas iš to paties el. pašto adreso - (duomenys neskelbtini) laiškas (persiųstas ir pats laiško 2013-10-14 12-20 val. turinys iš (duomenys neskelbtini)) su prikabintu mokėjimo pavedimo SWIFT kopija (b.l.6-9 5 t.), tačiau be jokių banko atžymų.

Atsižvelgiant į tai, kad visgi pinigai į UAB „U“ sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB banke, nebuvo gauti, buvo kreiptasi į banko atstovus, kad padėtų patikrinti, ar tikrai atliktas pavedimas. Vėliau, gavus SWIFT kopiją, buvo jiems persiųstas ir šis dokumentas, AB „Swedbank“ atstovas nurodė, kad SWIFT kopija yra padirbta ir niekinė. UAB „U“ padaryta 45 254 Lt žala. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), stebimos vaizdo kameromis, todėl prideda asmens bei automobilio ( b.l. 17-21 5 t.), kuriuo atvyko minėtas asmuo, nuotraukas (b.l. 1 5 t.).

Civilinio ieškovo atstovas K. P., UAB „U“ direktorius, parodė, jog 2013-10-11 vadybininkė S. P. informavo apie klientą, kuris nori pirkti sojos rupinius, atvykti į įmonę ir susimokėti internetiniu pavedimu prie jų akių. Atvykęs asmuo prisistatė V. O., UAB „I“ direktoriumi, jie aptarė pirkimo sąlygas ir perspektyvas. Aptarus S. P. išėjo tvarkyti dokumentus, o jis pasikvietė buhalterę, kad prie jos akių pirkėjas padarytų banko mokėjimo pavedimą. V. banko mokėjimo pavedimą padarė iš savo nešiojimo kompiuterio, S. P. atnešė paruoštus sojos rupinių pirkimo – pardavimo dokumentus, kuriuos pasirašė jis ir V. Po dokumentų pasirašymo V. O. išvyko. 2013-10-14 K. P. davė nurodymą buhalterei patikrinti įmonės banko sąskaitas, ar įplaukė pinigai. Pinigai nebuvo įplaukę. Tada K. P. S. P. liepė susisiekti su klientu ir išaiškinti, kodėl nepervesti pinigai. Jai su V. O. susiekti nepavyko, o vairuotojas informavo, kad krovinį vežė ne į Vilnių, kaip buvo sutarta, o į sandėlius Vilniaus r. Tačiau K. P. paskambino pats V. O. (iš numerio (duomenys neskelbtini)) dėl aliejaus įsigijimo. K. P. pasakė, kad dėl aliejaus reikia derinti su S. P., bei paklausė kodėl nepervesti pinigai už sojos rupinius. V. O. pasakė, kad pavedimas padarytas, atsiųs dokumentus apie apmokėjimą. Po pietų S. P. informavo, kad pinigai už sojos rupinius nepervesti. Kilo įtarimas, kad apgavo, ir nusprendė vesti derybas dėl aliejaus, tikėjosi, kad V. O. apmokės už sojos rupinius, norėdamas gauti aliejaus. 2013-10-15 ryte pinigų už sojos rupinius sąskaitose nebuvo, tačiau vėl paskambino V. O. dėl aliejaus įsigijimo. K. P. pasakė tuo klausimu bendrauti su S. P. ir paklausė, kas su pinigais už sojos rupinius. V. O. atsakė, kad viską susitvarkys, patikino, kad su apmokėjimu viskas gerai. 2013-10-15 vakare iš darbuotojų sužinojo, kad jie bendravo su bankais ir kad didelė tikimybe, kad yra apgauti. 2013-10-16 dėl 45254 Lt vertės 22 tonų sojos rupinių kreipėsi į policiją. 2013-10-16 apie 16 val. policijos pareigūnai V. O. sulaikė jų įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), kai jis atvyko dėl aliejaus įsigijimo. Palaiko civilinį ieškinį 13 112 Eur (45 254 Lt).

Liudytoja S. P., UAB „U“ vadybininkė, parodė, jog 2013-10-11 jai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, prisistatė V. O., UAB „I“ atstovu, teiravosi dėl sojos rupinių įsigijimo, sakė, kad prekė jam reikalinga tą pačią dieną - penktadienį, t.y. 2013-10-11. Sutikus įvykdyti užsakymą, V. pasakė, kad atvažiuos į jų įmonę pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį ir banko pavedimu atliks apmokėjimą. Tą pačią dieną kaltinamasis, atvykęs į įmonę, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė pirkimo dokumentus ir iš savo nešiojamo kompiuterio padarė apmokėjimą. V. O. pageidavo, kad sojos rupiniai būtų nuvežti į (duomenys neskelbtini). Sojos rupinių vežimui jie pasamdė UAB „B“ (vairuotojas P. R.). Kadangi į įmonės sąskaitą pinigai neįplaukė, todėl 2013-10-14 ji paskambino vairuotojui ir paklausė, ar pristatytas krovinys. Vairuotojas pasakė, kad krovinį pristatė ne į nurodytą vietą Vilniuje, o į sandėlius (duomenys neskelbtini). Kilo įtarimas, kad galėjo būti apgauti. Susisiekusi su V. O. paprašė atsiųsti pavedimo kopiją, pradėjo derybas dėl aliejaus pardavimo (100 tonų aliejaus - 85 000 eurų plius PVM vertės). V. O. atsakė, kad jam kaina tinka ir pageidavo, kad aliejus būtų kuo greičiau pakrautas. Taip pat susitarė, kad V. O. į jų įmonę atvyks 2013-10-16 pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį ir atliks apmokėjimą. Įtarus, kad V. O. sukčiauja, jų įmonė kreipėsi su pareiškimu į policiją, o 2013-10-16 apie 16 val. V. O. atvykus pas juos į biurą, pastarasis buvo sulaikytas. Iki dabar už sojos rupinius pinigai į jų įmonės sąskaitą nesumokėti, t.y. pinigų įmonė negavo.

Iš liudytojo P. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, kad jis dirba UAB „Z“ vairuotoju – ekspeditoriumi. 2013-10-11 jam buvo pavesta vežti krovinį iš Klaipėdos į Vilnių. Krovinio vežėjas buvo UAB „B“, o krovinio vežimo užsakovas buvo UAB „U“. Vilniuje krovinį turėjo atgabenti adresu (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo sojos rupiniai maišuose po 50 kg. Iš Klaipėdos išvyko 2013-10-11 apie 16 val. Kai išvažiavo iš Klaipėdos, paskambino į kontaktinį telefoną (duomenys neskelbtini). Atsiliepė vaikinas. Jis pasakė, kad išvyksta su kroviniu iš Klaipėdos. P. R. pasakė, kad krovinys skubiai reikalingas bei išsikrauti reikia tą pačią dieną, ir kad krovinį reikia pristatyti (duomenys neskelbtini), sakė, kad ten jų sandėliai. Maždaug po valandos iš minėto telefono jam paskambino vyras ir pasakė, kad į sandėlius (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, nespės išsikrauti, sandėlis jau bus uždarytas, kad jis ieškos kito sandėlio, pasakė nuvažiuoti į degalinę „LUKOIL“, (duomenys neskelbtini), kur jį su kroviniu pasitiks. Į minėtą degalinę „LUKOIL“ atvažiavo apie 20.10 val. Čia susitiko su 30 metų amžiaus vaikinu su barzdele, kuris vairavo „CHREISLER“ automobilį, bei dar vienu vyriškiu. Vaikinas su barzdele pasakė, kad vyras važiuos su juo ir parodys kelią. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), t. y. į UAB „D“. Kad tai UAB „D“, jis žinojo, nes iš ten jau buvo tekę vežti krovinius. Privažiavo prie rampos, 3 krovikai iškrovė krovinį, kartu buvo UAB „D“ darbuotojas vardu A. (b.l. 44-46 5 t).

P. R. pagal nuotrauką atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuris pasitiko jį su sojos rupinių kroviniu degalinėje „Lukoil“, (duomenys neskelbtini), po to iš paskos važiavo iki iškrovimo vietos (duomenys neskelbtini) bei paėmė krovinio, t.y. sojos rupiniu CMR ir pasirašė kad krovinį gavo. Taip pat atpažino J. I. kaip asmenį, kuris 2013-10-11 kartu su juo važiavo nuo degalinės „Lukoil“, (duomenys neskelbtini), iki sojos rupinių iškrovimo vietos, (duomenys neskelbtini) (b.l. 47-52 5 t.).

2013-10-16 (duomenys neskelbtini), buvo atliktos kratos. Nieko nerasta ir nepaimta (b.l. 71-73 5 t.).

Liudytojas V. Z. parodė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, bet ten dirba jo sūnus T. Z., kuris išpilsto ten nealkoholinius gėrimus. T.y. veiklą vykdo UAB „D“, kurios direktorius yra jo sūnus T. Z.. Apie tai, ar 2013-10-11 į sandėlius buvo atvežtas koks nors krovinys, nurodyti negali, nes nežino, nematė. Nežino, ar sandėlyje buvo laikomi sojos rupiniai.

Iš liudytojo T. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis yra UAB „D“ direktorius. 2013-10-11 apie 13 val. būdamas UAB „D“ patalpose, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad privažiavo tamsios spalvos automobilis (nei modelio, nei numerio, neįsidėmėjo) ir iš automobilio išlipo jam nepažįstamas asmuo, pasakė, kad turi krovinį, kažkas atsitiko krovinį gabenusiam automobiliui, bei paklausė, ar bendrovės naudojamose patalpose būtų galima perkrauti krovinį ir gal T. Z. padėtų krovinį pervežti į Alytų. Pastarasis naudojosi UAB „P“ sunkvežimiu „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir susiderėjo dėl krovinio perkrovimo ir pervežimo. Kadangi krovinys vienu kartu netilptų į automobilį, nutarė, kad krovinį nuveš už 2000 Lt, bei pasakė, kad vilkikas atvažiuos apie 21 val. vakare. Krovininiam automobiliui atvažiavus, T. Z. bendrovės teritorijoje nebuvo, jis telefonu susiskambino su R. Z. ir kroviku A. D., kad iškrautų krovinį. Pastarieji minėjo, kad su kroviniu atvažiavo dar 2 krovikai, kurių jie nepažįsta, kad iš sunkvežimio iškrovė kažkokius maišus, kuriuos įkrovė ant palečių. Šis krovinys tą pačią naktį buvo įkrautas į bendrovės „D“ sunkvežimį ir vairuotojas V. P. išvežė į Alytų. Kur tiksliai buvo išvežtas krovinys, nežino. Sekančią dieną vairuotojas išvežė likusią krovinio dalį. Dėl krovinio pervežimo užsakovas daugiau nesikreipė. Dėl pervežimo jokių sutarčių nesudarinėjo, pinigus pasiėmė sau, pasidalindamas su krovėjais ir vairuotoju (b.l. 88-90 5 t.).

Iš liudytojo V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis dirba UAB „D“ vairuotoju. Įmonės direktorius T. Z.. Įmonė yra adresu (duomenys neskelbtini). 2013-10-11 17.30 jam paskambino T. Z. ir pasakė, kad gali uždirbti, yra užsakymas du kartus nuvežti krovinį į Alytų. Jis sutiko. 2013-10-11 21 val. jis atvyko į UAB „D“. Prie iškrovimo rampos stovėjo sunkvežimis DAF, valstybinio numerio ženklo neatsimena. Iš automobilio buvo iškraunami maišai, maišus iškrovė direktoriaus sūnus R. Z., įmonės darbuotojas A. D. ir 2 jam nepažįstami vyrai. Sunkvežimio vairuotojas buvo kabinoje. Jam atvažiavus su juo kalbėjo vyras su barzda, kuris netrukus sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai maišus iškrovė, atvažiavo vyras su barzda ir jam nepažįstami krovikai su juo išvažiavo. Prieš išvažiuojant vienas jam nepažįstamas krovikas paėmė jo telefono numerį ir pasakė, kad jam paskambins. Kai vilkikas išvažiavo, jis automobiliu „IVECO“, v/n (duomenys neskelbtini) privažiavo prie rampos ir R. Z. maišus, sudėtus ant padėklų, pakrovė į automobilį krautuvu. 2013-10-11 23.00 val. jis su kroviniu pajudėjo link Alytaus. 2013-10-11 apie 24 val. jam paskambino vyras, paklausė, kur jis, bei pasakė paskambinti, kai privažiuos prie Alytaus. Apie 00.30 val. jis privažiavo prie Alytaus ir paskambino minėtam vyrui. Jis pasakė, kad lauks prie įvažiavimo į Alytų, autobusų stotelėje priešais degalinę „LUKOIL“. Po kelių minučių jis buvo stotelėje ir pas jį į kabiną įlipo vienas iš krovikų, kurie iškrovė vilkiką UAB „D“, ir pasakė, kad reikės vežti krovinį 25 kilometrus už Alytaus. Jie nuvažiavo į gyvenvietę, kurios pavadinimo neatsimena. Ten laukė dar vienas nepažįstamas vyras, kuris atidarė vartus į pastatą. Įvažiavus į pastatą, padėklai su maišais buvo iškrauti. Vyras, kuris laukė prie pastatų, pasakė, kad antrą reisą reikia atvežti kuo ankščiau, nes jo atvežtus maišus su kroviniu iki to išveš. 2013-10-12 apie 10.30 val. jis su kroviniu atvyko į Alytų, toje pačioje stotelėje įlipo tas pats krovikas ir į tą pačią vietą, kaip ir pirmą kartą nuvežė krovinį, t. y. maišus. Krovinį iškrovė ir vienas, kaip ir pirmą kartą, sugrįžo į UAB „D“. Krovikas, kuris jį pasitiko Alytuje, abu kartus pasiliko krovinio iškrovimo vietoje. Atvažiavus su kroviniu antrą kartą, krovinys, kurį atvežė pirmą kartą, dar buvo vietoje (b.l. 97-99 5 t.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. parodė vietą (sandėlį) - (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, kur buvo iškrautas krovinys – sojos rupiniai (b.l. 100-104 5 t.).

V. P. atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino J. I. kaip asmenį, kuris 2013-10-11 dalyvavo krovinio pakrovime bei 2013-10-12 nakties metu laukė sandėlyje Alytaus rajone, jam atvykstant su kroviniu, bei V. N. kaip asmenį, kuris 2013-10-11 dalyvavo krovinio pakrovime bei vėliau pasitiko jį su kroviniu Alytuje (b.l. 105-110 5 t.).

2013-10-17 (duomenys neskelbtini) atlikus kratas nieko nerasta ir nepaimta (b.l. 118-119 5 t.).

Iš liudytojo S. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka, matyti, kad jis yra UAB „K“ direktorius, (duomenys neskelbtini). Kartu su J. G. turi bendros patalpos sandėlį, kuris yra rakinamas, jame įmontuota saugos sistema, signalizacija. 2013 10 03 jis grįžo į Lietuvą. 2013 10 07-09 dienomis jis buvo minėtame sandėlyje, tvarkėsi, o 2013 10 10 vakare (tikslaus laiko neatsimena) iš sandėlio paėmė keturias padangas, sandėlį užrakino, pridavė signalizaciją, sandėlyje nieko įtartino nepastebėjo. 2013 10 16 apie 12 val vėl buvo nuvykęs į minėtą sandėlį, pasiėmė įmonės diskus ir juos išsivežė, sandėlyje jokių maišų nebuvo, taip pat įtartinų daiktų. Sandėlio raktų niekam iš šeimos narių ar kitiems asmenims nėra davęs, raktai visada buvo pas jį, pašaliniai asmenys kodų taip pat nežino, sandėlio niekada išnuomojęs nebuvo. Sandėlio raktus turi ir signalizacijos kodą žino bendra savininkė J. G.. 2013 spalio 11, 12, 13, 14, 15 dienomis sandėlyje nebuvo (b.l. 137 5 t.)

Liudytoja J. G. parodė, kad 2006 metais kartu su S. V. nusipirko sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko šiuo sandėliu ji nesinaudoja. Juo gali naudotis tik S. V.. Prieš keletą metų S. V. į šį sandėlį įmontavo naujus (kitus), vartus (duris), J. iš jo jokių sandėlio raktų ar signalizacijos kodų nėra gavusi. Kiek žino, jo giminaičiai šiuo sandėliu taip pat nesinaudoja. Kokia veikla gali būti vykdoma sandėlyje - nežino.

2014-01-29 per kratą (duomenys neskelbtini), pas V. N. buvo rasti 9 didmaišiai su sojos rūpiniais, kurie po apžiūros pagal pakvitavimą palikti V. N. saugojimui (b.l. 35-44 9 t.)

Liudytojas V. N. parodė, kad 2013 metais rudenį prie namo sustojo automobilis „Opel Vektra“, kuriame buvo 2 vaikinai. Vienas jų paklausė, ar jam nereikia sojų. Jis atsakė, kad reikalinga ir paklausė kainos, o jis paklausė kiek sutiktų mokėti. Suderino, kad sumokės po 1 100 Lt už toną, paims 10 tonų, sutarė vietą kur atvežti - (duomenys neskelbtini). Kitą dieną apie pietus, jam būnant prie namo, atvažiavo krovininis automobilis. Automobilyje buvo 12 didmaišių, t.y. iš viso 100 tonų, vienas didmaišis apie 900 kg. V. N. sojų rupinius iškrovė pats, nes turi pakrovėją, vairuotojui perdavė 11 000 Lt. Jokių dokumentų nei dėl sojos įsigijimo, nei dėl pinigų sumokėjimo negavo. V. N. yra jo pusbrolis, jis jam neskambino ir nesiūlė įsigyti sojos rupinių, su juo kalbos apie tai nebuvo, jie nebuvo sutikę.

Kratų metu pas V. N. ir pas J. I. nieko nerasta ir nepaimta (b.l. 63-66, 98-102 9 t.).

Asmens parodymo atpažinti metu J. I. buvo parodytas liudytojui P. R., kuris parodė, kad būtent J. I. vyko kartu su juo 2013-10-11 nuo „Lukoil“ degalinės (duomenys neskelbtini) plente iki UAB „D“ sandelio (b.l. 154-157 11 t.).

Liudytojas G.E. B. nurodė, jog J. I., V. N. nepažįsta, niekada jų nematė. UAB „R“ jokių santykių su J. I. ar V. N. neturėjo (b.l. 43-44 12 t.).

Iš liudytojo J. I. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2013 m. spalio mėn. pradžioje jam paskambino V. Ž. ir paklausė, ar gali jam padėti parduoti sojos rupinius. Kas tai yra ir kam jie naudojami, tiksliai jis nežinojo, jam V. pasakė, kad juos naudoja ūkininkai. Susitikimo metu davė sojos rupinių aprašymą, sakė, kad sojos bus su dokumentais.

Jis turi pažįstamą ūkininką lenką P. ir jam, nuvažiavęs į Suvalkus, pasiūlė pirkti sojos rupinius. P. pasiūlymas sudomino, tik jis norėjo pirkti sojos rūpinius maišuose ir ant palečių. Jis pasakė V. Ž., kad turi klientą, pasakė, kad pastarasis sutinka mokėti 36 000 litų.

2013-10-11 vakare jam paskambino V. ir paklausė ar nežino, kur galima būtų iškrauti sojos rupinius. Jis jam pasiūlė vežti tiesiai pas jį į sandėlius (duomenys neskelbtini), tačiau V. pasakė, kad vairuotojas negalės jų ten vežti. Todėl J. I. paskambino pažįstamam T., UAB „D“ direktoriui, nes pastarasis turi sandėlius Vilniaus rajone ir paklausė jo, ar galima atvežti krovinį ir jį sudėti ant palečių, nes krovinys buvo maišuose. Jis sutiko, kad krovinys būtų iškrautas „D“ sandėliuose. Jis V. Ž. telefonu pasakė T. kontaktinį telefono numerį bei kitus kontaktus. Susiskambinus su V. susitarė, kad pastarasis jį paims vakare, V. atvažiavo su dar dviem vyrais. Jie kartu privažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios „Lukoil“ degalinės ir ten jis persėdo į krovininį automobilį su sojos rupinių kroviniu. J. I. su krovinio vairuotoju, o V. savo mašina ir su tais vyrais nuvažiavo pas T. į sandėlius, (duomenys neskelbtini), kur iškrovė maišuose esančius sojos rupinius ir sudėjo juos ant palečių. T. sandėliuose nebuvo. Paskui tuos pačius sojos rupinius, jau esančius ant palečių, pakrovė į mažesnę krovininę mašiną, buvusią „D“ sandėliuose (iš kur tas automobilis atsirado sandėliuose, kas tarėsi su vairuotoju ir apmokėjo už pervežimą, nurodyti negali, nežino) ir pagal jo parodymą (jis V. telefone žemėlapyje parodė, kur yra jo sandėliai Alytuje) vairuotojas nuvėžė sojos rupinius į (duomenys neskelbtini) esančius sandėlius, kurie priklauso J. G. ir S. V.. J. G. yra jo teta, ir jis žino šių sandėlių įėjimo kodą, kur yra raktas, todėl esant reikalui pasinaudoja sandėliu be tetos žinios. V. Ž. nuvežė iš sandėlio jį atgal į Vilnių, kur buvo paliktas jo automobilis, tikslios vietos nurodyti negali, ir jis išvažiavo į Alytų, kur būnant prie (duomenys neskelbtini) esančių sandėlių pasitiko krovinį. Vairuotojas atvažiavo naktį, tikslaus laiko nurodyti negali, ne vienas, buvo dar kažkoks žmogus, tačiau tikrai tai buvo ne V. N.. Jis kartu su vairuotoju dviese iškrovė atvežtas sojas. Sojos buvo maišuose ant euro palečių ir krovė jas pats vairuotojas su krautuvu. Pirma siuntasojų buvo jam į sandėlius (duomenys neskelbtini) iškrauta vėlai vakare, nes jau buvo tamsu, o antrą kartą krovinį atvežė jau kitą dieną tas pats vairuotojas tuo pačiu automobiliu ryte ar apie pietus. Atvežus antrą kartą krovinį ir jį iškrovus, jam vairuotojas atidavė ir visus dokumentus tam kroviniui. Su krovinį atvežusiu vairuotoju jis neatsiskaitinėjo, kas jam mokėjo už pervežimą, nežino. Jau kitą dieną, tai yra 2014-10-13, apie 13 val., atvažiavo lenkas P. krovinine mašina ir pats su krautuvu persikrovė ten buvusius sojos rupinius sau į automobilį. J. I. jam perdavė dokumentus sojos rupiniams, o jis jam perdavė 36 000 litų grynaisiais įvairiomis kupiūromis.

Vėliau susiskambino su V. ir susitarė 2013-10-14 9 val. susitikti prie „Akropolio“ Vilniuje. Kitą dieną, pardavęs sojos rupinius, su draugu A. K. atvyko į Vilnių, kur 9 val. prie SEB banko susitiko su V.. J. I. V. atidavė visus 36 000 Lt. Nors V. dar prieš parduodant sojos rupinius jam žadėjo grąžinti skolą (8000 litų) bei atiduoti dalį skolos K. V., tačiau V. Ž., paėmęs perduotus pinigus, nuėjo į šalia esantį kažkokį banką, nes sakė, kad jam skubiai reikia atlikti pervedimą. Jis ten užtruko apie pusę valandos, žadėjo susitikti vakare ir atiduoti pinigus, tačiau daugiau jo nematė ir telefono jis nekėlė.

Dėl automobilio BMW X 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad šis automobilis yra registruotas Latvijos bendrovės vardu, bendrovės pavadinimo neatsimena, nurodyti negali. Automobiliu važinėja nuo 2013 m. Automobilis jam perduotas naudojimui, bet jokia sutartis dėl priėmimo-perdavimo pasirašyta nebuvo. Automobilis jam buvo perduotas pilnos komplektacijos su vasarinėmis padangomis. Žiemines padangas įsigijo Ukrainoje iš fizinio asmens, kurio anketinių duomenų nurodyti negali, padangos buvo naudotos (b.l. 152-153, 159, 188-190 11 t.)

(duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kratų metu pas V. N. nieko nerasta ir nepaimta (b.l. 63-66 9 t.).

V. N. parodė, kad V. Ž. nepažįsta, nėra jo matęs. J. I. pažįsta. Jie yra jaunystės draugai. Jokių verslo santykių su J. jie neturi. Ar jis buvo susitikęs su J. 2013-10-11 ir 2013-10-12 neatsimena. Su UAB „U“ jo niekas nesieja. Jokių sojos rupinių jis iš UAB „U“ niekada įsigijęs nebuvo. Niekada iš jokios bendrovės ar fizinio asmens sojos rupinių įsigijęs nebuvo ir netarpininkavo įsigyjant. Turi pusbrolį ūkininką V. N., bet ar pastarasis naudoja ūkyje sojos rupinius - nežino. Niekada netarpininkavo ir nepirko kartu su V. sojos rupinių. Kam priklauso sandėlis Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), nežino. (duomenys neskelbtini), sandėlį turi jo draugas S. V.. 2007 m., tikslios datos nurodyti negali, Svajūnas davė jam raktus nuo savo sandėlio (sandėlis priklauso S. ir J. G. kaip bendra nuosavybė), taip pat pasakė ir sandėlio signalizacijos kodus. Į sandėlį gali nuvažiuoti ir palikti savo asmeninius daiktus ir be S. leidimo, t.y. apsilankius sandėlyje nepraneša apie tai S. Apie UAB „I“ nieko pasakyti negali, pavadinimas negirdėtas. Jokio V. O. nepažįsta (b.l. 46-47 11 t.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. parodė, jog A. P. pažįsta nuo 2013 m. Pastarasis dirbo UAB „R“ programuotoju. Pastarasis, kaip UAB „R“ darbuotojas buvo pavaldus jam. 2013 m., tikslios datos nurodyti negali, UAB „R“ sukūrė SEB banko elektroninės bankininkystės sistemą, bet kuris darbuotojas konkrečiai, nurodyti negali, nes prie jos kūrimo prisidėjo visi bendrovės darbuotojai (detalizuoti negali). Programa buvo sukurta bendram projektui su SEB banku vykdyti (sutarties pateikti negali). Programa nebuvo kuriama nusikalstamoms veikoms vykdyti ir nei kartą naudojama nebuvo. Sukurta SEB banko el. bankininkystės programa visiškai skyrėsi nuo tikros elektroninėje erdvėje SEB banko tinklalapyje naudojamos elektroninės bankininkystės programos. Kiekvienas SEB banko klientas iš karto atskirtų bendrovės UAB „R“ sukurtą programą nuo tikros. Detaliai nurodyti tikros ir sukurtos programos skirtumų negali. Teigia, kad pats UAB „R“ sukurtos SEB banko el. bankininkystės programos nėra naudojęs. Sukurta programa buvo laikoma UAB „R“ biure, (duomenys neskelbtini), buvusiame stacionariame kompiuteryje, be to, programos kopija buvo ir nešiojamame kompiuteryje „Mac Book“, kuris priklausė jam (b.l. 97-98 14 t.).

Apžiūrėjus nešiojamąjį kompiuterį MacBook Pro A1398“ s/n CO2L80DPFFTO (b.l. 114-131 10 t.), nustatyta, kad jame įdiegta fiktyvi SEB banko elektroninės bankininkystės sistema, kuri imitavo SEB banko elektroninės bankininkystės sistemą. Nustatyta, kad nešiojamojo kompiuterio vartotojas verified pakeitė sisteminio failo (dokumento) host (1Customer\Macintosh HD\private\etc\) turinį. Pakeitęs turinį jis galėjo pasiekti imituojamą SEB banko elektroninės bankininkystės sistemą adresu „ebankas.seb.lt“ be internetinio tinklo.

Norint prisijungti prie fiktyvios SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos klientui (vartotojui) nereikėdavo specialaus kodo (atpažinimo kodo), tikdavo paprasta skaičių kombinacija, vėliau po „Registruotis” mygtuko paspaudimo sistema netikrindavo kliento (vartotojo) atpažinimo kodo, ji klientą (vartotoją) praleisdavo į kitą puslapį su bet kokiu atpažinimo kodu.

Prisijungus su bet kokiu atpažinimo kodu fiktyvi SEB banko elektroninės bankininkystės sistema prašydavo įvesti Slaptažodžių generatoriaus atsakymą bei įvesti kliento (vartotojo) slaptažodį. Fiktyvi SEB banko elektroninės bankininkystės sistema netikrindavo, ar Slaptažodžių generatoriaus atsakymas yra teisingas, ir taip pat, ar Slaptažodis yra teisingas. Taip klientas (vartotojas) galėjo, įvedęs bet kokius simbolius, patekti į fiktyvią elektroninės bankininkystės sistemą.

Prisijungęs klientas (vartotojas) mato fiktyvią sąskaitą. Visi duomenys yra rodomi iš duomenų bazės, kuri taip pat yra įdiegta apžiūrai pateiktame nešiojamame kompiuteryje (1 Customer\Macintosh HD \Applications\MAMP\).

Iš duomenų bazės į fiktyvią SEB banko elektroninės bankininkystės sistemą buvo atvaizduojami: Kliento pavadinimas - UAB I, sąskaitos numeris - LV24 UNLA 0002 0564 7230 4, sąskaitos pavadinimas - VISA BUSINESS CARD 4798 2500 7800 2167, sąskaitos balansinis likutis litais - 495800 LTL, sąskaitos balansinis likutis eurais - 481806.78 EUR.

Šios fiktyvios SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos pagalba klientas (vartotojas) galėjo atlikti „Vietinis“, „SEPA“ ar „Tarptautinis“ pinigų pavedimus. Visi nurodyti pavedimai nebuvo perduodami į banką, o tiesiog apdorojami apžiūrai pateiktame nešiojamame kompiuteryje.

Paspaudus „Vietinis” mygtuką, fiktyvi SEB banko elektroninės bankininkystės sistema nukreipdavo klientą (vartotoją) į „Vietinio mokėjimo nurodymą”. Čia iš nešiojamame kompiuteryje esančios duomenų bazės buvo atvaizduojami sąskaitos numeris - LV24 UNLA 0002 0564 7230 4, sąskaitos balansinis likutis litais - 495800 LTL, sąskaitos balansinis likutis eurais - 481806.78 EUR. Vartotojas turėdavo įvesti sumą ir „Gavėjo” duomenis :

Sąskaitos numerį;

Vardą ir pavardę/Pavadinimą;

Mokėjimo paskirtį.

Įvedus šiuos duomenis ir paspaudus mygtuką „Tęsti”, klientas (vartotojas) buvo nukreipiamas į mokėjimo patvirtinimą, o įvesti duomenys buvo keičiami duomenų bazėje. Duomenų bazėje (kuri įdiegta nešiojamame kompiuteryje) buvo keičiami ir atnaujinami šie duomenys:

Pavedimo suma;

Gavėjo sąskaitos numeris;

Mokėjimo paskirtis;

Gavėjo Vardas ir pavardė/Pavadinimas;

Kliento (vartotojo) sąskaitos balansas eurais;

Įvedus šiuos duomenis ir paspaudus „Tęsti”, kliento (vartotojo) buvo prašoma įvesti slaptažodžių generatoriaus sugeneruotus skaičius, tiko įvesti bet kokius skaičius, nes sistema neatliko jokių patikrinimų. Įvedus sugeneruotą slaptažodį, klientas (vartotojas) buvo nukreipiamas į pavedimą patvirtinantį langą, kuriame buvo rodomi prieš tai įvesti duomenys bei, kad „Mokėjimo nurodymas priimtas vykdymui”, ir pateikiama nuoroda į „Operacijų sąrašą”, kuriame iš duomenų bazės atvaizduojama informacija.

Pirmoje eilėje esančios operacijos duomenys yra atvaizduojami iš duomenų bazės. Šie duomenys buvo gauti prieš tai darant fiktyvų pavedimą ir jie sąraše atvaizduojami pirmi. Kiti įrašai yra paruošti (sukurti iš anksto) ir atvaizduojami iš failo (dokumento) hisLphp (1 CustomerXMacintosh HD\Applications\MAMP\htdocs\SEB banko paslaugos internetu_Jiles\).

Tolimesnės apžiūros metu nustatyta, kad paspaudus „SEPA“ mygtuką arba „Tarptautiniai pavedimai” mygtuką, fiktyvi SEB banko elektroninės bankininkystės sistema nukreipdavo klientą (vartotoją) į „SEPA mokėjimo nurodymas”.

Sąskaitos numeris - LV24 UNLA 0002 0564 7230 4, sąskaitos balansinis likutis eurais - 481806.78 EUR gaunami iš nešiojamame kompiuteryje esančios duomenų bazės. Mokėtojo adresą, t.y. „(duomenys neskelbtini), Lietuva“ fiktyvi SEB banko elektroninės bankininkystės sistema automatiškai imdavo iš failo sepa.php, kuris yra kataloge 1 Customer\Macintosh HD\Applications\MAMP\htdocs\SEB banko paslaugos internetuJiles\. Klientas (vartotojas), įvedęs duomenis -

Sumą;

Gavėjo sąskaitos numerį;

V ardą ir pavardę/Gavėjo pavadinimą;

Gavėjo adresą;

Gavėjo šalį;

SWIFT kodą;

Pavadinimą;

Mokėtojo telefono numerį -

ir paspaudęs mygtuką „Tęsti“, buvo nukreipiamas į pradinį sistemos langą, kur buvo rodomos sąskaitos ir jų likučiai. Sąskaitos likučiai pasikeisdavo, priklausomai nuo „SEPA mokėjimo nurodymas” sumos. Suma atsinaujindavo duomenų bazėje ir buvo atvaizduojama pradiniame fiktyvios SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos lange.

Tolimesnės apžiūros metu taip pat buvo rasti ir išanalizuoti 4 iChat pokalbių programos failai ir 5 Mail elektroninio pašto failai. iChat failai (+370 (601) 68 033 on 2013-10-06 at 2Z52.ichat, +370 (611) 16 998 on 2013-10-06 at 23.58Jchat, +370 (611) 16 998 on 2013-10-09 at 12.40Jchat ir +370 (655) 77 166 on 2013-10-02 at 20.06.ichat), rasti kataloge 1 CustomerXMacintosh HD\ Users\ verified\ Library\ Messages\ Archive\.

Mail failai rasti kataloge 1 CustomerXMacintosh HD\Users\verified\Library\Mail\ V2XPOP-vilius@roterdem. lt@lex. balt net\INBOX. mbox\B7998B8E-8 C2A-4580-975C- 9FDAFE133B31\Data\l\2\Messages\. Minėtame kataloge rasti 5 elektroniniai laiškai:

all\).

Iš liudytojo A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, kad 2013-05-29 jis įsidarbino UAB „R“ WEB architekto pareigoms. Bendrovės biuras buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktoriumi buvo G.E. B., bet jį į darbą priėmė technikos direktorius V. Ž.. A. P. kaip UAB „R“ darbuotojas buvo atskaitingas V. Ž.. A. P. funkcijos buvo surinkti programuotojų komandą bei suprojektuoti analogą programai „Google Street View“. Tuo tikslu jis pasikvietė dar 2 darbuotojus – I. B. ir A. P.. Veiklai pradėti reikėjo tinkamos programinės įrangos ir technikos, todėl UAB „R“ pradėjo pirkti reikalingą įrangą, kompiuterius.

2013 m. vasarą, tikslios datos nurodyti negali, V. paklausė jo, ar jis sugebėtų padaryti prototipą „Seb“ banko elektroninės bankininkystės programos. Jis atsakė, kad galėtų. V. pasakė, kad jeigu sugebės sukurti „Seb“ banko elektroninės bankininkystės prototipą, tai gaus premiją - 2500 Lt. V. pasakė, kad „Seb“ banko elektroninės bankininkystės programos prototipo reikia reklamai, o būtent V. norėjo jo sukurtą „Seb“ banko elektroninės bankininkystės programos prototipą parodyti „SEB“ banko darbuotojams (susitikimo metu) ir parodyti, kad jų programa nėra tobula, turi klaidų. Tikslas susitikimo - parodyti, kad UAB „R“ turi stiprius programuotojus ir gali patobulinti el. bankininkystės sistemą.

A. P. pradėjo kurti „Seb“ banko elektroninės bankininkystės programos prototipą. Darbą pradėjo jo kompiuterio „MacBook Pro 2011“ pagalba, o būtent sukūrė „SEB“ banko veidrodinį atvaizdą. Tada sudėjo visus reikalingus laukelius, tam reikėjo sukurti HTML/PHP kodą (nukopijavo iš „SEB“ banko tinklalapio https://ebankas.seb.lt.). Sukūrė duomenų bazę, kurioje saugomi kintamieji duomenys (slaptažodžiai, sumos, pavadinimai). Kai pagamino šabloną, kompiuteryje - lokaliojoje sistemoje sukūrė serverį –“mamp“. Tada kompiuteryje pakeitė HOSTS failą, t.y. įrašė, kad kreipiantis adresu ebankas.seb.lt kompiuteris atvaizduotų puslapį kuris yra lokaliame serveryje – “mamp“. Taip sukūrus ebankas.seb.lt elektroninės bankininkystės programos prototipą ir naršyklės lange įvedus ebankas.seb.lt atsidarydavo lokaliame serveryje –“mamp“ sukurtas puslapis „sveiki atvykę į „SEB“ banką“ ir prašė atpažinimo kodo. Atpažinimo kodo nebuvo, reikėjo tiesiog įvesti kokius nors skaičius, kiekis skaičių buvo nesvarbus. Tada programa prašė įvesi generatoriaus kodą ir slaptažodį. Reikėjo tiesiog įvesti kokius nors skaičius, kiekis skaičių buvo nesvarbus. Sukurtoje programoje kliento vardo jis įvedęs nebuvo, sąskaitos sumos irgi neįvedė.

Sukūręs programą 2013 m. vasarą, parodė ją V. Ž.. Pastarasis pasiėmė jo kompiuterį ir tikrino jo sukurtą programą. V. paprašė padaryti programos papildymą, o būtent, kad pavedimo laukelyje būtų matomas ne tik paveikslėlis, o būtų galima daryti pakeitimus tekste, kaip originaliojoje „SEB“ banko el. bankininkystės programoje. Pakeitimus jis padarė ir atsirado galimybė redaguoti visus duomenis, nurodytus „sąskaitos ir įsipareigojimai“ laukeliuose, t.y. atsirado galimybė keisti gavėjo duomenis - sąskaitos numerį, vardą, mokėjimo paskirtį, sumą bei kliento duomenis - sąskaitos numerį, vardą, mokėjimo paskirtį, sumą. Taip pat buvo galimybė imituoti 2 tipų pavedimus, o būtent „Vietinis“ ir „Tarptautinis“ („Sepa“). Taip pat buvo galimybė redaguoti pavedimų istoriją. Visi jo sukurtos programos atlikti pavedimai vyko tik programos viduje, ant kompiuterio ekrano, t.y. su „SEB“ banko el. bankininkyste nieko bendro neturėjo, prijungimo prie „SEB“ banko nebuvo.

2013 m. vasarą iš jo kompiuterio „USB“ atmintinės pagalba sukurtą programą perkėlė į V. nešiojamą. kompiuterį „MacBook Pro Retina“. Savo kompiuteryje sukurtos „Seb“ banko elektroninės bankininkystės programos jis neišsaugojo. Perkėlus programą V. sumokėjo tik 200 Lt premiją. A. P. V. paaiškino, kaip redaguoti informaciją programoje, t.y. keisti gavėjo ir kliento duomenis, kaip keisti kintamuosius duomenis, t.y. pavedimų sumas, kurios naudojamos skaičiavimams atliekant „vietinis“ ir „sepa“ pavedimus.

Kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis V. naudojo jo sukurta programą – „Seb“ banko elektroninės bankininkystės programos prototipą, jis nežino. Kokius duomenis V. įvedinėjo „Seb“ banko elektroninės bankininkystės programos prototipe, kaip siuntėjo ir gavėjo duomenis, taip pat nežino. Apie tai, kad jo sukurta programa bus naudojama nusikaltimams vykdyti, A. P. nežinojo.

2013 m. vasarą, tikslios datos nurodyti negali, V. iš jo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) į jo telefono numerį parašė SMS žinutę su prašymu paaiškinti, kaip „Seb“ banko elektroninės bankininkystės programos prototipą perkelti į kitą kompiuterį. A. P. detaliai paaiškino, tačiau į kokį kompiuterį V. perkėlė programą - nežino.

2013 m. vasarą V. paprašė nupirkti el. adresą (DOMENA) (duomenys neskelbtini) (adresas gali būti netikslus). A. P. nusipirko ir kaip el. adreso naudotoją nurodė save, t.y. nurodė savo anketinius duomenis. Adresas buvo aktyvus tik kelias dienas, kol jį užblokavo interneto paslaugų tiekėjas. Ar V. naudojo el. adresą nežino, bet mano, kad naudojo, nes visus prisijungimo kodus jis jam pasakė. Pats šio el. adreso A. P. nenaudojo (b.l. 141-143 6 t.)

Liudytojas A. P. el. paštu atsiuntė patikslinimą, kuriame nurodė, kad V. Ž. prašymu pirko internetinį adresą (duomenys neskelbtini). Prijungimus atidavė V., A. P. jais nesinaudojo (b.l. 144 6 t.).

Iš liudytojo A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, kad 2013-06-06 jis įsidarbino UAB „R“. Bendrovės biuras buvo (duomenys neskelbtini), direktoriumi buvo G.E. B., kuris ir priėmė jį į darbą (A. P. parekomendavus). A. P. kaip UAB „R“ darbuotojas buvo atskaitingas V. Ž.. Į darbą jis buvo priimtas informacinių tech. sistemų analitiko (pavadinimas gali būti netikslus) pareigoms, pagrindinė jo veiklos sritis – internetinės sistemos kūrimas. Jo pagrindinė funkcija buvo pagal UAB „R“ ir UAB „B“ sutartį parengti video redagavimo ir nuskaitymo duomenų bazę. Projektą jam pavedė vykdyti V. Ž.. Projektą jis įvykdė dalinai, t.y. prezentacinį variantą padarė, bet jokios prezentacijos UAB „B“ nebuvo.

UAB „R“ biure buvo tik vienas neveikiantis „Apple“ kompiuteris. Visi UAB „R“ darbuotojai dirbo su asmeniniais kompiuteriais, jis pats dirbdamas bendrovėje irgi naudojo savo asmeninį kompiuterį.

Apie tai, kokius projektus vykdė kiti UAB „R“ darbuotojai jis nežino. Kiek girdėjo iš A. P., pastarasis V. Ž. prašymu kūrė banko „SEB“ elektroninės bankininkystės prototipą, bet ar įvykdė projektą, A. P. - nežino. Kam V. Ž. reikėjo banko „SEB“ elektroninės bankininkystės prototipo, taip pat nežino. Ar UAB „R“ dirbo Sakalauskienė nežino, pavardė - negirdėta (b.l. 147-148 6 t.).

Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 str. 1 d. dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau (ar kitam asmeniui) gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, neteisėtai ir neatlygintinai, savo (ar kitų asmenų) naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Šioje byloje iš nukentėjusiųjų/liudytojų/civilinių ieškovų atstovų J. K. (1 epizodas), J. T. (3, 4 kaltinimo epizodai), I. A. (5 epizodas), G.E. S. (6 epizodas), R. Z. (7 epizodas), M. K. (8, 9 kaltinimo epizodai), T. P. (12 epizodas), L. B. (13 epizodas), M. M. (14 epizodas), D. L. (15 epizodas), K. P., S. P. (16 epizodas), A. M. (atsiskaitymai už UAB „R“ nuomą) parodymų matyti, jog V. Ž. per „R“ ofise buvusiu ar į atitinkamą įstaigą atsineštu savo nešiojamu kompiuteriu demonstratyviai prisijungdavo prie elektroninės bankininkystės. Tai atlikdavo taip, kad pardavėjas/pardavėjai matytų jo atliekamus veiksmus ir rezultatą (kad sąskaitoje yra pakankamai pinigų, pavedimas padarytas). Kai kuriais atvejais, vaidindamas neva tikrinimąsi telefonu pas kitus atsakingus asmenis (J. T. epizode – S, nors, kaip matyti iš SODROS duomenų, liudytojo A. P. parodymų, toks asmuo UAB „R“ nedirbo), paprašęs sąskaitų prisijungimo kodų, taip imituodavo prisijungimą prie banko sąskaitos, pinigų pervedimą bei inscenizuodavo apmokėjimą už prekes, t.y. prekes įgijo apgaule, įtikinęs pardavėjus apie atliktą apmokėjimą už jas. Apgaulė V. Ž. sukčiavimo atveju buvo naudojama kaip turto užvaldymo būdas pasireiškęs nukentėjusiųjų suklaidinimu jiems pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kad mokėjimas fiktyvus) bei nutylint esmines nukentėjusiųjų/liudytojų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes (pinigai realiai nėra pervesti) ir tai buvo esminė aplinkybė, nulėmusi nukentėjusiųjų/liudytojų apsisprendimą perduoti V. Ž. turtą.

Liudytojo A. P. parodymai ir V. Ž. išimto kompiuterio apžiūra patvirtina, jog V. Ž. tokiam apgaulės įgyvendinimui turėjo specialiai sukurtą programą.

Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 str. numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių. Tokių tarp V. Ž. ir turto savininko susiklosčiusių pasitikėjimo santykių egzistavimas nustatytas ir šioje byloje, o būtent:

Iš byloje surinktų įrodymų - liudytojų G.E. B., A. P., R. G. (UAB „P“ generalinio direktoriaus) parodymų - matyti, kad V. Ž. iš esmės buvo UAB „R“ įkūrimo iniciatorius, o vėliau pagrindinis įmonės veiklos vystytojas - technikos direktorius, iniciatyvus bei turintis daugybę verslo idėjų. Iš liudytojų G.E. B., R. G., D. Ž. parodymų matyti, jog UAB „P“ (2 epizode) lėšomis V. Ž. rekomendacijomis ir iniciatyva buvo perkama neva tai įmonės veiklai būtina įranga (kompiuteriai, serveriai, ir kt.). V. Ž. imitavo didelių projektų su UAB „B“, SEB banku vykdymą, nors, kaip matyti iš liudytojo L. E. parodymų bei kitų byloje surinktų įrodymų, realiai jokių sutarčių su šiomis įmonėmis sudaryta nebuvo. Tik UAB „P“ sumokėjus už V. Ž. išrinktą įrangą bei gavus užsakytą produkciją, pervežus ją į UAB „R“ patalpas, įranga dingo. V. Ž. G.E. B. aiškino, jog ji pas jį, ją reikia suinstaliuoti, tačiau niekada vėliau ji grąžinta nebuvo, o, kaip matyti iš paties V. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo perleista tretiesiems asmenims. Iš R. G., G.E. B. parodymų matyti, jog UAB „P“ nupirkta įranga nuosavybės teise nebuvo perduota UAB „R“.

„D (10 epizode) V. Ž., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, iniciavo neva tai neįvykusio apmokėjimo lėšų rezervacijos panaikinimą, dėl ko bankui 2013 09 16 d. 10:20 val. panaikinus rezervaciją - 13 288,38 Lt sumai, skubiai (tą pačią dieną 11:32 ir 11:40 val.) išsigrynino 13 100 Lt. Tokiu būdu nelikus pakankamai lėšų sąskaitoje, o realiai įmonei „N“ neatšaukus lėšų rezervacijos, aptarnaujantis bankas iš V. Ž. sąskaitos lėšas nurašė į minusą. „D bankas neturėjo galimybės stabdyti mokėjimų pagal atliktas rezervacijas (autorizacijas) bei privalėjo sumokėti kitam bankui lėšas, kurios buvo skirtos įmonei „N“. V. Ž. suklaidino banką ir, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, apgaule įgijo „D“ turtą – pinigines lėšas.

Iš esmės visi byloje apklausti asmenys nurodė, jog V. Ž. visiems sudarydavo gerą, gerai reikalus išmanančio, pasiturinčio verslaus žmogaus įvaizdį. V. Ž., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, apgaule įgijo svetimą turtą. Iš esmės visuose epizoduose (išskyrus 2, 10 ir 11) buvo naudojama ta pati schema. Byloje surinktų įrodymų kontekste akivaizdu, jog V. Ž. žinojo, kad realiai nukentėjusieji negaus pinigų, t.y. jis veikė tyčia, o tai, teismo nuomone, patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad pastarasis V. Ž. nurodymu sukūrė SEB elektroninės sistemos prototipą, kuri veikdavo/matydavosi lokalioje erdvėje (kompiuterio ekrane), kurios veikimui pademonstruoti vietoj kodų užtekdavo įvesti įvarius bet kokius skaičius. A. P., sukūręs SEB banko prototipą, jį pristatė V. Ž., įrašė į pastarojo kompiuterį, vėliau imitacinę programą V. Ž. pavedimu tobulino. Tokia programa buvo rasta V. Ž. nešiojamame kompiuteryje. Realiai jokie pinigai pervedami nebuvo.

Iš liudytojų, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų J. K. (1 epizodas), J. T. (3, 4 kaltinimo epizodai), I. A. (5 epizodas), R. Z. (7 epizodas), M. K. (8, 9 kaltinimo epizodai), T. P. (12 epizodas), L. B. (13 epizodas), M. M. (14 epizodas), D. L. (15 epizodas), K. P., S. P. (16 epizodas) parodymų matyti, kad susitikus ir užsakius prekes, V. Ž. demonstratyviai padarius pinigų pavedimą, pastarasis pasiimdavo prekes, už kurias jis neva tai ką tik apmokėjo. Vėliau negaunant pinigų į sąskaitas, pastarasis siųsdavo neva tai pavedimą patvirtinančių dokumentų kopijas, stebėdavosi, kad vis dar nėra pinigų, aiškindavo, kad tuojau bus, t.y. jis ir toliau klaidindavo, apgaudinėdavo nukentėjusiuosius. Tai, kad V. Ž. nukentėjusieji pasitikėjo, patvirtina ir ta aplinkybė, jog G.E. S. (6 epizodas), pasirašius preliminarią patalpų-pardavimo sutartį, V. Ž. perdavė patalpų raktus.

Beje, apie analogišku būdu V. Ž. atsiskaitymus su kreditoriais (prisijungimus prie banko el.bankininkystės sistemos sąskaitos ir demonstratyvius pinigų „pervedimus“ ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kiti asmenys - R. U., J. D., M. R., A. M.), be to, apie V. Ž. finansines operacijas, tame tarpe ir per kitų asmenų sąskaitas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytojais apklausti K. V., J. B., V. V.. Nors dėl šių veikų V. Ž. kaltinimai nėra pareikšti, tačiau tai patvirtina, jog V. Ž. pastarąją schemą galimaitaikė ir plačiau.

Aukščiau minėta sukčiavimo schema patvirtina, kad apgaulė buvo naudojama turto pardavėjų atžvilgiu imituojant atsiskaitymą už prekes. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis V. Ž. veikė tyčia. V. Ž. inkriminuojamuose sukčiavimo epizoduose V. Ž. tyčia pasireiškė tuo, kad jis suvokė turtinės naudos sau gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo, panaudodamas apgaulę, tokią turtinę naudą gauti.

Iš liudytojų M. M. (14 epizodas – UAB „M“) ir D. L. (15 epizodas – UAB „E“) parodymų matyti, jog V. Ž., „suvaidinęs“ apmokėjimą už užsakytas prekes, skubino prekes atkrauti, tačiau pagal įmonėse galiojančią tvarką prekės iki pinigų įmonės sąskaitoje gavimo nėra išduodamos, todėl šiuose epizoduose V. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuojami su nuoroda į BK 22 str. 1 d.

Iš A. V. (11 epizodas) parodymų taip pat matyti, jog V. Ž., vaidindamas verslo žmogų, ne tik kvietė jį į svetimos įmonės kontorą, kurioje jo prašymu buvo rengiami dokumentai, bet ir patalpų savininkams nesant patalpose, suorganizavo neva tai parduodamų patalpų apžiūrą. V. Ž. A. V. nurodė, jog savo dalį avanso jau yra sumokėjęs, ragino A. V. greičiau grynaisiais duoti 40 000 Lt avansui, analogiškai, kaip ir visais kitais atvejais, nešiojamo kompiuterio pagalba demonstravo, jog perveda pinigus pardavėjams, nors pardavėjai jiems priklausančių patalpų net nepardavinėjo.

Tiek iš A. V. (11 epizodas), UAB „M“ (12 epizodas), UAB „P“ (2 epizodas), UAB „U“ (16 epizodas) apgaule įgyto, tiek ir UAB „M“ (14 epizodas) bei UAB „E“(15 epizodas) pasikėsinto apgaule įgyti turto vertė viršija BK 190 str. numatytos 250 MGL sumą (32 500 Lt = nuo 2015 01 01 – 9415 Eur), todėl šiuose 2, 11, 12, 14, 15, 16 epizoduose V. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d.

Teismų praktikoje nurodoma, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad V. Ž. apgaulė pasireiškė liudytojų/nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl jo ketinimų vykdyti susitarimą. V. Ž., neketindamas sumokėti už įsigyjamas prekes, daiktus, jau sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, neketino vykdyti susitarimo sumokėti sutartą sumą, nors kitą sutarties šalį įtikinėjo priešingai ir darė veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą. Toks V. Ž. savo ketinimų nutylėjimas ir sutarties sąlygų vykdymą imituojantys veiksmai laikytini kitos sutarties šalies apgaule.

Į bylą buvo pateiktos išvados dėl asmens kratos metu iš įtariamojo V. Ž. paimtų: mobiliojo ryšio telefono „NOKIA“, nešiojamojo kompiuterio „MacBook Pro“, planšetinio kompiuterio „SAMSUNG“, mobiliojo ryšio telefono „Iphone“, kompiuterinio įrenginio „SAMSUNG“. Pateikta informacija liudija, kad vyko susirašinėjimai su šiais asmenimis: M. R. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir telefono numerio (duomenys neskelbtini); J. T. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); A. V. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); J. D. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); I. A. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); UAB „X“, J. K. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); UAB „P“, R. G. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); IĮ „I“ G.E. S. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); R. Z. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); M. K. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); V. V. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); A. P. SMS žinutėmis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini).

Atlikus optinio disko ACME analizę, nustatyta, kad jame yra 9 segtuvai. Atidarius segtuvą pavadinimu „grafiniai failai“, matoma 724 vnt. grafinių atvaizdų, tarp jų Šiaulių banko juridinio asmens UAB „I“ anketa, kurioje direktoriumi nurodytas V. O.; D 2013 08 12 atliktų tarptautinių operacijų I. A. (2700 EUR), J. T. (6230 eur) sąrašas; 2013 08 09 sutartis su I. A., UAB „B“ ir UAB „R“ (pasirašė V. Ž.) 2013 07 12 sutartis; 2013 10 02 paprastasis vekselis 11268 Lt R. G.; Nekilnojamo turto (Gamybos cechas su administracinėmis patalpomis - „I“) preliminari rinkos vertės nustatymo pažyma; 2013 10 11 UAB „U“ sutartis su UAB „I“ dėl sojos rupinių, sąskaita išankstiniam apmokėjimui, AB SWEDBANK pažyma apie apmokėjimą už sojos rupinius ir kt. (b.l. 132-180 10 t.).

Pateikta informacija liudija, jog V. Ž. bendravo su liudytojais, nukentėjusiaisiais, bei patvirtina liudytojais, nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais apklaustų J. K. (1 epizodas), R. G. (2 epizodas), J. T. (3-4 epizodai), I. A. (5 epizodas), G.E. S. (6 epizodas), R. Z. (7 epizodas), M. K. (8-9 epizodai), A. V. (11 epizodas), K. P., S. P. (16 epizodas) parodymus apie V. Ž. „nepasisekusius“ (fiktyvius) atsiskaitymus už įgytas prekes, apie nukentėjusiųjų pinigų reikalavimą iš V. Ž., o pastarojo - išsisukinėjimus.

6 epizode (IĮ „I“) V. Ž. save įvardino „R“, 7 (R. Z.) epizode V. Ž. prisistatė „R“ atstovu, 12 epizode (UAB „M“ ) V. Ž. prisistatė „R“ atstovu V. O., 13 (UAB „B“) epizode V. Ž. prisistatė M. N. (N.), 14 (UAB „M.“) epizode - „R“ atstovu R., 15 (UAB „E“) epizode – UAB „I“ ir Latvijoje registruotos bendrovės „R“ atstovu R. P., 16 (UAB „U“) epizode – UAB „I“ direktoriumi V. O., tačiau nustatyta, jog visuose V. Ž. inkriminuojamuose epizoduose (sprendžiant iš vaizdo įrašų, liudytojų atpažinimų pagal nuotraukas) veikė V. Ž.. V. Ž. aiškinimai, jog pastarasis turėjo įgalinimus veikti V. O. vardu, atmetami, nes UAB „M“ ir UAB „U“ atvejais V. Ž. prisistatė ne savo, bet išgalvotu vardu ir pavarde, o, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, A. R. nuo 2013-04-24 yra paieškomas (b.l. 53 7 t.), asmuo, vardu V. O., neegzistuoja (b.l. 54 7 t.). Dėl UAB „B“ epizodo pasakytina, jog iš Vilniaus apsk. VPK NTV ENTS pateiktos informacijos matyti, kad tokio asmens kaip M. N. (arba N.) duomenų nėra. Taip pat nurodoma, kad apie įmonę pavadinimu „R“ duomenų nėra (b.l. 167 4 t.).

Iš byloje surinktos medžiagos apie UAB „I“ ir Latvijos kompanijos „R.“ pasisakytina, jog kompanija „R“, registruota (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip administracijos narys (savininkas). Taip pat nustatyta, kad UAB „I“ akcijas 2011-08-09 įgijo „R“ direktorius M. T. (b.l. 6-7 6 t.)

Liudytoja I. V. teismui parodė, kad 2010-08-23 UAB „I“ turėtas akcijas pardavė UAB „A“ direktoriui L. K. ir daugiau su šia bendrove nieko bendro neturi. V. Ž. nepažįsta.

Iš liudytojo M. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka) matyti, kad 2010-10-20 jo mama N. Š., kaip UAB „G“ direktorė, kartu su UAB „A“, kurią atstovavo direktorius L. K., įsigijo likviduojamą UAB „I“ ir jos akcijas. Pirkimo-pardavime procese M. Š. nedalyvavo, bet mamos prašomas laikinai buvo įformintas UAB „I“ direktoriumi. Bendrovė jokios veiklos nevykdė, patalpų neturėjo. 2011-08-09 jo mama, kaip UAB „G“ direktorė UAB „I“ ir jos akcijas pardavė „R“, kurią atstovavo M. T.. Nei jo mama, nei jis bendrovės UAB „I“ akcijų pirkime – pardavime nedalyvavo, nes jiems tarpininkavo ir visus juridinius formalumus tvarkė UAB „A“ direktorius L. K.. L. perleidus UAB „I“ akcijas trečiajam asmeniui, pastarasis turėjo ir išregistruoti jį iš UAB „I“ direktoriaus pareigų, bet ar tai padarė, jis netikrino. Ar UAB „I“ vykdo veiklą, nežino. M. T. nepažįsta, nėra matęs. Asmens vardu V. Ž. – nepažįsta (b.l. 191-192 6 t.).

Liudytojas L. K. teismui parodė, kad jis buvo UAB „A“ direktoriumi. Įmonės veikla buvo tarpininkavimas perkant - parduodant įmones. UAB „A“ 2010 m. rudenį buvo įsigijusi UAB „I“. Šią įmonę pardavė UAB „G“, kurią atstovavo N. Š.. Įmonės dokumentaciją taip pat jai perdavė.

I. V., L. K. ir M. Š. parodymus patvirtina 2010 08 23, 2010 10 20 akcijų prikimo-pardavimo sutartys, dokumentų perdavimo aktas (b.l. 181-184, 197-204 6 t.).

Iš liudytojo M. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, kad jis nežino, kokia yra Latvijos bendrovės SIA „R“ veiklos sritis. Šį bendrovės pavadinimą girdi pirmą kartą atvykęs į apklausą, todėl kas yra bedrovės direktorius, akcininkai, kur yra bedrovės buveinė ir kt. duomenys, pasakyti negali. Nieko pasakyti negali ir apie tai kas disponuoja bendrovės antspaudu ir ar bendrovė turi banko sąskaitą Šveicarijos banke „UBS“ ir Latvijos banke „SEB“. Šioje bendrovėje niekada nėra dirbęs.

Kokia yra UAB “I“ veiklos sritis, nežino, kas yra bendrovės direktorius ir akcininkai, kokiame banke bei kas turi teisę disponuoti banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, taip pat nežino. Nežino ir apie tai, ar UAB „I“ iki 2013-12-23 turėjo banko sąskaitą „SEB“ banke, taip pat nežino, kas disponuoja bendrovės antspaudu. Šioje bendrovėje niekada nėra dirbęs. UAB “I“ pavadinimą yra girdėjęs ir jam atrodo, jog ši bendrovė priklauso jo draugui A. V., kuris šiuo metu nuo 2012 m. vasario mėn. atlieka bausmę už finansines „machinacijas“, tačiau nėra tikras, jog minėta bendrovė tikrai priklauso jam. Pas A. V. jam priklausančioje UAB „S“ bendrovėje Vilniuje M. T. yra dirbęs apie metus laiko, atrodo, 2007 metais.

Asmenų – V. Ž., G.E. B., J. I. bei V. N. - nepažįsta, apie juos niekuomet nėra girdėjęs ir su jais niekada nėra bendravęs. Šių asmenų vardus ir pavardes sužinojo tik atvykęs į apklausą, todėl nieko negali pasakyti ir apie tai, kokie santykiai sieja šiuos asmenis su bendrovėmis SIA „R“ ir UAB „I“.

Nežino, ar SIA „R“ dirba/dirbo P. R. S. ir V. O., šių asmenų nepažįsta, su jais niekada nėra bendravęs, jų vardus ir pavardes sužinojo tik atvykęs į apklausą, todėl nieko pasakyti negali, kokias pareigas minėti asmenys užima bendrovėje, ar jie turi įgaliojimus bendrovės vardu sudarinėti sutartis su juridiniais asmenimis bei ar jie turi/turėjo teisę ir galimybę disponuoti bendrovės antspaudu. Nežino, ar UAB „I“ dirba/dirbo R. P. ir V. O., šių asmenų nepažįsta, jų vardus ir pavardes sužinojo tik atvykęs į apklausą. M. T. nuo 2012 m. kovo gyvena Klaipėdoje ir nuo to laiko iš Klaipėdos nebuvo išvykęs, nuo to laiko niekur oficialiai nedirba.

M. T. 2011 m. dirbo Vilniaus mieste UAB „A“ statybose. Gyveno (duomenys neskelbtini). UAB „A“ vadovavo A. V., kuris į Vilnių buvo atvykęs iš Mažeikių, jų santykiai buvo draugiški. A. V. pasakė, kad pirktų UAB „I“ akcijas, tačiau negalėjo pirkti savo vardu, todėl paklausė, ar gali įsigyti akcijas jo (M. T.) vardu. Jis sutiko, kad UAB „I“ akcijos būtu perkamos jo vardu. Jo asmens tapatybės kortelę perdavė A. V.. Praėjus kelioms dienoms, A. V. atnešė jam pasirašyti UAB „I“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Dokumentus pasirašė neskaitant nes pasitikėjo. Su UAB „G“ ir N. Š. jokių verslo santykių neturėjo. Latvijos bendrovėje SIA „R“ nėra dirbęs, jokių verslo santykių neturėjo. Jo asmens tapatybės kortelės pametęs nebuvo, tik dirbant Vilniuje buvo laikinai perdavęs A. V. (b.l. 15-16 7 t.).

Asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu M. T. buvo parodytos V. Ž., G.E. B., J. I., V. N. nuotraukos, tačiau pastarasis nieko neatpažino (b.l. 17-28 7 t.).

Iš liudytojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka), matyti, kad jis S. K. prašomas 2011 metais įsigijo Latvijos bendrovę SIA „R“ ir UAB „I“, kurių įsigijamą įformino pažįstamo M. T. vardu. 2011 metais, tikslios datos nurodyti negali, S. K. pasakė, kad nori užstatyti Latvijos bendrovę SIA „R“ ir UAB „I“ V. Ž.. Už ką, kaip ir kokiomis sąlygomis S. užstatė bendroves V. Ž., nežino. 2011 metais, tikslios datos nurodyti negali, jis perdavė S. K. Latvijos bendrovės SIA „R“ ir UAB „I“ registracijos pažymėjimus, dokumentus bei UAB „I“ antspaudą, o Latvijos bendrovė SIA „R“ antspaudo neturėjo. Kiek žino, jokių banko sąskaitų bendrovės neturėjo. Kiek jam žinoma, S. K. ir V. Ž. turėjo kažkokį bendrą verslą. V. Ž. nuo 2011 m. matė apie 10 kartų, taip pat matė, kai pastarasis buvo su S. K. (b.l. 38-39 7 t.).

A. V. atpažinimo pagal nuotrauką metu atpažino V. Ž. (b.l. 40-42 7 t.).

Iš liudytojo S. K. parodymų, tiek duotų teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 43-45 7 t.), matyti, jog su V. Ž. 2011 m. susipažino lošimo salone, abu yra lošėjai, žaisdavo kazino. Santykiai buvo draugiški. Kartą S. K. pokalbio metu paminėjo V. Ž., kad turi kelias bendroves, t.y. kelių bendrovių steigimo dokumentus (bendrovių pavadinimų neatsimena), be to, paminėjo, kad bendrovės jam yra nereikalingos. V. Ž. paprašė perduoti jam bendrovių steigimo dokumentus. Jis sutiko, nes V. Ž. buvo skolingas. 2011 metais Vilniuje, tikslios datos ir konkrečios vietos nurodyti negali, perdavė V. Ž. 2 bendrovių steigimo dokumentus (detaliai dokumentų išvardinti negali, neatsimena). Kiek atsimena prie dokumentų buvo ir antspaudas. Kiek atsimena, viena bendrovė buvo įregistruota Lietuvoje, o kita - Latvijoje. Dokumentus perdavė V. Ž. nepasirašydamas jokių perdavimo aktų. S. K. bendrovių dokumentus buvo gavęs iš A. V. 2011 metais, kuris minėjo, kad įsigijo Latvijos bendrovę, o vėliau ta Latvijos bendrovė įsigijo Lietuvoje įregistruotą bendrovę. Kas buvo įregistruotas bendrovių direktoriumi, akcininku - neatsimena, bet tikrai ne jis. Juridiškai jo ir A. V. su bendrovėmis niekas nesiejo, bet naudotis bendrovių steigimo dokumentais turėjo galimybę. Ką V. Ž. darė su perduotais dokumentais, ir kam tie dokumentai buvo jam reikalingi, nežino.

Liudytojas S. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino V. Ž. kaip asmenį, kuriam jis 2011 metais perdavė 2 bendrovių steigimo dokumentus ir antspaudą (viena bendrovė buvo įregistruota Lietuvoje, o kita Latvijoje) (b.l. 46-48 7 t.).

Taigi, iš aukščiau išdėstytų liudytojų parodymų, kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog UAB „I“ realiai veiklos nevykdo, jos vadovu įvardijamas M. T. realiai įmonėje nedirba, duomenų, kad šioje įmonėje dirbtų V. Ž., R. P., taip pat nėra. V. Ž., pasinaudodamas šios įmonės vardu, panaudodamas apgaulę, save įvardijo šios įmonės atstovu, jo nešiojamame kompiuteryje buvo rasta fiktyvi SEB banko elektroninės bankininkystės sistema, kurioje buvo atvaizduojamas ir klientas pavadinimu - UAB „I“. V. Ž. nešiojamame kompiuteryje taip pat rasta UAB „I“ juridinio asmens 2013 10 14 anketa Šiaulių bankui, kurioje direktoriumi įvardijamas V. O., UAB „U“ sutartis, pasirašyta V. O. vardu, P. R. SIA „R“ direktoriaus pasirašyta sutartis (b.l. 137-141, 155, 163 10 t.), taip pat byloje esantys susirašinėjimai su pirkėju, save įvardijusiu R. P. (UAB „E“ – 15 epizodas), atpažintu kaip V. Ž., gauti elektroniniai laiškai (119-124 3 t.). Teismo nuomone, visi šie aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina tai, jog V. Ž., pasinaudojamas neegzistuojančių asmenų pavardėmis ir realiai neturėdamas ryšio su UAB „I“ ir SIA „R“, bet save įvardindamas šių įmonių atstovu, teikė liudytojams/nukentėjusiesiems melagingą informaciją, sukčiavo, apgaule gaudamas turtinę naudą.