Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimus „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje mirusiajai A. Š.“ Nr. 46S-198, Nr. 46S-199 ir Nr. 46S-200 (toliau – ir sprendimai).Pareiškėja nurodė, kad ginčijamais sprendimais neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta nuosavybės teises, jai kaip mirusiosios A. Š. turto paveldėtojai, atkurti atlyginant pinigais, o ne natūra ar suteikiant sklypus individualiai statybai. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba turi galimybę natūra atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę Trakų mieste. Tai patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8328-244/2014, taip pat Trakų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. P2-1432 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nuosavybės teisei į K. Z. valdytą žemę atkurti Trakų mieste buvo suprojektuotas 0,1691 ha žemės sklypas. Be to, A. Š. buvo išreiškusi valią ne tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, bet taip pat prašė suteikti žemės sklypus individualiai statybai. A. Š. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais nebuvo išreiškusi. Pareiškėja pabrėžė, kad jos teisė gauti naują žemės sklypą individualiai statybai vietoj valstybės išperkamos žemės nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į mirusiosios A. Š. 1991 ir 2003 metais pateiktus prašymus atkurti nuosavybės teises natūra arba suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai, Tarnyba 2014 m. gegužės 20 d. sprendimais „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje mirusiajai A. Š.“ Nr. 46S-116 ir Nr. 46S-117 atkūrė jai nuosavybės teises, suteikdama du žemės sklypus individualiai statybai. Ginčijami sprendimai buvo priimti dėl likusio neatkurto ploto. Žemės sklypai, į kuriuos ginčijamais Tarnybos sprendimais mirusiajai A. Š. atkurtos nuosavybės teisės pinigais, yra priskirti valstybės išperkamai žemei, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatomis, už juos atlygintina pinigais. Tarnyba yra suteikusi pareiškėjai žemės sklypus individualiai statybai, o 0,1691 ha žemės sklypas, pabaigus kadastrinius matavimus, bus grąžintas natūra. Be to, individualiai statybai bus suteiktas žemės sklypas pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 20 d. pažymą Nr. 448.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino – panaikino ginčijamus Tarnybos sprendimus. Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas ginčas dėl Tarnybos sprendimų, kuriais už valstybės išperkamą žemę pareiškėjai atlyginta pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra pretendentė mirusiosios A. Š. vardu atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. Z. ir A. Z. bei A. Z. iki nacionalizacijos Trakų mieste valdytą žemę. Mirusioji A. Š. 2003 m. kovo 18 d. Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 0,0728 ha, 0,2253 ha ir 0,1529 ha žemes Trakų mieste, grąžinant laisvą žemę natūra arba suteikiant sklypą individualiai statybai. Išnagrinėjus A. Š. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkantį buvusio savininko A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 0,0728 ha žemės sklypą, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-475 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui (-tei)“ A. Š. natūra grąžintas 0,0721 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas. Ginčijamu Tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 46S-200 už likusią neatkurtą A. Š. tenkančią 0,0007 ha žemės dalį nuspręsta kompensuoti pinigais. Išnagrinėjus A. Š. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią buvusio savininko A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 0,2253 ha žemės sklypą, Tarnybos 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 46S-116 jai perduotas nuosavybėn 0,0455 ha žemės sklypas. Ginčijamu Tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 46S-199 už likusią neatkurtą A. Š. tenkančią 0,1798 ha žemės dalį nuspręstą kompensuoti pinigais. Išnagrinėjus A. Š. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią buvusių savininkų K. Z. ir A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 0,1529 ha žemės sklypą, Tarnybos 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 46S-117 jai perduotas nuosavybėn naujas 0,0455 ha žemės sklypas. Ginčijamu Tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 46S-198 už likusią neatkurtą A. Š. tenkančią 0,1074 ha žemės dalį nuspręstą kompensuoti pinigais. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nesutiko su 2015 m. gruodžio 29 d. priimtais ginčijamais Tarnybos sprendimais, nes manė, kad nuosavybės teisės jai turėjo būti atkurtos vienu iš 2003 m. kovo 18 d. pateiktuose prašymuose nurodytų būdų, t. y. natūra arba suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai.Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. Š. 2003 m. kovo 18 d. išreiškė valią, kad nuosavybės teisės į buvusių savininkų K. Z. ir A. Z. bei A. Z. iki nacionalizacijos Trakų mieste valdytą žemę, t. y. 0,0728 ha, 0,2253 ha ir 0,1529 ha žemės sklypus, jai būtų atkurtos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, taip pat išreiškė valią, kad nesant galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, būtų suteikti sklypai individualiai statybai. Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. AP3-2093 pateikti duomenys patvirtina, kad 0,2253 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,1529 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priskirti valstybės išperkamai žemei, kliūčių atkurti nuosavybės teises natūra nėra į 0,0728 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad spręsdama dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2253 ha ir 0,1529 ha žemės sklypus, Tarnyba negalėjo įgyvendinti A. Š. prašymo ir atkurti nuosavybės teises natūra, todėl už valstybės išperkamą žemę turėjo atlyginti vienu iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytų būdų. Teismo vertinimu, Tarnyba nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja nėra išreiškusi valios dėl būdo, kuriuo jai turi būti atlyginama už valstybės išperkamą žemę, todėl neturėjo teisės vadovautis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir priimti ginčijamus sprendimus. A. Š. 2003 m. kovo 18 d. prašymuose išreiškė valią, kad nuosavybės teisės jai būtų atkurtos natūra, o nesant tam galimybės – būtų suteikti sklypai individualiai statybai. Teismo nuomone, tokia 2003 m. kovo 18 d. prašymų formuluotė turi būti vertinama kaip valia dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą, į kurį nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Šiuos argumentus teismas grindė tuo, kad piliečiai negalėjo pasirinkti alternatyvių būdų, kaip jiems turi būti atkurtos nuosavybės teisės, t. y. prašymuose turėjo nurodyti vieną iš Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų – natūra, perduodant žemės sklypą prie turimų statinių arba perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai. Todėl A. Š. nurodė, kad už valstybės išperkamą turtą jai būtų atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė. Teismui pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje kitų A. Š. ar jos teisių perėmėjos prašymų dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog 0,0728 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, priešingai, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. AP3-2093 nurodyta, kad į šį žemės sklypą nėra kliūčių atkurti nuosavybės teises natūra. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, priimdama 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 46S-200, neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis.Teismas pabrėžė, kad tai, jog Trakų mieste nėra laisvos žemės formuoti sklypus nuosavybės teisėms atkurti, nėra teisėtas pagrindas priimti ginčijamus sprendimus, nes Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.Teismo vertinimu, Tarnyba turėjo spręsti dėl atlyginimo pareiškėjai suteikiant lygiavertį sklypą individualiai statybai ir tik nesant tokios galimybės, kreiptis į ją dėl būdo, kuriuo bus kompensuota už valstybės išperkamą žemę, pakeitimo. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčijami Tarnybos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

III.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neįsigilino į bylos esmę, dėl to priėmė ydingą ir klaidingą sprendimą, kuris prieštarauja teisės normoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjai 0,0728 ha plotas buvo grąžintas natūra, t. y. buvusio žemės sklypo savininko turėtoje vietoje. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. P2-858 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų m. (UI 8)“ buvo suformuotas 0,0728 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) A. Š. buvo grąžintas natūra. Todėl teismas priėmė klaidingą ir teisės aktų nuostatoms prieštaraujantį sprendimą, nurodydamas Tarnybai pakartotinai atkurti nuosavybės teisės pilietei A. Š. atkuriant natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypą.Tarnyba pažymi, kad pilietė A. Š. 2003 m. kovo 18 d. prašymuose buvo nurodžiusi, kad pageidauja 0,2253 ha ir 0,1529 ha žemės susigrąžinti natūra, tačiau jeigu nebus grąžinta natūra, prašė išskirti sklypus individualiai statybai. Tarnyba, atsižvelgdama į minėtus pilietės A. Š. prašymus, 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 46S-116 ir 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 46S-117 A. Š. suteikė 0,0455 ha ir 0,0455 ha ploto du naujus žemės sklypus individualiai statybai Trakų mieste. Todėl atsakovas įvykdė pilietės A. Š. valią dėl naujo (-ų) žemės sklypo (-ų) individualiai statybai suteikimo, dėl to yra nesuprantama ir teisės aktų nuostatomis nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad už valstybės išperkamą žemę Tarnyba turėjo atlyginti vienu iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytų būdų.Atsakovo teigimu, teismas nenurodė argumentų, kad Tarnyba nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja nėra išreiškusi valios dėl būdo, kuriuo jai turi būti atlyginama už valstybės išperkamą žemę, todėl neturėjo teisės vadovautis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir priimti ginčijamus sprendimus. A. Š. iki 2003 m. balandžio 1 d. pateiktuose prašymuose nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Teismas neatsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija) nuostatas, pagal kurias naikinamasis terminas nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimui yra būtent iki 2003 m. balandžio 1 d. Nuosavybės teisių atkūrimo būdo keitimas pasibaigus šiam terminui prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotiems išaiškinimams, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, o kartu ir prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus.Pareiškėja atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Pareiškėjos teigimu, teismas pagrįstai sprendė, kad A. Š. 2003 m. kovo 18 d. prašymuose nurodytas ne tik nuosavybės teisių atkūrimo būdas, bet ir kompensacijos už valstybės išperkamą žemę būdas – lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai suteikimas. Todėl teismas, panaikindamas ginčijamus Tarnybos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje A. Š. išmokant kompensaciją pinigais, pagrįstai nurodė, kad Tarnyba neturėjo pagrindo vadovautis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi. Teismas nekonstatavo, kad bet kada gali būti keičiamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, o tiesiog nustatė, kad A. Š. laiku pasirinko kompensacijos už valstybės išperkamą žemę būdą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas, cituodamas teismo išvadas ir jas savaip interpretuodamas apeliaciniame skunde, visiškai neatsižvelgė nagrinėjamos bylos aplinkybes.Pareiškėja pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu Tarnybos atstovas paaiškino, jog Trakų mieste nėra laisvos žemės formuoti lygiaverčius žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Teismas šį Tarnybos atstovo argumentą vertino kritiškai ir nurodė, jog tai, kad Trakų mieste nėra laisvos žemės, nėra teisėtas pagrindas priimti ginčijamus sprendimus, nes Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas nustato, kad Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, t. y. lygiaverčiai žemės sklypai gali būti perduoti ne tik Trakų mieste. Todėl Tarnyba nepagrįstai teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu sukuriamas precedentas, kuriuo remiantis nuosavybės teisių atkūrimo būdus bus galima keisti neatsižvelgus į teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ar terminus.Pareiškėjos nuomone, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisės normas taikė teisingai, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos teisės atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą už valstybės išperkamą žemę mieste gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą individualiai statybai įgyvendinimo apimtis.Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to byloje nėra, kad pretendentė A. Š., po kurios mirties jos teises perėmė pareiškėja, 2003 m. kovo 18 d. prašymuose Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių į 0,0728 ha, 0,2253 ha ir 0,1529 ha žemę Trakų mieste išreiškė valią, kad nuosavybės teisės jai būtų atkurtos natūra, o nesant tam galimybės – būtų suteikti sklypai individualiai statybai (II t, b. l. 92, 152, 158). Išnagrinėjus A. Š. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią buvusio savininko A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 0,0728 ha žemės sklypą, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-475 jai natūra grąžintas 0,0721 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas. Ginčijamu Tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 46S-200 už likusią neatkurtą A. Š. tenkančią 0,0007 ha žemės dalį nuspręsta kompensuoti pinigais. Atitinkamai už buvusio savininko A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 0,2253 ha žemės sklypą Tarnybos 2014 m. gegužės 20 sprendimu Nr. 46S-116 jai perduotas nuosavybėn naujas 0,0455 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrityje (sklypo projektinis (duomenys neskelbtini)). Ginčijamu Tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 46S-199 už likusią neatkurtą A. Š. tenkančią 0,1798 ha žemės dalį nuspręsta kompensuoti pinigais. Už buvusių savininkų K. Z. ir A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 0,1529 ha žemės sklypą Tarnybos 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 46S-117 jai perduotas nuosavybėn naujas 0,0455 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrityje (sklypo projektinis (duomenys neskelbtini)). Ginčijamu Tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 46S-198 už likusią neatkurtą A. Š. tenkančią 0,1074 ha žemės dalį nuspręstą kompensuoti pinigais.Konstitucinio Teismo aktuose yra nekartą konstatuota, kad įstatymo leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams žemę susigrąžinti natūra; tačiau jeigu dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių grąžinti žemę natūra, buvusiam savininkui yra garantuota teisė pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo būdą įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, inter alia (lot. be kita ko) ekvivalentine natūra (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 2002 m. gegužės 10 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, – pasirinko ne restitutio in integrum (lot. visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo santykių įstatymu diferencijuotai reguliuoti ir tuo aspektu, kad nuosavybės teisių atkūrimo sąlygos ir tvarka gali skirtis inter alia pagal tai, į kokios rūšies nuosavybę (žemę, mišką, vandens telkinį) yra atkuriamos nuosavybės teisės, taip pat pagal tai, kokioje teritorijoje yra nuosavybė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės. Tačiau turi būti paisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio inter alia teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, be kita ko, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (3 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Šio straipsnio 4 dalis 5 dalis įtvirtina, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjai, kuri perėmė pretendentės teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, už likusią neatkurtą žemės sklypų, kuriuos valdė A. Z. Trakų mieste dalį – 0,0007 ha ir 0,1798 ha, – bei žemės sklypo, kurį valdė K. Z. ir A. Z., dalį – 0,1074 ha, – turi būti kompensuota pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą, kuris, be kita ko, numato galimybę perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisių gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems naujus žemės sklypus individualiai statybai Trakų mieste, neįvertino aplinkybės, kad piliečiams neatlygintinai perduodamų nuosavybėn naujų žemės sklypų, esančių miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydžiai yra ribojami; dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 36 punkte įtvirtinta, kad bendras piliečiui perduoto nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas negali būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintame Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąraše nustatyta, kad naujų žemės sklypų dydžiai Trakų mieste yra nuo 0,04 ha ir ne didesnis kaip 0,09 ha. Pareiškėjai Trakų mieste yra suteikti du žemės sklypai po 0,0455 ha, tai bendrai sudaro maksimalų dydį.Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėja yra pareiškusi valią už valstybės išperkamą žemę gauti žemės sklypus individualiai statybai, tačiau Trakų mieste tokia galimybe ji negali pasinaudoti. Pareiškėja per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus nebuvo nurodžiusi Tarnybai apie savo valią pasinaudoti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatytais už valstybės mieste išperkamą žemę atlyginimo būdais; nėra duomenų, kad būtų siekusi gauti žemės sklypus kitose vietovėse; skunde teismui teigė, kad Tarnyba turi galimybę suteikti žemės sklypus Trakų mieste. Tokios aplinkybės patvirtina, kad Tarnybai nebuvo pagrindo svarstyti pareiškėjos galimybių apie nuosavybės teisių atkūrimą lygiaverčiu turtu kitose vietovėse, todėl ginčijamais Tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimais Nr. 46S-198, Nr. 46S-199, Nr. 46S-200 buvo pagrįstai ir teisėtai nuspręsta už likusį valstybės išperkamą žemės sklypų Trakų mieste plotą atlyginti pinigais.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Atkūrimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias neatlygintiną perdavimą nuosavybėn piliečiui naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto žemės sklypo atkuriant nuosavybės teises į miesto žemę, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 147 straipsnis). Tenkindama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimą naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos K. L. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.