Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. K. ir A. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai prašo patvirtinti šalių 2017 m. spalio 5 d. pasirašytą ir teismui pateiktą taikos sutartį. Prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo, kad šalys, siekdamos užkirsti kelią galimam ginčui dėl turtinių santykių, dėl vienos ar kitos šalies prisidėjimo prie bendro ūkio, sudarė taikos sutartį, kurioje aptariamas turto padalijimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kons ta tuoja:

Prašymas atmestinas.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl prašymo patvirtinimo (CPK 581 straipsnis). Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Teismas priima sprendimą patvirtinti šalių taikos sutartį, įvertinęs šalis siejančius teisinius santykius, kurių pobūdį teismas nustato, įvertinęs prie prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo pridėtus įrodymus.

Iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad taikos sutartimi L. K. siekia jai nuosavybės teise priklausančią 1/5 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), perleisti A. K. už 100 000 Eur. Šalys nurodė, kad 17 metų pragyveno faktinėje santuokoje, visą šį laiką vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu. Pareiškėja augino pareiškėjo vaikus, gyvendami kartu faktinėje santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą. todėl siekiant išvengti galimo ginčo dėl turtinių santykių, dėl vienos ar kitos šalies prisidėjimo prie bendro ūkio, šalys nusprendė sudaryti taikos sutartį, kurioje aptariamas turto pasidalijimo klausimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Šalys nurodo, kad taikos sutartį siekia patvirtinti norėdami išvengti galimo ginčo dėl turtinių santykių ateityje. Taigi ginčo tarp šalių šiuo metu nėra. Teismo vertinimu, Taikos sutarties sąlygomis tesiekiama disponuoti nekilnojamuoju turtu (dalies nuosavybės teisės perleidimu). Niekas nekliudo šalims atitinkamus sandorius patvirtinti notarine tvarka, tokiu būdu išvengiant galimo ginčo ateityje, jei pareiškėjai mato tokio ginčo galimybę, todėl šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vertintinas ne kaip kilusio ginčo sprendimas, bet kaip siekis perkelti teismui notaro funkcijas.

Pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų nėra aiškų ar pareiškėjai neturi asmeninių kreditorių, kurių teisėms ir teisėtiems interesams įtaką turėtų pareiškėjų pateiktos taikos sutarties vykdymas, t.y. kad patvirtinus taikos sutartį nebus pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos ir kreditorių, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjams nepateikus aukščiau aptartų įrodymų, nėra galimybės nuspręsti, ar Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Be to, pareiškėjų elektroniniu būdu pateiktos taikos sutarties antro lapo dalis neįskaitoma, nesimato pareiškėjos L. K. dalies parašo, kas neatitinka teismui pateikiamo procesinio dokumento formai keliamų reikalavimų.

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-24347-584/2017 atsisakė tvirtinti pareiškėjų pateiktą taikos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjai pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai gali kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau pareiškėjai iš naujo kreipdamiesi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo tokių aplinkybių nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį (CPK 3 straipsnio 7dalis, 177, 178, 185, 111 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti prašymą patvirtinti tarp pareiškėjų L. K. ir A. K. 2017 m. spalio 5 d. pasirašytą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.