- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-267-796/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- D. D., J. D.
- Suinteresuotas asmuo
- „AS Inbank“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės miesto 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir D. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo „AS Inbank“ filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. D. ir D. D. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; nutraukus santuoką palikti pavardes „E.“ ir „D.“; patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino; pareiškėjų J. D. ir D. D. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjai J. D. paliko pavardę „E.“, o pareiškėjui D. D. – „D.“; patvirtino pareiškėjų patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (procesinio dokumento Nr. DOK-116653) nurodytomis konkrečiomis sąlygomis.
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi, nes jie nebegyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nepageidauja ir bendro santuokinio gyvenimo galimybių nemato. Pažymėta, kad šalių pateiktos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas įtraukiamas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį su redakciniais taisymais, kurie nekeičia šalių susitartų sąlygų teisinės reikšmės. Pakeičiamas patikslintos sutarties 5.1 punktas, kuriame nurodyta, kad šalys bendrų kreditinių įsipareigojimų santuokos metu neįgijo, nes, kaip matyti iš kreditoriaus atsiliepimo, viena pareiškėjo sutartis yra jo asmeninė prievolė (Sutartis 1), nes skirta tik asmeninėms gavėjo reikmėms tenkinti, kita sutartis – solidari šalių prievolė (Sutartis 2), nes skirta šeimos poreikiams tenkinti, pareiškėjos sutartis yra solidari šalių prievolė (Sutartis 3), nes skirta šeimos poreikiams tenkinti, šalys nurodė, kad sutartys nėra modifikuojamos, sutarties sąlygos ir įsipareigojimai išlieka nepakitę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pareiškėja piktnaudžiauja skundžiamu sprendimu patvirtinta tėvo bendravimo su vaiku tvarka nuo pat šios tvarkos patvirtinimo momento – nuolat kišasi ir dalyvauja tėvo ir vaiko pokalbiuose telefonu, jų pasiklauso, vėliau šių pokalbių turinio pagrindu nuteikinėja šalių nepilnametį vaiką prieš tėvą. Anot apelianto, J. D. nuolat kliudo jam bendrauti su nepilnamečiu vaiku, o apeliantui reiškiant dėl to pastabas, ji nepagrįstai kviečia policiją ir rašo įvairius skundus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – ir Tarnyba), skunduose institucijoms nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Tokių nepagrįstų nusiskundimų pagrindu apeliantui taikomi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, jam uždraudžiama artintis ne tik prie J. D., bet ir prie šalių nepilnamečio vaiko, taip užkertamas kelias tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymui, silpninamas tėvo ir vaiko ryšys ir dėl to nukenčia šalių nepilnamečio vaiko interesai.
4.2. Apeliantas įsitikinęs, kad skundžiamu teismo sprendimu šalių susitarimu anksčiau nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos sklandus vykdymas negali būti užtikrintas būtent dėl J. D. nuolatinio piktnaudžiavimo, todėl minėtą tvarką būtina keisti, kadangi jau dabar aišku, kad šalių taikus susitarimas dėl tėvo bendravimo su vaiku yra neįmanomas.
4.3. Be to, skundžiamu sprendimu yra pažeisti ir apelianto turtiniai interesai – turtas padalytas ne po lygiai, kadangi J. D. atiteko didesnės vertės automobilis nekompensuojant šio skirtumo apeliantui, be to, sutartyje nenurodytos dalijamo turto vertės. Anot apelianto, pareiškėja liko nesąžininga ir su D. D. neatsiskaitė už šio jai perleistą automobilį „Audi Q5“ pagal 2024 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šis automobilis pareiškėjai perleistas už 11 000 Eur, o atsiskaitymas taip ir neatliktas net iš dalies. Šalių pasirašytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių apie tai neužsiminta.
4.4. Sutartį ir pareiškimą teismui paruošė J. D. teisininkė, o D. D. sutarties sudarymo metu su advokatu ekonominiais sumetimais konsultavosi tik dėl bendravimo tvarkos nuostatų derinimo, tačiau net ir po jų abipusio suderinimo, apelianto teigimu, J. D. minėta tvarka piktnaudžiauja ir vykdo ją netinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Skundžiamu teismo sprendimu galutinai nėra išspręsti visi tarp šalių susiklostę turtiniai klausimai, be to, po minėto teismo sprendimo priėmimo atsirado ir būtinybė spręsti problemas, kylančias dėl vykdomų tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja J. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja nesutinka su apelianto argumentais dėl likusių neišspręstų ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Nurodo, kad jos ir pareiškėjo santykiai nebuvo geri, dėl to ir įvyko ištuokos byla, pareiškėjas iki šiol jai neatleidžia dėl santuokos iširimo, nors būtent jo elgesys privedė prie santuokos iširimo. Priežastys, dėl kurių kyla konfliktai ir kreipiamasi į policijos įstaigą, yra susijusios su neadekvačiais pareiškėjo veiksmais prieš ją ir jos sugyventinį, tačiau ne dėl nepilnamečio vaiko. Nurodo, kad nei pareiškėja, nei jos gyvenimo partneris nedraudžia bendrauti vaikui su tėvu; vyksta derinimas su tėvu dėl vaiko bendravimo, vaiko perdavimas tėvui ir grąžinimas. Bendravimas telefonu vaikui nėra draudžiamas, tačiau vaikas nėra nuolat su telefonu. Tai, kad apeliantas ydingai supranta galimybę bendrauti su vaiku telefonu (apeliantas tai supranta, kaip galimybę tuo laiku paskambinti ir pakalbėti su vaiku bet kada, t. y. bet kurią minutę nuo 9.00 val. iki 21.00 val.), yra apelianto elgesio ir supratimo problema, jos neišspręs kitoks teismo sprendimas. Pareiškėjų sutarta bendravimo tvarka atitiko pareiškėjos, apelianto valią ir vaiko interesus. Kitokia bendravimo tvarka neužtikrins visų suinteresuotų asmenų interesų, jei apeliantas jos nesilaiko, iškelia savo interesus pirmiau nei vaiko, nebendradarbiauja.
5.2. Vien tai, kad apeliantas, galbūt veikiamas pavydo, nusivylimo, keršto, siekia kuo daugiau pareiškėjai kenkti, pasibylinėti, nėra pagrindas formaliai naikinti sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Nesibaigiantys procesai kenks nepilnamečio vaiko interesams. Jei patvirtintos bendravimo tvarkos nebus įmanoma vykdyti dėl objektyvių priežasčių ar vykdymas iš esmės pažeis nepilnamečio vaiko, pareiškėjos ar apelianto interesus, įstatymas numato sprendimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, peržiūrėjimo galimybę, ja apeliantas, pareiškėja ar Tarnyba galės pasinaudoti.
5.3. Pareiškėja dėl apelianto ginčijamo automobilio „Audi Q5“ pardavimo ir automobilių pasidalijimo nurodo, kad ši teismo sprendimo dalis pagrįsta ir teisėta. Nurodo, kad taip padalyti turtą buvo sutarta su apeliantu. Apeliantas nutyli, kad jam liko dvi kredito sutartys, pagal jas bendra likutinė nesumokėta 6 802 Eur suma, o pareiškėjai vienai liko didelis kreditinis įsipareigojimas „AS Inbank“ filialui, jo neišmokėtas likutis yra 13 116,32 Eur. Taigi pareiškėjai liko net 6 314 Eur didesnis kreditinis įsipareigojimas. Minėta sutartis buvo sudaryta pareiškėjos vardu šeimos interesais; už šį kreditą ir buvo pirktas automobilis „Audi Q5“. Kadangi buvo sutarta, kad jos vardu paimtą kreditą toliau iki galo dengs pareiškėja, apeliantas nuo šio kredito grąžinimo nusišalino ir sutiko, jog šis automobilis būtų oficialiai perduotas jai disponuoti. 2024 m. liepos 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sugalvojo ir užpildė apeliantas, pareiškėja tik pasirašė. Taip abipusiu sutarimu pasiskirstant turtą, tiek pareiškėjos, tiek ir apelianto buvo įvertinti jiems tenkantys kreditiniai įsipareigojimai ir tenkantis turtas. Apeliantas niekada, iki pat apeliacinio skundo, nereikalavo iš pareiškėjos jokių priemokų, įmokų už tai, kad jai valdyti ir disponuoti pats perdavė „Audi Q5“, nesumokėjo skirtumo už jo pirkimą, nekompensavo ir nekompensuoja jos įmokų vykdant 2022 m. spalio 31 d. sutartį Nr. VMP21031NRPA. Šis automobilis šiuo metu yra parduotas tretiesiems asmenims, jo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną jau nebeturėjo, taigi įtraukti jo į dalytiną turto balansą pagrindo nebuvo.
5.4. Be ginčo pasidalyti likę automobiliai, ginčo dėl skirtumų kompensavimų nebuvo. Jei būtų buvęs ginčas, apeliantas sutarties nebūtų pasirašęs. Turto padalijimo sąlygos buvo abiejų pusių suderintos, atitiko jų valią, neprieštarauja kreditorių interesams ar viešajam interesui.
5.5. Pareiškėja byloje advokato neturėjo. Kaip pareiškėjai žinoma, pareiškėjas konsultavosi su advokatu. Sutartį neatlygintinai parengė galbūt mediacijos įstaigos nukreipta teisininkė, ji tik surašė jų valią atitinkančią sutartį, kurią apeliantas derino su advokatu ir jie pateikė teismui. Tik formalus apeliacinio skundo pateikimas yra nesąžiningas ir gali būti laikomas priemone, priešinga tokios priemonės tikslui, – socialinės taikos atkūrimui, situacijos stabilizavimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo ir pareiškėjos atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo, nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXV skyrius), buvo nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
9. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2024 m. lapkričio 14 d. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. lapkričio 27 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą, 2024 m. liepos 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: susirašinėjimo žinutėmis ir el. paštu kopijas, 2022 m. lapkričio 12 d. lėšų pervedimo banko išrašo kopiją, 2022 m. spalio 31 d. vartojimo kredito sutarties kopiją.
10. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019).
11. Pareiškėjų pateikti papildomi rašytiniai įrodymai yra susiję su pareiškėjo apeliaciniu skundu keliamu klausimu dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į bylos pobūdį (byla kilusi iš šeimos teisinių santykių), į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas supaprastinto proceso tvarka, o papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikė abu pareiškėjai ir jie nereiškė motyvuotų prieštaravimų dėl teikiamų papildomų įrodymų priėmimo, įvertinęs, kad papildomų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdamas teisingai nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjų pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertintina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantas teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu galutinai neišspręsti visi tarp šalių susiklostę turtiniai klausimai, be to, po minėto teismo sprendimo priėmimo atsirado ir būtinybė spręsti problemas, kylančias dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų.
13. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Jį reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).
14. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Tokiu atveju teismas taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes, t. y. bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
15. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patvirtinta teismui pateikta patikslinta pareiškėjų 2024 m. spalio 1 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (procesinio dokumento Nr. DOK‑116653) (toliau – ir Sutartis). Iš skundžiamu teismo sprendimu patvirtintos Sutarties turinio nustatyta, kad Sutartimi pareiškėjai, be kitų joje aptartų klausimų, susitarė dėl santuokos metu įgyto turto, kreditinių įsipareigojimų padalijimo, taip pat pareiškėjų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.
16. Įstatyme nustatyta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑58‑219/2015). Pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 37 punktą).
17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra pažeisti pareiškėjo turtiniai interesai. Šią savo poziciją apeliantas grindžia argumentais, kad turtas padalytas ne po lygiai, kadangi pareiškėjai J. D. atiteko didesnės vertės automobilis, nekompensuojant šio skirtumo apeliantui, be to, sutartyje nenurodytos dalijamo turto vertės. Apeliantas taip pat teigia, kad pareiškėja liko nesąžininga ir su juo neatsiskaitė už jai perleistą automobilį „Audi Q5“ pagal 2024 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šis automobilis pareiškėjai perleistas už 11 000 Eur.
18. Vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutuoktiniai, be kitų klausimų, turi aptarti bendro turto padalijimo klausimus ir kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Pagal įstatymą, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus pripažintinos tokios sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑96/2007; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 38 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu kreipėsi 2024 m. rugsėjo 30 d., prašydami patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai kartu su pradiniu prašymu teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Joje pareiškėjai aptarė jiems priklausančio turto ir jo padalijimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos bei išlaikymo klausimus, taip pat klausimus dėl sutuoktinių pavardžių ir kreditorių.
21. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartimi, teismui nustačius, jog pareiškėjų pateiktas prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitinka jiems įstatymo keliamų reikalavimų, pareiškėjams buvo nustatytas 10 dienų terminas prašymo ir sutarties trūkumams pašalinti. Iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties turinio matyti, kad teismo nustatyti trūkumai buvo susiję su 2024 m. rugsėjo 27 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.5 punkte numatytu pareiškėjų susitarimu dėl pareiškėjo vaikui teiktino išlaikymo, be kita ko, ir vaikui sulaukus pilnametystės bei su tuo sietinų sąlygų. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 4 d. byloje gautas abiejų pareiškėjų pateiktas prašymas dėl trūkumų šalinimo. Iš minėto prašymo matyti, kad pareiškėjai, vykdydami gautą teismo nutartį, kurioje nurodyta ištaisyti trūkumus, siejamus su tėvo įsipareigojimu teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Kartu su minėtu prašymu dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai teismui pateikė 2024 m. spalio 1 d. pareiškėjų pasirašytą Sutartį.
22. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismui pateiktoje 2024 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjų pasirašytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tiek ir 2024 m. spalio 1 d. pareiškėjų pasirašytoje Sutartyje, pareiškėjai, nurodydami šalims priklausantį turtą ir sutartas jo padalijimo sąlygas, nurodė tai, jog iki santuokos ir santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo; dėl kilnojamojo ir kito turto pareiškėjai nurodė, jog santuokos metu J. D. vardu įgyta transporto priemonė „BMW 1ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir santuokos metu D. D. vardu įgyta transporto priemonė – „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi byloje pareiškėjams pateikus prašymą dėl trūkumų šalinimo, sutartinės sąlygos dėl pareiškėjams priklausančio turto, tarp jo ir kilnojamojo bei kito turto, nebuvo keičiamos. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjai byloje teismui nuosekliai nurodė, jog jiems priklausantį kilnojamąjį turtą ir kitą turtą sudaro tik dvi transporto priemonės, t. y. „BMW 1ER REIHE“ ir „VW PASSAT“.
23. Apeliantas nurodo, kad turtas padalytas ne po lygiai, nes, apelianto teigimu, J. D. atiteko didesnės vertės automobilis, nekompensuojant šio skirtumo apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apelianto argumentus, įvertina tai, kad nors 2024 m. rugsėjo 27 d. sutartyje ir 2024 m. spalio 1 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai, pateikdami duomenis apie jiems priklausantį kilnojamąjį turtą, nenurodė minėtų transporto priemonių verčių, tačiau tiek teismui pateiktoje 2024 m. rugsėjo 27 d. sutartyje, tiek ir 2024 m. spalio 1 d. sutartyje pareiškėjai, nurodydami sąlygas dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo, nuosekliai nurodė sąlygas dėl susitarimo, jog po santuokos nutraukimo santuokos metu J. D. vardu įgyta transporto priemonė – „BMW 1ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lieka pareiškėjos asmenine nuosavybe, o santuokos metu D. D. vardu įgyta transporto priemonė – „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka pareiškėjo asmenine nuosavybe. Taigi pareiškėjai nuosekliai nurodė sutartines sąlygas dėl transporto priemonių pasidalijimo taip, kad kiekvienam iš pareiškėjų paskiriama po vieną konkretų jų vardu įgytą automobilį.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats apeliantas, teigdamas, jog pareiškėjai atiteko didesnės vertės automobilis, nekompensuojant šio skirtumo apeliantui, taip pat nenurodė minėtų transporto priemonių verčių, nenurodė ir konkretaus verčių skirtumo dydžio. Taigi nors apeliantas teigia, kad pareiškėjai atitekęs automobilis yra didesnės vertės, tačiau nepateikė įrodymų savo argumentams patvirtinti ir tokių teiginių nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vien deklaratyvūs pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos šalių laisva valia sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta sąlyga dėl automobilių pasidalijimo turėtų būti vertintina kaip akivaizdžiai kelianti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo, kaip vieno iš sutuoktinių, teisių ir teisėtų interesų esminio pažeidimo (CPK 185 straipsnis).
25. Apeliantas taip pat teigia, kad pareiškėja neatsiskaitė su pareiškėju už jai pagal 2024 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį perleistą automobilį „Audi Q5“. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė 2024 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, joje nurodyta, kad D. D. pardavė J. D. transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina – 11 000 Eur. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apelianto nurodytas automobilis yra parduotas tretiesiems asmenims, jo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną jau nebeturėjo, taigi įtraukti jo į dalytiną turto balansą pagrindo nebuvo.
26. Nustatyta, kad prie pradinio pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu pridėtos AB „Regitra“ 2024 m. rugpjūčio 27 d. ir 2024 m. rugsėjo 6 d. pažymos apie J. D. ir D. D. vardu įregistruotas transporto priemones patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjų kreipimosi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu metu pareiškėjų vardu nebuvo įregistruota transporto priemonė „Audi Q5“. Iš minėtų pažymų duomenų matyti, kad pareiškėjų vardu buvo įregistruota po vieną transporto priemonę, jos pareiškėjų pasidalytos teismo patvirtinta Sutartimi.
27. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad po santuokos nutraukimo jai vienai liko kreditinis įsipareigojimas „AS Inbank“ filialui, minėta sutartis buvo sudaryta pareiškėjos vardu šeimos interesais, už šį kreditą ir buvo pirktas automobilis „Audi Q5“. Pareiškėja nurodo, kad kadangi buvo sutarta, jog jos vardu paimtą kreditą toliau iki galo dengs pareiškėja, apeliantas nuo šio kredito grąžinimo nusišalino ir sutiko, kad šis automobilis būtų oficialiai perduotas jai disponuoti. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2022 m. spalio 31 d. tarp „AS Inbank“ filialo ir J. D. sudarytą paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį dėl 13 000 Eur paskolos sumos. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė 2022 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymą, remiantis jo duomenimis, J. D. pervedė UAB „Roldana“ 13 600 Eur, pervedimo paskirtis – už automobilį „Audi Q5“. Taigi tiek pareiškėjos nurodoma 2022 m. spalio 31 d. sutartis sudaryta ir 2022 m. lapkričio 12 d. lėšų pervedimas atliktas, tiek ir apelianto nurodoma transporto priemonės „Audi Q5“ 2024 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis tarp pareiškėjų sudaryta pareiškėjams esant santuokoje.
28. Pareiškėjų sudarytoje ir teismo patvirtintoje 2024 m. spalio 1 d. Sutartyje nurodyta, kad santuokos metu D. D. su „AS Inbank“ filialu yra sudaręs dvi sutartis: 2020 m. gruodžio 12 d. sudaryta paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis dėl 3 000 Eur sumos, likusi nepadengta įsipareigojimų suma sudarė 1 885 Eur; 2021 m. spalio 12 d. sudaryta paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis dėl 6 300 Eur, likusi nepadengta įsipareigojimų suma sudarė 4 917,51 Eur; sutartys nėra modifikuojamos, sutarčių sąlygos ir įsipareigojimai išlieka nepakitę (Sutarties 5.2 punktas; teismo sprendimo 14 punktas); santuokos metu J. D. su „AS Inbank“ filialu sudarė 2022 m. spalio 31 d. paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį dėl 13 000 Eur sumos, likusi nepadengta suma sudarė 13 116,32 Eur; sutartis nėra modifikuojama, sutarties sąlygos ir įsipareigojimai išlieka nepakitę (Sutarties 5.3 punktas; teismo sprendimo 15 punktas). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendime pažymėjo, kad pakeičiamas patikslintos sutarties 5.1 punktas, kuriame nurodyta, kad šalys bendrų kreditinių įsipareigojimų santuokos metu neįgijo, nes, kaip matyti iš kreditoriaus atsiliepimo, viena pareiškėjo sutartis yra jo asmeninė prievolė (Sutartis 1), nes skirta tik asmeninėms gavėjo reikmėms tenkinti, kita sutartis – solidari šalių prievolė (Sutartis 2), nes skirta šeimos poreikiams tenkinti, pareiškėjos sutartis yra solidari šalių prievolė (Sutartis 3), nes skirta šeimos poreikiams tenkinti, šalys nurodė, kad sutartys nėra modifikuojamos, sutarties sąlygos ir įsipareigojimai išlieka nepakitę.
29. Apeliantas nurodytų Sutarties sąlygų ir teismo sprendimo dalies, kuria patvirtintos Sutarties sąlygos dėl pareiškėjų kreditinių įsipareigojimų, neginčija. Nors apeliantas teigia, kad santuokos metu pareiškėja neatsiskaitė su juo už perleistą automobilį „Audi Q5“ pagal 2024 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o pareiškėjų pasirašytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių apie tai neužsiminta, tačiau reikšminga įvertinti tai, jog pats pareiškėjas, pasirašydamas tiek 2024 m. rugsėjo 27 d. sutartį, tiek ir 2024 m. spalio 1 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nuosekliai išreiškė savo pritarimą sutartinėms sąlygoms. Apeliantas nenurodė argumentų ir objektyvių aplinkybių, kodėl šalių pasirašytoje Sutartyje nenurodė apeliaciniame skunde deklaruojamų kaip galimų tarpusavio prievolių. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad Sutarties 6.1 punkte tiek D. D., tiek ir J. D. patvirtino, jog neturi jokių turtinių ir (ar) moralinių pretenzijų vienas kitam, išskyrus nurodytas šioje Sutartyje.
30. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad buvo susipažinęs su sutartimis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl sutartinių sąlygų. Kaip matyti iš teismo patvirtintos Sutarties 1 ir 5 dalių sąlygų dėl pareiškėjams priklausančio turto, jo padalijimo ir pareiškėjų kreditorių, pareiškėjai abipusiu susitarimu numatė Sutarties sąlygas ir pasiskirstė turtą po santuokos nutraukimo. Byloje nustatyta, kad nors pareiškėjai tikslino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tačiau apelianto nurodomos sutarties sąlygos turto padalijimo klausimais buvo nurodomos nuosekliai ir nebuvo tikslintos. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad Sutartyje numatytos sąlygos atitiko jos šalių valią (CK 3.52 straipsnio 2 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutuoktiniai turtą pasidalijo bendru sutarimu, surandant tokį turto pasidalijimo variantą, kuris pareiškėjų apsisprendimu geriausiai užtikrino jų interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos šios sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo sprendimu metu neatitiko jo tikrosios valios. Deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo sutartines sąlygas vertinti kaip akivaizdžiai pažeidžiančias pareiškėjo, kaip vieno iš sutuoktinių, turtines teises ir teisėtus interesus.
32. Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsirado būtinybė spręsti problemas, kylančias dėl vykdomų tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu pagal šalių susitarimą nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką būtina keisti, nes jos sklandus vykdymas negali būti užtikrintas dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja nurodo, kad su pareiškėju sutarta bendravimo tvarka atitiko pareiškėjų valią ir vaiko interesus, ir teigia, jog nebendradarbiauja būtent pareiškėjas, o priežastys, dėl kurių kyla konfliktai, yra susijusios ne su nepilnamečiu vaiku, o su pareiškėjo veiksmais pareiškėjos ir jos sugyventinio atžvilgiu.
33. Iš apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2024 m. lapkričio 14 d. 22 val. 58 min. paskirto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (sprendimo Nr. 0724000025579) (nurodytas galiojimas iki 2024 m. lapkričio 28 d. 23 val. 59 min.) matyti, kad pareiškėjui D. D. skirti įpareigojimai nesilankyti pavojų patiriančio asmens (J. D.) gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti 100 m atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu, kartu su juo gyvenančiu pilnamečiu asmeniu ir vaiku (D. D.). Iš Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. lapkričio 27 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 4VSV‑3669, priimto po minėto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio paskyrimo, duomenų apie įvykio aplinkybes matyti, kad konfliktas įvyko ne vaiko akivaizdoje; pranešėja J. D. buvo pateikusi paaiškinimus, jog buvęs sutuoktinis D. D. po skyrybų proceso neleidžia ramiai gyventi pranešėjai ir jų bendram sūnui D. D., nuolat skambina telefonu ir įžeidinėja, naudoja psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Iš 2024 m. lapkričio 27 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo matyti, kad nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą, gyvenimo skyriumi metu, galbūt daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą; rizikos veiksnys nustatytas abiem vaiko atstovams pagal įstatymą – tėvui ir motinai; nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ir pagal poreikį teikti specialistų pagalbą vaikui bei pagal poreikį teikti specialistų pagalbą ir konsultacijas vaiko atstovams pagal įstatymą; kreiptasi dėl atvejo vadybininkų paskyrimo tiek vaiko motinai (pareiškėjai), tiek ir vaiko tėvui (pareiškėjui).
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, teigdamas, jog teismo patvirtinta Sutartis, neatitinka šalių nepilnamečio vaiko D. D. teisinių interesų, konkrečiai nenurodo, kurios konkrečios Sutarties sąlygos neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Apeliantas taip pat pats pažymi, kad sutarties sudarymo metu jis dėl bendravimo tvarkos nuostatų derinimo konsultavosi su advokatu.
35. Apelianto pozicija dėl būtinybės keisti skundžiamu teismo sprendimu nustatytą pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iš esmės grindžiama ne teismo patvirtintų Sutarties sąlygų netinkamumu, tačiau argumentais dėl po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo kylančių konfliktų tarp pareiškėjų. Iš anksčiau aptarto 2024 m. lapkričio 27 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo duomenų nustatyta, kad Tarnybos teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą, kreipėsi į vaiko tėvų (pareiškėjų) gyvenamųjų vietų savivaldybės / seniūnijos socialinių paslaugų įstaigas, prašydamas skirti atvejo vadybininkus, kurie atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo Tarnyba ėmėsi priemonių vertinti pagalbos suteikimo šeimai poreikį. Taigi, nors apeliantas teigia, kad taikus susitarimas dėl tėvo bendravimo su vaiku yra neįmanomas, tačiau, įvertinus bylos duomenis apie atitinkamų institucijų ir specialistų pagal poreikį galimą teikti pagalbą, šiuo metu nėra pagrindo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad negalima vykdyti teismo patvirtinta pareiškėjų Sutartimi numatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
36. CK 3.175 straipsnis reglamentuoja ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nagrinėjimą. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, bet kuris iš tėvų turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta Sutartimi, joje numatytomis sąlygomis pažeidžiami pareiškėjo, kaip vieno sutuoktinių, ar pareiškėjų nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėja J. D., apeliaciniame procese turinti priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei apeliantas, kuris inicijavo apeliacinį procesą, įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 200 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) 7 ir 8.11 punktuose numatytu būdu apskaičiuotino maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės miesto 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo D. D. pareiškėjai J. D. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.