Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-117-348/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-28
Bylos Nr.
T-117-348/2021
Teisminio proceso Nr.
1-06-0-00031-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-117-348/2021
Baudžiamoji byla Nr. 1-104-348/2021Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00031-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.5.15 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta 16 (šešiolikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir M. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 21 (dvidešimt vieneriems) metams.

2. Kauno apygardos teisme 2021 m. birželio 18 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo M. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sudaro 183,06 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnyje numatyta galimybė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisė priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis).

4. Iš Tarnybos teikimo ir prie jo pridedamos Tarnybos 2021 m. gegužės 3 d. pažymos Nr. (12.33MR) PT‑3240 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas išlaidų“ matyti, kad advokatė Alvyda Rima Medišauskienė teikė kaltinamajam M. K. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir Tarnybos patirtos išlaidos buvo apskaičiuotos vadovaujantis „ Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „ Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 7 ir 14.1.2.1 punktais, t. y. už kaltinamojo gynimą pirmosios instancijos teisme.

5. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais, advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

6. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl išlaidų priteisimo buvo pateikta 2021 m. sausio 13 d., tuo tarpu patikslinta pažyma bylą nagrinėjančiam teistumui pateikta nebuvo, patikslintą pažymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė jau po nuosprendžio įsiteisėjimo kartu su nagrinėjamu teikimu. Be kita ko, būtina pažymėti, jog pirminėje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje pažymoje Nr. (12.33Mr) PT-242 nurodoma didesnė priteistina suma, nei ji nurodoma patikslintoje pažymoje.

7. Visgi, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo iš M. K. būtina atsižvelgti ir į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, jog sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, būtina atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį. Šiuo konkrečiu atveju pažymima, kad M. K. iš viso teistas 23 kartus, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 21 (dvidešimt vieneriems) metams, paskutinis jo nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo vietoje. Duomenų apie tai, kad nuteistasis turėtų turto ar kokių kitų pajamų, baudžiamojoje byloje nėra. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. K. skirti gynėją numatytą BPK 51 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl laikytina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, būtų neteisingas ir nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme, iš nuteistojo M. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė